Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2017-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-45-416/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-06-28Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-12-14Kauno apygardos teismas
  3. T-535-610/20182018-08-21Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-06-28
Bylos Nr.
1-45-416/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41917-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Kaltinamasis
V. P., A. M.
Civilinis ieškovas
R. I., Kauno teritorinės ligonių kasos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-45-416/2017Proceso Nr. 1-01-1-41917-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.;1.2.4.4.2.8.;1.1.7,2,5.;1.1.10.1.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 28 d.Marijampolė
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika,sekretoriaujant L. B.,dalyvaujant prokurorui E. P.,kaltinamojo V. P. gynėjui advokatui T. R.,kaltinamojo A. M. gynėjui advokatui D. G.,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. I.,civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1995-09-23 Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, 2016-01-28 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 189 straipsnio 1 dalyje, ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, baudžiamoji byla nutraukta (BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 punktas). Paskirta auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 6 mėnesiams: būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą. 2016-08-17 išregistruotas iš Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus duomenų registro, suėjus auklėjamojo poveikio priemonių terminui, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį.

A. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. 1984-09-16 Marijampolėje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas: 1) 2009-04-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2d., BK 284 str. 1 d., BK 63 str. 1 d., 4 d. - areštu 60 parų; 2) 2009-07-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 2d. 8p.- 1metams 6 mėn. laisvės atėmimo, BK 63 str. 1,4,9d. pagrindu bausmė subendrinta su 2009-04-09 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė 1 metai 7 mėn. laivės atėmimo; 3) 2009-07-29 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1d. – 4 metams laisvės atėmimo, 2009-12-23 nutartimi BK 63 str. 1,4 ir 9 dalių pagrindu bausmė subendrinta su 2009-07-29 ir 2009-07-22 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė - 5 metai laisvės atėmimo; 4) 2010-04-15 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal BK 135 str. 1d., 180 str. 1d., BK 63 str. 1,4 ir 9 dalimis bausmę subendrinus su 2009-12-23 nutartimi ir paskirta galutinė bausmė 7 metai laisvės atėmimo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013-06-20 nutartimi 2013-07-02 paleistas lygtinai, vadovaujantis LR BVK 157 str. neatlikus 2m. 11 mėn. 26d. bausmės. 2016-05-19 išbrauktas iš tarnybos registro pasibaigus bausmės laikui, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. nesunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų ir, veikdamas bendrai su A. M., pažeidė viešąją tvarką: 2016 m rugsėjo 04 d. apie 01.40 val. viešojoje vietoje – Marijampolės mieste, Draugystės gatvėje prie namo Nr. 17, pirmos laiptinės, veikdamas bendrai su A. M., dėl chuliganiškų paskatų, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamasis ypatingai įžūliai - tyčia sudavė tyrimo metu nenustatytu daiktu, ne mažiau tris smūgius R. I. į veido sritį, tuo R. I. padarydamas kraujosruvą kairės akies vokuose su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius, kairio žandinio ančio viršutinės sienelės lūžimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui, po ko A. M. pažeidė viešąją tvarką: 2016 m rugsėjo 04 d. apie 01.40 val. toje pačioje vietoje dėl chuliganiškų paskatų, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, elgdamasis ypatingai įžūliai, tyčia laikydamas peilį, grasino ir vaikėsi M. B. ir R. M., taip įžūliais tyčiniais veiksmai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. P. kaltės dėl jam inkriminuojamų veikų nepripažino. Paaiškino, kad 2016-09-04 su A. M. išgėrinėjo savo sugyventinės G. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Apsižiūrėjo, kad baigėsi rūkalai. Nutarė eiti jų pas pažįstamą D. M., gyvenančią Draugystės g. 17 name, Marijampolėje. Kol jis su G. S. ruošėsi išeiti, kažkur iš buto dingo A. M.. Išėjęs į lauką, pamatė jį gerokai priekyje prie Draugystės 17 namo vienos iš laiptinių. Ten buvo keturi asmenys. Jie užpuolė A. M.. Jį puolė dviese. Vienas iš jų turėjo lazdą, panašią į beisbolo, ir peilį. Pribėgo prie A. M. iš nugaros, norėdamas jį apginti. Nukentėjusysis jį puolė, tačiau jam pavyko nuo jo apsiginti. Sudavė nukentėjusiajam ranka vieną smūgį į veidą, nuo kurio šis parkrito. Tada jį puolė kitas asmuo su lazda. Gavo nuo jo smūgį lazda į ranką. Tuo metu A. M. pradėjo bėgti nuo jį užpuolusiųjų. Jis irgi nubėgo A. M. iš paskos į vieno iš namo laiptinę. Netrukus atvyko policija ir juos toje laiptinėje sulaikė. Viskas įvyko labai greitai. Jie su A. M. nekalti. Jie buvo nukentėjusiojo ir trijų jo draugų užpulti. Jiems teko tik gintis ir bėgti. Jie nepagrįstai apkaltinti, nes tik gynėsi. A. M. jokio peilio neturėjo. A. M. buvo užpuolę du asmenys. Jį taip pat du. Iš užpuolikų vienas turėjo lazdą, o kitas turėjo peilį. Tą matė. Lazda buvo panaudota prieš jį. Jis pats jokio įrankio neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu tokių aplinkybių nepasakojo, nes niekam pretenzijų dėl užpuolimo neturėjo. Todėl nesakė, kad ir pats gindamasis sudavė nukentėjusiajam. Civilinio ieškinio nepripažįsta, nes pats buvo nukentėjusiojo užpultas ir tik gynėsi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. M. kaltės dėl jam inkriminuojamų veikų nepripažino. Paaiškino, kad 2016-09-04 su A. M. išgėrinėjo savo sugyventinės G. S. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie pirmą valandą nutarė visi eiti į parduotuvę. Jis pirmas išėjo į lauką. Praėjo pro 17 namo paskutinę laiptinę ir nuėjo iki namo kampo. Tada pasigedo V. P. su drauge. Tada lėtai grįžinėjo. Prie paskutinės laiptinės ant suoliuko sėdėjo nukentėjęs bei buvo liudytojai M. B. ir R. M.. Taip pat ir ketvirtas iš matymo žinomas asmuo, vardu Aivaras. Eidamas jų paklausė, ar nematė Gretos ir lėtai ėjo link 13 namo. Telefonu paskambino V. P. ir jis patvirtino, kad jau ateina. Baigus pokalbį nukentėjęs su draugais pradėjo prie jo kabinėtis. Vienas iš jų turėjo lazdą, o kitas peilį. Buvo išgėręs, todėl, kas konkrečiai ir ką turėjo įvardinti negali. Tikrai atsimena, kad Aivaras turėjo peilį, o lazda kabojo ant liemens. Matydamas grėsmę, griebė už užpuoliko rankos su peiliu, jį atėmė ir pradėjo bėgti į laiptinę. Bėgdamas numetė atimtąjį peilį. V. P. nematė. Nematė, kad jis būtų mušęs nukentėjusįjį ir kad nukentėjusysis būtų nugriuvęs. V. P. pamatė tik įbėgęs į laiptinę. Kaip jis ten atsidūrė, nematė. Netrukus į laiptinę atvyko policija ir juos sulaikė. Jis niekam nieko nepadarė. Pats buvo užpultas ir gindamasi atėmė peilį. Mano, kad jam ieškinys pareikštas nepagrįstai.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. I. paaiškino, kad 2016-09-03 pas jį į svečius atvyko draugai M. B. ir R. M.. Jie vaišinosi ir apie 24 val. išėjo į lauką ir buvo prie Draugystės gatvės namo Nr. 17 įėjimo į laiptinę. Jie rūkė, o draugai iš buto buvo pasiėmę likusį nedagertą butelį. Daugiau su savimi nieko neturėjo. Jis sėdėjo ant prie laiptinės esančio suoliuko. Visi buvo vartoję alkoholio, tačiau girtas nė vienas iš jų trijų nebuvo. Po kurio laiko priėjo vienas asmuo, kaip vėliau sužinojo – kaltinamasis A. M.. Tuo metu jo nepažinojo. Jis buvo neblaivus ir klausė, ar jis nepažįstąs kažkokios Gretos. Jam mandagiai atsakė, kad nepažįsta. Tada jis klausė, kuris iš jų trijų gyvena name, prie kurio jie sėdėjo. A. M. patvirtino, kad esąs šio namo gyventojas. Išgirdęs atsakymą, jis kažkam paskambino. Staiga pajuto smūgį į kairį skruostą. Smūgiavo ne A. M., o kažkas kitas, priėjęs jam iš už nugaros, todėl nematė, kas tai padarė. Nuo smūgio neteko sąmonės. Atsigavo tik ligoninėje. Smūgis buvo suduotas ne ranka, o kažkokiu kietu daiktu. Jautė ne žmogaus rankos prisilietimą, bet kažkokį daiktą. Ir ligoninėje ant skruosto matėsi taisyklingos formos nubrozdinimai, kokių ranka nepaliktų. Priežasties konfliktui nebuvo jokios. Buvo užpultas ir smūgis suduotas be jokio reikalo, iš pasalų. Po įvykio abu draugai sakė, jog A. M. turėjo peilį ir juo grasino, todėl jie nuo jo ir jį mušusio asmens pabėgo, bet iškvietė policiją. Su tuo antru asmeniu atėjo mergina, kuri A. M. ir perdavė peilį. Jis be A. M. kito asmens nematė. Dar anksčiau iki prieinant A. M. pro šalį praėjo iš matymo pažįstamas kaimynas vardu Aivaras, bet su juo jokių kontaktų nebuvo. Kai priėjo A. M., to kaimyno jau nebebuvo. Kadangi dėl patirto sužalojimo jautė skausmą ir pažeminimą, teko gydytis atostogų metu ir jos buvo sugadintos, ilgai dėl veido sužalojimo negalėjo rodytis žmonėms, jautė didelį diskomfortą. Todėl jam padaryta neturtinė žala, kurią vertina 4000 Eur. Ieškinį buvo pareiškęs abiem kaltinamiesiems, nes manė, kad po sąmonės netekimo jį mušti galėjo ir A. M.. Tačiau paaiškėjus, kad jis nukentėjo tik nuo V. P., ieškinio A. M. atžvilgiu atsisako. Nurodyto dydžio žalą prašo priteisti tik iš kaltinamojo V. P.. Jį palaiko ir prašo tenkinti. Taip pat prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja G. S. paaiškino, kad gyvena(duomenys neskelbtini). V. P. yra jos sugyventinis. Pas juos tą vakarą buvo A. M.. Visi išgėrinėjo. Apie pirmą valandą nakties nutarė nueiti cigarečių pas A. M. sugyventinę D. M., gyvenančią Draugystės g. 17 name. Pirmi kartu išėjo A. M. ir V. P.. Ji, jiems išėjus, bute užtruko dar apie penkias minutes. Nueiti iki D. M. būtų užtrukę apie 2 minutes, nes jo namas už kelių šimtų metrų. Išeidamas V. M. jokio peilio iš namų neišsinešė. Lauke buvo tamsu. Praeidama matė, kad atvažiavo greitoji ir paėmė nukentėjusįjį. Ji nuėjo prie D. M. laiptinės, kur jau rado V. P. su D. M.. Netrukus atvyko policija ir prie laiptinės juos sulaikė. Jie visi trys buvo gerokai išgėrę, nes visi kartu tą vakarą jos bute šventė. Nematė, kad kas ką nors būtų mušęs.

Liudytoja S. I. paaiškino, kad yra nukentėjusiojo sutuoktinė. 2016-09-03 pas juos namuose svečiavosi M. B. ir R. M.. Jie visi trys truputį vaišinosi. Jau sutemus, jie visi trys išėjo į lauką, o ji liko bute migdyti vaiką. Užmigo ir pati, todėl nieko nematė ir negirdėjo. Apie ketvirtą valandą prabudo ir rado M. B. draugės SMS su klausimu, kur jie dingę. Tada iškart paskambino R. M., kuris pasakė, kad jos vyras ligoninėje. Jie buvo užpulti. Jį sumušė užpuolikas, o kitas juos vaikėsi su peiliu, todėl jie pabėgo. Ryte buvo ligoninėje pas vyrą. Jis atsigavo. Gydytojas jai minėjo, kad jos vyras galėjo gauti smūgį kastetu. Pats vyras taip pat sakė, kad nematė, kas, bet jam kažkuo smūgiavo į veidą, galimai kastetu. R. M. minėjo, kad užpuolikui, kai juos puolė, galėjo suduoti smūgį, bet kaip pamatė peilį, abu su M. B. pabėgo. Tokio peilio, kaip nufotografuotas byloje, niekada nėra mačiusi. Jo jų namuose niekada nebuvo. Po šio įvykio į namus buvo atėjęs A. M.. Jam durų neatidarė. Jis sakėsi, kad nori pakalbėti apie įvykį su sutuoktiniu. Jo dar prašė grąžinti telefoną, kuris kažkur dingo to įvykio metu.

Liudytojas A. I. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad dirba patruliu Marijampolės AVPK. 2016-09-04 patruliavo Marijampolės mieste. Apie 01.48 val. iš budinčio gavo nurodymą vykti į Draugystės gatvę, kur prie 17 namo vyksta muštynės, yra sužalotų. Atvykęs prie laiptinės, rado R. M.. Priešais laiptinę, ant tako, be sąmonės gulėjo nukentėjusysis. Greta, prie įvykio vietoje esančio suolelio, gulėjo virtuvinis peilis medine rankena. Vėliau peilis buvo perduotas budinčiai tyrėjai. R. M. nurodė, kad gulintis asmuo yra jo draugas, jį sumušė du nepažįstami asmenys, kurie nubėgo link Draugystės g. 17 namo trečios laiptinės ir juos apibūdino. Pokalbio metu jis neatrodė neblaivus, elgėsi adekvačiai. Netrukus atvyko greitosios med. pagalbos automobilis, o jie nuėjo į nurodytąją trečiąją laiptinę. Laiptinėje pirmame aukšte rado stovinčius du asmenis, kurie atitiko pranešėjo nurodytus požymius. Vienas jų buvo V. P., antrasis kaip vėliau nustatė - A. M.. Kartu su jais buvo V. P. sugyventinė. Kaip jie buvo apsirengę, negali pasakyti. Ar rūbai buvo kruvini, neprisimena. Tačiau mano, jog jeigu jie būtų buvę kruvini, būtų tai nurodęs savo tarnybiniame pranešime. Juos išvedus į lauką, R. M. iš karto šiuos asmenis atpažino kaip užpuolusiuosius. Sulaikomi asmenys nesipriešino, nesigynė ir nieko neaiškino. Jie buvo pristatyti į AVPK ir perduoti tyrėjams.

Liudytoja D. M. paaiškino, kad yra buvusi A. M. draugė. Gyvena (duomenys neskelbtini). 2016-09-04 naktį miegojo. Ją pažadino triukšmas laiptinėje. Pamatė, jog ten buvo girti V. P., A. M. ir G. S.. Jie beldė į duris, šaukė, kad kažkas užpuolė, gaudo. Netrukus atvyko į laiptinę policija ir juos sulaikė. Nieko iki tol nematė ir nežino, nes miegojo.

Liudytojas M. B. paaiškino, kad kartu su R. M. buvo svečiuose pas nukentėjusįjį jo bute, esančiame Draugystės g. 17 name. Apie 24 val. išėjo į lauką, kur rūkė ir ruošėsi skirtytis. Buvo tik trise. Nukentėjusysis sėdėjo ant prie laiptinės esančio suoliuko, o jis su R. M. stovėjo už kelių metrų veidu į sėdintį nukentėjusįjį. Visi buvo vartoję alkoholio, tačiau girtas nė vienas iš jų trijų nebuvo. Pro juos kelis kartus praėjo nepažįstamas vyriškis. Dabar žino, kad tai A. M.. Jis buvo neblaivus ir klausė, ar jie nepažįsta kažkokios Gretos. Jam mandagiai buvo atsakyta, kad jie jos nepažįsta. Tada jis klausė, kuris iš jų trijų gyvena name, prie kurio jie sėdėjo. R. I. A. M. patvirtino, kad jis gyvena šiame name. Išgirdęs atsakymą, A. M. kažkam paskambino. Jis pats tuo metu taip pat kažkam skambinėjo telefonu, nes ieškojo, kas jį parvežtų į namus. Tuo metu nukentėjusiajam iš už nugaros staiga nuo kitos laiptinės priėjo V. P.. Nukentėjęs tuo metu kaip tik bandė stotis nuo suoliuko ir V. P. nematė. Šis, būdamas už nugaros nukentėjusiajam, ranka smogė jam į kairį skruostą. V. P. rankos nieko nepastebėjo, bet jis turėjo rankoje turėti kažkokį įrankį, kuriuo ir sudavė. Taip teigia, kadangi nuo smūgio pasigirdo keistas garsas. Tokio garso suduodant ranka, kai susiduria žmogaus kūnas su ranka nebūna. Nuo smūgio nukentėjusysis krito be sąmonės. Dar spėjo pastebėti, kaip kaltinamasis jau nukritusiam R. I. sudavė dar vieną smūgį. Ar jų buvo daugiau, pasakyti negali. Bet du tikrai matė – pirmąjį ir po to jau gulinčiam nukentėjusiajam. V. P. atėjo kartu su mergina. Jie turėjo su savimi butelį. Matė ir patvirtina, kaip jau po V. P. suduoto smūgio, mergina perdavė su savimi turėtą virtuvinį peilį A. M.. Jis tuo peiliu pagrasino jam ir R. M., todėl jie turėjo pabėgti. R. M. pabėgęs iškvietė policiją. Tą peilį gerai matė, nes jis buvo virtuvinis, su medine rankena. Tai tas pats peilis, kur byloje yra nuotrauka. Buvo apklaustas keletą kartų ir davė esminius parodymus, kad juos užrašantys pareigūnai jo mintis užfiksavo ne tiksliai, nereiškia, kad jis keičia parodymus. Dar iki A. M. pasirodymo, pro juo praėjo nukentėjusiojo kaimynas vardu Aivaras, kuris pasisveikino ir nuėjo. Jo daugiau nematė. Užpuolimo metu jo jau senai nebebuvo. Nenukentėjo tik todėl, kad pamatęs peilį pabėgo. Abu kaltinamuosius ir merginą atpažino iš nuotraukų atpažinimo procedūros metu.

Liudytojas R. M. davė analogiškus parodymus kaip ir liudytojas M. B.. Papildomai paaiškino, kad matė, kaip kažką su V. P. atėjusi mergina perdavė A. M., bet kas tai buvo, įvardyti negali, nes iš jo vietos to gerai nesimatė. Pačioje įvykio vietoje, po to kai V. P. smūgiu nukirto nukentėjusįjį, jis buvo arčiausiai A. M.. Jo rankose pamatė virtuvinį peilį. Jis juo grasindamas artinosi link jų su M. B., todėl iškart pabėgo ir paskambino policijai. Policija atvyko labai greitai, todėl ir jis sugrįžo į įvykio vietą. Pasakė pareigūnams, kaip atrodė užpuolikai. Pareigūnai juos labai greitai sulaikė trečiojoje laiptinėje. Jis juos atpažino ir policininkams patvirtino, kad sulaikytieji yra juos užpuolusieji asmenys. Vedami kaltinamieji jį su draugu išvadino „ožiais“ juos pridavusiais. Mergina buvo labai girta ir pareigūnams teko ją raminti. Atvykus pareigūnams, matė netoli nuo be sąmonės gulinčio nukentėjusiojo galvos tą patį peilį, kurį turėjo A. M.. Peilis buvo gal tris kartus didesnis už normalų peilį, todėl situacija atrodė itin grėsminga ir reikėjo bėgti nuo peiliu grasinančio A. M.. Su savimi jokios lazdos neturėjo. Su užpuolikais nekonfliktavo. Jų užpuolimui nebuvo jokio reikalo ir pagrindo.

Liudytojas D. P. paaiškino, kad gyvena Draugystės g. 17-55, Marijampolėje. Butas yra pirmame aukšte 2 laiptinėje. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad datos neprisimena, apie 21-21.30 val. eidamas į parduotuvę, pastebėjo prie namo paskutinės laiptinės, kuri yra apšviesta, ant suolelio sėdinčius tris nepažįstamus asmenis, kurie, kaip jam pasirodė, buvo neblaivūs. Kad jie gertų, nepastebėjo. Pareidamas iš parduotuvės matė, jog jie stovėjo, juokėsi bei tarpusavyje kalbėjo, agresyviai nebuvo nusiteikę. Būnant bute, lauke jokio triukšmo nesigirdėjo. Po kurio laiko, išėjęs į balkoną parūkyti, buvo apie 22-23 valanda, pastebėjo prie laiptinės tuos pačius asmenis bei Andrių, pravarde Mikas, t.y. kaltinamąjį A. M.. Girdėjo balsus, jam pasirodė, jog vyksta konfliktas. Pastebėjo, kaip A. M., pastūmęs vieną iš asmenų, nubėgo link Draugystės g. 13 namo, prabėgdamas pro jo balkoną. Tuo metu iš laiptinės išbėgo asmuo, kuris pribėgęs prie trijų vaikinų, jų paklausė „Kas čia vyksta?“. Iš karto pasigirdo moteriškas balsas, kad jis bėgtų iš ten, tuoj atvyks policija. Tuomet tas asmuo, grįžo į laiptinę, iš kurios išbėgo. Kadangi tai buvo seniai, tiksliai negali nurodyti kuo buvo apsirengęs. Pamena, kad buvo apsirengęs džemperiu su baltomis juostomis ant rankovių. Spalvos neprisimena, gal raudona, tačiau galėjo būti kelnės raudonos. Be to, jam pasirodė, jog tai asmuo, vardu Aivaras, pavardės bei adreso kur gyvena nežino. Tuo metu, nei pas vieną iš asmenų rankose nematė nei peilio nei beisbolo lazdos. Surūkęs balkone cigaretę, grįžo į butą. Tą vakarą lauke jokio triukšmo negirdėjo, o kai po pusvalandžio išėjo į balkoną, matė prie namo stovinčius greitosios pagalbos bei policijos automobilius. Praėjus po įvykio 2-3 mėnesiams, A. M. paprašė jo paliudyti šioje byloje, todėl nuėjo kviečiamas pas tyrėją.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodyta bylos rašytine medžiaga: Tarnybiniu pranešimus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš kurio matyti, kad 2016-09-04 į VšĮ „Marijampolės ligoninė“ priėmimo skyrių

buvo pristatytas R. I., kuris 2016-09-04 apie 1.30 val. buvo sumuštas nepažįstamo asmens(t. 1, b. l. 5); 2016-09-04 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra Draugystės g. 17, Marijampolėje. Pėdsakų, galinčių padėti tolimesniam tyrimui, nerasta(t. 1, b. l. 8 - 13); 2016-09-04 tarnybiniu pranešimu dėl sulaikytų asmenų, iš kurio matyti, kad pagal 2016-09-04 01.48 val. gautą iškvietimą Marijampolės AVPK pareigūnai, atvykę į įvykio vietą prie Draugystės g. 17 namo, Marijampolėje, sulaikė V. P. ir A. M. namo trečios laiptinės pirmame aukšte. Taip pat prie pirmos laiptinės buvo rastas peilis, kuris nuvežtas į Marijampolės AVPK(t.1, b.l.14); 2016-09-04 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad A. I. pateikė peilį(t.1, b. l. 15 - 16), kuris 2016-09-08 apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas. Konstatuota, jog tai virtuvinis peilis, jis nufotografuotas bei nurodyta, kad tai peilis, kurį rado prie Draugystės g. 17, Marijampolė, pirmos laiptinės į įvykio vietą atvykęs patrulis A. I.(t. 1, b. l. 17 - 20); BIRT ataskaitos žiūryklės duomenimis, iš kurių matyti, kad 2016-09-04 01.47 val. apie įvykį pranešė R. M.. Jis nurodė, kad įvykio vieta - Draugystės g. 17, Marijampolėje, mušasi 4 vyrai, yra sužaloti 2 asmenys, kokios traumos neaišku. 02:15 val. gautas pranešimas iš VšĮ „Marijampolės ligoninė“, kad pristatytas neblaivus sumuštas R. I.(t.1, b.l. 23 - 27); 2016-09-06 Specialisto išvada Nr. G 613/2016(09), iš kurios matyti, kad R. I. klinikiniais duomenimis konstatuota galvos ir veido kairės pusės sumušimas, kairio žandinio ančio viršutinės sienelės lūžimas, o taip pat kraujosrūva kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, kraujosrūva su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius kairės akies vokuose - paakyje, odos nubrozdinimai kairio žando - apatinio žandikaulio srityje. R. I. konstatuoti kraujosrūva kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje ir odos nubrozdinimai kairio žando - apatinio žandikaulio srityje tiek kiekvieną jų paėmus atskirai, tiek visus kartu, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o kraujosrūva kairės akies vokuose su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audiniu, kairio žandinio ančio viršutinės sienelės lūžimas - nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Minėti sužalojimai buvo padaryti kietais bukais ar bukabriauniais daiktais, galejo būti padaryti 2016-09-04, trimis poveikiais. R. I. galėjo jausti fizinį skausmą(t.1, b. l. 37); 2016-10-04 specialisto išvadoje Nr. G 673/2016(09) nurodyta, kad mažai tikėtina, kad R. I. konstatuotus kūno sužalojimus galėjo pasidaryti griūdamas ant betoninio pagrindo(t.1, b. l. 41); 2016-09-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu nukentėjusysis R. I. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 2. - A. M. - ir paaiškino, jog šis asmuo priėjęs paklausė, ar jie nepažįsta Gretos. Atsakius, kad nepažįsta, jis kažkam paskambino. Asmenį atpažino iš bendrų veido bruožų(t.1, b. l. 58 - 62); 2016-09-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu liudytojas M. B. atpažino asmenį nuotraukoje Nr.1 - A. M. - ir paaiškino, jog šis asmuo priėjęs paklausė, ar jie nepažįsta Gretos. Atsakius, kad nepažįsta, jis kažkam paskambino, nurodydamas ateiti. Netrukus prie jų priėjo nepažįstami vaikinas ir mergina. Vaikinas, priėjęs prie R. I., nieko nesakęs, tyčia sudavė jam į galvos sritį. Nuotraukoje esantis asmuo, laikydamas peilį nukreipęs, pradėjo juos vytis. Asmenį atpažino iš bendrų veido bruožų(t.1., b. l. 89 - 93); 2016-09-12 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu liudytojas M. B. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 - G. S. - ir paaiškino, jog tai ta pati mergina, kuri 2016-09-04 nakties metu, kai jie sėdėjo prie Draugystės g. 17 namo, Marijampolė, laiptinės priėjo kartu su vaikinu, kuris be jokios priežasties, tyčia sudavė ant suolelio sėdėjusiam R. I. į galvos sritį. Asmenį atpažino iš bendrų veido bruožų, šviesių palaidų tiesių plaukų(t. 1, b. l. 94 - 98); 2016-09-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu liudytojas R. M. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 4 - A. M. - paaiškindamas, kad tas pats asmuo, kuris priėjęs paklausė, ar jie nepažįsta Gretos, po ko kažkam paskambino. Kai prie jų priėjo mergina ir vaikinas, asmuo nuotraukoje Nr. 4, laikydamas peilį, juos vijosi. Asmenį atpažino iš bendrų veido bruožų(t. 1, b. l. 117-121); 2016-09-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu liudytojas R. M. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 1 - V. P. - paaiškindamas, kad tai tas pats asmuo, kuris priėjęs, tyčia, kaip pasirodė kažkokiu metaliniu daiktu, sudavė smūgį tuo metu ant suolelio sėdėjusiam R. I., kuris praradęs sąmonę, nukrito. Asmenį atpažino iš bendrų veido bruožų(t.1, b. l. 124-126); 2016-11-17 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu liudytojas R. M. atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 - G. S. - paaiškindamas, jog tai ta pati mergina, kuri 2016-09-04 nakties metu, kuomet jie buvo Marijampolės m., Draugystės g. prie 17 namo, priėjo kartu su V. P.. Po to, jo manymu, ji A. M. perdavė peilį, kurį A. M. laikydamas, juos nusivijo. Asmenį jis atpažino iš bendrų veido bruožų, plaukų(t.1, b. l. 129 - 133); Akistatos tarp liudytojų R. M. ir G. S. protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu kiekvienas patvirtino savo apklausų metu duotus parodymus(t.1, b. l. 147-149); Akistatos tarp liudytojo M. B. ir V. P. protokolu, iš kurio matyti, kad šio procesinio veiksmo metu kiekvienas patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus(t.3, b.l. 39 - 41); 2016-10-25 tarnybiniu pranešimu dėl išklotinių analizės, iš kurio matyti, kad atlikus A. M. priklausančio mobilaus telefono (duomenys neskelbtini) išklotinių analizę, nustatyta, jog nusikalstamos veikos padarymo vakarą, kaip ir nurodė liudytojai, tai yra 2016-09-04 apie 01.00-01.38 val., jis bendravo su V. P.(t.2, b.l.36-37); 2016-12-07 daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. M. pateikiami sportiniai marškinėliai, kuriuos, pagal jo paaiškinimą, jis vilkėjęs 2016-09-04. Jie švelniai oranžinės spalvos, trumpomis rankovėmis, sportiniai marškinėliai su užrašu priekinėje pusėje(t.2, b.l.65-71); 2016-09-04 asmens kratos protokolu, iš kurio matyti, kad atliekant kratą iš V. P. paimamas mėlynos spalvos bliuzonas su gobtuvu(t.3, b.l.5-12) 2016-09-05 daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog džemperis yra mėlynos spalvos, su gobtuvu, per rankoves ir gobtuvą yra užsiūtos trys baltos juostos. Priekinėje dalyje yra užtrauktukas ir ženklas su užrašu „adidas“(t.3, b.l.22) 2016-11-02 protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėta V. P. pateikta vasarinė avalynė atvirais galais(t.3, b.l.23-29); Neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad 2016-09-04 02.36 val. V. P. nustatytas 2,17 promilių girtumas(t.3,b.l.1); Neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad 2016-09-04 02.32 val. A. M. nustatytas 1,65 promilių girtumas(t.2, b.l.114); 2016-11-18 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, kad dėl R. I. galimos telefono IPHONE 4s vagystės atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi turto vertė 80 - 100 eurų, konstatuojant, kad nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 4 d. požymių(t.2, b. l. 42 - 43).

Nors kaltinamieji savo kaltę neigia, teismas ją laiko pilnai įrodyta. Teismas kaip įrodymais nesiremia kaltinamųjų parodymais, kuriuos vertina kaip jų siekimą išvengti atsakomybės Aplinkybę, kad kaltinamieji teigia patys nukentėję nuo nukentėjusiojo ir liudytojų M. B. ir R. M., teismas vertina kaip jų gynybinę taktiką. Be to, jie nėra nuoseklūs, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Teismas taip pat nesiremia nenuosekliais liudytojų G. S. ir D. P. parodymais, bei vertina juos kaip šių asmenų siekį padėti kaltinamiesiems išvengti atsakomybės. Minėtų liudytojų parodymai nesutampa ne tik su kaltinamųjų parodymais, bet ir nesutampa tarpusavyje. Kaltinamųjų parodymai ne tik nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, bet ir nesutampa tarpusavyje jų duotieji parodymai teisme. Jie teigia patys buvę užpulti – iš pradžių A. M., o paskui ir jį bandęs ginti V. P.. Jų neatitikimas byloje kitais įrodymais nustatytoms faktinėms aplinkybėms yra akivaizdus. A. M. teigia buvęs vienas užpultas, atėmęs iš užpuoliko peilį ir pabėgęs į namo laiptinę, kur jau rado ten kažkaip papuolusį V. P.. Tuo tarpu V. P. nurodo, kad matė, jog dviejų asmenų buvo užpultas A. M., todėl puolęs jį ginti ir pats buvęs užpultas ir tik besigindamas sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį bei pabėgo paskui A. M.. Todėl šie kaltinamųjų parodymai visiškai nelogiški. Nes pirmasis iš tariamos užpuolimo vietos pabėgo A. M. ir jis turėjo prabėgti pro taip pat neva su kitais dviem asmenimis besigrumiantį V. P., nes šis teigia, kad apsigynęs nuo užpuolikų bėgo į laiptinę paskui A. P.. Liudytojas D. P. apie įvykį liudija tik todėl, kad to jo paprašė A. M.. Savo parodymuose pateikia nenuoseklias aplinkybes. Nors įvykio laikas nustatytas gana tiksliai, nes remiamasi objektyviai užfiksuotu pranešimu į Bendrąjį pagalbos centrą, šis liudytojas nurodo matęs įvykius, vykusius keliomis valandomis anksčiau. Todėl teismas šiais liudytojo parodymais nesiremia. Liudytoja D. S. nurodo paties konflikto išvis nemačiusi, ir skirtingai, nei teigia A. M., išėjusi iš buto ne kartu su V. P., bet viena ir vėliau, kuomet V. P. su A. M. jau buvo išėję.

Ir priešingai – teismas remiasi nukentėjusiojo ir liudytojų M. B. bei R. M. parodymais. Jie yra logiški ir nuoseklūs, juos pilnai patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai. Jie vieningai nurodo, jog būnant ant suoliuko, prie jų priėjo A. M., kuris jų klausinėjo apie tame pačiame name gyvenančią Gretą. Akivaizdu, jog to daryti jam nebuvo jokio poreikio, nes pats tik ką buvo išėjęs iš G. S. buto, kuriame kartu su V. P. girtavo. Po to domėjosi, kas iš jų gyvena tame name. Nukentėjusiam pasisakius, kad gyvena jis, iškart paskambino mobiliuoju telefonu. Tada iš pasalų pasirodė V. P., kuris nukentėjusiajam nematant ir to net nesitikint, smogė ir nugaros pusės į veidą. Nukentėjusiajam nukritus, A. M. su peiliu rankose ir juo grasindamas puolė M. B. ir R. M.. M. B. parodymais, peilį jam perdavė kartu su V. P. atėjusis G. S., kuri pati neigia išvis buvusi įvykio vietoje. Netikėti M. B. parodymais šioje dalyje nėra pagrindo, kadangi jis ne tik patvirtino šią aplinkybę, bet ir atpažinimo metu G. S. atpažino, kaip merginą buvusią įvykio vietoje bei A. M. perdavusią peilį. Todėl ir A. M. peilio atimti iš nieko negalėjo, nes jį betarpiškai gavo iš G. S.. Nors kaltinamieji tokią įvykių seką neigia, teismas pilnai remiasi nukentėjusiojo ir šių liudytojų parodymais. Pirma, jie tarpusavyje sutampa, logiškai vieni kitus papildo ir tarpusavyje sudaro nuoseklią įrodymų grandinę. Juos patvirtina kiti bylos įrodymai. Liudytojai kaltinamuosius atpažino įstatymo nustatyta tvarka. Liudytojas R. M., o ne neva nukentėję kaltinamieji, apie įvykį pranešė ir iškvietė policiją bei medicinos pagalbą. Liudytoju apklaustas pareigūnas patvirtino, kad būtent liudytojai apibūdino užpuolikus ir paaiškino, kur jie pasišalino, dėl ko kaltinamuosius pavyko sulaikyti karštomis pėdomis pasislėpusius namo laiptinėje. Liudytojų, o ne kaltinamųjų nurodytą seką patvirtino faktas, jog įvykio vietoje buvo surastas peilis. Ir jis būtent toks, kokį jį apibūdino liudytojai, kuriems juo buvo grasinta. Be to, liudytojų versiją patvirtina telefono išklotinė, iš kurios matyti, kad, kaip ir sakė nukentėjęs bei liudytojai, A. M. skambino ir tuoj po to atsirado V. P., kuris iš pasalų smogė nukentėjusiajam. Iš išklotinės akivaizdžiai matyti, kad būtent tuo laiku A. M. skambino V. P.. Kadangi šis objektyvus įrodymas – buvusio telefoninio ryšio elektroninis pėdsakas – kaltinamiesiems yra nenaudingas, V. P. apie tokį tarpusavio telefoninį pokalbį net neužsimena. Pagal V. P. pateiktą versiją, tokiam skambučiui priimti jam net nebuvo laiko – jis, išėjęs į lauką iškart pamatė dviejų asmenų užpultą A. M. ir puolė jo ginti bei pats nukentėjo nuo kitų dviejų asmenų. Tokiu būdu, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais netikėti ir jais nesiremti, teismas neturi jokio pagrindo. Teismas taip pat atmeta kaltinamųjų ir gynybos argumentus, jog liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu keitėsi, jie nesutampa ir su jų duotaisiais parodymais teisme. Teismas konstatuoja, kad esminės bylos aplinkybės nukentėjusiojo ir liudytojų yra perteikiamos viso tyrimo metu nuosekliai. Ikiteisminio tyrimo metu fiksuoti jų parodymai išsiskiria tik tuo, kad apklausų metu tyrėjų buvo užrašytos ne vien jiems žinomos faktinės aplinkybės, bet fiksuotos ir liudytojų darytos prielaidos bei pamastymai apie kaip kurias aplinkybes.

Tokiu būdu kaltinamųjų gynybinė versija pilnai atmesta, kaip naudojama gynybinė taktika. Teismas laiko, kad neginčytinai nustatyta ir įrodyta nukentėjusiojo ir liudytojų M. B. bei R. M. išdėstyta įvykių seka ir pasekmės. Nustačius tokį nusikalstamos veikos mechanizmą, teismas taip pat atmeta kaltinamųjų versiją, kad veikas jie padarė būtinosios ginties sąlygomis. Aukščiau analizuotais įrodymais patvirtinus nukentėjusiojo ir šių dviejų liudytojų nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė jokio poreikio kaltinamiesiems veikti būtinosios ginties sąlygomis. V. P. smūgį sudavė ne gindamasis nuo jam gresiančio realaus pavojaus, bet iš pasalų, nukentėjusiajam to nematant ir net nesitikint. Po to, nukentėjusiajam jau esant be sąmonės, kitas kaltinamasis be jokio reikalo jiems grasino peiliu ir juos vijosi. Be to, nagrinėjant bylą akivaizdu, kad kaltinamieji, o ne nukentėjęs ir abu liudytojai, pasižymi kur kas tvirtesniu fiziniu sudėjimu, pats V. P. pripažįsta, jog sportuoja ir kultivuoja būtent boksą. Taigi, fizinė persvara akivaizdžiai buvo kaltinamųjų, o ne nukentėjusiojo ir liudytojų pusėje. Taigi, teismas LR BK 28 str. taikymo pagrindų kaltinamųjų atžvilgiu nenustatė.

Tokiu būdu, ištirtų įrodymų viseto pagrindu teismas laiko pilnai atmesta kaltinamųjų būtinosios ginties versiją ir pilnai įrodytu V. P. įvykdytą nesunkų R. I. sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų bei padarytą viešosios tvarkos pažeidimą, taip pat, panaudojant peilį kaip grasinimo priemonę A. M. įvykdytą viešosios tvarkos pažeidimą.

Spręsdamas kaltinamųjų veikos kvalifikacijos klausimą, teismas vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika. 2009-05-26 nutartyje Nr. 2K-249/2009 konstatuota, jog LR BK 284 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis, t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio atitinkamą dalį.

Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Chuliganiškais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Išanalizavus kaltinamojo V. P. įvykdytus veiksmus, teismas laiko nustatytu, kad juose yra visi būtini nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir BK 284 straipsnio 1 dalies, požymiai, o A. M. veiksmuose - BK 284 straipsnio 1 dalies, požymiai. Todėl V. P. veiksmai pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir BK 284 straipsnio 1 dalies sutaptį kvalifikuoti tinkamai. Taip pat tinkamai kvalifikuoti A. M. veiksmai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kaltinamųjų veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, įvykdytos 2016-09-04, todėl ir pagrįstai kvalifikuotos pagal tuo metu galiojusią BK 284 straipsnio 1 dalies 2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakciją.

Civilinis ieškovas Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškusi 103,24 Eur civilinį ieškinį dėl R. I. gydymo išlaidų atlyginimo kaltinamajam V. P..

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažįsta, nes nurodo nepadaręs inkriminuotų veikų, o nukentėjęs ir veikęs būtinosios ginties sąlygomis.

Civilinis ieškinys tenkintinas.

Kauno teritorinės ligonių kasos byloje pareikštas 103,24 EUR civilinis ieškinys tenkintinas pilnai. Teismas nustatė, kad kaltinamojo kaltais veiksmais nukentėjusysis buvo sužalotas ir jo gydymui valstybės įgaliota institucija patyrė nurodytas išlaidas. Jos įrodytos rašytiniais įrodymais(t.1,b.l.73-74), ieškinio dalykas ir pagrindas nustatyti ir įrodyti analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Todėl iš kaltinamojo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina nurodyta suma (LR BPK 115str.).

Nukentėjusysis R. I. kaltinamiesiems V. P. ir A. M. 4000,00 Eur civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Prašė jį priteisti solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Bylos nagrinėjimo metu ieškinio dalyje dėl solidariosios atsakomybės reikalavimo iš A. M. atsisakė. Tai motyvavo tuo, kad tik bylos nagrinėjimo metu suvokė ir galutinai išsiaiškino, jog nukentėjo tik nuo V. P.. Todėl atsisakymas nuo ieškinio dalyje dėl A. M. teismo priimtinas.

Savo ieškinį kaltinamajam V. P. grindžia tuo, kad užpuolimo metu jam buvo padaryti: kraujosruva kairės akies vokuose su kraujo išsiliejimu į minkštuosius audinius, kairio žandinio ančio viršutinės sienelės lūžimas, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų laikotarpiui. Dėl patirto sužalojimo jautė skausmą ir pažeminimą. Po gydymosi stacionare, teko gydytis atostogų metu ir jos buvo sugadintos, ilgai dėl veido sužalojimo negalėjo rodytis žmonėms, jautė didelį diskomfortą.

Nors kaltinamasis ieškinio ir nepripažįsta, jis dalinai tenkintinas.

Kiekvienas asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl nukentėjusiojo R. I. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas(LR CK 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus(LR CK 6.250 str. 2d.). Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus sprendžia, kad nukentėjusiojo ieškinys šioje dalyje mažintinas. Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė tyčinius nusikaltimus, kurių pasekmė- nukentėjusiojo sužalojimas, dėl ko nesunkiai sutrikdyta sveikata. Neabejotinai aišku, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir jų pasekmių nukentėjusysis partyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, skausmą, nepatogus ir neigiamas emocijas dėl sugadintų atostogų, t. y. dalį iš LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytų neturtinės žalos požymių. Sprendžiant priteistinos sumos dydį, atsižvelgiama ir į Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą teismų praktiką, iš kurios seka, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui neturtinės žalos atlyginimas varijuoja ribose nuo 2000 iki 4000 Eur. Teismas, įvertines visas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, į tai, kad sveikatos sutrikdymas neturi liekamųjų reiškinių, kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajam R. I. iš kaltinamojo V. P. priteistina 2600,00 Eur nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis turi teisę reikalauti, kad iš kaltinamojo būtų išieškotos išlaidos nukentėjusiojo advokato išlaidoms apmokėti(LR BPK 106 str. 2d.). Kaip matyti iš pateiktų dokumentų(t.1, b.l. 65), nukentėjęs turėjo 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už civilinio ieškinio parengimą. Kadangi civilinėje teisėje yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(CK 6.249-6.251, 6.263 str.), šis reikalavimas tenkintinas pilnai šią sumą, nukentėjusiajam atsisakius nuo ieškinio A. M. atžvilgiu, priteisiant iš kaltinamojo V. P..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilusis telefonas „iPhone 4S“, pagal pakvitavimą saugojimui grąžintas R. I., paliktinas jam kaip nuosavybė; Marijampolės AVPK saugykloje esantis virtuvinis peilis – sunaikintinas; V. P. pateikti džemperis ir avalynė bei A. M. pateikti sportiniai marškinėliai, grąžintini šiems kaltinamiesiems kaip nuosavybė.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, teisiamųjų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

V. P. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte padarymu, kuri įstatymo priskiriama prie apysunkių nusikaltimų(BK 11 straipsnio 4 dalis). Abu kaltinamieji kaltinami ir veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymu, kuri įstatymo priskiriama prie nesunkių nusikaltimų(LR BK 11 straipsnio 3 dalis). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių kaltinamiesiems nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis abiem kaltinamiesiems pripažįstama tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

V. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, esant jų idealiajai sutapčiai. Yra neteistas, tačiau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies pagrindais. Baustas administracine tvarka. Charakterizuojamas teigiamai. Yra dirbantis.

A. M. praeityje teistas keturis kartus, padarė vieną nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos ir probuojamas, kol pilnai pasibaigė bausmės laikas. 2016-05-19 išbrauktas iš probacijos tarnybos registro pasibaigus bausmės laikui. Teistumas neišnykęs. Administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas patenkinamai.

Teismas, įvertinęs nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikaltimus bei jį įvykdžiusius asmenis,, daro išvadą, kad V. P. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi šios normos sankcija alternatyvių bausmės rūšių nenumato, o BK 54 str. ir 62 str. taikymo pagrindų nenustatyta. Bausmė skirtina žemesnė nei sankcijos vidurkis. Pagal LR BK 284 str.1d. skirtina laisvės apribojimo bausmė, artima sankcijos vidurkis. Kadangi veikos, padarytos esant idealiajai sutapčiai, jos bendrintinos apėmimo būdu.

A. M., kaip asmeniui turinčiam neišnykusį teistumą, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, atitinkanti sankcijos vidurkį.

Laisvės atėmimo bausmė yra griežčiausia baudžiamosios atsakomybės taikymo forma. Ši bausmės rūšis turi būti skiriama išimtiniais atvejais, kai padaryto nusikaltimo ir jį padariusio asmens pavojingumas yra toks didelis, kad vienintelė adekvati ir efektyvi bausmė yra nusikaltimą padariusio asmens visiškas izoliavimas nuo visuomenės. Atsižvelgiant į kaltinamuosius charakterizuojančią medžiagą, teismas sprendžia, jog abu kaltinamieji dar gali būti probuojami, t.y. taisomi neizoliuotas nuo visuomenės, taikant jiems probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros užtikrinimo principą, kad jų priežiūra būtų pagrįsta racionalia pusiausvyra tarp probuojamojo resocializacijos interesų ir visuomenės saugumo užtikrinimo poreikių, bei minimalios intervencijos ir proporcingumo principą, kad proporcingų ir veiksmingų priemonių taikymas probuojamajam pataisos procese neapribojant jo teisių ir laisvių, jei tai nėra pagrįsta ir būtina probacijos tikslui pasiekti. Todėl jų atžvilgiu taikytinos LR BK 75 str. nuostatos – laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas paskiriant griežtus įpareigojimus, kurie sulaikytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. A. M. atžvilgiu ši nuostata taikoma išimties tvarka ir, atsižvelgiant į ankstesnius teistumus, nustatytinas ilgesnis probacijos periodas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį(2007-06-28 įst. Nr. X-1233 redakcija) ir nuteisti laisvės apribojimu 1(vieneriems)metams.

Pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti laisvės atėmimu 2(dvejiems)metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 2(dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1(vieneriems)metams ir 8(aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis LR BK 66 straipsnio 1 dalimi, V. P. į bausmę įskaityti laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2016-09-04 iki 2016-09-05.

V. P. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti kardomąsias priemones – periodinę registraciją policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti.

A. M. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį(2007-06-28 įst. Nr. X-1233 redakcija) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems)metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2(dvejiems)metams ir 2(dviem) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

A. M. iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai. Iš V. P. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 103,24 E. R. I. gydymo išlaidoms atlyginti.

R. I. civilinį ieškinį tenkinti dalinai.

Priimti R. I. atsisakymą nuo ieškinio A. M. atžvilgiu.

Iš Vytauto P. R. I. naudai priteisti 2600,00 Eur nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo ir 100,00 Eur advokato paslaugų išlaidoms apmokėti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: mobilųjį telefoną „iPhone 4S“, pagal pakvitavimą saugojimui grąžintą R. I., palikti jam kaip nuosavybę; Marijampolės AVPK saugykloje esantį virtuvinį peilį – sunaikinti; V. P. pateiktus džemperį ir avalynę bei A. M. pateiktus sportinius marškinėlius, grąžinti šiems kaltinamiesiems kaip nuosavybę.

V. P. ir A. M. išaiškinti, kad jie per tris darbo dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrių, esantį Laisvės g.2, Marijampolė.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui jį paduodant per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimondas Noreika