- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-08-16
- Bylos Nr.
- 1-1295-923/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29609-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Lesinskienė
- Nukentėjusysis
- A. L., M. V., D. B.
- Kaltinamasis
- A. F., K. R.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
civilinių ieškovų: Kauno teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovams nedalyvaujant,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. F., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini) moksleivis, nedirba, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015-10-07 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bausmę atlikęs 2016-05-04, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį (dvi veikos), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir
K. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ operatoriumi, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal BK 284 straipsnį (dvi veikos), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. F. ir K. R. 2016 m. birželio 24 d., apie 14.00 val., viešoje vietoje – prie vandens telkinio esančio šalia (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, elgdamiesi įžūliai, dėl menkavertės priežasties tyčia bendrais veiksmais suduodami kumščiais ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam A. L. į galvą, kas nukentėjusiajam sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Be to, A. F. ir K. R. 2016 m. birželio 24 d., apie 14.00 val., prie vandens telkinio esančio šalia (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia bendrais veiksmais suduodami kumščiais ne mažiau kaip keturis smūgius A. L. į galvą, padarė jam odos nubrozdinimus dešinės ausies kaušelyje, poodines kraujosruvas viršutinės lūpos dešinėje, dešiniame dilbyje, kraujosruvą viršutinės lūpos gleivinėje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu ir pakaušio sumušimą, ir dėl kraujo išsiliejimo po voratinkliniu dangalu, tai yra sukėlė nesunkų A. L. sveikatos sutrikdymą.
Be to, A. F. ir K. R. 2016 m. birželio 24 d., apie 14.20 val., viešoje vietoje – gatvėje prie (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, be priežasties, necenzūriniais žodžiais iškoneveikė nukentėjusiuosius M. V. ir D. B., bei tyčia A. F. mažiausiai vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam M. V. į veidą ir padarė dešinės veido pusės kraujosruvą, kas sukėlė M. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, o K. R. mažiausiai du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. B. į veidą, ir taip bendrais veiksmais, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. F. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 metais, dieną po Joninių nakties, kartu su K. R. ir D., kurio pavardės nežino, nusipirkę butelį brendžio, nuėjo prie tvenkinio Sargėnuose. Ten vartojo alkoholį, jautėsi apsvaigęs. Buvo ir kita kompanija iš šešių asmenų, tarp kurių buvo ir moteris ir vaikas, tačiau konfliktas kilo tik tarp vyrų, kurie šioje byloje pripažinti nukentėjusiaisiais. Konfliktas prasidėjo dėl to, kad paminėta kompanija ne taip suprato pasakytą frazę. Pamatęs, kad kartu su jais buvęs D. guli nukirstas ir kruvinas, pradėjo muštis ir jis, sudavė ir vienam ir kitam, pripažįsta sudavęs ir nukentėjusiajam A. L. kumščiu ir koja, pataikė į galvą ir į petį. Po jo suduotų smūgių visi išsiskirstė. Po kelių minučių jie ėjo į parduotuvę, ten vėl susitiko tą pačią kompaniją, vėl kilo žodinis konfliktas. Kadangi M. V. bėgo į jį, jis jam ir sudavė į veidą.
Kaltinamasis K. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 metais, kitą dieną po Joninių nakties, kartu su A. F. ir D. nuėjo prie tvenkinio Sargėnuose, ten vartojo alkoholį, jautėsi apsvaigęs. Tarp jų ir kitos kompanijos prasidėjo žodinis konfliktas, o kai pamatė, kad D. guli ,,išjungtas“, muštis pradėjo ir jis. Ant žemės sėdinčiam A. L. iš nugaros sudavė kumščiu 2-3 smūgius į galvą. Po to konfliktas tęsėsi, kai jie nuėjo prie parduotuvės, ten susitiko tą pačią kompaniją, jis sudavė smūgį D. B. į veidą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų A. F. ir K. R. kaltė įrodyta ir kitais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 str.)).
Nukentėjusysis A. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2016 m. birželio 24 d., apie 11 val. ėjo link parduotuvės, kuomet prasilenkiant trys nepažįstami asmenys pradėjo jį kolioti. Į juos nekreipė dėmesio, nuėjo toliau ir prie parduotuvė sutiko savo keturis draugus. Kartu su draugais nuėjo prie Sargėnų karjero, kur sutiko prieš tai minėtus nepažįstamus asmenis. Po kiek laiko jo draugai su minėtais asmenimis pradėjo konfliktuoti, apsistumdė, aiškinosi tarpusavyje. Minėti nepažįstami asmenys jam pasiūlė pasėdėti su jais, prisėdus – visi trys pradėjo jį mušti. Mano, kad jį mušė visi trys asmenys, jautė smūgius į galvą, rankas, buvo praradęs sąmonę. Įvykį matė šalia buvę vaikai (1 t., b. l. 121-123).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. V. parodė, kad su draugais einant link karjero, sutiko A. L., kuris paaiškino, kad prie jo kabinėjosi nepažįstami asmenys. M. V. su draugais nusprendė nueiti iki asmenų, kuriuos nurodė A. L.. Nuėjęs prie Sargėnų karjero pamatė tris asmenis, kurie pradėjo žodžiu kabinėtis prie jų kompanijos. Tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu jis susimušė su minėtais asmenimis, tačiau muštynės vyko labai trumpai. Muštynių metu jaunuoliai A. L. nieko nedarė, priešingai, pakvietė jį prisėsti šalia jų. M. V., nenorėdamas daugiau problemų, su draugais išėjo namo, o A. L. pasiliko su jaunuolių kompanija. Einant namo, pamatė, kad iš galo atbėgo tie patys jaunuoliai, kurie juos užpuolė iš nugaros. Jis pasakė, kad nesikabinėtų prie jo, tada vienas jaunuolis jį puolė ir trenkė į veido sritį. Kiti du nepažįstami jaunuoliai jam sudavė kelis kartus į veido sritį bei kelis smūgius į kitas kūno vietas. R. B. juos išskyrė. Muštynių metu buvo praradęs sąmonę. Vieną iš jaunuolių, kurį dabar žino kaip K. R., pažįsta kaip vietos gyventoją, nurodė, kad jam smogė aukščiausias jaunuolis (1 t., b. l. 147, 150-155).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. B. parodė, kad įvykio dieną susitiko su draugais, nusipirko alkoholinių gėrimų ir ėjo link Sargėnų karjero. Einant sutiko pažįstamą A. L.. Būnant prie karjero, A. L. papasakojo, kad konfliktavo su trijų jaunuolių kompanija. Minėti jaunuoliai taip pat buvo prie karjero. Minėti jaunuoliai be jokios priežasties pradėjo jį su draugais užgaulioti, keikti necenzūriniais žodžiais. D. B. su draugais jiems taip pat atsakė necenzūriniais žodžiais ir netrukus prasidėjo muštynės. A. L. muštynėse nedalyvavo, buvo atokiau. Muštynės ilgai netruko ir visi pradėjo skirstytis. A. L. su trimis jaunuoliais liko prie karjero. Po konflikto prie Sargėnų tvenkinio su draugais ėjo namo, pro parduotuvę. D. Š. ir V. R. nuėjo namo. Prie parduotuvės susitiko sūnų G. B. ir su juo užėjo į parduotuvę, o M. V., R. B. ir A. U. nuėjo link namų. Išėję iš parduotuvės, su sūnumi prisivijo einančius draugus. Prisivijęs draugus, pamatė, kad M. V. guli ant nugaros ant gatvės. Jis lenkėsi kelti M. V. ir tada pats gavo smūgį kažkur į galvą, toliau nieko neatsimena. Matė, kad iš paskos jų ėjo trys jaunuoliai, su kuriais konfliktavo prie karjero, ir suprato, kad M. V., o paskui ir jam sudavė kažkuris iš tų jaunuolių, bet kuris nematė. Iš vaizdo įrašo mato, kad vienas iš jaunuolių jam sudavė ir į veidą, tačiau pats to jau neprisimena (1 t., b. l. 136-140).
L. R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad 2016 m. birželio 24 d. jam paskambino pažįstamas ir pasiūlė nueiti prie Sargėnų karjero. Su draugais nuėjus prie karjero, netoli jų kompanijos buvo kita trijų jaunų vaikinų kompanija. Kiek prisimena, nukentėjusysis jau buvo prie karjero. Netrukus trijų jaunuolių kompanija pradėjo kabinėtis žodžiais ir prasidėjo muštynės. Po muštynių jų kompanija išėjo namo. Nežino, kur tuo metu buvo A. L.. Įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena, tačiau prisimena, kad būnant prie Sargėnų karjero prie jų kompanijos kibo jaunuoliai. Iš vaizdo įrašo atpažįsta save, mato, kad jis D. B. padeda atsistoti, bando jį apginti (1 t., b. l. 162-168).
Liudytojas A. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prie parduotuvės sutiko pažįstamą A. L., su kuriuo nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Išeidami iš parduotuvės, sutiko D. B., kuris buvo su kitais asmenis, kurių jis nepažįsta. Visi kartu nuėjo prie Sargėnų karjero. Jiems atėjus prie tvenkinio, netoliese buvusi trijų jaunuolių kompanija pradėjo žodinį konfliktą ir prasidėjo muštynės. Prisimena, kad vienas iš juos užpuolusių jaunuolių gulėjo ant žemės, jam buvo prakirsta lūpa. Jis ir A. L. konflikte nedalyvavo. Tuoj po konflikto visa jų kompanija išėjo į namus, o A. L. pasiliko su jaunuoliais, nes jie pasiūlė išgerti brendžio (1 t., b. l. 172-173).
Liudytoja D. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad su draugais nusprendė nusipirkti alkoholinių gėrimų ir nueiti iki Sargėnuose esančio karjero. Nuėję prie karjero pamatė, kad netoli jų kompanijos jau buvo trys jaunuoliai. Netrukus atėjo ir A. L.. Po kurio laiko, trijų jaunuolių kompanija pradėjo juos užgaulioti, tyčiotis, pastūmė ją, tarp abiejų kompanijų kilo muštynės. Prasidėjus muštynėms, ji išsigando ir iškart išėjo namo (1 t., b. l. 184-185, 187-188).
Liudytojas D. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kartu su pusbroliu K. R. ir jo draugu A. F. nusipirko alkoholinių gėrimų ir nuėjo prie Sargėnų karjero. Eidami link karjero, jie kažką juokavo, todėl A. L. pagalvojo, kad jaunuoliai jam kažką sakė. Po maždaug 10 minučių prie karjero atėjo ir A. L. su kompanija. Atėjęs A. L. jiems priekaištavo, kad jį kažkaip pavadino. D. R. ir K. R. jam aiškino, kad jie tik tarpusavyje juokavo. Žodis po žodžio kompanijos pradėjo konfliktuoti. Staiga jis pajuto smūgį į veidą, nuo kurio prarado sąmonę. Atsipeikėjęs A. L. nematė. Po konflikto prie Sargėnų karjero, kai atsipeikėjo, jis su K. R. ir A. F. vijosi tuos asmenis, buvusius prie vandens telkinio. Kažkokioje gatvėje prie daugiabučio namo jie pasivijo gal keturis vyrus iš tos kompanijos, kuri buvo prie vandens. Priartėjus prie jų, K. R. su A. F. puolė juos mušti, tačiau kam ir kaip sudavė smūgius, jis nežino. Pamena, kad nuo A. F. ar K. R. suduotų smūgių kažkuris vyras nugriuvo ant grindinio, paskui buvo nugriuvęs vyras, prie kurio buvo vaikas (2 t., b. l. 8-9).
L. N. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilių stovėjimo aikštelėje prie namo pamatė gulintį žmogų. Prie jo stovėjo kitas vyras su paaugliu vaiku. Paklausė, ar reikia pagalbos. Šalia stovintis vyras pasakė, kad galbūt ir reikia. Tuomet jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Greta esantis vyras pakėlė gulintį vyriškį. Prie jų priėjo mėlynais šortais vilkintis vaikinas, kuris užsipuolė ant žemės gulėjusį vyriškį, bet vyras apsigynė ir pabėgo. Tuomet jaunuolis su mėlynais šortais sukonfliktavo su vyriškiu, šalia kurio buvo vaikas. Vaikinas trenkė kumščiu vyriškiui į veidą, vyras nuo smūgio nugriuvo. Vyras gulėjo ant žemės, paskui atsikėlė. Jaunuolis su mėlynais šortais vėl priėjo prie vyriškio ir dar kartą jam trenkė ar pastūmė ir vyriškis vėl nukrito. Visa tai jis nufilmavo mobiliuoju telefonu ir vaizdo įrašą pateikė į bylą (1 t., b. l. 194-195, 198-199).
L. V. C., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad buvo kartu su N. A., nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir liudytojas N. A. (2 t., b. l. 3-4).
2017 m. gegužės 9 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas CD esantis vaizdo įrašas, kurį apklausos metu iš savo mobilaus ryšio telefono pateikė liudytojas N. A.. Vaizdo įraše matyti du jauni vyrai. Pirmasis jaunas vyras (nustatyta, kad tai K. R.) dėvi mėlynos spalvos šortus. Šalia stovi kitas vyras (nustatyta, kad tai D. R.). Matyti, kad dar vienas vyras vaikšto kalbėdamas telefonu. K. R. su D. R. mosuodami rankomis ir šūkaudami agresyviai nusiteikę prisiartina prie dviejų vyrų ir vaiko, pradeda su jais konfliktuoti. Įraše matyti, kaip K. R. agresyviai puola D. B., jį kelis kartus rankomis pastumia ir du kartus su dešinės rankos kumščiu suduoda į veidą. Po gauto smūgio, D. B. klumpa griūdamas, jį prilaiko sūnus G. B. ir R. B.. Tolesniame įraše matyti rėkiantys ir mosuojantys rankomis K. R. su D. R. (1 t., b. l. 64-77).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. lapkričio 3 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. L. padaryti odos nubrozdinimai dešinės ausies kaušelyje, poodinės kraujosruvos viršutinės lūpos dešinėje, dešiniame dilbyje, kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu, pakaušio sumušimas. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kraujo išsiliejimo po voratinkliniu dangalu A. L. sveikata bus sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai padaryti kontakto kietu buku daiktu ar paviršiumi metu, nemažiau keturių trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2016 m. birželio 24 d. (1 t., b. l. 86-87).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. rugpjūčio 24 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. V. nustatyta veido dešinės pusės kraujosruva. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu (ar daugiau) trauminiu poveikiu. Sužalojimas galėjo būti padarytas kelių savaičių laikotarpiu iki kreipimosi į gydymo įstaigą. R. S. sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu, sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 94).
2016 m. birželio 24 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – šalia (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36-39).
2016 m. rugpjūčio 3 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad ant nukentėjusiojo A. L. šortų ir marškinėlių įvairiose vietose rastos dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 41-60).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas viešosios tvarkos pažeidimu ir nesunkiu kito asmens sveikatos sutrikdymu A. F. ir K. R. pasitvirtino.
Kaltinamieji A. F. ir K. R. savo kaltę pripažino, paaiškino, kad būdami neblaivūs, viešoje vietoje – prie vandens telkinio, sukonfliktavo su nukentėjusiaisiais, to konflikto metu abu sudavė smūgius nukentėjusiajam A. L. į galvos sritį, į petį, po to konfliktas su tais pačiais asmenimis įvyko ir prie parduotuvės, kuomet A. F. sudavė smūgį M. V., o K. R. – D. B.. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi be pačių kaltinamųjų parodymų, jų kaltę įrodo ir liudytojų, mačiusių įvykį, parodymai, vaizdo įrašas, darytas liudytojo N. A., nukentėjusiojo A. L. rūbų apžiūros protokolas bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalies dispoziciją, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. A. F. ir K. R. kaltinami tuo, kad jų padaryti viešosios tvarkos pažeidimai pasireiškė įžūliu elgesiu, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai. Įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai. Teismas, ištyręs ir įvertinęs įrodymus baudžiamoje byloje, sprendžia, kad šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamieji A. F. ir K. R. tyčia smurtavo prieš A. L., M. V. ir D. B. viešoje vietoje ir toks jų smurtas vertinamas įžūliu elgesiu, kuris sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamųjų A. F. ir K. R. veika nukentėjusiojo A. L. atžvilgiu be BK 284 straipsnio 1 dalyje, numatančios atsakomybę už viešosios tvarkos pažeidimą, papildomai iš idealiosios sutapties buvo kvalifikuota ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų. Tai, kad nukentėjusiojo A. L. sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, patvirtina į bylą pateikta teismo medicinos specialisto išvada. Būtinasis nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto, požymis, be pasekmių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra ir chuliganiškos paskatos. A. F. ir K. R. ir buvo atiduoti teismui kaltinant juos, būtent dėl tokių paskatų nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo A. L. sveikatą. Teismų praktikoje vertinant, ar buvo chuliganiškos paskatos, yra vertinamas kaltinamojo atsako į konfliktą su nukentėjusiuoju adekvatumas, tokio atsako priežasties reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50/2006, 2K- 501/ 2006, Nr. 2K- 82/ 2007 ir kt.). Šioje byloje nustatyta, kad A. F. ir K. R. neteisėti veiksmai A. L. atžvilgiu buvo neadekvatūs jo veiksmams (nenustatyta, kad A. L. buvo konflikto organizatorius, priešingai, kaltinamieji jį pasikvietė prisėsti ir kartu išgerti), todėl dingsties ar priežasties jiems taip veikti nukentėjusiojo atžvilgiu iš viso nebuvo arba ji buvo visiškai mažareikšmė. Be to, nukentėjusiajam iš viso buvo suduota ne mažiau keturių smūgių į galvos sritį, padarant nesunkų jo sveikatos sutrikdymą, kas taip pat patvirtina, jog dviese vieną žmogų mušė iš chuliganiškų paskatų. Kartu pažymėtina, kad tai buvo padaryta liudytojų akivaizdoje, sutrikdant visuomenės rimtį, todėl tokia veikos kvalifikacija iš idealiosios sutapties pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį yra pagrįsta ir teisinga.
A. F. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p. ir 9 p.).
Skirdamas bausmę A. F., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimai baigti, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (1:2). Vertinant A. F. asmenybę, pažymėtina, kad jis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, iki 2017-03-10 dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, šiuo metu nedirba, mokosi Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykloje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, priklausomybės ir psichikos ligų registruose neužregistruotas. Svarbu pažymėti, kad A. F. teisiamas antrą kartą, naujus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas vertinama kaip nusikaltimų recidyvas. Skirdamas bausmę A. F., teismas atsižvelgia ir į tai, kad jis vėl padarė tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką, tai yra nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, už ką jau buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2015-10-07 nuosprendžiu. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina BK 284 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.
Tačiau įvertinus tai, kad A. F. savo kaltę pripažino, duomenų apie kitus jo atžvilgiu atliekamus ikiteisminius tyrimus ar teisme nagrinėjamas baudžiamąsias bylas nepateikta, kaltinamasis iki 2017-03-10 dirbo, šiuo metu mokosi, siekia integracijos į visuomenę, todėl pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, A. F. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai: neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą arba mokslą.
Kaltinamajam A. F. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. 168-169), kuri, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
K. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p. ir 9 p.).
Skirdamas bausmę K. R., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du nesunkius ir vieną apysunkį nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, į tai, kad nusikaltimai baigti, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį (1:2). Vertinant K. R. asmenybę, pažymėtina, kad jis teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, dirba, turi mažametį vaiką, nuolatinę gyvenamąją vietą, priklausomybės ir psichikos ligų registruose neužregistruotas. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes ir siekiant sulaikyti tokį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį už padarytas nusikalstamas veikas bei paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina BK 284 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas.
Tačiau įvertinus tai, kad K. R. savo kaltę pripažino, duomenų apie kitus jo atžvilgiu atliekamus ikiteisminius tyrimus ar teisme nagrinėjamas baudžiamąsias bylas nepateikta, kaltinamasis dirba, turi mažametį vaiką, siekia integracijos į visuomenę, todėl pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto pritaikymas užtikrins teisingo nubaudimo principą. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, K. R. skirtini BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyti įpareigojimai: neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą.
K. K. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l.120-121), kuri, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 580,32 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 103-106) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius – dėl 203,79 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 110-118).
Baudžiamajame procese civilinio ieškinio institutas skirtas ne tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusio asmens turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo užtikrinimui, bet ir viešojo intereso apsaugai. A. F. ir K. R. baudžiamojoje byloje kaltinami tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužaloję A. L., kuris dėl patirtų sužalojimų gydėsi gydymo įstaigoje, jam buvo suteiktos medicinos paslaugos, nuo 2016-06-26 iki 2016-07-05 jis buvo nedarbingas. Todėl akivaizdu, kad padaryta žala ne tik nukentėjusiajam A. L., bet ir valstybei, privalomojo sveikatos draudimo fonui (PSDF) ir valstybinio socialinio draudimo fondui biudžetui (SODRA). Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir socialinis draudimas nuo ligos bei jų apmokėjimas iš PSDF ir SODROS biudžetų lėšų yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, šiuo atveju su tyčiniu asmens sužalojimu. Įvertinus aptartąjį teisinį reglamentavimą (tokios praktikos laikosi ir aukštesnis teismas (Kauno apygardos teismo 2016-02-02 nutartis byloje Nr. 1S-175-530/2016) bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Kauno teritorinė ligonių kasa ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius turi teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pagal BPK 109 straipsnį ir toks ieškinys nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Kauno teritorinė ligonių kasa ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius civilinį ieškinį grindžia į bylą pateiktais dokumentais apie A. L. gydymą LSMU ligoninės Kauno klinikose bei jam išmokėtą laikino nedarbingumo išmoką, kas atitinkamai sudaro 580,32 eurų ir 203,79 eurus. Kaltinamieji civilinio ieškinio dydžio neginčijo, su juo sutiko. Atsižvelgiant į tai, kad civiliniai ieškiniai yra pagrįsti ir teisėti, jie tenkintini, nustatant pareigą A. F. ir K. R. juos atlyginti solidariai, kadangi nusikalstamą veiką jie padarė bendrais veiksmais.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: marškinėliai ir šortai, saugomi Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate pagal kvitą Nr. 0055012, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžintini nukentėjusiajam A. L. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.), kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu – paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. F. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2016-12-31), bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam bausmes:
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos pažeidimą prie vandens telkinio) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos pažeidimą prie parduotuvės) – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos pažeidimą prie vandens telkinio), subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos pažeidimą prie parduotuvės), ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti A. F. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. F.:
-neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
-neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;
-nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
-tęsti mokslą arba darbą.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
K. R. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalyje (straipsnio redakcija galiojusi iki 2016-12-31), bei BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam bausmes:
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos pažeidimą prie vandens telkinio) – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos pažeidimą prie parduotuvės) – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams;
pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos pažeidimą prie vandens telkinio), subendrinti taikant bausmių apėmimo būdą, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, prie paskirtos 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (už viešosios tvarkos pažeidimą prie parduotuvės), ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti K. R. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems), įpareigojant K. R.:
-neišvykti iš savo gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
-neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
-nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
-tęsti darbą.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 str. 3 d.).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. F. bei K. R. solidariai priteisti 580,32 eurų turtinei žalai atlyginti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. F. bei K. R. solidariai priteisti 203,79 eurų turtinei žalai atlyginti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
marškinėlius ir šortus, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariate pagal kvitą Nr. 0055012, nuosprendžiui įsiteisėjus – grąžinti A. L..
kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.