Utenos apylinkės teismo sprendimas

posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų G. D. ir S. D. ieškinį atsakovams B. M. ir M. M. dėl leidimo teikti miškotvarkos projektą derinimui, tvirtinimui bei registravimui be bendrasavininkų sutikimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose gautas ieškovų G. D. ir S. D. ieškinys atsakovams B. M. ir M. M. dėl leidimo teikti miškotvarkos projektą derinimui ir tvirtinimui bei registravimui be bendrasavininkų sutikimo. Ieškovai prašo teismo leisti pateikti 4.5220 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis-miškų ūkio, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), miškotvarkos projektą 2019-2028 metams, parengtą UAB (duomenys neskelbtini) projektuotojo V. Š. 2018 m., teikti derinimui Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnui ir tvirtinimui bei registravimui Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastre Valstybinei miškų tarnybai, be žemės sklypo bendrasavininkų B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Ieškinyje nurodoma, jog ieškovai ir atsakovai yra 4.5220 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis-miškų ūkio, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. G. D. ir S. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 30146/45220 dalys žemės sklypo, o atsakovams – 15074/45220 žemės sklypo dalis.

Ieškovų nuosavybės teisės yra įregistruotos nekilnojamojo turto registre, tuo tarpu atsakovų B. M. ir M. M. nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos (registre žemės sklypų savininku nurodytas buvęs (miręs) savininkas J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bet atsakovai yra šio žemės sklypo bendrasavininkai, nes dar 2010 m. birželio 17 d. notarui yra padavę pareiškimus dėl J. M. palikimo priėmimo. Pagal CK 5.50 str. 2 d. atsakovai yra laikomi priėmę palikimą.

Utenos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-5914-286/2018 nustatė šio žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp ieškovų ir atsakovų. Ieškovo G. D. užsakymu UAB (duomenys neskelbtini) projektuotojas V. Š. parengė šio žemės sklypo vidinės miškotvarkos projektą 2019-2028 metams, nes vidinės miškotvarkos projektai yra rengiami visam žemės sklypui, o ne vien ieškovų naudojamai žemės sklypo daliai.

Prieš pateikiant vidinės miškotvarkos projektą derinimui ir tvirtinimui Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnams, su juo turi sutikti visi žemės sklypo bendrasavininkai. Dėl to ieškovai 2018 m. gruodžio 21 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovę B. M., tačiau registruotas laiškas grįžo su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Atsakovė B. M. 2019 m. balandžio 2 d. atsiliepimu į ieškinį Utenos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2094-664/2019 iš esmės su ieškiniu sutiko, bet atsiliepime nurodytu telefonu su ja nepavyksta susisiekti. Su kitu žemės sklypo bendrasavininku M. M. nėra galimybės susisiekti, nes nežinoma nei jo gyvenamoji, nei darbo vietos. Todėl ieškovai priversti kreiptis į teismą su prašymu leisti parengtą žemės sklypo vidinės miškotvarkos projektą 2019-2028 metams teikti derinimui, tvirtinimui ir registravimui be bendrasavininkų sutikimo.

Suderintą, patvirtintą ir įregistruotą miškotvarkos projektą ieškovai planuoja įgyvendinti savo naudojamojoje žemės sklypo dalyje, o atsakovai turės galimybę )(jų pageidavimu) miškotvarkos projektą įgyvendinti žemės sklypo savo naudojamoje dalyje.

Parengiamojo posėdžio metu atsakovė B. M. nurodė, jog su pateiktu ieškiniu pilnai sutinka, jam neprieštarauja.

Atsakovas M. M. (kuriam procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu) gavęs ieškininį pareiškimą, jo priedus bei teismo pranešimą, atsiliepimo per teisės aktų nustatytą terminą teismui nepateikė.

Iki teismo posėdžio pradžios Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose gauta ieškovų G. D. ir S. D. ir atsakovės B. M. pasirašyta taikos sutartis, kuria šalys sutarė, jog B. M. sutinka, kad 4.5220 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis-miškų ūkio, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), miškotvarkos projektas 2019-2028 metams, parengtas UAB (duomenys neskelbtini) projektuotojo V. Š. 2018 m., būtų teikiamas derinimui Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnui ir tvirtinimui bei registravimui LR valstybės miškų kadastre Valstybinei miškų tarnybai. Šalys prašo šią taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą dalyje nutraukti.

Atsakovas M. M. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas į posėdį įteiktas tinkamai – viešo paskelbimo būdu (I t., el. b.l. 88-90) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis), todėl byla nagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad remiantis 45220 m² žemės sklypo planu M:1:2000, 2018 m. rugpjūčio 30 d. nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašu G. D. ir S. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 30146/45220 dalys, o J. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) – 15074/45220 dalys 4.5220 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis-miškų ūkio, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (I t., el. b.l. 35-36). Remiantis 2018 m. sausio 18 d. valstybės įmonės registrų centro testamentų registro išrašu Nr. SR10-656(18) mirusio J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą 2010 m. birželio 17 d. M. M. ir B. M. (I t., el. b.l. 23-34). Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-5914-286/2018 nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, nustatant, jog 4,5220 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko V. S. 2018 m. gegužės 15 d. planą: G. D. ir S. D. naudojasi 30146 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 1,2; B. M. ir M. M. naudojasi 15074 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 3; į B. M. ir M. M. tenkančią žemės sklypo dalį, plane pažymėta indeksu 3, patenkama 4 m pločio keliu, per esamą miško kelią. Taip pat nustatyta, kad 0,6258 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), miškų ūkio paskirties, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal matininko V. S. 2018 m. liepos 5 d. planą: G. D. ir S. D. naudojasi 4172 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 1,2; B. M. ir M. M. naudojasi 2086 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu 3 (I t., el.b.l. 29-31). Ieškovo G. D. užsakymu UAB (duomenys neskelbtini) projektuotojas V. Š. parengė šio žemės sklypo vidinės miškotvarkos projektą 2019-2028 metams (I t., el.b.l. 38-43, 5-18).

Pagal bendrąją taisyklę, nepriklausomai nuo bendraturčių turimų dalių dydžio, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, teismas patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, nagrinėjamu atveju – parengti vidinės miškotvarkos projektą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.

Tiek atsiliepime į ieškinį, tiek parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek pateiktoje teismui patvirtinti taikos sutartyje atsakovė B. M. nurodė, jog pateiktam ieškiniui neprieštarauja ir sutinka, kad 4.5220 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis-miškų ūkio, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), miškotvarkos projektas 2019-2028 metams, parengtas UAB (duomenys neskelbtini) projektuotojo V. Š. 2018 m., būtų teikiamas derinimui Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnui ir tvirtinimui bei registravimui LR valstybės miškų kadastre Valstybinei miškų tarnybai.

Atsakovas M. M. gavęs ieškininį pareiškimą, jo priedus, teismo pranešimą ir teismo šaukimą į teismo posėdį neatvyko, prieštaravimų pateiktam ieškiniu nepateikė.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (toliau – Miškų įstatymo) 10 straipsnio 1 dalis numato, kad privačių miškų savininkai teisę naudotis mišku įgyja gavę žemės sklypo nuosavybę patvirtinantį dokumentą. Pagal šios straipsnio 2 dalį miško valdytojai turi teisę naudoti mišką bei jo išteklius (medienos ir kitų miško išteklių ruošai, moksliniams tyrimams, mokymui, bitininkystei, naminių gyvulių ganymui, gamtinių kompleksų apsaugai ir kitiems įstatymams neprieštaraujantiems tikslams).

Ieškovų pateikti dokumentai – 45220 m² žemės sklypo planas M:1:2000, Valstybės įmonės Registrų centro 2018 m. rugpjūčio 30 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, Valstybės įmonės Registrų centro 2018 m. sausio 19 d. raštas „Dėl duomenų iš testamentų registro teikimo“, 2018 m. sausio 18 d. Testamentų registro išrašas, patvirtina, kad ieškovai yra 4,5220 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovų nuosavybės teisės yra įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Atsakovų nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos. Iš pateiktų išrašų matyti, kad žemės sklypų savininku nurodytas J. M. (miręs), kurio palikimą 2010-06-17 priėmė atsakovai. Atsakovai yra tik minėtų žemės sklypų atitinkamų dalių naudotojai, ir savo naudojamų sklypų dalių nėra paveldėję. Nors atsakovai nėra žemės sklypų savininkai, jie žemės sklypus naudoja, todėl jie gali paveldėti žemės sklypų dalis pagal J. M. (mirusio) nuosavybe valdomas tuose žemės sklypuose esančias žemės dalis (Civilinio kodekso 5.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog šiuo atveju galima naudotis aukščiau nurodytomis teisės normomis.

Miškų įstatymo 14 straipsnis numato, kad miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Tokios nuostatos reiškia, kad miško sklypo savininkai, kaip bendraturčiai, realizuodami savo teises privalo vadovautis šio įstatymo nustatyta tvarka. Taigi išskiriami miškotvarkos projektų tipai ir vienas tokių, tai vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami privačioms miškų valdoms ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

Pagal Miškų įstatymo 14 straipsnio 3 dalį vidinės miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami pagal aplinkos ministro tvirtinamas šių projektų rengimo taisykles ir jose nustatytus kriterijus. Pripažinti vidinės miškotvarkos projektus negaliojančiais gali juos tvirtinanti institucija, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatytais kriterijais ir tvarka. Miškų tvarkymo schemos rengiamos, derinamos, tvirtinamos, registruojamos ir keičiamos aplinkos ministro tvirtinamose Miškų tvarkymo schemų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Vadovauti miškų tvarkymo schemos rengimui turi teisę miškų tvarkymo schemos vadovo atestatą turintis asmuo.

Miškų įstatyme numatyta, kad miškotvarkos projektai rengiami visoms privačioms miškų valdoms ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti, o miško savininkai turi laikytis privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių – pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kad vertinti ir spręsti dėl atvejo, kai be miškotvarkos projekto miško savininkai gali vykdyti pagrindinius miško kirtimus.

Miškų įstatymas numato tvarką, kuria organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-07-24 nutarimą Nr.799 ( šiuo metu galiojanti redakcija) „Dėl privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo“ (toliau-šie Nuostatai) 1 punktas numato, kad privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai reglamentuoja privačių miškų tvarkymą, šių miškų naudojimą, atkūrimą, apsaugą, taip pat nustato privačių miškų savininkų teises ir pareigas tvarkant, prižiūrint ir naudojant privačius miškus. Pagal šių Nuostatų 2 punktą privačiu mišku laikomas miškas, nuosavybės teise priklausantis privačių miškų savininkams (fiziniams bei juridiniams asmenims ir t.t., įstatymų nustatyta tvarka įgijusiems nuosavybės teisę į miškus).

Šių Nuostatų 8 punktas numato, kad miškas tvarkomas, naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektus. Vidinės miškotvarkos projektai (toliau – miškotvarkos projektas) sudaromi visoms privačioms miško valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei.

Šių Nuostatų 9 punktas numato, kad miškotvarkos projektai rengiami, derinami, tvirtinami, registruojami ir keičiami aplinkos ministro nustatyta tvarka, o 11 punktas numato, kad miškotvarkos projektus įgyvendina privačių miškų savininkai arba kiti fiziniai ir juridiniai asmenys ar kitos organizacijos sutartiniais pagrindais.

Tokios aplinkybės reiškia, kad miško projektas tik numato pagrindą, kuriuo privatus miškas bus tvarkomas ir naudojamas, t.y. kiekvienas asmuo įgijęs nuosavybės teises į tam tikrą miško paskirties plotą negali savo nuožiūra atlikti miško tvarkymo ir naudojimo darbų, kitaip, negu tai nustatyta įstatymų ir teisės aktų tvarka, t.y. be miško projekto negalimi ir miško kirtimo darbai.

Nagrinėju atveju ieškovo G. D. užsakymu UAB (duomenys neskelbtini) projektuotojas V. Š. parengė 4.5220 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis-miškų ūkio, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo vidinės miškotvarkos projektą 2019-2028 metams.

Parengtas vidinės miškotvarkos projektas bendraturčiams G. D., S. D., B. M. ir M. M., atitinka tokių projektų rengimo taisyklėms: projektas susideda iš titulinio puslapio ir santraukos apie suprojektuotų pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų, miško atkūrimo apimtis; inventorizacinė dalis (t. y. valdos žemės planas su jame pažymėtais medynais ir valdos miško sklypų charakteristika pagal miškų inventorizacijos duomenis (taksoraštis); miško kirtimų dalis (suprojektuoti galimi kirtimai, išdėstyti projekto galiojimo laikotarpiui ir pažymėti medynų plane); miško atkūrimo darbų dalis (želdintiniems sklypams suprojektuoti geriausiai augavietės sąlygas atitinkantys miško atkūrimo būdai, mišrinimo schemos ir tikslinės medžių rūšys, paskaičiuojant kiek ir kokių sodinukų reikės miško atkūrimui, kurie plotai bus paliekami savaiminiam atželdinimui); privalomi miško apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimai.

Miškotvarkos projektas pradeda galioti, tik kai yra suderinamas, patvirtinamas ir užregistruojamas Valstybinėje miškų tarnyboje, t.y. kai šios institucijos atsakingi darbuotojai įsitikina, kad parengtas projektas atitinka nustatytus reikalavimus.

Reikia pabrėžti, kad ir galiojantys vidinės miškotvarkos projektai gali būti tikslinami (pvz., dėl stichinės nelaimės padarinių; keičiantis ūkinių priemonių vykdymą ir projektavimą reglamentuojantiems teisės aktams; nustatyta tvarka pakeičiamas miškų priskyrimas miškų grupėms; kuomet nustatyta tvarka pakeičiamas miško valdos plotas arba jos ribų konfigūracija, valda suskaldyta į mažesnes arba sujungta su gretima ir t.t.).

Taigi nuosavybė, būdama viena iš prigimtinių asmens teisių, jos savininkui, be teisių (valdyti, naudoti, disponuoti), sukelia ir tam tikrų pareigų. Visų pirma savininkas savo teises gali įgyvendinti tik tokiu būdu, kad nepažeistų galiojančių įstatymų reikalavimų. Be to, savininko nuosavybės teisių įgyvendinimas yra neatskiriamas nuo pareigos nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nuosavybės teisė gali būti ribojama, tačiau tik laikantis tam tikrų sąlygų. Visų pirma nuosavybės teisės apribojimas galimas, jeigu tam yra įstatyme nustatytas pagrindas, t. y. tik remiantis įstatymu. Nuosavybės teisių apribojimai turi nepažeisti proporcingumo principo – įstatymuose nustatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus.

Miškų įstatymo paskirtis – reglamentuoti miškų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą ir sudaryti teisines prielaidas, kad visų nuosavybės formų miškai būtų tvarkomi pagal vienodus tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principus, užtikrinant racionalų miškų išteklių naudojimą ir siekiant aprūpinti šalies pramonę žaliava, suteikti šaliai didžiausią socialinę ir ekonominę naudą, užtikrinant biologinės įvairovės išsaugojimą, miškų produktyvumo didinimą, kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, galimybę dabar ir ateityje atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas nedarant žalos kitoms ekosistemoms. Taigi naudotis ir eksploatuoti privačią miško valdą galima nustatyta tvarka ir nustatytomis šioje byloje sąlygomis.

Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir aukščiau nurodytus teisės aktus, daro išvadą, jog ieškovų pateiktas ieškininis reikalavimas leisti pateikti 4.5220 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis-miškų ūkio, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), miškotvarkos projektą 2019-2028 metams, parengtą UAB (duomenys neskelbtini) projektuotojo V. Š. 2018 m., teikti derinimui Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnui ir tvirtinimui bei registravimui Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastre Valstybinei miškų tarnybai, be žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 str. 1,2 d.), teismas priima ir patvirtina šalių taikos sutartį, jeigu tie veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui.

Ieškovų G. D., S. D. ir atsakovės Brigitos prašymą patvirtinti 2019 m. spalio 9 d. sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą dalyje dėl atsakovės B. M. atžvilgiu nutraukti, tenkinti.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 293 str. 1 d. 5 p. civilinė byla dalyje, kuria tarp šalių sudaryta taikos sutartis, nutrauktina.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamojoje byloje teismas ieškinį patenkino visiškai, tačiau ieškovai teismui nepareiškė reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų, o teismui pateiktoje 2019 m. spalio 9 d. taikos sutartyje šalys numatė, jog teismo turtėtas pašto išlaidas valstybei atlygina G. D..

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, tai yra 13,02 Eur, šioje byloje priteistinos iš ieškovo G. D. valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Leisti ieškovams G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pateikti 4.5220 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis-miškų ūkio, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), miškotvarkos projektą 2019-2028 metams, parengtą UAB (duomenys neskelbtini) projektuotojo V. Š. 2018 m., teikti derinimui Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnui ir tvirtinimui bei registravimui Lietuvos Respublikos valstybės miškų kadastre Valstybinei miškų tarnybai, be žemės sklypo bendrasavininko M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo.

Patvirtinti ieškovų G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2019 m. spalio 9 d. sudarytą taikos sutartį dėl miškotvarkos projekto derinimo, tvirtinimo bei registravimo be bendrasavininkų sutikimo, pagal kurią šalys nutaria išspręsti ginčą šalių sulygtomis taikos sutarties sąlygomis:

„1. B. M. sutinka, kad 4.5220 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis-miškų ūkio, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), miškotvarkos projektas 2019-2028 metams, parengtas UAB (duomenys neskelbtini) projektuotojo V. Š. 2018 m., būtų teikiamas derinimui Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio pareigūnui ir tvirtinimui bei registravimui LR valstybės miškų kadastre Valstybinei miškų tarnybai.

2. Šalys viena kitai turėtų bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėto) neatlygina.

3. Teismo turėtas pašto išlaidas valstybei atlygina G. D...

4. Šalims yra žinomos taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos CPK 294 straipsnio 2 dalyje.

5. Šalys prašo teismo patvirtinti sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą dalyje nutraukti.“.

Civilinę bylą Nr. e3714-664/2019 dalyje dėl leidimo ieškovams G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), derinti, tvirtinti bei registruoti 4.5220 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) miškotvarkos projektą 2019-2028 metams, parengtą UAB (duomenys neskelbtini) projektuotojo V. Š. 2018 m., be žemės sklypo bendrasavininko B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutikimo, nutraukti.

Priteisti iš ieškovo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai, 13,02 Eur (trylika eurų 02 ct) išlaidų dėl procesinių dokumentų siuntimo, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.