Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjęs R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2012 m. vasario 23 d. apie 12.11 val. Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini) namu, atbulas vairuodamas automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai daryti saugu ir kliudė stovintį automobilį „Peugoet 307“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo apgadintos transporto priemonės. R. J. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET). R. J. surastas 12.30 val. Po eismo įvykio R. J. nustatytas 2,00 prom. girtumas, t. y. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

R. J. teismo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamų pažeidimų kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2012 m. vasario 22 d. E. Č. užėjo pas jį į darbą. Prie konteinerio (duomenys neskelbtini) buvo sudėti baldai: foteliai, kėdės. Daiktai buvo dar neblogam stovyje, todėl E. Č. nutarė juos pasiimti. Jis (R. J.) pažadėjo jam baldus parvežti. Kitą rytą E. Č. paliko raktelius ir automobilį. Raktai buvo aikštelės stebėjimo namuke. Jį pakeisti atėjo dukra. Su ja atėjo M. A. - jos draugas ir jį (R. J.) parvežė automobiliu „Audi A6“, valstybinio numerio skaičiai: 515, raidžių neprisimena. Namo grįžo po 10.00 val. Buvo išgėręs alaus. Alų išgėrė darbe, aikštelėje. Grįžtant nusipirko butelį alkoholinio gėrimo ir namie išgėrinėjo su M. A.. Jiems begeriant, grįžo dukra ir juos apibarė. Pasakė, kad automobilį paėmė Edvardas ir išsivežė fotelį, kėdes. Jis buvo nuėjęs į rūsį, o grįžus Edvardas parvairavo automobilį. Jis atidavė automobilio raktelius apie 12.00 val. E. Č. savo transporto priemonės neturi, vairuotojo pažymėjimą tikriausiai turi. Jis (R. J.) nuėjo į automobilį ir pasiėmė iš jo savo paliktus daiktus. Lauke savo automobilio apgadinimų nematė, tik vėliau, bet jie buvo nežymūs. Automobilis ,,Ford Mondeo“ nebuvo remontuojamas. Atvyko policija. Pretenzijų E. Č. jis neturėjo. E. Č. sakė, kad nieko nepajautė vairuojant. Jis (R. J.) policijos pareigūnams sakė, kad automobilio nevairavo. Parodymų neskaitė, surašė, ką liepė pareigūnai. Pareigūnai galbūt rėmėsi kitų parodymais. Su A. santykiai neutralūs. M. tą dieną matė lauke, išėjus apžiūrėti automobilio. Pareigūnų nepažįsta. Policijos pareigūnai atvyko apie 12.00 val., gal po 12.00 val. Gali būti ir 12.30 val., tiksliai nepamena. Alaus stiklinę išgėrė prieš 5 minutes iki atvykstant pareigūnams. Alus buvo „Gaspadorių“ 8 laipsnių stiprumo. Išgėrė pilną 250 ml talpos alaus stiklinę. Dviese buvo ne pilnai išgėrę 2 l talpos alaus butelį. Kad išgėrė alaus stiklinę, matė M. A., kuris jį parvežė į namus. Po 12.10 val. alaus negalėjo išgerti, nes pareigūnams paskambinus į duris, buvo su stikline rankoje ir ją pasidėjo prie durų prieš atidarant duris. Pareigūnams sakė, kad yra išgėręs. Tikrinant girtumą nebuvo praėję nei 10 minučių nuo išgėrimo. Abejoja, ar galėjo praeiti 12 minučių, nes tai truko tikrai ne ilgiau nei 12 minučių. Lipant laiptais pareigūnams sakė, kad automobiliu niekas nevažiavo.

Nukentėjusioji V. A. teisme parodė, kad ji yra apgadinto automobilio „Peugeot 307“ savininkė. Paties įvykio ji nematė. Jos automobilis jau sutvarkytas.

Liudytojas Edvardas Č. Č. teisme parodė, kad su R. J. yra pažįstamas penkis-šešis metus. Su A. nepažįstamas, bet juos žino. Jam buvo atimta teisė vairuoti, tačiau reikėjo parsivežti baldus iš žmogaus, kuris gyvena per kelis kiemus. Kurioje gatvėje, tiksliai nežino. Atstumas 200 – 300 metrų. Daiktai - tai pufas ir porą kėdžių. Dėl automobilio sutarė su R. J. iš vakaro, atvykęs į aikštelę. Ryte atvykus, automobilis, dokumentai ir rakteliai buvo palikti saugojimo namuke. R. J. nebuvo, bet buvo jo dukra. Išvažiavo pasiimti baldų, kadangi žmogus juos norėjo išmesti, bet jis jų paprašė ir jam juos leido pasiimti. Gatvės pavadinimo nepamena. Parsivežė baldus į namus Kviečių g. 37-17. Automobilį vairavo pats. Jam teisė vairuoti yra atimta praeitų metų birželio – liepos mėnesį, trims metams. Baldus parsivežęs, automobilį grąžino. R. J. kieme apsisukant, nepajuto kaip „barkštelėjo“. Vakare sužinojo, kad atsitrenkė į automobilį. Galvojo, kad atsitrenkė į ledą. Apgadinto automobilio nepamena. Atvyko pas R. J. į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Kito automobilio signalizacija, atrodo, nesuveikė. Pro namo langus įvykį galėjo matyti žmonės. Namo kieme R. J. atidavė raktelius, dokumentus. Tai buvo apie 13.00 val. Grąžinant raktelius, neatkreipė dėmesio, ar R. J. buvo išgėręs. Apie incidentą sužinojo tik 17.00 val. vakaro, kuomet atėjo R. J. ir aiškinosi, kas galėjo įvykti. Jis pats kaimynų lauke pastatant automobilį ir perduodant R. J. nematė. Kieme su R. J. bendravo apie porą minučių. Kodėl liudytojai sakė, kad vairavo R. J., nežino.

Pakartotinai apklaustas E. Č. Č. teisme parodė, kad prašė automobilio, nes reikėjo parsivežti fotelį ir dvi kėdes. Tarėsi iš vakaro, bet atėjęs nesulaukė žmogaus, buvo palikti dokumentai ir pasiėmė automobilį. Dėl baldų tarėsi su iš matymo pažįstamu žmogumi, jis baldus metė prie konteinerio. Baldus pasiėmė iš sandėliuko. R. J. leido juos pasidėti prieš dieną. Neturėjo transporto ir baldų nesivežė tą pačią dieną. R. J. automobilis buvo kieme, bet tą dieną nesitarė. Sutarė, kad ryte automobilį paims iš aikštelės. Dokumentai buvo palikti. Tarėsi, kad dokumentus duos R. J., bet taip išėjo, kad jo nesusitiko. Rakteliai buvo palikti. Baldus susikrovė pats. Dokumentus jam padavė R. J. vyresnioji dukra. Baldus parsivežė. Nuo aikštelės iki namų tiesiai yra apie 200-300 m. Kiemo aikštelė kita. Nuvažiavo į aikštelę, susikrovė baldus, pasivežė namo, pabuvo ir paskui nuvažiavo gražinti automobilio. Ar kas nors matė jį kraunant baldus, nežino. Tikslaus laiko negali pasakyti. Apsisukimo metu pajuto, kad lyg ir atsitrenkė į bortelį ar kur įsirėmė, tačiau apie tai R. J. nieko nesakė.

Liudytojas V. M. teisme parodė, kad R. J. yra pažįstami, kaimynai. Po 12.10 val. buvo rūsyje ir eidamas iš jo užėjo pas kaimyną, kad pakviesti jį į kiemą parūkyti. Pamatė automobilį „Peugeot”, stovintį kampe, kuris sujudėjo ir išgirdo garsą. Automobilio signalizacija nesuveikė, garsas pasirodė kaip sniego. Automobilis pavažiavo ir sustojo kitoje vietoje. R. J. išlipo ir pasižiūrėjo į automobilio galą. Pasiėmė iš jo daiktus ir nuėjo namo. Išėjo kaimynas ir jis (V. M.) jam pasakė, kad gali būti įdaužtas jo automobilis. Pasižiūrėjo ir pamatė, kad įlenktas. Apgadinimas buvo apie pusmetrį ir matėsi stipriai. Automobilį vairavo R. J.. Jį matė 10 metrų atstumu. Žmonių supainioti negalėjo. R. J. pažįsta seniai. Liudytojas Č. nematytas. V. A. nuėjo į butą pas R. J. pasikalbėti, tačiau R. J. savo kaltės nepripažino. Išlipęs R. J. 5-10 sekundžių pasižiūrėjo į savo automobilį ir nuėjo. R. J., išėjęs į kiemą, su A. buvo agresyvus, įžeidinėjo jį (V. M.), sakė, kad nevairavo.

Liudytojas V. A. teisme parodė, kad automobilio savininkė yra jo žmona V. A.. Santykiai su R. J. kaimyniški. Atėjo kaimynas V. M. ir pakvietė parūkyti. Sakė, kad išeidamas matė, kaip sujudėjo stovintis jų automobilis, bet signalizacija nesuveikė. Nuėjus apžiūrėti, pamatė, jog vienas šonas buvo apdaužytas. Tuomet nuėjo pasikalbėti su kaimynu, o vėliau iškvietė policiją. R. J. matė, kai jis pasiėmė iš automobilio daiktus, maišelius ir nuėjo namo. V. M. sakė, kad automobilį parvairavo kaimynas. E. Č. mato kasdien, tačiau tą dieną jo nematė. Su R. J. po įvykio kalbėjosi. Jis sakė, kad 10.00 val. grįžo, automobilį pastatė. R. J. apgadinimus neigė. Šiai dienai automobilis suremontuotas. Sūnus automobilio nuotraukų nedarė, nes draudimas siuntė į autoservisą. Kas vairavo, jis pats nematė.

Liudytojas L. A. teisme parodė, kad santykiai su R. J. neutralūs. Buvo namie, parėjo tėvas ir pasakė, kad automobilį sudaužė. Buvo apie pietus, 12.00 val. Nuėjo pas kaimyną, jis nepripažino vairavęs. Iškvietė policiją. Kaimynas V. M. matė, kad R. J. apgadino automobilį, nes V. M. buvo lauke. Buvo apgadintas automobilio galinis sparnas, apgadinimas ryškus. Įvykyje dalyvaujančio E. Č. nematė, nematė ir paties įvykio. R. J. sakė, kad grįžo namo apie 10.00 val. ir niekur nevažiavo. Nuėjus pas R. J., jis buvo su striuke ir batais, nenusirengęs, tai buvo apie 12.00 val. Į draudimą automobilį vežė jis. Mano, kad draudimo specialistai automobilį fotografavo.

Liudytoja R. J. teisme parodė, kad R. J. yra jos tėvas. Vasario 23 d. apie 9.30 – 10.00 val. ji automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) gatvėje, pakeitė tėvą. Jai atėjus, tėvas kalbėjo su A.. Nuėjo į saugojimo budelės viršų. Automobilio dokumentai ir raktai buvo palikti. A. išėjo. Tėvas išvažiavo su sesers draugu. Atėjo Č. Č., išsikėlė baldus ir išvažiavo. Iki įvykio Č. pažinojo. Kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, nežinojo. Nežinojo, kam jam reikalingas automobilis, bet vėliau matė, kai Č. susikrovė kėdes, fotelius ir išsivežė. Nežino, iš kur tie baldai, juos Č. pasiėmė iš budelės apačios. Buvo apie 10.30 val. kai atėjo Č. Į automobilių aikštelės saugojimo budelę patekti gali tėvas, nes jis yra savininkas, ir šeimos nariai. Iš kur baldai, nežino. Žino, kad buvo padarytas pažeidimas, bet tiksliau nežino. Kokiu laiku pažeidimas įvyko, nežino. Žino, kad tėvas nevairavo. Dirbo visą dieną aikštelėje ir namie nebuvo. Baldai buvo fotelis ir kėdės. Išvažiuodamas tėvas pasakė, kad Č. automobiliu persigabens baldus ir paliko dokumentus. Žino kur gyvena Č. Fotelis sunkus ir parsinešti iki namų būtų sunku. Kaip pasikrovė baldus į automobilį, nematė. Baldus paėmė apie 10.30 val., o tėvą matė tik vakare. Jos žiniomis, automobilį apgadino E. Č..

Liudytojas A. P. teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Vasario 23 d. vedžiojo šunį ir užėjo į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) gatvėje. Susitiko šeimininką. Įėję į vidaus patalpą pakalbėjo. Atėjo šeimininko dukra ir atvyko R. J. žentas. R. J. nuėjo pakalbėti ir išvažiavo su žentu, o dukra liko. Č. iš matymo žino, jis kartais budi. Kur išvažiavo R. J., nežino. Matėsi, kad R. J. buvo blaivus. R. J. automobilis liko aikštelėje. Nežino, bet gal ir galėjo kitas asmuo vairuoti R. J. automobilį. Vakare apie 18.00 ar 19.00 val. R. J. sakė, kad buvo apgadinimas. Negali tiksliai pasakyti, kada išsiskyrė su R. J., bet gal apie 10.00 val.

Liudytojas L. Š. teisme parodė, kad dirba vyr. patruliu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažįstamas iš matymo, santykiai su juo neutralūs. Dirbant su kolega R. B. iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą apie eismo įvykį, iš kurio pasišalino vairuotojas. Nuvyko į įvykio vietą, ten jų jau laukė namo gyventojas, kuris paaiškino, kad į automobilį atsitrenkė kaimyno automobilis. Buvo iškviestas pilietis, kuris neigė, kad vairavo automobilį. Apklausti liudytojai teigė, kad girdėjo avarijos smūgį. Buvo apžiūrėti ir išmatuoti abu automobiliai. Apgadinimai ir kitos žymės atitiko. Bendravo su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neigė, kad vairavo automobilį; sakė, kad buvo namuose ir miegojo. Kadangi asmuo buvo neblaivus, buvo patikrintas blaivumas. Kaimynai nurodė, kad vairuotojas, pasišalinęs iš įvykio vietos, yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tiksliai nepamena, ar liudytojas nurodė, kad pasišalinęs asmuo yra automobilio vairuotojas ar kaimynas. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vartojo necenzūrinius žodžius, buvo surašytas tarnybinis pranešimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Remiantis liudytojų parodymais buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tiksliai neatsimena, ką savo paaiškinimuose paaiškino liudytojai. Neatsimena, ar pasakė, kas vairavo automobilį. Negali pasakyti to asmens vardo ir pavardės, kuris pasakė, kas vairavo automobilį. Vienas iš liudytojų paaiškino, kad įėjęs į laiptinę išgirdo trenksmą. Tada automobilio savininkas nuėjo su liudytoju pas kaimyną ir rado jį namuose apsirengusį ir apsiavusį pagal to meto laiko lauko sąlygas. Tų aplinkybių nebuvo nurodyta tarnybiniame pranešime. Situaciją geriau atsiminė įvykio metu. Su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu bendravo ilgai. Koks laikotarpis parašytas tarnybiniame pranešime, tiek laiko ir bendravo. Visi vairuotojai eismo įvykio metu yra tikrinami alkoholio matuokliu. Blaivumą reikia tikrinti praėjus 15 minučių. Jie patikrino po 10 minučių. Neatsimena, kada paaiškinimas iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens buvo paimtas, nes paaiškinimas buvo paimtas policijos komisariate. Nebuvo tikrinamas asmens blaivumas, kada buvo imamas paaiškinimas iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nes jis buvo policijos komisariate. Kada iš asmens paėmė paaiškinimą, jis buvo blaivus. Jo blaivumo netikrino. Neatsimena, kiek laiko buvo praėję nuo pristatymo į policijos komisariatą. Buvo nufotografuotos automobilio padangų vėžios. Specialisto išvados byloje nebuvo pateikta. Taip pat buvo užfiksuoti dažų apibraižymai. Į specialistą nebuvo kreiptasi. Specialistų kviesti į įvykio vietą nebandė. Liudytojai nurodė, kas yra automobilio savininkas ir kas galėjo vairuoti automobilį. Negali atsakyti, ar V. M. matė, kas vairavo automobilį. Rašydami protokolą rėmėsi įvykio detalėmis ir liudytojų parodymais, kas galėjo vairuoti automobilį. Neatsimena, kur buvo, kada gavo pranešimą iš budėtojo. Į įvykio vietą atvažiavo panašiai už 10 minučių nuo pranešimo gavimo momento, jeigu nebuvo kitame įvykyje. Jeigu yra kitame įvykyje, tada užtrunka ir atvyksta vėliau. Iškvietimo laikas yra nurodytas tarnybiniame pranešime, o atvykimo laiką praneša budėtojui. Mano, kad nuo atvykimo iki blaivumo testo praėjo apie 30 minučių, nes dar kalbėjo su kaimynais. Galėjo praeiti apie 40 minučių. Neatsimena, ar klausė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, ar jis vartojo alkoholį. Matėsi iš bendravimo, kad asmuo neblaivus. Apžiūrėjo įvykio vietą ir įvertino situaciją. Matėsi automobilio padangų vėžės. Išmatavo dažų aukštį. Viskas užfiksuota fotonuotraukose. Neatsimena, ar jis surašė liudytojų paaiškinimus ar jie patys parašė. V. M. paaiškinimą rašė jis. Nuo kaimynų laiptinės iki administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio buvo 20-25 metrų atstumas.

Liudytojas R. B. teisme parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažįstamas iš matymo, santykiai su juo yra neutralūs. Dirba vyr. patruliu. Kiek pamena, buvo gautas pranešimas iš Šiaulių apskrities VPK budėtojo, kad Kviečių gatvėje yra eismo įvykis. Apgadinta viena transporto priemonė, galimai iš įvykio vietos pasišalino neblaivus vairuotojas. Nukentėjusysis paaiškino, kad kaimynas jam pasakė, jog iš gretimos laiptinės kaimynas važiuodamas kliudė jo automobilį, pastatęs automobilį, nuėjo į namus. Nuėjus pas galimą pažeidėją į namus, buto duris atidarė vaikas ir pasakė, kad jo tėvas miega. Pamatė, kad asmuo miegojo su rūbais. Buvo užfiksuotas įvykis. Pažeidimai atitiko transporto priemonės apgadinimus, atitiko automobilių padangų vėžės. Todėl buvo surašytas protokolas. Paties įvykio nematė. Kada iš budėtojų dalies gavo pranešimą, buvo budėtojų dalyje. Į įvykio vietą atvyko po 15 minučių. Nuo to momento, kada atvyko į įvykio vietą ir kol asmuo atliko blaivumo testą, praėjo 20 minučių. Pagal taisykles turi praeiti 15 minučių. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tuo metu nerūkė, nes jie su juo bendravo. Pilietis buvo neblaivus. Jo veiksmai neadekvatūs, todėl buvo sunku su juo bendrauti. Neigė, kad vairavo automobilį. Trukdė bendrauti su liudytojais, nukentėjusiuoju, todėl buvo pristatytas į miesto policijos komisariatą. Asmuo keikėsi, elgėsi kaip neblaivus asmuo. Apklausti liudytojai konkrečiai nurodė asmenį, nes matė, kas išlipo iš automobilio, kuris kliudė kitą transporto priemonę. Iš pradžių jie bijojo prieiti prie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, nes jis buvo neblaivus ir yra konfliktinis asmuo. R. J. buvo lauke, kada jie atvažiavo į įvykio vietą. Nuo jų atvažiavimo iki blaivumo testo atlikimo praėjo 10 minučių. Asmuo tuo laiku nerūkė ir nevartojo alkoholio. Buvo laikomasi nustatytos tvarkos. Tiksliai neatsimena, ar liudytojai patys parašė paaiškinimus, ar juos surašė būtent policijos pareigūnai. Pagal byloje esančius paaiškinimus matyti, kad paaiškinimus rašė jis, nes atpažįsta savo rašyseną. Įvykio vietoje buvo daromos fotonuotraukos ir vizualiai matėsi automobilio apgadinimai. Automobilio apgadinimai ant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilio ir nukentėjusiojo automobilio sutapo. Kokie konkrečiai buvo padaryti apgadinimai, negali pasakyti, nes nebeatsimena. Viskas yra užfiksuota nuotraukose. Eksperto į įvykio vietą nekvietė, nes administracinio teisės pažeidimo bylose jam nepriklauso važiuoti. Tai yra reglamentuota įstatymuose. Neatsimena, kas pateikė alkoholio matuoklį. Kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, padaręs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos buvo konstatuota todėl, kad pagal KET asmuo turi būti įvykio vietoje ir užpildyti deklaraciją. Jeigu to nepadaro, pažeidžia taisykles. Vairuotojas turi suprasti, kad padarė eismo įvykį. Ar jo veiksmai padaryti tyčia ar netyčia, vertina teismas. Kad asmuo neigia pažeidimą, tai yra jo noras išvengti atsakomybės. Mano, kad jo veiksmai turi būti vertinami kaip tyčiniai, kadangi asmuo neigia pažeidimą, nors yra akivaizdūs įrodymai. Protokolas asmeniui nėra rašomas, kol jis nėra blaivus. Kad asmuo yra blaivus, yra įsitikinama atliekant medicininius testus. Bendraujama su asmeniu, žiūrima, kaip asmuo orientuojasi aplinkoje. Neatsimena, kas tuos testus atliko. Šie testai yra atliekami su visais piliečiais, kurie yra pristatomi į policijos komisariatą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsisakė tokius veiksmus atlikti, todėl nebuvo užfiksuota, kad jie buvo atlikti. Į policijos komisariatą asmuo buvo pristatytas, nes vartojo necenzūrinius žodžius, pažeidė viešąją tvarką ir žmogaus garbę bei orumą. Prašo remtis tarnybiniu pranešimu, nes negali tiksliai pasakyti, kur buvo administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo, kada jie (pareigūnai) atvažiavo. Negali atsakyti, ar buvo atvažiavę dar kartą į įvykio vietą. Liudytojai buvo apklausti vėliau. Neatsimena, ar dar kartą buvo kviečiami liudytojai V. A. ir L. A.. Buvo atliekami procesiniai veiksmai po įvykio ir apie tai budėtojo informuoti nereikia. Nežino, ar automobilyje, su kuriuo jie važiavo į įvykio vietą, yra įmontuota vaizdo aparatūra.

Liudytojas M. A. teisme parodė, kad su R. J. yra draugai. Vasario 23 d. ryte atvažiavo iš aikštelės pasiimti R. J.. Aikštelė yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, Pietiniame miesto rajone. R. J. darbe pakeitė dukra. Jį atvyko paimti iš po darbo. Netoli aikštelės yra parduotuvė „Norfa“, kurioje jie nusipirko 8 laipsnių stiprumo „Gaspadorių“ alaus. Automobilį „Audi A6“ Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jis pats. Iš aikštelės išvyko po 9.00 val. Aikštelėje keitėsi pamaina. Iš parduotuvės vyko adresu (duomenys neskelbtini), į R. J. namus, gal po 9.30 val. Namuose kalbėjo, išgėrė alaus. Jis (M. A.) ruošėsi išvykti į Angliją. Jis yra R. J. dukros draugas. Iki grįžimo pas R. J. alaus kvapo pas R. J. neužuodė. Jiems išgėrus po stiklinę alaus, R. J. kažkas pakvietė. Buvo gal po 10.00 val. Žino, kad E. Č. Č. vadina Č., jį žino iš matymo, daugiau nieko apie jį nežino. Kaip R. J. buvo atvykęs į darbą, nežino. R. J. automobilis „Ford Mondeo“. R. J. paliko automobilio raktus aikštelės budelėje, kurioje sėdi sargas. Automobilio raktai liko dukros žinioje. Namuose pas R. J. bendravimas truko neilgai, nes kažkas įvyko kieme ir buvo atvykusi policija. Namie pas R. J. buvo apie valandą. Kiti žmonės jo nematė, įvykio neįsidėmėjo. Jis buvo namie pas R. J., po kurio laiko išėjo. Ar dar kas buvo namie, nepamena. Vasario 23 dieną Č. nematė. Kad R. J. su juo bendrautų, taip pat nematė. Jo draugė liko automobilių saugojimo aikštelėje. Namie buvo kartu su R. J.. Kažkas atėjo pas R. J. ir jis išėjo. Pokalbio tarp R. J. ir atėjusiojo asmens negirdėjo. Po 12.11 val. kartu su R. J. turbūt kartu nelabai bebuvo. Negali pasakyti, kada į kiemą atvyko policija. Pastebėjo policiją, kai ji jau buvo atvykusi. Gal praėjus 10-20 minučių, o gal ir valandai, po policijos atvykimo. Ką pareigūnai darė, nežino. R. J. už vairo nematė. R. J. alų gėrė po 10.00 val.

Nors R. J. neprisipažino padaręs teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 126 str. 4 d., teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia kad R. J. kaltė dėl minėtų pažeidimų padarymo įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų V. M., V. A., L. A., L. Š., R. B. teisme duotais parodymais bei kitais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5 b. l.), asmens blaivumo testu (2012 m. vasario 23 d. 12.37 val. R. J. nustatytas 2,00 prom. girtumas) (6 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (7 b. l.), V. A., L. A., V. M. rašytiniais paaiškinimais (9-11 b. l.), policijos pareigūno L. Š. tarnybiniu pranešimu (12 b. l.) ir kitais byloje esančiais įrodymais.

ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-5830/2009). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas būtų surašytas netinkamai, nesilaikant jam keliamų reikalavimų. Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 40P-1455904-12 užfiksuotos visos reikiamos aplinkybės, kurios apibrėžia administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t. y. nurodyta data, laikas, vieta, pažeidimų esmė, be to nurodyti konkretaus teisės akto (KET), kurio reikalavimai pažeisti, punktai, bei nurodyti konkretūs ATPK straipsniai bei punktai, kurie numato atsakomybę už padarytus pažeidimus.

Teismo posėdžio metu liudytojai, duodami parodymus, teikė skirtingas aplinkybes apie nagrinėjamą įvykį. Vieni liudytojai, t. y. Edvardas Č. Č., R. J., A. P., M. A. parodė aplinkybes, kurios pagrindžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J. nekaltumą; tuo tarpu liudytojų V. M., L. A., V. A., R. B., L. Š. duoti parodymai įrodo, kad būtent R. J. protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Ford Mondeo“, apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos; be to, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Liudytojų V. M., L. A., V. A. parodymai, duoti teismo posėdžio metu, papildo paaiškinimus, duotus iškart po įvykio, nenustatyta, kad minėti liudytojai praeityje būtų turėję konfliktų su R. J., todėl teismui nėra pagrindo abejoti jų parodymais. Policijos pareigūnų L. Š. ir R. B. duoti parodymai yra nuoseklūs, atitinka tas faktines aplinkybes, kurios buvo nurodytos pažeidimo fiksavimo dieną rašytame tarnybiniame L. Š. pranešime, nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių vienas ar kitas policijos pareigūnas siektų R. J. apkalbėti pažeidimo padarymu, todėl teismas turi pagrindo jais (pareigūnų parodymais) tikėti ir remtis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Tuo tarpu liudytojai Edvardas Č. Č., A. P. yra draugai su R. J., R. J. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dukra, o M. A. yra dukros draugas, todėl teismas sprendžia, kad minėti liudytojai vienaip ar kitaip susiję su R. J. draugystės ar giminystės ryšiais ir jų duoti parodymai, lyginant juos su liudytojų V. M., L. A., V. A., L. Š. ir R. B. teisme duotais parodymais, yra šališki, siekiant padėti R. J. išvengti atitinkamos administracinės atsakomybės, todėl teismas liudytojų Edvardo Č. Č., R. J., A. P., M. A. parodymais nesiremia ir juos atmeta. Teismas taip pat kritiškai vertina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. J. parodymais, nes jo parodymai yra nenuoseklūs (2012 m. vasario 23 d. paaiškinime policijai R. J. teigė, kad namo grįžo motinai priklausančiu automobiliu „Ford Mondeo“, jį pastatė namo kieme; išgėręs vieną butelį alaus nuėjo miegoti. Tuo tarpu teisme R. J. jau teigė, kad buvo išgėręs alaus, gėrė darbe, aikštelėje, todėl namo grįžo su M. A. automobiliu „Audi A6“); iki atvykstant policijos pareigūnams išgėrė pilną 250 ml talpos alaus stiklinę; namuose buvo dviese nepilnai išgėrę 2 l alaus butelį. R. J. duoti parodymai prieštarauja aukščiau nurodytiems įrodymams ir tai teismas laiko kaip pasirinkta gynybine taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės už padarytus pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad R. J. pažeidė KET 9 punktą, nurodantį, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Pažeisdamas šį KET punktą, R. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Liudytojas V. M. teisme parodė, kad pamatė automobilį „Peugeot“, stovintį kampe, kuris sujudėjo ir išgirdo garsą; automobilis, kuris atsitrenkė į „Peugeot“, pavažiavo ir sustojo kitoje vietoje; iš automobilio išlipo R. J.; jį matė 10 metrų atstumu, supainioti žmonių negalėjo. Liudytojas V. A. parodė, kad su R. J. kalbėjosi po įvykio, R. J. sakė, kad 10.00 val. grįžo, automobilį pastatė. Pasak policijos pareigūno R. B., apklausti liudytojai konkrečiai nurodė asmenį, nes matė, kaip išlipo iš automobilio, kuris kliudė kitą transporto priemonę. Tai įrodo, kad automobilį, kuriuo buvo kliudytas automobilis „Peugeot“, tikrai vairavo būtent R. J., o ne Edvardas Č. Č.. R. J. atstovas teigė, kad nėra įrodymų, kad būtent automobiliu „Ford Mondeo“ buvo atsitrenkta į automobilį „Peugeot“. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, išmatavo apgadinimų aukštį, įvertino situaciją, padarydami išvadą, kad matėsi automobilio padangų vėžios, apgadinimai ant vienos transporto priemonės atitiko kitos transporto priemonės apgadinimus. Tokią išvadą patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos elektroniniame variante. Bet to, R. J. teisme ir pats neneigė, kad vėliau savo automobilio apgadinimus matė. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad yra pakankamai surinkta įrodymų konstatuoti, kad būtent R. J. vairuojamas automobilis „Ford Mondeo“ 2012 m. vasario 23 d. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) kliudė ir apgadino kitą automobilį. R. J. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d.

Be to, R. J. pažeidė KET 231 punktą, kuriame nurodyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka ir kt. Nagrinėjamoje byloje remiantis nuosekliais ir detalizuotais V. M. parodymais nustatyta, kad po transporto priemonių kontakto R. J. išlipo iš savo vairuoto automobilio „Ford Mondeo“, 5-10 sekundžių žiūrėjo į automobilį ir nuėjo, o tai, įvertinus kartu ir žymius automobilio „Peugeot“ apgadinimus, įrodo, kad R. J. tikrai suprato, kad 2012 m. vasario 23 d. protokole nurodytoje vietoje kliudė kitam asmeniui priklausantį automobilį. R. J. suvokė sukėlęs eismo įvykį ir tai suvokdamas tyčia nepasiliko eismo įvykio vietoje, nepranešė apie eismo įvykį policijai ir pasišalino iš eismo įvykio vietos išeidamas namo, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.

R. J. taip pat pažeidė KET 233 punktą, draudžiantį su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams iškart po eismo įvykio vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines priemones ir kt.), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Vartodamas alkoholį iš karto po eismo įvykio, R. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d. Teismas nustatė, kad R. J. suvokė, kad sukėlė eismo įvykį ir tyčia iš jo pasišalino; po įvykio jis namuose vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo. Teismo posėdžio metu R. J. patvirtino, kad grįžęs namo, alaus stiklinę išgėrė prieš 5 minutes iki atvykstant pareigūnams; alus buvo „Gaspadorių“ 8 laipsnių stiprumo; išgėrė pilną 250 ml talpos alaus stiklinę; dviese buvo nepilnai išgėrę 2 l talpos alaus butelį. Alkoholio matuoklio rodmenys patvirtino, kad R. J. 2012 m. vasario 23 d. 12.37 val., t. y. po autoįvykio praėjus maždaug 26 minutėms, buvo neblaivus. Byloje esančioje alkoholio matuoklio juostoje nėra visiškai aišku, kokiu konkrečiai alkoholio matuokliu nustatytas R. J. blaivumas. Šią abejonę išsklaido pats administracinio teisės pažeidimo protokolas, surašytas tą pačią įvykio dieną, t. y. 2012 m. vasario 23 d., kuriame aiškiai pareigūnas yra nurodęs, kad pažeidimui išaiškinti panaudotas alkohilio matuoklis „Alkotest 6810“, 1017467, 2 promilės ±1,7 %. Byloje pateiktas minėto alkoholio matuoklio pasas, naudojimo instrukcija bei patikros sertifikatas Nr. 1017467 (76, 83-101 b. l.). Nustatyta, kad tuo laiku, kai buvo tikrinamas R. J. blaivumas, t. y. 2012 m. vasario 23 d., minėto alkoholio matuoklio sertifikatas galiojo iki 2012 m. balandžio 3 d., t. y. jis buvo tinkamas naudojimui. Byloje taip pat pateiktos vaistų anotacijos, receptų kopijos bei kvitai patvirtina, kad atitinkami vaistai R. J. buvo paskirti ir buvo nupirkti. Tačiau byloje nėra įrodymų, kurie neginčytinai leistų teigti, kad tą dieną, kuomet buvo nustatinėjamas R. J. blaivumas, jis tikrai buvo pavartojęs šių vaistų. Be to, R. J. apie tai nebuvo perspėjęs ir policijos pareigūnų kurie tuo metu tikrino jo blaivumą. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad R. J. versiją dėl vaistų vartojimo ir jo poveikio alkoholio matuoklio rodmenims iškėlė tik besibaigiant bylą nagrinėti, kas taip pat leidžia abejoti šios versijos tikrumu. Teismas pažymi, kad atsakomybei kilti pagal ATPK 126 str. 4 d. pakanka nustatyti, ar vairuotojas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. J. tikrai po autoįvykio, pasišalinus iš įvykio vietos, iki atvykstant policijos pareigūnams vartojo alkoholinį gėrimą, t. y. 8 proc. stiprumo „Gaspadorių“ alų, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 126 str. 4 d.

Taigi, byloje pakanka įrodymų dėl ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. numatytų pažeidimų padarymo.

Asmens atsakomybę lengvinančios aplinkybės įvirtintos ATPK 31 str. Šio straipsnio 1 d. 10 p. numatyta, kad atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančia aplinkybe laikytina jeigu teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I, II grupių invalidas) ar asmuo, sulaukęs 65 metų. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2012 m. birželio 28 d. patvirtino Invalidumo grupės prilyginimo darbingumo lygiui aprašymą Nr. I-543, kuriame nurodoma, kad „Invalidumo grupės prilyginamos: I invalidumo grupė - 20 proc. darbingumo lygiui; II invalidumo grupė - 35 proc. darbingumo lygiui; III invalidumo grupė - 50 proc. darbingumo lygiui“. Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. J. teismo posėdžio metu pateikė neįgaliojo pažymėjimą (106 b. l.), kuriame nurodyta, kad R. J. turi 50 % darbingumą, jo invalidumo grupė priskirtina III invalidumo grupei, todėl šią aplinkybę teismas nepripažįsta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (analogiškai yra pasisakęs ir Šiaulių apygardos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-541-519/2012). Kitų R. J. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (ATPK 31-32 str.) nenustatyta. R. J. 2012 m. birželio 25 d. Šiaulių miesto apylinkės nutarimu nubaustas pagal ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 2 000 litų piniginė bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi minėtą Šiaulių miesto apylinkės nutarimą paliko nepakeistą (103-105 b. l.).

Skirdamas R. J. administracines nuobaudas už padarytus teisės pažeidimus, teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas už padarytus pažeidimus R. J. skiria pinigines baudas, mažesnes nei sankcijose numatyti baudų vidurkiai. Už įvykdytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d., 130 str. 1 d. taip pat skirtinos papildomos nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sankcijose numatytiems minimaliems terminams.

R. J. padarytus pažeidimus jungia pagrindinis objektyvusis požymis – transporto priemonės vairavimas – todėl teismas, įvertinęs pažeidimų sutapties pobūdį ir atsižvelgdamas į ATPK 33 str. taisykles, nuobaudas bendrina taikydamas apėmimo būdą, todėl galutinė nuobauda skiriama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

R. J. atstovas advokatas teisme teigė, kad jei R. J. bus pripažintas kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, tai jam turėtų būti skirta nuobauda, subendrinant su jau paskirta kitoje byloje, nes šios bylos buvo nagrinėjamos tuo pačiu metu, tame pačiame Šiaulių miesto apylinkės teisme, tik skirtingų teisėjų.

ATPK 33 straipsnyje numatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. J. padaryti pažeidimai buvo užfiksuoti skirtingu laiku, t. y. 2011 m. gruodžio 26 d. ir 2012 m. vasario 23 d., pažeidimus užfiksavo ir administracinių teisės pažeidimų protokolus surašė skirtingi pareigūnai, be to administracinių teisės pažeidimų bylos Šiaulių miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjamos skirtingu laiku ir skirtingų teisėjų (P. Simėno ir B. Vinciūno), todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skirti R. J. subendrintą nuobaudą neturi teisinio pagrindo. Analogišką praktiką formuoja ir Šiaulių apygardos teismas (2012 m. balandžio 19 d. nutartis ATP byloje Nr. ATP-196-309/2012).

Nutarimas dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavestinas vykdyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui (ATPK 324-326 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teisėjas

nutarė:

R. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 110 Lt (vieno šimto dešimties litų) baudą.

R. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 3 200 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

R. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskirti 2 100 Lt (dviejų tūkstančių vieno šimto litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose, galutinę nuobaudą R. J. skirti – 3 200 Lt (trijų tūkstančių dviejų šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams

Nutarimo vykdymą dalyje dėl atėmimo teisės vairuoti transporto priemones pavesti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teismui.