Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2017-10-11 · Civilinė byla Nr. e2-1524-399/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-10-11Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-02-15Kauno apygardos teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-11
Bylos Nr.
e2-1524-399/2017
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-00673-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Janina Zaržeckienė
Ieškovas
T. T.
Atsakovas
I. T.
Išvadą teikia
Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui
Advokatai
Kęstutis Žiemys, Rūta Januškaitė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1524-399/2017Proceso Nr. 2-28-3-00673-2017-1Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.5. (S) .
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS2017 m. spalio 11 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė,sekretoriaujant Reginai Knezevičienei,dalyvaujant ieškovui T. T., atstovei advokato padėjėjai Rūtai Januškaitei,atsakovės I. T., atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Žiemiui,trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų antstolei Svajonei Žukaitienei,

institucijos teikiančios išvadą byloje Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V.Šukienei

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. T. ieškinį atsakovei I. T., trečiajam asmeniui, be savarankiškų reikalavimų antstolei Svajonei Žukaitienei, institucijai teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašo sumažinti antstolės Svajonės Žukaitienės (toliau antstolės) nustatytą T. T. materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui J. T., gimusiam m-. (toliau vaikui) 6379,58 EUR ir nustatyti, kad materialinio išlaikymo įsiskolinimą sudaro 760 EUR.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti motyvais bei argumentais išdėstytais ieškinyje bei papildomai paaiškino, kad gyveno kartu su atsakove faktinėje šeimoje ir atsakovė dėl šios priežasties atsiėmė vykdomąjį raštą iš antstolio 2005 metais, kartu gyveno iki 2015 m. sausio mėn. ir jis prisidėjo prie sūnaus išlaikymo, kadangi 2006 m. birželio – spalio mėn. ir 2007 m. liepos - spalio mėn. dirbo su verslo liudijimu, tai yra remontavo automobilius, vėliau 2010 m. vertėsi automobilių prekyba, 2011-2015 metais gyveno užsienyje ir dirbo pas atsakovės motiną firmoje tiek laiko kiek nurodyta pažymoje. Jis buvo 2015 m. sausio 29 d. įkalintas 9 mėnesiams užsienyje ir jų bendras gyvenimas nutrūko. Lietuvoje kartu visą laiką gyveno 2008-2010 metais, nuo 2006 metų atsakovė pradėjo važinėti į užsienį ir būdavo tai Lietuvoje, tai užsienyje, tuo laiku sūnus gyveno su juo. Sutinka su įsiskolinimu 760 EUR sumai, nes tuo metu, kai buvo įkalintas, išlaikymo vaikui neteikė.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovė yra nesąžininga teigdama jog yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas per visą laikotarpį, kadangi ieškovas su atsakove gyveno nepertraukiamai nuo 2004 m. iki 2015 m. sausio 29 d. faktinėje šeimoje. Atsakovė savo pozicijos, išreikštos per atstovą jog nesikreipė į antstolį dėl to, kad turėjo pakankamai pinigų bei jog nežinojo kaip gauti vykdomojo rašto dublikatą neįrodė, nes atsakovė tikrai negavo pinigų pagal sandorius kurie pateikti byloje ir atsakovė tikrai žinojo jog galima kreiptis į advokatą teisinės konsultacijos jeigu vykdomasis raštas, kuris jai buvo grąžintas, dingo. Atsakovė pati pripažino santuokos nutraukimo byloje, kad jos ir T. T. „gyvenimas buvo susikirtęs“. Nelogiškai atrodo tai, kad santuokos nutraukimo byloje nebuvo sprendžiamas išlaikymo įsiskolinimo klausimas nors sutartimi susitarė dėl didesnio išlaikymo vaikui. Be to yra suformuota teismų praktika, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai gyvena kartu, laikoma jog jie abu išlaiko vaiką.

Atsakovė atsiliepimo į bylą neteikė.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokato padėjėjas Kęstutis Žiemys paaiškino, kad atsakovė ieškinio nepripažįsta visiškai, kadangi atsakovės gyvenamoji vieta nuo 2008 m. rugsėjo 13 d. yra Jungtinėje Karalystėje ir ji negalėjo gyventi kartu su ieškovu iki 2015 metų. Vykdomojo rašto negrąžino antstoliui vykdyti nors ir negavo iš ieškovo išlaikymo vaikui daugiau nei nurodyta sąskaitos išraše dėl to, kad turėjo pakankamai pajamų ir kita priežastis, kad nežinojo jog galima gauti vykdomojo rašto dublikatą, o originalas, kurį gavo iš antstolio, dingo atsakovės manymu prie to prisidedant ir ieškovui. Jis pats atstovavo atsakovę santuokos nutraukimo byloje ir paaiškino jai kaip gauti vykdomojo rašto dublikatą. Atsakovė neneigia jog periodiškai bendravo su ieškovu ir tas bendravimas 2012 metais baigėsi vestuvėmis. Jo žiniomis nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2015 m. sausio 29 d. ieškovas ir atsakovė gyveno kartu užsienyje ir sūnus tuomet gyveno su jais. Tačiau nors ir gyveno kartu, tačiau ieškovas neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, kadangi neturėjo darbo ir pajamų. Sutinka, kad atsakovė vaiko išlaikymą yra gavusi 2004 metais balandžio, gegužės, rugpjūčio, spalio mėnesiais ir 2005 metais vasario-balandžio mėn. Ieškovas dirbo nuo 2014 m. rugsėjo mėn. iki suėmimo (įkalinimo). Nesutinka, kad už parduotą turtą atsakovė pinigų negavo ir tvirtina jog gavo tiek kiek nurodyta sutartyse, esančiose byloje. Jis kaip atsakovės atstovas tvirtina, kad atsakovė negali atsisakyti prievolės vaiko išlaikymui ir be to ieškovas neskundė antstolės patvarkymo, kuriame apskaičiuotas įsiskolinimo dydis, nepateikė įrodymų apie prievolės įvykdymą. T. T. prašė atsakovės atsiimti vykdomąjį raštą, nes mokės išlaikymą geruoju, po atsiėmimo mokėjo tris mėnesius, vaiko interesai yra esminiai byloje ir ieškovas neįrodė, kad teikė vaikui išlaikymą, kadangi gyvenimas kartu su atsakove dar nereiškia jog jis išlaikė vaiką. Nesutinka su liudytojų parodymais, nes atsakovė jau nuo 2006 metų gyveno Jungtinėje Karalystėje. Ieškovui neįrodžius, kad prievolę vaiku jis vykdė tinkamai, tai yra teikė jam išlaikymą, prašo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų byloje, antstolė Svajonė Žukaitienė(toliau antstolė) atsiliepimo byloje nepateikė.

Teismo posėdžio metu antstolė paaiškino, kad suinteresuotumo bylos baigtimi neturi, vykdo vykdomąją bylą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui išieškojimo iš T. T. ir išlaikymo įsiskolinimą paskaičiavo, atsižvelgdama į tai kokio dydžio išlaikymas priteistas bei į tai, kiek jo teikta pagal sąskaitos išrašą pateiktą kartu su prašymu ir vykdomuoju raštu, tai yra atmetė sąskaitos išraše esančius mokėjimus. Patvarkymo T. T. neskundė, patvarkymas įteiktas buvo ieškovo motinai. Jeigu ieškovas būtų pateikęs rašytinius įrodymus jog yra mokėjęs daugiau vaiko išlaikymui, ji būtų į tai atsižvelgusi skaičiuodamas įsiskolinimą.

Institucijos teikiančios išvadą atstovė Vilija Šukienė palaikė raštu pateiktą išvadą byloje ir papildomai nurodė, kad ieškovas prašo pripažinti prievolę įvykdyta pagal 2003 m. teismo sprendimą, kiek šalys sąžiningos įvertinti sunku, tačiau neįtikima, kad atsakovė 12 metų negaudama išlaikymo J. T. niekur nesikreipė, tai yra negrąžino antstoliui vykdomojo rašto.

Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai.

Liudytoja A. K. parodė, kad ji mokė bylos šalių sūnų J. T., kai šis lankė „Smalsučio“ mokyklos pirmą klasę, o pradėjęs antrą klasę 2010 metais, jos nebaigė šioje mokykloje, nes išvyko gyventi į užsienį. Vaiku rūpinosi abu tėvai ir į mokyklą ateidavo abu kaip šeima. Vaiko mama tikrai nebuvo vieniša mama, vaikas visomis priemonėmis buvo aprūpintas.

L. R. S. parodė, kad ieškovą kaip kaimyną pažįsta nuo 2002 metų. Atsakovę žino kaip ieškovo žmoną, nes jie kartu atvažiuodavo pas ieškovo motiną, garaže dirbo kelis metus ieškovas, tai yra remontavo automobilius pas savo tėvą, vėlai važinėjo į užsienį, „varydavo automobilius“. Bendravo kaip normali šeima ir tokia situacija buvo nuo J. T. gimimo iki jis baigė pirmą klasę, nes po to išvyko gyventi į užsienį, pirma išvyko I. T., o vėliau išvyko visa šeima.

L. R. D. parodė, kad T. T. su I. T. gyvena gražiai nuo 1995 metų, vėliau pasitaisė, kad nuo 2005 metų, nurodė, kad 2005-2008 metais nuomojosi butą` Marijampolė, Kalvių g. 7, buto numerio neatsimena, vėliau dar gyveno kitur, o dar vėliau abu išvyko gyventi į užsienį. Ji visą laiką galvojo, kad jie susituokę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

yloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko J. T., gimusio 2001 m. gegužės 11 d. (toliau vaiko), tėvai. Iš ieškovo šioje byloje 2003 m. gegužės 19 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo (toliau teismo) sprendimu (civilinė byla Nr. N2-1031-03/2003) buvo vaiko išlaikymui priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po vieną minimalų gyvenimo lygį (toliau MGL)t kas mėnuo. Vykdymo veiksmus pagal šio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą vykdė antstolis Artūras Auglys, kuris 2017 m. kovo 08 d. pažymoje Nr. S17003918 nurodęs, kad vykdomasis raštas buvo siunčiamas į T. T. darbovietę, išskaičiuoti išlaikymą iš darbo užmokesčio 2004 m. gegužės – liepos mėn., o 2005 m. vasario 15 d. vykdomoji byla užbaigta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 631 str. 1 d. 1 p. pagrindu, vykdomąjį dokumentą grąžinus išieškotojai.

Ieškovas ir atsakovė susituokė 2012 m. birželio 8 d. T. T. 2016 m sausio mėn. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos įrašo panaikinimo, tėvystės (kitam vaikui ne J. T.) nuginčijimo, vaiko J. T. gyvenamosios vietos nustatymo su motina I. T. (civilinė byla Nr. 2-538-570/2016). Byloje Nr. 2-538-570/2016 yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimta 2015 m. gruodžio 8 d. civilinėje byloje nr. 2-371-329/2015, kurioje pareiškėjų T. T. ir I. T. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų bendru sutikimu laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims, T. T. pateikus duomenis, kad jis prašymo (pareiškimo) dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepasirašęs. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas T. T. prašymu dėl jo parašo suklastojimo.

2016 m. rugsėjo 29 d. T. T. ir I. T. teismui pateikė prašymą pereiti iš ginčo teisenos į ypatingąją ir santuokos sudarymo įrašo panaikinimo klausimus spręsti jų bendru pareiškimu bei tvirtinti pateiktą sutartį. Prašyme nurodę, kad faktinėje šeimoje gyveno nuo 2001 metų, 2012 m. birželio 1 d. susituokė, „ 2011 m. vasarą visa šeima apsigyvenome Didžiojoje Britanijoje. Nuo 2015 m. sausio mes nebegyvename šeimyninio gyvenimo, nevedame bendro ūkio“. 2016 m. rugsėjo 29 d. teismas sprendimu (civilinė byla nr. 2-538-570/2016). Sutarties dėl santuokos sudarymo įrašo panaikinimo 3 sąlyga susitarė, kad J. T. gyvenamoji vieta bus su motina I. T., o tos pačios sutarties 4 sąlyga susitarė „ pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003 m. gegužės 19 d. sprendimu nustatytą materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui J. T., gimusiam 2001 m. gegužės 21 d (taip sutartyje)., padidinant jį iki 140 EUR, tai yra T. T. įsipareigoja teikti savo nepilnamečiui sūnui J. T. materialinį išlaikymą po 140 EUR kas mėnuo nuo šios sutarties patvirtinimo dienos iki sūnaus pilnametystės“. 2016 m. rugsėjo 29 d. teismo sprendimu buvo panaikintas T. T. ir I. T. santuokos akto įrašas Nr. 17 bei patvirtintos anksčiau minėtos sutarties sąlygos dėl J. T. gyvenamosios vietos ir išlaikymo. Teismo sprendimas įsiteisėjęs ir įgijęs privalomą pobūdį.

Byloje yra duomenys, kad I. T. 2010m. balandžio 28 d. deklaravo savo išvykimą į Jungtinę Karalystę

Civilinėje byloje Nr. 2-538-570/2016 yra duomenys, kad T. T. turėjo išvykti iš Jungtinės karalystės (dėl deportavimo) 2015 m. spalio 16 d. Bei duomenys, kad T. T. buvo nuteistas ir įkalintas Jungtinėje Karalystėje. Taip pat duomenys, kad J. T. Jungtinėje Karalystėje mokėsi, o I. T. dirbo 2014 metais, T. T. dirbo nuo 2016-08-16 UAB Erdava“ (buveinė Prienuose) vairuotoju ekspeditoriumi.

Toje pačioje byloje 2016 m. gegužės 30 d. pateiktame atsiliepime į ieškinį I. T. be kitų aplinkybių nurodžiusi, kad „ vadovautis 2003-05-19 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimu dėl J. T. išlaikymo nėra pagrindo, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos Šalių gyvenimas vėl buvo susikirtęs, buvo sudaryta santuoka ir 2003-05-19 sprendimas nebuvo vykdomas“.

I. T. atstovas advokato padėjėjas K. Žiemys 2017 m. sausio 19 d. prašymu priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolei Svajonei Žukaitienei (toliau antstolei) pateikė vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. 2N-1031-03/2003 dublikatą dėl išlaikymo išieškojimo iš T. T. J. T. po 1 MGL nuo 2003-04-17 iki vaiko pilnametystės I. J. (Turūtienei). Kartu pateikė atstovavimo sutartį bei I. J. sąskaitos išrašą. Antstolė vykdomojo rašto dublikatą priėmė vykdyti 2017 m. sausio 27 d. patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0076/17/00153 bei paskaičiavo, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas 7379, 58 EUR, paskaičiavo vykdymo išlaidas bei tą pačią dieną išsiuntė T. T. raginimą įvykdyti sprendimą, tai yra sumokėti įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas per 10 d. nuo raginimo gavimo dienos. T. T. antstolės patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriuo buvo paskaičiuotas ir išlaikymo įsiskolinimas neskundė, tai yra neskundė antstolės veiksmų CPK 510 str. nustatyta tvarka. 2017 m. sausio 27 d. kitu patvarkymu antstolė areštavo ir T. T. turtą - žemės sklypą. Dėl šio patvarkymo reikalavimai nepareikšti ir teismas dėl turto arešto nepasisako. T. T. prašymu 2017 m. vasario 7 d. antstolė sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje 2017 m. vasario 9 d. patvarkymu.

Byloje kilo ginčas ar gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį T. T. ir I. T. po to kai I. T. atsiėmė vykdomąjį raštą iš antstolio A.Auglio 2005 m. vasario 15 d. Bylos šalys šias aplinkybes nurodo skirtingai, tai yra atsakovė neneigia atskirais laikotarpiais po 2005 - 02-15 gyvenusi su ieškovu bendrai, tačiau įrodinėja, kad jis neturėjo pajamų ir neišlaikė sūnaus J. T., kurį išlaikė ji viena, nes turėjo pakankamai pajamų, nes dirbo ir be to gavo už parduotą turtą nekilnojamąjį pagal pateiktas sutartis byloje. Ieškovas gi įrodinėja priešingai, kad atsakovė pinigų už parduotą turtą negavo bei, kad sūnui išlaikymą teikė, nes pajamų turėjo pakankamai.

Teismas bylą nagrinėja pagal pareikštus reikalavimus (CPK 5 str., 135 str.) ir tik dėl jų pasisako. Byloje pareikštas vienas reikalavimas, o būtent dėl antstolės paskaičiuoto išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo nuo 6379,58 EUR iki 760 EUR. Ieškovas sutinka, kad laikotarpiu nuo 2015 sausio 29 iki 2015 spalio 17 d. kai buvo įkalintas Jungtinėje Karalystėje išlaikymo jis vaikui neteikė ir susidaręs 760 EUR įsiskolinimas, jo nuomone, antstolės paskaičiuotas pagrįstai.

Šalys teikė įrodymus kur kuris tuo laikotarpiu dirbo, atsakovė teikė duomenis, kad nuo 2007m. balandžio 6 iki 2008 m. balandžio 5 d. užsienyje uždirbo, kartu skaičiuojant pelną iš individualios veiklos, 6492 EUR. I. T. taip pat teikė duomenis, kad 2014 m. uždirbo 6913 EUR. Taip pat teikė duomenis kur dirbo ir kiek uždirbo 2004-2006 metais iki 2006-08-02 Lietuvoje.

Atsakovė į bylą pateikė pažymą, kad J. T. Jungtinėje Karalystėje mokosi nuo 2010 metų iki šiol. Teikė atsakovė gyvenamosios vietos patvirtinimo pažymą, kad I. T. nuo 2006 m. rugpjūčio 13 d. iki 2017 m. gegužės 5 d. gyveno Jungtinėje Karalystėje. Atsakovė taip pat teikė pirkimo –pardavimo sutartis, viena jų 2002 m. birželio 27 d., kad ji pardavė ½ dalį žemės sklypo, kita 2004 m. lapkričio 5 d. , kad pardavė ½ dalį kito žemės sklypo su nebaigtu statyti pastatu – gyvenamuoju namu, šios sutarties 3.1 sąlygoje nurodyta, kad pirkėja D. J. (atsakovės motina) sumokėjo dviem pardavėjoms, kurių viena atsakovė, lygiomis dalimis 48000 Lt.

Teismas pasisako, kad ta aplinkybė gavo ar negavo atsakovė pinigų sumas nurodytas pirkimo-pardavimo sutartyse ar kitokias sumas pagal pardavimo sandorius, nėra šios bylos ginčo dalykas ir teismas plačiau dėl to nepasisako, kadangi ginčas byloje sprendžiamas ne dėl sandorių nuginčijimo ir ne dėl to tinkamai ar ne vykdė motinos valdžią vaiko atžvilgiu atsakovė, ginčas byloje yra dėl to ar teikė vaikui išlaikymą ieškovas po to kai atsakovė atsiėmė vykdomąjį raštą iš antstolio A. Auglio ir ar yra susidaręs įsiskolinimas tuo laikotarpiu.

CPK 631 str. 1 d. išvardinti pagrindai kuriems esant nepilnai įvykdytas vykdomasis raštas gali būti grąžintas išieškotojui ir vienas jų yra numatytas pirmame punkte, o būtent leidžiantis antstoliui vykdomąjį raštą grąžinti išieškotojo prašymu (CPK 631 str. 1 d. 1 p.). Toks vykdomasis raštas gali būti vėl pateiktas vykdyti jeigu nepasibaigė terminai jam vykdyti, kadangi CPK 631 str. 3 d. nustatyta, kad vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui per įstatymo nustatytą terminą netrukdo iš naujo šį vykdomąjį dokumentą pateikti vykdyti. Byloje esantys duomenys, o būtent antstolio A .Auglio pažyma, patvirtina, kad vykdomasis raštas 2005 m. vasario 15 d. atsakovei buvo grąžintas jos prašymu. Turinys prašymo teismui nežinomas, kadangi pati vykdomoji byla Nr. 0023/04/01266, kurioje buvo vykdomas vykdomasis raštas išduotas pagal teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-1031-03 neišlikusi, tai nurodęs antstolis A. Auglys savo pažymoje. Byloje nėra ginčo, kad I. T. buvo pateikusi prašymą antstoliui ir prašė vykdomąjį raštą grąžinti ir šią aplinkybę teismas nustatė. Vykdomąjį raštą atsakovė vėl pateikė vykdyti antstolei 2017- 01 -27, prašyme nenurodyta teikė ar neteikė išlaikymą ieškovas T. T. tuo laikotarpiu kai vykdomasis raštas buvo grąžintas išieškotojai vykdymo procese I. T. ir antstolė pagal kartu su prašymu pateiktą sąskaitos išrašą (toliau išrašą) vertino jog mokėta tiek kiek nurodyta išraše ir paskaičiavo įsiskolinimą už visą laikotarpį. Antstolė vykdomąjį raštą vykdyti priėmė pagrįstai, nes jam vykdyti terminas pagal antstolei pateiktus duomenis nebuvo pasibaigęs, tai yra vaikas kuriam priteistas išlaikymas nėra sulaukęs pilnametystės, kitų aplinkybių antstolei nebuvo nurodyta, tai yra nebuvo duomenų jog sprendimas panaikintas ar pakeistas. Antstolė pagal savo kompetenciją turi skaičiuoti išlaikymo įsiskolinimą. Jį sumažinti pati antstolė gali tik esant išieškotojo sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-7-231-969/2016), todėl teismas nesutinka su atsakovės atstovo argumentu jog yra reikšminga tai, kad T. T. neskundė antstolės patvarkymo dėl įsiskolinimo dydžio CPK 510 str. nustatyta tvarka. T. T. sužinojęs jog yra paskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas, ieškiniu kreipėsi į teismą dėl jo sumažinimo ir tai reiškia, kad jis nesutiko su antstolės patvarkyme nurodytu įsiskolinimu ir nebuvo pasyvus. Nors atsakovė įrodinėja jog T. T. nedirbo, neturėjo pajamų ir neteikė vaikui išlaikymo po vykdomojo rašto atsiėmimo, išskyrus sumas išvardintas išraše, teismas su tuo nesutinka, atsakovė būdama vaiko turto uzufruktore, kadangi teismo sprendimu priteistas išlaikymas yra vaiko turtas, tik jį naudoja, šiuo atveju motina, vaiko interesais, turėjo pareigą visu laikotarpiu nuo išlaikymo priteisimo dienos, veikdama vaiko interesais, žiūrėti ar išlaikymą vaikui jo tėvas teikia ir tikrai negaudama išlaikymo vaikui per visą beveik 12 metų laikotarpį (skaičiuojant nuo 2005-02-15 iki 2017-01-27 ) I. T. būtų grąžinusi vykdomąjį raštą vykdyti antstoliui, tai yra būtų daug anksčiau išsiaiškinusi pas antstolį ar advokatą kokia tvarka tai gali atlikti, taigi atsakovė neįrodė to, kad vykdomojo rašto antstoliui anksčiau nepateikė, nes nežinojo kaip tai padaryti ar nežinojo kaip gauti vykdomojo rašto dublikatą. Atsakovė taip pat neįrodė, kad vykdomasis raštas aplamai buvo prarastas ar, kad prie jo praradimo prisidėjęs T. T.. Aplinkybė jog I. T. turėjo pati pakankamai lėšų vaikui išlaikyti savaime nereiškia, kad išlaikymo vaikui visu laikotarpiu neteikė T. T..

Teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad T. T. ir I. T. gyveno faktinėje šeimoje laikotarpiu, kuris reikšmingas ginčo sprendimui, tai yra nuo 2005-02-15 iki 2015-01-29, kuomet ieškovas buvo įkalintas Jungtinėje Karalystėje. Tai, kad atskirais laikotarpiais jie gyveno užsienyje, atskirais laikotarpiais vienas gyveno užsienyje, kitas – Lietuvoje, nereiškia jog jie nepalaikė faktinių šeimyninių santykių, Byloje esantys duomenys patvirtina, kad santykiai buvo ilgalaikiai ir vieši, nes apklausta liudytoja J. T. mokytoja Lietuvoje A. K. nurodė, kad vaiku rūpinosi abu tėvai, tiek motina, tiek tėvas, ateidavo į mokyklą abu kaip šeima. Liudytoja R. S. nurodė jog jai visą laiką atrodė, kad T. T. ir I. T. yra sutuoktiniai, T. T. dirbo pas savo tėvą garažą, kitu laikotarpiu pardavinėjo automobilius. Liudytoja R. D. taip pat nurodė, kad visą laiką galvojo jog I. T. ir T. T. yra sutuoktiniai. Be to bylos šalys 2012 metais susituokė ir pati I. T. yra nurodžiusi 2016-05-20 atsiliepime santuokos nutraukimo byloje, kad „vadovautis 2003-05-19 teismo sprendimu dėl J. T. išlaikymo pagrindo nėra, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos šalių gyvenimas vėl buvo susikirtęs, buvo sudaryta santuoka...“. Santuokos įrašo panaikinimo byloje patys sutuoktiniai tuo metu T. T. ir I. T. nurodę, kad nuo 2011 m. iki 2015 m,. sausio mėn. gyveno užsienyje bendrai šeimoje ir bendro ūkio neveda nuo 2015 m. sausio mėn. Taigi, atsakovė I. T. neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2005-02-15 iki 2017-01-27 ieškovas T. T. visiškai nevykdė pareigos teikti išlaikymą sūnui (CPK 178 str.). Byloje esantys ir aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad I. T. ir T. T. gyveno faktinėje šeimoje bendrai iki 2015 m. sausio mėnesio ir kartu išlaikė nepilnametį sūnų J. T.. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į tai, kad santuokos įrašo panaikinimo byloje tarp sutuoktinių pradžioje buvo ginčas ir tik vėliau pereita į ypatingąją teiseną, taigi esant J. T. išlaikymo įsiskolinimui, I. T. būtų arba pareikalavusi priteisti išlaikymo įsiskolinimą arba pateikusi vykdomąjį raštą antstoliui. T. T. ir I. T. byloje dėl santuokos akto įrašo panaikinimo naudojosi advokatų (padėjėjų) pagalba ir derindami santuokos akto įrašo panaikinimo pasekmių sutarties (toliau sutarties) sąlygas, esant išlaikymo įsiskolinimui už 11 metų tuo metu, būtų šį klausimą tikrai aptarę, tačiau to nėra sutartyje. Negana to tuo metu sutuoktiniai T. T. ir I. T. susitarė pakeisti teismo 2003 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1031-03/2003 nustatyto išlaikymo dydį padidinant jį iki 140, tai yra T. T. įsipareigoja teikti nepilnamečiui sūnui J. T. išlaikymą po 140 EUR nuo šios sutarties patvirtinimo dienos iki sūnaus pilnametystės. Kaip jau minėta sutartyje nei žodžiu neužsiminta apie išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovės atstovas patvirtino, kad sutarties sąlygas T. T. vykdo, tai yra patvirtino, kad 2017 m. liepos mėn. pagal sutartį išlaikymo įsiskolinimo nėra.

Teismas pasisako, kad tėvai išlaikymą turi teikti iki vaikų pilnametystės ir šie santykiai yra tęstiniai. Tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, turintys vienodas teises ir pareigas savo vaikams, vienodai atsakantys už vaikų auklėjimą ir priežiūrą privalantys veikti vaikų interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.156 str., 3.157 str. 3.159 str.), taigi abu tėvai turi teises ir pareigas išvardintas CK 3.155 str. (tėvų valdžios turinys), tame tarpe ir sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis, lavintis.

Tėvai gyvenantys skyrium turi taip pat pirmiausia žiūrėti savo vaikų interesų ir jais vadovaujantis spręsti iškilusius klausimus dėl vaikų gyvenamosios vietos, mokslo įstaigos ir panašiai. Kaip jau minėta tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ( CK 3.192 str.), išlaikymą privalo teikti abu tėvai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Didesnes pajamas gaunantis tėvas (motina) turi skirti didesnę dalį vaiko išlaikymui.

Nagrinėjant šeimos bylas teismas vadovaujasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ( CK 3.3 str. 1 d.), kuris reiškia, kad pirmiausia atsižvelgiama į vaikų interesus ir jais vadovaujamasi, tačiau teismas turi atsižvelgti ir į šalių interesus bei užtikrinti tų interesų pusiausvyrą. Teismas nenustatė, kad nepilnamečio vaiko J. T. tėvai netinkamai vykdo tėvų valdžią šiam vaikui. Byloje nėra duomenų, kad būtų neužtikrintos sąlygos vaikui į būstą, maistą, aprangą, mokslą, laisvalaikį. Išlaikymas vaikui yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti ir tėvų prievolė išlaikyti nepilnamečius vaikus patvirtinta įstatymu, tai reiškia, kad ji egzistuoja ir tuo atveju jeigu nėra teismo sprendimo dėl išlaikymo priteisimo. .Įstatymas nedraudžia, o leidžia tėvams susitarti dėl išlaikymo vaikams dydžio ir formos (CK 3.192 str. 1 d.). Teismas pasisako, kad teismo sprendimu priteistas nustatyto dydžio išlaikymas vaikui savaime nereiškia, kad tėvai negali susitarti jog išlaikymas vaikui bus teikiamas kitokia nei teismo sprendime nurodyta forma tuo metu jeigu išieškojimas nevykdomas antstolio priverstinai. Bylos duomenys patvirtina, kad T. T. teikė vaikui išlaikymą tuo metu kai vykdomasis raštas buvo grąžintas I. T., jos prašymu, CPK 631 str. 1 d. 1 p. pagrindu ir įsiskolinimas, išskyrus laikotarpį kai T. T. buvo įkalintas ir neturėjo pajamų, paskaičiuotas nepagrįstai, todėl išlaikymo įsiskolinimas mažinamas.

Laikotarpiu kai T. T. ir I. T. susitarė pakeisti 2003 m. gegužės 19 d. teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1031-03/2003 nustatytą išlaikymo J. T. dydį nuo sutarties patvirtinimo dienos, tai yra nuo 2016 m. rugsėjo 29 d., iki 2017 m. sausio 27 d., kai buvo pateiktas vykdyti antstolei vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. N2-1031-03/2003 dublikatas, iš viso nebuvo teisinio pagrindo skaičiuoti įsiskolinimo, kadangi sutartimi dėl santuokos įrašo panaikinimo I. T. ir I. T. pakeitė išlaikymo dydį ir sutartis jos šalims turi privalomą pobūdį, T. T. sutartį vykdo ir moka sūnui išlaikymą po 140 EUR kas mėnuo.

Kiti bylos šalių teismo posėdžio metu nurodyti motyvai nenagrinėtini kaip neturintys esminės reikšmės bylai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 268 str. 270 str., 376 str. teismas

Nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Sumažinti antstolės Svajonės Žukaitienės nustatytą T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui J. T., gimusiam 2001 m. gegužės 11 d. – 6379,58 EUR, pagal atsakovės I. T. pateiktą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-1031-03/2003 ir nustatyti, kad išlaikymo įsiskolinimą sudaro 760 eurų.

Priteisti iš atsakovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 531,21 EUR turėtų bylinėjimosi išlaidų ieškovui T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,62 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei (mokamos į VMI prie LR FM s-tą, įmokos kodas 5660).

Sprendimui įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0076/17/00153 grąžinti antstolei S.Žukaitienei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja (pasirašyta elektroniniu parašu) Janina Zaržeckienė