- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- e2S-183-480/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3409-347/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ ieškinį atsakovams likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ ir S. P. dėl sandorio pripažinimo niekiniu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kontmena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino. Patikslintu ieškiniu prašė: 1) konstatuoti ex officio (pripažinti), kad 2020 m. kovo 2 d. išduotas įgaliojimas S. P. prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 straipsnio 1 dalis) ir yra niekinis nuo jo sudarymo momento, išsprendžiant šio niekinio sandorio teisinius padarinius, t. y. konstatuojant S. P. veiksmų, atliktų veikiant šio įgaliojimo pagrindu, neteisėtumą ir grąžinant iki veiksmų atlikimo buvusią padėtį; 2) konstatuoti ex officio (pripažinti), kad 2020 m. lapkričio 3 d. išduotas pavedimas S. P. prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ir yra niekinis nuo jo sudarymo momento, išsprendžiant šio niekinio sandorio teisinius padarinius, t. y. konstatuojant S. P. veiksmų, atliktų veikiant šio įgaliojimo pagrindu, neteisėtumą ir grąžinant iki veiksmų atlikimo buvusią padėtį; 3) priteisti solidariai iš atsakovų likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“, V. R. ir S. P. bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovė yra likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ didžiausia kreditorė, taip pat vienintelė hipotekos kreditorė (kuriai įkeistas vertingiausias likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ turimas nekilnojamais turtas, esantis Nidoje) su įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo nutartimi patvirtintu 1 104 250,89 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, kurio didžioji dalis yra užtikrinta hipoteka. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 24 d. nutartimi nutarė atstatydinti buvusią atsakovės bankroto administratorę ir paskyrė įmonę administruoti V. R., kurio vardu bankroto procedūras faktiškai vedė S. P., veikdamas 2018 m. kovo 1 d. įgaliojimo pagrindu. Pasibaigus 2018 m. kovo 1 d. V. R. išduotam notariniam įgaliojimui, likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ vardu 2020 kovo 2 d. S. P. buvo išduotas naujas įgaliojimas, kuris akivaizdžiai yra niekinis ir kuris S. P. nesuteikė teisės veikti V. R. vardu, be to, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) 2018 m. rugpjūčio 2 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. (10.2)D2 2423 buvo aiškiai nurodyta, jog iš licencijuojamos veiklos kylančios teisės administruoti konkrečias įmones negali būti perduodamos kitam asmeniui kita, nei nustatyta tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) tvarka. Taigi pats bankroto administratorius fizinis asmuo negali perleisti kitam bankroto administratoriui fiziniam asmeniui teisės administruoti jam teismo nutartimi priskirto įmonės bankroto proceso, todėl V. R. neturėjo teisės perleisti teisės administruoti jam teismo nutartimi priskirto įmonės bankroto proceso ar jo dalies. Ginčijamas įgaliojimas yra niekinis ir negali sukelti teisinių pasekmių jokiems tretiesiems asmenims. Įgaliojimu negali būti perduodama daugiau teisių ir pareigų, negu yra patikėta, tuo tarpu nagrinėjamu atveju išduotu įgaliojimu, kuris buvo panaudotas tikslu apžiūrėti turtą norint „organizuoti šio turto pardavimą 2019 m. gruodžio 30 d. kreditorių susirinkime nustatyta tvarka“, perduotos ne likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“, o nemokumo administratoriaus, kuris veikia kaip likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ vadovas, teisės, kurių perduoti likviduojama dėl bankroto UAB „Laugina“ teisės neturi, o net jei ir laikant, kad tokį įgaliojimą būtų galima išduoti, jis turėtų būti patvirtintas notarine forma. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1902-347/2021 pritaikius laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams likviduojamai dėl bankroto UAB „Laugina“, atstovaujamai nemokumo administratoriaus V. R., ir S. P. įgyvendinti visas iš 2020 m. kovo 2 d. įgaliojimo kylančias teises iki šioje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręstas įgaliojimo teisėtumo klausimas – V. R. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas leisti jam ar jo pavedimu veikiančiam S. P. apžiūrėti likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ turtą, 2020 m. lapkričio 3 d. pavedimo, kuriuo V. R. pavedė S. P. dalyvauti perimant, fiksuojant ar apžiūrint likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ turtą, pagrindu. Preliminariai vertinant 2020 m. lapkričio 3 d. pavedimo turinį, jame nurodyto pavedimo apimtis sutampa su 2020 m. kovo 2 d. įgaliojime nurodytais įgalinimais S. P., ir tai reiškia ne ką kitą, kaip bandymą tokiu būdu apeiti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Išduotas pavedimas, lygiai kaip ir 2020 m. kovo 2 d. įgaliojimas, pažeidžia CK 2.138 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi civilinę bylą dalyje dėl 2020 m. lapkričio 3 d. V. R. išduoto pavedimo S. P. pripažinimo prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir niekiniu nuo jo sudarymo momento sustabdė.
4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 15 d. daliniu sprendimu ieškinio dalį tenkino – pripažino 2020 m. kovo 2 d. atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ įgaliojimą niekiniu nuo jo sudarymo momento; kitą bylos dalį nutarė nagrinėti po dalinio sprendimo įsiteisėjimo, atsižvelgiant į sustabdytos dalies aplinkybes. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1323-587/2021 Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. dalinį sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-27014-1116/2021 ieškinį dalyje dėl reikalavimo pripažinti, kad 2020 m. kovo 2 d. išduotas įgaliojimas S. P. prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir yra niekinis nuo jo sudarymo momento, išsprendžiant šio niekinio sandorio teisinius padarinius, paliko nenagrinėtu.
5. Kauno apylinkės teisme 2021 m. lapkričio 25 d. buvo gautas J. R. (V. R. teisių perėmėjos) prašymas: 1) atnaujinti Kauno apylinkės teismo civilinės bylos dalies dėl 2020 m. lapkričio 3 d. V. R. išduoto pavedimo atsakovui S. P. pripažinimo prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir niekiniu nuo jo sudarymo momento nagrinėjimą; 2) išspręsti klausimą dėl procesinio teisių perėmimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatyta tvarka – nagrinėjamoje civilinėje byloje mirusįjį V. R. pakeičiant jo teisių perėmėja J. R.; 3) nustatyti ieškovei terminą ieškinio dalyje dėl reikalavimo konstatuoti ex officio, kad 2020 m. lapkričio 3 d. išduotas pavedimas S. P. prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir yra niekinis nuo jo sudarymo momento, išsprendžiant šio niekinio sandorio teisinius padarinius, trūkumams pašalinti; 4) sujungti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose nagrinėjamas civilines bylas Nr. e2-1902-347/2021 (e2-3409-347/2022) ir Nr. e2-27014-1116/2021 į vieną civilinę bylą, ją parduodant nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjai D. S..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi atnaujino bylos dėl reikalavimo konstatuoti (pripažinti), kad 2020 m. lapkričio 3 d. V. R. išduotas pavedimas atsakovui S. P. prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekinis nuo jo sudarymo momento, nagrinėjimą ir nustatė ieškovei 7 dienų terminą nutartyje nurodytiems ieškinio dalies trūkumams pašalinti.
7. Teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio ir pridėtų dokumentų negalima nustatyti, kokius S. P. veiksmų, atliktų veikiant V. R. pavedimo pagrindu, neteisėtumą yra prašoma konstatuoti (kokie galimi konkretūs grąžinimo į buvusią padėtį veiksmai turėtų būti atliekami), be to, ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kuo konkrečiu atveju pasireiškia jos teisių pažeidimas ir kaip jos turi būti ginamos, nenurodyta, kokias materialias pasekmes ieškovei sukeltų palankus teismo sprendimas.
8. Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1323-587/2021 konstatavo, jog ieškinys su tokiu neaiškiu ir abstrakčiu reikalavimu negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas teisme. Ieškinyje nebuvo nurodyta, kokia konkreti UAB „Kontmena“ subjektinė teisė buvo pažeista dėl ginčijamo įgaliojimo ir kaip ji turi būti ginama įgaliojimą panaikinus (nesuformuluotas konkretus ir aiškus ieškinio dalykas), ir sprendė, kad analogiška situacija yra ir šioje ieškinio dalyje, todėl nustatė minėtus trūkumus.
9. Teismas, nustatęs, kad Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-27014-1116/2021 2021 m. gruodžio 3 d. gautas atskirasis skundas dėl 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria ieškinys dalyje dėl reikalavimo pripažinti, jog 2020 m. kovo 2 d. išduotas įgaliojimas S. P. prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir yra niekinis nuo jo sudarymo momento, išsprendžiant šio niekinio sandorio teisinius padarinius, paliktas nenagrinėtu, nurodė, kad klausimas dėl bylų sujungimo gali būti sprendžiamas išsprendus procesinį rezultatą po atskirojo skundo gavimo. Taip pat nurodė, jog kiti procesiniai klausimai bus sprendžiami atsižvelgiant į šios nutarties baigtį ir minėtą procesą dėl atskirojo skundo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Kontmena“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą; jei teismas manytų, kad reikia ginčyti konkrečius ginčo įgaliojimo pagrindu atliktus veiksmus – įpareigoti atsakovus pateikti detalų sąrašą veiksmų, atliktų ginčijamo įgaliojimo pagrindu; nustatyti naują terminą – 14 dienų nuo 2 punkte nurodytų duomenų pateikimo ieškinio trūkumams pašalinti – pateikti patikslintą ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1323-587/2021 pateikti išaiškinimai yra susiję su daliniu sprendimu ir kita civiline byla Nr. e2-27014-1116/2021, be to, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi minėtoje nutartyje buvo atliktas subjektyvus pačios ieškovės byloje pareikštų reikalavimų vertinimas, nors ieškovė niekada tokių reikalavimų nereiškė, kokius apeliacinė instancija manė, kad ieškovė pareiškė. Apeliacinės instancijos teismas minėta nutartimi padarė grubių materialinės teisės normų aiškinimo klaidų, be to, priešingai paties kasatoriaus aiškiai ir nedviprasmiškai išreikštai valiai, aiškino jo paties pareikštus reikalavimus byloje.
10.2. Šiuo atveju, ieškovės vertinimu, esminė nauja aplinkybė, lyginant su absoliučiai visais Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1323-587/2021 pateiktais išaiškinimais, yra ta, kad visi išaiškinimai yra padaryti iš klaidingos premisos – neva ieškovė yra pareiškusi du savarankiškus materialiuosius reikalavimus, tačiau taip nėra.
10.3. Apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad ieškovė privalo ne tik įrodyti paties sandorio neteisėtumą, tačiau dar ir įrodinėti konkrečius veiksmus, atliktus to sandorio pagrindo, kurie yra neteisėti, kas yra perteklinis veiksmas, nes niekinio sandorio šalys negali patvirtinti, o bet kokie tokio sandorio pagrindu atlikti veiksmai vis tiek yra neteisėti (ex injuria jus non oritur) ir, ieškovės vertinimu, jų įrodinėjimas, pačiam sandoriui esant niekiniam (prieštaraujančiam imperatyvioms įstatymo nuostatoms), yra savitikslis.
10.4. Skundžiama nutartimi sukeliamas kazusas – Kauno apylinkės teismas nutartimi nustatė terminą trūkumams pašalinti – nurodyti, kokių konkrečių S. P. veiksmų, atliktų veikiant šio įgaliojimo pagrindu, neteisėtumą yra prašoma konstatuoti, kokie konkretūs grąžinimo į buvusią padėtį veiksmai turėtų būti atliekami, tačiau nors ieškovė dalį tokių veiksmų ir gali nurodyti (t. y., pavyzdžiui, S. P., remdamasis ginčijamu įgaliojimu, reikalavo perduoti jam ieškovei įkeistą / perduotą turtą – butus Nidoje, organizuodavo ir vykdydavo likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ kreditorių susirinkimus, rengdavo jų protokolus ir t. t.), tačiau didžioji tokių veiksmų dalis – ieškovei nėra žinoma, kadangi jų turinys gali būti žinomas nebent S. P., kuris ginčijamo įgaliojimo pagrindu veiksmus ir atliko. Negana to, ieškovės nuomone, tokie reikalavimai yra pertekliniai, nes ieškovė niekad nesiekė „konstatuoti konkrečių S. P. veiksmų, atliktų veikiant šio įgaliojimo pagrindu ar atlikti grąžinimo į buvusią padėtį veiksmų“ ir tą „išgalvojo“ pats apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas net ne pačios ieškovės, o būtent atsakovų apeliacinių skundų motyvus. Ginčijamas įgaliojimas ir bet kokie jo pagrindu likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“ nemokumo procese (kurio dalyvė yra ir ieškovė ir eilė kitų kreditorių) atlikti veiksmai – yra niekinio sandorio pasekmė ir jokių teisinių pasekmių sukelti taip pat negali.
Atsiliepimas
11. Atsakovas S. P. ir J. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
11.1. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartis, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, yra teisėta ir pagrįsta.
11.2. Nors Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje pasisakė dėl ieškovės reikalavimo pripažinti, kad 2020 m. kovo 2 d. įgaliojimas yra niekinis nuo jo sudarymo momento, išsprendžiant šio niekinio sandorio teisinius padarinius, t. y. konstatuojant atsakovo S. P. veiksmų, atliktų veikiant šio įgaliojimo pagrindu, neteisėtumą ir grąžinant iki veiksmų atlikimo buvusią padėtį, tačiau šis reikalavimas yra analogiškas reikalavimui dėl 2020 m. lapkričio 3 d. pavedimo pripažinimo niekiniu, skiriasi tik prašomų pripažinti niekiniais dokumentų sudarymo data ir pavadinimas. Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai ir pagrįstai sprendė, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje pateikti išaiškinimai dalyje dėl neaiškių ir abstrakčių patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų bei ieškinio trūkumų šalinimo yra aktualūs ir nagrinėjamoje civilinėje byloje.
Šalies argumentai
11.3. Atskirajame skunde ieškovė nurodo argumentus, kuriais yra kvestionuojamas Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis, kuria buvo konstatuoti patikslinto ieškinio trūkumai, yra teisėta ir galiojanti, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, turėjo teisinį pagrindą vadovautis Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais.
11.4. Ieškovė atskirajame skunde iš esmės kvestionuoja Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, pateikdama kitokį (savitą) apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimą, nors ši nutartis yra teisėta ir galiojanti, o šios apeliacinės instancijos teismo nutarties teisėtumo klausimas apskritai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
11.5. Ieškovei prašant konstatuoti veiksmų, atliktų ginčijamo pavedimo pagrindu, neteisėtumą ir taikyti restituciją, jai, kaip ieškovei, atsiranda pareiga tinkamai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. nurodyti konkrečius veiksmus, kuriuos prašoma pripažinti negaliojančiais.
11.6. Vertinant pareikštą reikalavimą dėl 2020 m. lapkričio 3 d. pavedimo pripažinimo niekiniu (ieškinio dalyką) bei aplinkybes, kuriomis grindžiamas šis reikalavimas (ieškinio pagrindą), galima daryti išvadą, kad ieškovė pareikštu reikalavimu nesiekia apginti savo tariamai pažeistas teise, t. y. 2020 m. kovo 2 d. įgaliojimas neturi visiškai jokios įtakos ieškovės teisėms ir teisėtiems interesams. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad ji nebuvo ir nėra ginčijamo pavedimo šalimi, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju ieškovė pareikštame ieškinyje nenurodė, kuo konkrečiu atveju pasireiškia jos teisių, kurios turi būti ginamos, pažeidimas. Atskirajame skunde nurodyti deklaratyvūs teiginiai, kad ginčijamas pavedimas apskritai negalėjo būti sudarytas (pastebėtina, jog tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas) ir ji yra didžiausia atsakovės kreditorė, jokiu būdu savaime nereiškia, kad įforminus ginčijamą pavedimą, ieškovės teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti.
Atsiliepimas
11.7. Atsakovai taip pat nesutinka su atskirojo skundo reikalavimu įpareigoti atsakovus pateikti detalų sąrašą veiksmų, atliktų ginčijamo pavedimo pagrindu. Svarbu ir tai, kad ieškovė reikalavimo dėl įrodymų išreikalavimo pirmosios instancijos teismui nereiškė, todėl, atsakovų vertinimu, toks prašymas negali būti reiškiamas apeliacinės instancijos teismui (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).
15. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Kai teismas nustato, kad pateiktas ieškinys neatitinka jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, kurie sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, teismas nutartimi nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Kriterijai, kuriais vadovaujantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, numatyti CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Vertinant, ar procesinis dokumentas sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, atsižvelgtina į tai, koks yra procesiniame dokumente nenurodytų duomenų tikslas ir pobūdis, ar šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant procesinio dokumento priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose etapuose, ar nenurodyti duomenys yra besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padariniai, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, ar atitinkamų duomenų asmuo nenurodė ir / ar nepateikė dėl objektyvių priežasčių arba kad negalėjo jų gauti, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas jų negali nesudėtingai gauti.
16. Nagrinėjamu atveju patikslintu ieškiniu ieškovė prašė: 1) konstatuoti ex officio (pripažinti), kad 2020 m. kovo 2 d. išduotas įgaliojimas S. P. prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ir yra niekinis nuo jo sudarymo momento, išsprendžiant šio niekinio sandorio teisinius padarinius, t. y. konstatuojant S. P. veiksmų, atliktų veikiant šio įgaliojimo pagrindu, neteisėtumą ir grąžinant iki veiksmų atlikimo buvusią padėtį; 2) konstatuoti ex officio (pripažinti), kad 2020 m. lapkričio 3 d. išduotas pavedimas S. P. prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) ir yra niekinis nuo jo sudarymo momento, išsprendžiant šio niekinio sandorio teisinius padarinius, t. y. konstatuojant S. P. veiksmų, atliktų veikiant šio įgaliojimo pagrindu, neteisėtumą ir grąžinant iki veiksmų atlikimo buvusią padėtį; 3) priteisti solidariai iš atsakovų likviduojamos dėl bankroto UAB „Laugina“, V. R. ir S. P. bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi civilinę bylą dalyje dėl pavedimo pripažinimo prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir niekiniu nuo jo sudarymo momento sustabdė, o 2021 m. balandžio 15 d. daliniu sprendimu ieškinio dalį dėl įgaliojimo pripažinimo prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir niekiniu nuo jo sudarymo momento tenkino, kitą bylos dalį nutarė nagrinėti po dalinio sprendimo įsiteisėjimo, atsižvelgiant į sustabdytos dalies aplinkybes. Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1323-587/2021 Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 15 d. dalinį sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.
17. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi atnaujino bylos dėl reikalavimo konstatuoti (pripažinti), kad pavedimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir yra niekinis nuo jo sudarymo momento, nagrinėjimą ir nustatė ieškovei 7 dienų terminą nutartyje nurodytiems ieškinio dalies trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio ir pridėtų dokumentų negalima nustatyti, kokius S. P. veiksmų, atliktų veikiant V. R. pavedimo pagrindu, neteisėtumą yra prašoma konstatuoti (kokie galimi konkretūs grąžinimo į buvusią padėtį veiksmai turėtų būti atliekami), be to, ieškovė nenurodė ir nepateikė įrodymų, kuo konkrečiu atveju pasireiškia jos teisių pažeidimas ir kaip jos turi būti ginamos, nenurodyta, kokias materialias pasekmes ieškovei sukeltų palankus teismo sprendimas. Teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1323-587/2021 konstatavo, jog ieškinys su tokiu neaiškiu ir abstrakčiu reikalavimu negalėjo būti priimtas ir nagrinėjamas teisme, nes ieškinyje nebuvo nurodyta, kokia konkreti UAB „Kontmena“ subjektinė teisė buvo pažeista dėl ginčijamo įgaliojimo ir kaip ji turi būti ginama įgaliojimą panaikinus (nesuformuluotas konkretus ir aiškus ieškinio dalykas), laikydamas, kad analogiška situacija yra ir ieškinio dalyje dėl pavedimo pripažinimo prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir pripažinimo niekiniu nuo jo sudarymo momento.
18. Ieškovė UAB „Kontmena“ (toliau – ieškovė arba apeliantė) didžiąja dalimi atskirajame skunde dėstomų argumentų kvestionuoja Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1323-587/2021. Atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje apeliacijos dalyką sudaro Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutarties, o ne Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. civilinėje byloje Nr. e2A-1323-587/2021 priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisako, ar skundžiama nutartimi pagrįstai ieškiniui, kuriuo prašoma konstatuoti (pripažinti), kad 2020 m. lapkričio 3 d. išduotas pavedimas S. P. prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir yra niekinis nuo jo sudarymo momento, išsprendžiant šio niekinio sandorio teisinius padarinius, t. y. konstatuojant S. P. veiksmų, atliktų veikiant šio įgaliojimo pagrindu, neteisėtumą ir grąžinant iki veiksmų atlikimo buvusią padėtį, nustatyti trūkumai ir nevertins kitoje apeliacinės instancijos teismo civilinėje byloje priimtos nutarties, kuri, atkreiptinas apeliantės dėmesys, šiai diena yra įsiteisėjusi ir galiojanti (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Todėl materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Taigi darytina išvada, kad teisme nagrinėtini tik tokie ieškiniai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu, todėl asmuo, kuris kreipiasi į teismą civilinių teisių gynybos (ieškovas), inter alia (iš lot. be kita ko) ieškinyje turi aiškiai ir konkrečiai apibrėžti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. ieškinyje turi būti įvardintas jo teisės ar kurio nors intereso pažeidimas, kurį būtų galima pašalinti būtent ieškinyje pasirinktu vienu iš CK 1.138 straipsnyje ar kitame įstatyme numatytų būdų.
20. Ginčo atveju akivaizdu, kad tenkinant tokį ieškovės reiškiamą reikalavimą, kuris yra suformuluotas šiuo metu, ir pripažįstant, jog 2020 m. lapkričio 3 d. pavedimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir yra niekinis nuo jo sudarymo momento, nebus aišku, kokie konkretūs grąžinimo į buvusią padėtį veiksmai turėtų būti atliekami, nes ieškinyje nėra nurodyta, kokie šiuo pavedimu buvo atlikti veiksmai, t. y. nėra aiški padėtis, buvusi iki pagal pavedimą atliktų veiksmų įvykdymo.
21. Iš pavedimo turinio matyti, kad S. P. buvo pavesta dalyvauti naujai paskirtam UAB „Laugina“ nemokumo administratoriui perimant, fiksuojant ar apžiūrint UAB „Laugina“ turtą ir dokumentus, parodant naujai paskirtam nemokumo administratoriui turtą ir dokumentus, suteikiant kitą žinomą informaciją apie jų buvimo vietą, juos valdančius asmenis ir pan., tačiau tikslinant ieškinį ir pareiškiant su šiuo pavedimu susijusį reikalavimą, ieškinyje nėra nurodoma, kuo vykdant šį pavedimą pasireiškė ieškovės teisių pažeidimas ir kaip jos teisės turėtų būti ginamos. Vien to, kad ieškinio reikalavimu pripažinti pavedimą prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymų normos ir laikyti niekiniu nuo jo sudarymo momento, kartu prašoma konstatuoti S. P. veiksmų, atliktų veikiant pagal šį pavedimą, neteisėtumą ir grąžinti į iki šių veiksmų atlikimo buvusią padėtį, nepakanka, kad toks reikalavimas būtų laikomas tinkamu, anot ieškovės, jos pažeistų teisių apgynimu, nes iš patikslintame ieškinyje nurodomų aplinkybių, susijusių su šiuo pavedimu, apskritai nėra aišku, kokie veiksmai pagal šį pavedimą buvo atlikti, taigi nėra aišku ir kokios ieškovės teisės buvo pažeistos. Jei pati ieškovė nežino, kokios jos teisės buvo pažeistos, kyla klausimas, kodėl tą turėtų spręsti teismas. Pažymėtina tai, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis), bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis).
22. Įvertinus tai, kas pasakyta, akivaizdu, kad ieškovė, reikšdama tokį reikalavimą, nenurodė ir kokias materialias pasekmes ieškovei sukeltų palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, siekdama apginti savo pažeistas teises, ieškinyje turėtų nurodyti, kokiais būtent veiksmais tos teisės buvo pažeistos, tačiau nagrinėjamu atveju susiklosto tokia situacija, kad ieškovė teigia, jog byloje ginčijamo pavedimo pagrindu buvo atlikti ieškovės teises pažeidžiantys veiksmai, tačiau ji pati nežino kokie konkrečiai tai veiksmai ir koks tų veiksmų rezultatas, kuris turėtų būti tuo pačiu teismo sprendimu, kuriuo ginčijamas pavedimas būtų pripažintas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymų normoms ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento, panaikintas ir viskas atstatyta į buvusią iki tų, anot ieškovės, jog atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų, kurių pati ieškovė nežino, padėtį.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
24. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir visiškai pagrįstai taikė trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, ieškovei nustato naują 7 dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartyje nurodytiems trūkumams.
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti išspręstas tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas), priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo išnagrinėjimo rezultato (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-552-943/2017; 2017 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 1611-516/2017; 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1119-186/2018). Tokią pačią poziciją dėl tarpinių nutarčių peržiūros metu atsiradusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos yra suformavęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-7-701/2018).
27. Nors atsakovas S. P. ir J. R. pateikė prašymą dėl išlaidų advokato pagalbai, patirtų dėl atskirojo skundo nagrinėjimo, priteisimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla Nr. e2-3409-347/2022 dar nėra išnagrinėta iš esmės, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimas nėra sprendžiamas. Išlaidos šalims bus paskirstytos teismo sprendimu, priklausomai nuo ginčo išnagrinėjimo rezultato.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kontmena“ naują 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.