- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-09
- Bylos Nr.
- 1A-113-768/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19253-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Valdas Ciesiūnas, Jolanta Raščiuvienė
- Nuteistasis
- V. N.
- Civilinis ieškovas
- UAB „K.“
- Advokatai
- Kristina Rutkauskienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vado Ciesiūno ir Jolantos Raščiuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal prokurorės Sigitos Šabliauskienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį - 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį - 1 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. N. paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 – 3 dalimis prie Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos dviejų metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis skundžiamo teismo nuosprendžius paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir V. N. skirta galutinė subendrinta 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi V. N. paskirtos 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba būti registruotam Lietuvos Respublikos užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, V. N. kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas atlyginti civiliniam ieškovui nusikalstama veika padarytą ir teismo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą per 2 metus, skaičiuojamus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš V. N. civiliniam ieškovui - UAB „K.“ priteista 11 307, 93 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Apeliacinio skundo argumentai
1. V. N. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės išdėstytos pirmos instancijos teismo nuosprendyje, šioje nutartyje nebekartojamas, kadangi apeliacinis skundas paduotas tik dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.
2. Apeliaciniu skundu prokurorė S. Šabliauskienė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. kovo 30 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo V. N. vadovaujantis BK 75 straipsniu ir V. N. nuosprendžiu paskirtą 3 metų 8 mėnesių bausmę paskirti atlikti pataisos namuose:
1.1. Apeliantė nurodo, kad esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra būtent teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y., turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-388/2016).
1.2. Apeliantė taip pat mano, kad teismas, priimdamas nuosprendį, nenurodė, kodėl bausmės tikslai V. N. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Vien tai, kad iki šiol V. N. nėra atlikęs realios laisvės atėmimo bausmės, dirba, o įvykdytomis nusikalstamomis veikomis yra padaryta didelė turtinė žala, kurią kaltinamasis, būdamas laisvėje privalės atlyginti siekdamas išvengti realios laisvės atėmimo bausmės, nėra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti. Juolab teismas konstatavo, jog V. N. praeityje teistas, du naujus tyčinius nusikaltimus įvykdė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taip pat būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kuomet teistumas už šį nusikaltimą nebuvo išnykęs ir nebuvo panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, t. y., būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Teismas šią aplinkybę pripažino V. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Be to, teismas konstatavo, kad viso baudžiamojo proceso metu kaltinamasis V. N. savo kaltę neigė, dėl įvykdytų nusikalstamų veikų neišgyvena, nesigaili, išvadų iš praeityje įvykdytų nusikaltimų nedaro. Visos šios aplinkybės rodo, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai V. N. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
1.3. Teismas, spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo turėjo įvertinti ir tai, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo V. N. buvo tris kartus teistas už nusikaltimus finansų sistemai, nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ir visus tris kartus jam buvo taikytos BK 75 straipsnio nuostatos, tačiau bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, nebuvo pasiekti, nes dar nepasibaigus bausmės - laisvės atėmimo, paskirtos už sunkų nusikaltimą, vykdymo atidėjimo terminui, padarė naujus panašaus pobūdžio nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei valdymo tvarkai.
1.4. Skunde pažymima, kad ankstesniais nuosprendžiais kartu su laisvės atėmimo bausme, V. N. paskirtos baudos buvo pakeistos kita bausmės rūšimi – viešaisiais darbais. Šios aplinkybės apibūdina kaltinamojo asmenybę, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir yra viena iš bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių. Atsižvelgiant ir į tai, kad V. N. jokio turto neturi, prokurorės nuomone, nėra pagrindo manyti, kad jis įvykdys jam skirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Taip pat pažymima, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, o kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012).
2. Posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistasis ir jo gynėja advokatė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Skundas atmetamas.
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nesutinka prokurorė. Apeliaciniu skundu ji prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistajam V. N. ir nustatyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde suformuluotus prašymus, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, toliau išdėsto išvadas dėl šio skundo esmės.
5. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-575/2009, 2K-43/2011).
6. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės, gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).
7. Skundžiamu nuosprendžiu V. N. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už 2 nesunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnio 1 dalis). Galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Be to, V. N. buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V. N. atidėdamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tinkamai vadovavosi tiek BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tiek BK 75 straipsnyje numatytomis bausmės vykdymo atidėjimo nuostatomis ir taikydamas jas baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.
8. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios buvo nuspręsta V. N. taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jam realaus laisvės atėmimo vykdymą, buvo ta, kad nuteistasis iki šiol nėra atlikęs laisvės atėmimo bausmės bei tai, kad nusikalstamomis veikomis civiliniam ieškovui buvo padaryta didelė turtinė žala, kurią nuteistasis savo darbu galės atlyginti dirbdamas laisvėje. Pagrindinis argumentas, kurį prokurorė nurodo apeliaciniame skunde nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu yra tas, jog nuteistasis V. N. turi neišnykusį teistumą ir nuteistajam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad BK 75 straipsnyje nenustatytas tiesioginis draudimas taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmė, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistajam V. N. yra skirta savo dydžiu artima šios rūšies bausmės vidurkiui. Taigi bausmės griežtumas yra pakankamai didelis. Bausmės vykdymas nuteistajam atidėtas maksimaliam terminui – 3 metams. Be to, V. N. buvo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą. Nors prokurorė apeliaciniame skunde teigia, jog nėra pagrindo manyti, kad ši žala bus atlyginta, nes nuteistasis jokio turto neturi, tačiau pabrėžtina, kad nuteistasis yra dirbantis, gaunantis atlyginimą, be to, kaip pats patvirtino, šią žalą atlyginti nori geranoriškai (9 t., b. l. 57, 71). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu sprendimu, be kita ko, civilinio ieškovo interesai yra apsaugomi žymiai efektyviau nei nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę realiai. Taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias priemones skatina ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms: 1992 m. spalio 19 d. rekomendacija Nr. R (92)16 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių; 2000 m. lapkričio 29 d. rekomendacija Rec (2000)22 dėl Europos visuomeninių sankcijų ir priemonių taisyklių taikymo tobulinimo; 2010 m. sausio 20 d. rekomendacija CM/Rec(2010)1 dėl Europos probacijos taisyklių. Šiose rekomendacijose deklaruojama, kad plėsti tokių priemonių taikymą reikalauja pagrindiniai kiekvienos teisinės sistemos principai, o probacija traktuojama kaip tinkama priemonė siekiant teisingo baudžiamojo proceso, visuomenės saugumo, nusikalstamų veikų prevencijos ir kalinių skaičiaus mažinimo tikslų. Taigi apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar akivaizdaus priešingumo bausmės paskirčiai. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisingumo principas skiriant bausmę neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, bet turi ir kitų aspektų. Negali būti pamiršta ir taikinamoji teisingumo funkcija, t. y. tai, kad teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumo ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d., 1998 m. spalio 27 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2015 m. gegužės 14 d., 2016 m. spalio 27 d. ir kiti nutarimai). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu.
9. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, jog nuteistasis V. N. turi 5 vaikus, iš jų 4 mokosi, jiems, kaip nurodė nuteistasis, reikia vis dar padėti, todėl manytina, jog atidėjus bausmės vykdymą bus išsaugoti šie pozityvūs nuteistojo socialiniai ryšiai, o be kita ko, jie taip pat padės bausmės tikslus įgyvendinti nuteistajam ir neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės.
10. Vis dėlto būtina pažymėti, jog tuo atveju, jeigu nuteistasis nevykdys jam nustatytų pareigų, darys teisės pažeidimus, bausmės vykdymo atidėjimas jam privalės būti panaikintas. Teisėjų kolegijos nuomone, už jo padarytas nusikalstamas veikas nuteistajam V. N. pirmosios instancijos teismo paskirtos galutinės subendrintos bausmės laisvės atėmimo vykdymą BK 75 straipsnio pagrindu atidedant maksimaliam įstatyme numatytam laikui – 3 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – atlyginti turtinę žalą civiliniam ieškovui, paskiriant teismo įpareigojimą, tęsti darbą arba būti registruotam Lietuvos Respublikos užimtumo tarnyboje, bausmė yra teisinga ir atitinka tiek nusikalstamos veikos, tiek kaltininko asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.
11. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, atidėdamas nuteistajam paskirtos 3 metų 8 mėnesių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino nuteistojo V. N. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, kaltės formą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
prokurorės Sigitos Šabliauskienės apeliacinį skundą atmesti.