Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Dariaus Jonaičio teikimą dėl bausmės pakeitimo nuteistajam A. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose gautas antstolio Dariaus Jonaičio teikimas pakeisti nuteistajam paskirtą baudą laisvės apribojimu arba viešaisiais darbais. Teikime nurodoma, kad nuo 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2024 m. birželio 18 d. išieškota 47,81 Eur vykdymo išlaidų, skolos - 0,00 Eur. Nuo 2017 m. vasario 22 d. A. R. nedirbo, pajamų negauta, baudos nebemokėjo. Skolininkui priklausančių piniginių lėšų sąskaitose nenustatyta. VĮ Registrų centras duomenimis skolininkas nekilnojamojo asmeninio areštuojamo turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, neturi. VĮ Regitra duomenimis skolininko vardu yra registruota transporto priemonė, tačiau jai yra draudžiama dalyvauti eisme, skolininkas nenurodė jos buvimo vietos.

3. Antstolis Darius Jonaitis posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas tinkamai.

4. Nuteistasis teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad ketina baudą sumokėti, pradėjo dirbti. Viešųjų darbų dirbti negali, nes neturi tam laiko dėl darbo. Sutinka su laisvės apribojimo bausme.

5. Prokurorė teismo posėdžio metu prašė antstolio teikimą tenkinti. Nurodė, kad, baudos nuteistasis nemoka devynis metus, viešųjų darbų atlikti nenori. Prieš posėdį nuteistasis patvirtino, kad pervedė dalį pinigų.

6. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 352 straipsnio 3 dalimi, teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais.

Motyvuojamoji dalis

7. Pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis (BK 47 straipsnio 8 dalis).

8. Vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018).

9. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų matyti, kad per teismo nustatytą terminą 301,25 Eur baudos A. R. nesumokėjo, turto savo vardu neregistravo, nuo 2017 m. vasario 22 d. niekur nedirbo. Taigi matyti, kad nuteistasis, būdamas darbingo amžiaus, aptariamu laikotarpiu nedirbo ir nesiekė įsidarbinti. Visos šios išvardintos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis vengia mokėti baudą.

10. Keičiant baudą į laisvės apribojimą vadovaujamasi BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje numatyta taisykle, kad viena laisvės apribojimo diena prilyginama vieno MGL dydžio baudai. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam buvo paskirta 301,25 Eur bauda ir ji atitinka 6 dienų laisvės apribojimo bausmę.

11. BK 48 straipsnio 2 dalyje įtvirtina nuostata, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, o šios bausmės terminas yra skaičiuojamas metais ir mėnesiais. Nepaisant to, kad aptariamos bausmės minimumas (trys mėnesiai) taikomas bausmę skiriant, o ne ją keičiant, ir, šiuo atveju, yra formalus pagrindas pakeisti A. R. skirtą baudą į laisvės apribojimą, vis dėlto, teismo vertinimu, tokios bausmės įvykdymas būtų itin apsunkintas. Nuteistasis nesidomėjo vykdomosios bylos vykdymu, neatvykdavo į antstolio kontorą. Tikėtina, kad su nuteistuoju būtų sudėtinga susisiekti ir laisvės apribojimo bausmę vykdysiančiai Probacijos tarnybai.

12. Teismas atkreipia dėmesį ir į BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas, pažymėdamas, kad bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti šiam galimybę daryti naujas veikas, tačiau ir paveikti tokį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o taip pat ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad laisvės apribojimo bausmė turi tęstinį poveikį, atliekant šią bausmę yra vykdoma nuteistojo elgesio kontrolė. Tuo tarpu, šešių dienų trukmės laisvės apribojimo bausmė nebūtų efektyvi ir nepadėtų pasiekti nurodytame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytų bausmės tikslų, kadangi šios bausmės terminas iš esmės pasibaigtų vos tik pradėjus ją vykdyti.

13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, antstolio Dariaus Jonaičio teikimas dėl baudos pakeitimo kita bausmės rūšimi atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 352, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

antstolio Dariaus Jonaičio teikimo netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.