Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. G., atsakovui S. P., trečiajam asmeniui D. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui S. P., trečiajam asmeniui D. Č. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmuose gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Tarnyba) ieškinys, kuriuo prašoma neterminuotai apriboti atsakovui S. P. tėvo valdžią sūnaus M. P. atžvilgiu.

Atsakovas S. P. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Teismo posėdžio metu sutiko su pareikštu ieškiniu ir jį pripažino visiškai. Paaiškino, kad jo turtinė padėtis yra sunki, jis negali išlaikyti savo sūnaus bei sudaryti jam tinkamų gyvenimo sąlygų, dėl nedarbo, pajamų neturėjimo. Todėl vaikui geriau gyventi pas globėją. Dirba pavienius pasiūlomus viešuosius darbus. Gyvena socialiniame būste. Ketina vykti į užsienį užsidirbti pinigų. Su sūnumi kartą į mėnesį susitinka. Norėtų susitikti ir pabendrauti dažniau. Mokėjo keletą paskutinių mėnesių išlaikymą sūnui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Kadangi atsakovas ieškinį pripažino visiškai, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Įstatyme numatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais atvejais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinis teismas šios kategorijos bylose išaiškino, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi, tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos rūpintis vaikais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytini kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002; 2002 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1285/2002; 2002 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1423/2002; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005 ir kt.). CK 3.180 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. P., gim. 2015 m. liepos 10 d., yra atsakovo S. P. sūnus, vaiko motina – K. K.. 2019 m. spalio 14 d. Panevėžio apylinkės teismo sprendimu atsakovo S. P. valdžia nepilnamečio sūnaus M. P., atžvilgiu apribota laikinai, vaikas M. P. atskirtas nuo motinos K. K.. 2019 m. lapkričio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo nutartimi vaikui M. P. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), jo globėja (rūpintoja) ir vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja paskirta D. Č., vaiko gyvenamoji vieta nustatytas pas D. Č.. 2016 m. lapkričio 8 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo S. P. priteistas išlaikymas vaikui po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Iš Širvėnos seniūnijos 2020-05-27 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, jog S. P. gyvena socialiniame bute be patogumų. Per 2020 metus S. P. buvo teikiamos bendrosios paslaugos, sutvarkyti dokumentai socialinei paramai gauti, paramai maisto produktais iš Europos pagalbos fondo. S. P. laiku atlieka visuomenei naudingą veiklą už skiriamą socialinę piniginę paramą. Taip pat jis dirba nemokamus viešuosius darbus, skirtus Panevėžio apylinkės teismo rūmų 2020-02-13 baudžiamuoju įsakymu. Seniūnija nusiskundimų dėl šio asmens elgesio nebuvo gavusi. Biržų rajono socialinių paslaugų centro 2020-05-05 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog vaikas M. P. yra globojamas D. Č. šeimoje. Tarpininkaujant Globos centro koordinatorei, vaiko globėja ir vaiko tėvas S. P. susitarė, jog tėvas sūnų lankys vieną kartą per mėnesį, Globos centre esančiose patalpose. Pagal šį susitarimą tėvas su vaiku susitinka. Nuo nuolatinės globos M. P. nustatymo, tėvas nė sykio nepervedė priteistų alimentų, vaiko auklėjime ir ugdyme nedalyvauja, kartais pasidomi, kaip vaikui sekasi. Iš Biržų rajono socialinių paslaugų centro 2020-05-05 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog S. P. atvejo vadyba nebuvo taikoma. Pateiktame 2020-05-26 Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog įvertinus atsakovo dabartines gyvenimo sąlygas, jos netinkamos gyventi mažamečiam vaikui - nėra vaikui tinkamų baldų, kitų vaikui būtinų buities apyvokos daiktų, nesudarytos sąlygos vaiko poilsiui bei laisvalaikiui. Būste trūksta švaros ir tvarkos. S. P. pastovaus darbo neturi, registruojasi Užimtumo tarnyboje, dirba pavienius darbus. Jo pragyvenimo šaltinis - socialinė pašalpa (122 Eur). Remiantis 2020 m. birželio 4 d. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, S. P. 1 metų laikotarpiu keturis kartus baustas už administracinius nusižengimus, du iš jų padarė būdamas neblaivus, paskirtos baudos nesumokėtos. Iš Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus 2020-06-08 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. P. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2020-03-13 baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., paskiriant 6 mėn. viešųjų darbų bausme įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai dirbti po 25 vai. per mėnesį visuomenės labui. 2020-04-01 S. P. įrašytas į Panevėžio apygardos probacijos tarnybos Probacijos skyriaus įskaitą, paskirtą bausmę vykdo. Viešųjų darbų bausmės pabaiga - 2020-08-01. Iš Tarnyboje 2020-05-26 rašyto atsakovo paaiškinimo matyti, kad šiuo metu auginti sūnaus M. P. negali, nes neturi sąlygų, pragyvena iš socialinės pašalpos. Teigia, jog sūnų lanko ir nori toliau jį lankyti.

Nustatytos bylos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovo elgesys nepilnamečio sūnaus atžvilgiu po to, kai buvo pritaikytas laikinas tėvo valdžios apribojimas, iš esmės nepasikeitė – atsakovas įstatyminės pareigos rūpintis vaiku šiuo metu nevykdo, tęsė įprastinį jam gyvenimo būdą, nesirūpino sūnumi, nesiekė įrodyti, kad pakeitė savo elgesį ir gali auginti vaiką. Atsakovas apsiriboja vien pabendravimu su sūnumi, tačiau jo auklėjime ir ugdyme nedalyvauja, išlaikymo sūnui neteikė nuo pat 2019 m. lapkričio 12 d., kai vaikui nustatyta nuolatinė globa trečiojo asmens šeimoje, išskyrus paskutinius mėnesius prieš teismo posėdį. Tai patvirtina aptartuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotos ir pripažintos nustatytomis aplinkybės bei šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai. Visuma byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų patvirtina, kad atsakovas po to, kai jam buvo laikinai apribota tėvo valdžia, toliau nevykdo savo, kaip tėvo, pareigos nepilnamečiui vaikui - jo neauklėja ir neprižiūri, neišlaiko, nesirūpina jo sveikata bei ugdymu, nesudaro sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis ir byloje nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Be to, atsakovas neturi galimybės ir negali šiuo metu užtikrinti mažamečiui sūnui tinkamų gyvenimo sąlygų, tinkamo auklėjimo ir priežiūros, saugumo, normalaus vystymosi bei tobulėjimo. Teismas sprendžia, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo valdžią nepilnamečio sūnaus M. P. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys).

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

Kiti klausimai (globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus skyrimo, vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo) jau išspręsti 2016 m. lapkričio 8 d. Biržų rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir 2019 m. lapkričio 12 d. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šioje byloje nebespręstini.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 75 Eur dydžio žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 7,16 Eur, todėl jos priteistinos iš atsakovo. Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteistina 82,16 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valdžią nepilnamečio sūnaus M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 82,16 Eur (aštuoniasdešimt dviejų eurų 16 euro centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei (įmokos kodas 5660).

Sprendimą dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.