- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-12
- Bylos Nr.
- ATP-541-519/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-01097-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gražvydas Poškus
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimo, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41³ str. 1 d., už J. M., K. D. ir G. B. nelegalų darbą, skiriant po 3000 Lt dydžio baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, iš viso paskirta 9000 Lt dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. 2012 m. gegužės 29 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyresn. specialistė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 41³ str. 1 d., kuriame nurodyta, kad 2012 m. gegužės 23 d. 8³⁰ val. adresu (duomenys neskelbtini), buvusiose statybos kombinato mazuto siurblinės patalpose (nuosavybės teise priklausančiose V. B.), V. B., vykdydamas individualią veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2012 m. kovo 7 d. kitų betono, gipso ir cemento gaminių bei dirbinių gamybai, leido dirbti (samdė) nuo 2012 m. balandžio 24 d. J. M., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. gegužės 17 d. K. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. balandžio 24 d. G. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir jiems gaminti iš betono, cemento, gipso figūrines plyteles, apdailos plyteles, įvairius vazonus, vazas, aprūpindamas darbo įrankiais ir darbo priemonėmis, sutaręs su jais dėl konkretaus darbo bei darbo užmokesčio (5,00 Lt už 1 kv. m), tačiau nesudarė darbo sutarčių, kaip tai nustato Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 99 str. 3 d. Pažeidimo nustatymo dienai J. M. ir G. B. buvo sumokėjęs po 600 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimu V. B. pripažino kaltu ir nubaudė pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. ir skyrė po 3000 Lt baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį, t. y. už tris dirbusius, iš viso paskirta 9000 Lt dydžio bauda.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. B. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, o tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad vis dėlto yra padarytas teisės pažeidimas, tai pritaikyti LR ATPK 30¹ str. ir jam neskirti administracinės nuobaudos ar paskirti mažesnę, nei numatyta įstatyme.
Mano, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl nelegalaus darbo buvimo fakto, neteisingai kvalifikavo atsiradusius teisinius santykius tarp J. M., K. D., G. B..
Pažymėjo, kad nustatyta faktinė situacija, jog jis vykdo individualią veiklą, t.y. betono, gipso ir cemento gaminių gamybą, prekybą bei pagal sudarytas rangos sutartis su fiziniais asmenimis J. M., K. D., G. B., turinčiais verslo liudijimus, naudojosi jų teikiamomis paslaugomis. Mano, kad atsiradę santykiai tarp jo ir minėtų asmenų, negali būti įvertinti kaip darbo teisiniai santykiai, nes sudarytos rašytinės rangos sutartys. Asmeniui vykdančiam individualią veiklą pagal pažymą, nedraudžiama naudotis kitų fizinių asmenų, turinčių verslo liudijimus ir su tokiais asmenimis yra sudaromos ne darbo sutartys, bet rangos (paslaugų atlikimo) sutartys paslaugomis, o taip pat nėra draudžiama teikti paslaugas kitiems asmenims, t.y. ir asmeniui turinčiam verslo liudijimą. Mano, kad darbo teisinių santykių nebuvo, kadangi buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai, ir jis nebuvo su jais susitaręs dėl mėnesinio darbo užmokesčio, jie nebuvo paklusę jo darbo tvarkai, darbo laiką asmenys nusistatydavo patys, nebuvo susitarimo dėl darbo kvalifikacijos, darbinės profesijos ir kt. Mano, kad tai, jog asmenys paslaugas jam teikė naudojantis jo darbo įrankiais ir medžiagomis, tai nereiškia, kad tarp jų neatsirado rangos santykiai, nes tai numato Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 6.648 str. Pagamintus gaminius jie jam parduodavo surašydami pirkimo - pardavimo kvitą, pagal kurį būdavo sumokami pinigai. Teisme neapklaustas liudytoju K. D. 2012 m. gegužės 23 d. paaiškinime, nurodė, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, yra sudaręs patalpų nuomos sutartį, o betoną ir žvyrą perkasi pats, kas rodo, kad nėra jokio nelegalaus darbo. Pažymėjo, kad darbo sutartis nepasirašyta abiejų darbo santykių subjektų, kadangi buvo pasirašyta rangos sutartis ir gaminius, asmenys, turintys verslo liudijimus, gamino remiantis rangos sutarties sąlygomis ir taikant šioje sutartyje numatytas teisines pasekmes. Darbo sutarties pasirašymui turi būti išreikšta šalių valia, ko nebuvo.
Nurodo, kad konsultavosi telefonu su valstybinės darbo inspekcijos specialistu ir jam buvo paaiškinta, kad jeigu jis vykdo veiklą pagal individualios veiklos pažymą, ir nori su kitais asmenimis dirbti bendrai, o šie asmenys turi verslo liudijimus, jie dirbti gali, tarp jų neatsiranda darbo santykių, nes nėra sudaromos darbo sutartys.
Mano, kad neteisingai paskirta administracinė nuobaudą, neatsižvelgta į LR ATPK 30 str. numatytas aplinkybes, t.y. į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nesivadovauta teisingumo ir protingumo kriterijus, bei yra pagrindas skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Nesutinka, kad nėra nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, nes jis yra neįgalus, iš dalies nedarbingas (50 proc. darbingumas) (LR ATPK 31 str. l d. l0 p.). To teismas nesiaiškino ir nevertino. Išsakė nuomonę, kad neįvertinta aplinkybė, jog jis telefonu konsultavosi su Valstybinės darbo inspekcijos konsultante ir tai turėjo būti įvertinta kaip lengvinanti aplinkybė.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
V. B. apeliacinis skundas atmestinas.
LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracinė atsakomybė dėl nelegalaus darbo yra numatyta LR ATPK 41³ str. 1 d., kur nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. LR DK 98 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti LR ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant LR DK 98 str. 1 d. 1p., be kita ko, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-859/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Verslo liudijimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, patvirtinantis nustatyto fiksuoto dydžio pajamų mokesčio sumokėjimą verčiantis individualia veikla <...> jeigu šios veiklos rūšys įtrauktos į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą veiklos rūšių sąrašą (Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 22 d.). Verslo liudijimą turinčio gyventojo veiklos santykiai su kitais asmenimis iš esmės turi skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių ir neturėti įprastiems darbo santykiams būdingų požymių: susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan. Vykdydamas veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, gyventojas pats sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia jo veiklos vykdymo išlaidas ir užtikrina, kad jo faktiškai vykdoma veikla neišeitų už individualios veiklos, apmokestintos nustatytu fiksuotu pajamų mokesčiu ir įrašytos verslo liudijime, ribų. Tačiau nustačius darbo sutarties požymius, verslo liudijimo išdavimo faktas neturi reikšmės nelegalaus darbo konstatavimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje N575-2744/2011).
V. B. jam inkriminuotą pažeidimą neigia, teigdamas, kad tarp jo ir J. M., K. D., G. B., turinčių verslo liudijimus, pagal sudarytas rangos sutartis buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.
Įstatymų leidėjas atribojo civilinius teisinius santykius (LR CK) nuo darbo teisinių santykių (LR DK) skiriamaisiais bruožais. LR CK XXXIII skyrius „Ranga“ (6.644 - 6.671 str.) numato civilinius rangos teisinius santykius tarp šalių (užsakovo ir rangovo). Rangos sutartyje užsakovas ir rangovas gali sulygti, kad rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Taip pat numatyta alternatyvi galimybė sutarti, kad sulygta užduotis gali būti atliekamas rangovo medžiagomis ir priemonėmis (6.647 str.) arba užsakovo medžiagomis (6.648 str.), tačiau užsakovas negali rangovui suteikti patalpų, priemonių, įrangos, kadangi tai priskirtina darbdavio pareigoms (LR DK 93 str.) sudarant darbo sutartis su darbuotojais. Taip pat darbo funkcija yra apibrėžiama rūšiniais požymiais, o rangos – individualiais požymiais. Kaip matyti iš pasirašytų rangos sutarčių, nėra numatyta kokie konkrečiai gaminiai bus gaminami, jų tikslus kiekis. Dar vienas skiriamasis bruožas apibrėžiantis, jog nebuvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai – darbo atlikėjas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas savarankišku. Tokia išvada daroma todėl, kad darbą organizavo V. B., jis nurodė darbus, kada juos reikia padaryti, kokie ir kokios produkcijos kiekiai reikalingi, kontroliavo darbų atlikimo tvarką bei terminus ir pan., kas rodo asmenų, turinčių verslo liudijimus pavaldumą V. B.. Be to, prie pagrindinių skiriamųjų bruožų priskiriamas ir darbo atlyginimas, kuris buvo sutartas tarp šalių.
Pagrindinių darbo teisinių santykių esmė yra darbo santykių tęstinumas (nuolatinumas), darbo funkcijos bei darbo užmokestis. Įvertinus verslo liudijimuose esančius veiklos vykdymo laikotarpius (J. M., gim. (duomenys neskelbtini), verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išd. 2012-04-23, veiklos vykdymo laikotarpiai nuo 2012 m. balandžio 24-27, 30, gegužės 2-4, 7-11, 14-18, 21-24, K. D., gim. (duomenys neskelbtini), verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išd. 2012-05-16, veiklos vykdymo laikotarpiai nuo 2012 m. gegužės 17-18, 21-25, gegužės 28-birželio 1, birželio 4-8, 11-15, G. B., gim. (duomenys neskelbtini), verslo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), išd. 2012-04-23, veiklos vykdymo laikotarpiai nuo 2012 m. balandžio 24-27, 30, gegužės 2-4, 7-11, 14-18, 21-24), sudarytų rangos sutarčių turinį bei darbo pobūdį, darbo santykiai tarp V. B. ir minėtų asmenų laikytini tęstinio pobūdžio. J. M., K. D., G. B. sutiko su V. B. siūloma darbo vieta ((duomenys neskelbtini), buvusiose statybos kombinato mazuto siurblinės patalpos), darbo vietos sąlygomis, darbui atlikti duodamais prietaisais, medžiagomis, darbo sąlygomis, kurių viena buvo turėti verslo liudijimą (13 b. l.), taip pat su reikalavimu pasirašyti rangos sutartis (20-22, 23-25, 27-29 b. l.), kuriose buvo apibrėžtos jų darbo funkcijos, t. y. gaminti iš betono, cemento, gipso figūrines plyteles, apdailos plyteles, įvairius vazonus, vazas, su darbo užmokesčio įkainiu ir kt. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad yra visi darbo teisinių santykių esminiai reikalavimai. Būtent dėl šių aplinkybių V. B. ir J. M., K. D., G. B. santykiai kvalifikuotini darbo teisiniais santykiais.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad LR CK 6.648 str. leidžia užsakovui teikti rangovui ne tik medžiagas, bet ir priemones. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantas nėra susipažinęs su LR CK 6.648 str. numatytomis užsakovo teisėmis bei pareigomis, jam įstatymų leidėjo teikiamomis galimybėmis, atsakomybe, pasekmėmis ir kt..
Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teisme liudytoju neapklaustas K. D., o 2012 m. gegužės 23 d. paaiškinime nurodyta, kad jis dirba pagal verslo liudijimą, yra sudaręs patalpų nuomos sutartį, o betoną ir žvyrą perkasi pats, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių duomenų administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, t. y. nepateikta nuomos sutartis, dokumentai, patvirtinantys medžiagų pirkimą-įsigijimą, kas pagrįstai leidžia abejoti šiomis paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).
Skundo argumentas, kad nebuvo išreikšta šalių valia pasirašyti darbo sutartį, nepagrįsta, kadangi jau vien tas faktas, kad asmuo pagal skelbimą ateina ieškoti darbo, yra jo valios išreiškimas ir sutikimas su siūlomais darbo sutartiniais santykiais, nepriklausomai, ar su verslo liudijimu, ar pasirašant darbo sutartį bus atliekamas pasiūlytas darbas. Tik vėliau šalys (darbdavys ir darbuotojas) sprendžia abipusį sutarimą darbo vietos, darbo funkcijų, darbo užmokesčio, paklusimo nustatytai tvarkai ir sąlygoms, bei kitus klausimus. Šiuo konkrečiu atveju asmenų valia pasirašyti rangos sutartį buvo patvirtinta sutikus su siūlomu darbu ir sąlygomis. Aplinkybė, kad nebuvo pasirašyta darbo sutartis, nenuginčija fakto, kad nebuvo išreikšta valia pasirašyti darbo sutartį. Be to, teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme V. B. nurodė, kad sutartys jau yra pasirašytos, kas paneigia valios nebuvimą.
Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, kad neatsižvelgta į tai, kad jis konsultavosi su Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinės darbo inspekcijos konsultantėmis, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimo 5 lape yra pasisakyta bei įvertinta konsultavimasis nurodytose institucijose, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su skundžiamą nutarimą priėmusio teismo nuomone, dėl šios aplinkybės pakartotinai nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamą nutarimą priėmusio teismo išvada, jog nėra pagrindo atsižvelgti į aplinkybę, jog V. B. yra neįgalus, iš dalies nedarbingas (50 % darbingumas) ir pagrįstai nepripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, tokių duomenų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė.
Vertindamas apeliaciniame skunde išsakytą nuomonę dėl neįgalumo pripažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad LR ATPK 31 str. numatyta atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės. Šio straipsnio 1 d. 10 p. numatyta, kad atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančia aplinkybe laikytina jeigu teisės pažeidimą padarė neįgalus asmuo (I, II grupių invalidas) ar asmuo, sulaukęs 65 metų. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2012 m. birželio 28 d. patvirtino Invalidumo grupės prilyginimo darbingumo lygiui aprašymą Nr. I-543, kuriame nurodoma, kad „Invalidumo grupės prilyginamos: I invalidumo grupė - 20 proc. darbingumo lygiui; II invalidumo grupė - 35 proc. darbingumo lygiui; III invalidumo grupė - 50 proc. darbingumo lygiui“. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. B. turi 50 % darbingumą, jo invalidumo grupė priskirtina III invalidumo grupei, o ji nėra priskirtina prie aplinkybių lengvinančių atsakomybę. Duomenų, apie V. B. asmenybę administracinio teisės pažeidimo byloje nėra. Darytina išvada, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas skundžiamame nutarime pagrįstai nurodė, kad nėra atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių, todėl neesant atsakomybę lengvinančių ar kokių nors kitų išskirtinių aplinkybių taikyti LR ATPK 30¹ str. nėra jokio teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą bei pagrįstą procesinį sprendimą, todėl naikinti ar keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
Palikti nepakeistą Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutarimą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.