- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-22
- Bylos Nr.
- 1-549-1036/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00009-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Kaltinamasis
- N. J.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje N. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 300 straipsnio 3 dalį, 304 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, T. M. kaltinama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose gauta baudžiamoji byla, kurioje N. J. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (iš kaltinamojo akto turinio neaišku ar inkriminuota viena tęstinė nusikalstama veika, ar keli (keliolika) nusikalstamų veikų epizodai) , 304 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, T. M. kaltinama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Byla perduotina prokurorui.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos perdavimą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) BPK 234 straipsnio nuostatos. Pagal BPK 234 straipsnio 2 dalį, byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 straipsnio nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146/2012; Nr. 2K-222/2013). Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytas arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2011). Įstatyme įtvirtinti kaltinamojo akto reikalavimai skirti užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir apibrėžti bylos nagrinėjimo teisme ribas. Dėl ydingai surašyto kaltinamojo ne tik pažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas, tačiau ir bylą nagrinėjantis teismas atsiduria teisinėje aklavietėje. Byla perduodama prokurorui naujam kaltinamajam aktui surašyti, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinimas bus sukonkretintas, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-354/2008, 2K-250/2009). Su byla susipažinęs teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju prokurorės surašytas kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, taip pat nustatyti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą teisme.
Dėl kaltinamojo akto neatitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams
BPK 219 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Šie reikalavimai įtvirtinti tam, kad įtariamasis suprastų, kuo yra kaltinamas, ir būtų nustatytos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad 2019 m. vasario 28 d. prokurorės surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų.
Pirmiausiai atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš kaltinamojo aktu turinio neaišku, ar prokurorė kaltinamajam N. J. inkriminuoją vieną tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje, ar kelias atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje. Aprašant N. J. inkriminuotus nusikalstamus veiksmus prokurorė nurodo, kad jis įtariamas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, tačiau aprašydama tolimesnius jo veiksmus jau nurodo, kad jis tęsia nusikalstamą veiką (kaltinamojo akto 7, 16, 19, 22).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi ir tai, kad iš kaltinamajam N. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų (nusikalstamos veikos), numatytų BK 300 straipsnio 3 dalyje, aprašymo bei nurodytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės galima spręsti, kad prokurorė mano, jog nusikalstama veika (ar veikos), numatyta BK 300 straipsnio 3 dalyje, padaryta bendrininkų grupėje. Tačiau aprašant kaltinamajai T. M. inkriminuotus veiksmus, kurios prokurorė kvalifikuoja pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, dalis J. J. kaip bendrininkų grupėje nurodytų veiksmų, T. M. jau neinkriminuojama. Dėl tokių dviprasmybių ir prokurorės nuoseklios pozicijos nebuvimas, teismas net negali tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui teisme, apsibrėžti kaltinimo ribų.
Jau buvo minėta, kad kaltinamiesiems N. J. ir T. M. kaltinamas pareikštas ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Šioje teisės normoje baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, numatyta už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą, arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos. Taigi, įstatymo leidėjas šioje normoje baudžiamąją atsakomybę įtvirtino už alternatyvius veiksmus: 1) netikro dokumento pagaminimą: 2) tikro dokumento suklastojimą, 3) arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą; 4) gabenimą; 5) siuntimą; 6) panaudojimą; 7) ar realizavimą. Iš kaltinimo pareikšto T. M. turinio galima spręsti, kad ji kaltinama žinomai netikro dokumento – Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), pagaminimu, tačiau N. J. atlikti veiksmai su tuo pačiu dokumentu tame pačiame kaltinime jau įvardijami kaip žinomai suklastoto tikro dokumento laikymas, gabenimas, panaudojimas. Be to, kaltinime N. J. nenurodomas nei laikas, nei vieta, kur jis atliko jam inkriminuojamus veiksmus su žinomai suklastotu tikru dokumentu, t. y. kur, kada jis laikė, gabeno ir panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą. Aptarti kaltinamojo akto trūkumai ne tik, kad varžo kaltinamojo teisę žinoti kuo jis kaltinamas, tačiau neleidžia teismui išspręsti baudžiamosios bylos teritorinio teismingumo klausimo. Jei sutikslinus kaltinimus paaiškėtų, kad N. J. jam inkriminuojamus veiksmus atliko Vilniaus mieste, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bylos perdavimo pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Paaiškėjus, kad N. J. jam inkriminuojamus veiksmus atliko Vilniaus rajone, byla pagal teismingumo taisykles turėtų būti nagrinėjama Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose.
Nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.
Žemesnės instancijos teismas
Jau buvo minėta, kad nusikalstamos veikos aprašymas turi atitikti BK normoje, pagal kurią nusikalstama veika kvalifikuojama, nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius. Kaltinimas visais atvejais privalo būti konkretus ir aiškus, nes tik tokiu atveju asmuo gali žinoti dėl ko jam reikia aiškintis ir gintis. Nagrinėjamu atveju kaltinamiesiems N. J. ir T. M. pareikštas kaltinimas yra aiškiai perteklinis, nelogiškas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors BK 300 straipsnio 3 dalis, nėra blanketinė norma, tačiau pareikštuose kaltinimuose pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, prokurorė nurodo galiojantį teisinį reguliavimą, kadastrinių bylų rengimo tvarką, analizuoja vidutinės statybos vertės nustatymo formules. Toks kaltinimas nesuderinamas su BK 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos dispozicija, daro kaltinimą sunkiai suprantamą, taip suvaržoma kaltinamųjų teisė žinoti kuo jie kaltinami.
Be to, prokurorė, perduodama kaltinamąjį aktą su baudžiamąją byla teismui nepateikė asmenų, apklaustinų teisiamajame posėdyje sąrašo, taip pažeisdama BPK 220 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą imperatyvą.
Dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų
Vadovaujantis BPK 233 straipsnio 1 dalimi, teisėjas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu susipažinęs su byla, ją perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje tik tuo atveju, kai nustato, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme. Jei bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui, nustatant konkretų terminą pažeidimams pašalinti (BPK 234 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal BPK 369 straipsnio 3 dalį esminiais baudžiamojo proceso pažeidimais laikomi tokie BPK reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.
Teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla, sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, kurie trukdo nagrinėti bylą, nes ikiteisminis tyrimas baigtas, nesilaikant BPK 218, 220 straipsnių reikalavimų ir pažeidžiant kaltinamųjų teisę į gynybą.
Vadovaujantis BPK nuostatomis, reglamentuojančiomis ikiteisminio tyrimo pabaigą kaltinamojo akto surašymu, prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, pats arba jo pavedimu ikiteisminį tyrimą atlikęs ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo paskelbti įtariamajam, kad ikiteisminis tyrimas baigtas ir jis turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga bei pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą (BPK 218 straipsnio 1 ir 4 dalys). Atlikus šiuos bei kitus BPK 218 straipsnyje nurodytus veiksmus, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą, kurio nuorašą iki bylos perdavimo teismui privalo pasirašytinai įteikti kaltinamajam.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajai T. M. nebuvo tinkamai paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą kaip tai numatyta BPK 218 straipsnio 1 dalyje. Byloje yra tik pranešimas (t. X, b. l. 124), iš kurio matyti, kad kaltinamajai elektroniniu paštu buvo išsiųstas pranešimas apie ikiteisminio tyrimo užbaigimą, tačiau duomenų, kad kaltinamajai buvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą nėra. Svarbu akcentuoti tai, kad pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis nėra kaltinamosios T. M. išreikšto sutikimo procesinius dokumentus gauti tik elektroniniu paštu. Taigi, teismas laiko, kad kaltinamajai T. M. nebuvo paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą.
Svarbu akcentuoti ir tai, kad prokurorė, atlikdama baigiamuosius ikiteisminio tyrimo veiksmus, neužtikrino kaltinamiesiems realių galimybių pasinaudoti jiems įstatymo garantuojama teise susipažinti su baigto ikiteisminio tyrimo medžiaga, pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Iš byloje esamų pranešimų galima spręsti (t. IX, b. l. 109, t. X, b. l. 114), kad kaltinamieji, nors ir su teisiniu reguliavimu nesuderinamu būdu, apie ikiteisminio tyrimo pabaigą galimai informuoti 2019 m. vasario 27 d. Susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir prašymų pateikimo terminą nustatė – iki 2019 m. vasario 28 d., t. y. 1 dieną, nuo galimo informavimo apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagos apimtį – 10 tomų, prokurorės nustatytas kaltinamiesiems jų teisių realizavimo terminas yra neprotingas, per tokį trumpą terminą neįmanoma nuodugniai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, paruošti ir pateikti prašymus ikiteisminiam tyrimui papildyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tai akcentavo ir kaltinamųjų gynėjai, teikdami prašymus pratęsti terminą, per kurį jie galėtų realizuoti kaltinamiesiems įstatymo garantuojamas procesines teises. Teismas akcentuoja ir tai, kad prokurorė, nepasibaigus jos pačios nustatytam terminui iki 2019 m. vasario 28 d. susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymams papildyti ikiteisminį tyrimą, paskutinę termino dieną - 2019 m. vasario 28 d. surašė kaltinamąjį aktą. Taip prokurorė ne tik pažeidė BPK 218 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą imperatyvų teisinį reguliavimą, bet ir užirto kelią kaltinamiesiems realizuoti jiems įstatymo garantuojamas teises, įtvirtintas BPK 218 straipsnio 3 dalyje.
Priimant sprendimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo prokurorui svarbu akcentuoti ir tai, kad kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriame išreiškiama prokuroro pozicija bylos procese, šis dokumentas fiksuoja ikiteisminio tyrimo rezultatus bei lemia bylos nagrinėjimą teisme, nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. BPK 219 str. nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui šiuos reikalavimus vykdyti. Būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla, priešingu atveju, teisme taisant prokuroro padarytas klaidas, teismui yra užkraunamos jam nebūdingos ikiteisminio tyrimo funkcijos bei, pažeidžiant proceso greitumo principą, vilkinamas bylų nagrinėjimas. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, o ikiteisminis tyrimas baigtas padarius esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus (nepaskelbus kaltinamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir suvaržius teisę reikšti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo) procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d. numatytos kaltinamųjų teisės (VAT 2016-02-24 nutartis Nr. 1S-91-312/2016).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 straipsnio 2 dalimi, 440 straipsniu,
nutaria:
Baudžiamąją bylą, kurioje N. J. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 304 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, T. M. kaltinama pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, grąžinti prokurorui, nurodytiems kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Nustatyti dviejų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, kaltinamojo akto trūkumams pašalinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.