Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro (toliau tekste – ir prokuroras) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje E. S. R. ir R. R. kaltinami padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 132 str. 3 d., perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo perduota baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu, kurioje E. S. R. kaltinama tuo, kad ji, pagal verslo liudijimą Nr. MT705948-1 kartu su savo sutuoktiniu teikdama apgyvendinimo paslaugas jai ir jos sutuoktiniui R. R. nuosavybės teise priklausiančiuose butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), teikė apgyvendinimo paslaugas bute Nr. 2, kuriame, 1996 m. pabaigoje – 1997 m. pradžioje, be parengto bei kompetentingų institucijų patvirtinto projekto buvo pertvarkyta dujų sistema taip, kad ši neatitiko tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento – STR 2.08.01:1996 „Dujų tiekimas gyvenamuosiuose namuose ir visuomeniniuose pastatuose“ (Žin., 1996-08-02, Nr. 74-1779) 3.3 punkto reikalavimo „Vidaus dujų tiekimo vamzdžiai klojami atvirai ir tvirtinami prie pastato elementų“, 3.18 punkto reikalavimo “Uždarymo įtaisas turi būti įrengtas prieš kiekvieną dujinį prietaisą“, 4.3.9 punkto reikalavimo „Į patalpas turi patekti pakankamai oro – 1,6 m/h oro 1 kW instaliuoto galingumo, kuris gali patekti per patalpos išorinius nesandarumus arba išorines angas (angos plotas turi būti 0,001 m² vienam kW instaliuoto galingumo, bet ne mažesnis kaip 0,02 m²)“, 4.3.14 punkto reikalavimo „Visi jungiamųjų vamzdžių sujungimai turi būti sandarūs“. Taip pat, 2008 m. minėto buto virtuvė pertvarkyta į vonią, patalpoje buvo sumontuotas dujinis vandens šildytuvas „Junkers“ bei eksploatuotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-01-02 įsakymu Nr. 1-2 patvirtintų Dujų sistemų pastatuose įrengimo taisyklių (Žin., 2012, Nr. 3-96) 9 punkto reikalavimą „Pastatuose dujų sistemos turi būti įrengiamos ir pertvarkomos pagal projektus, kurie turi būti patikrinti prisijungimo sąlygas išdavusioje dujų įmonėje“, 108.5 punkto reikalavimą „B tipo dujinius prietaisus draudžiama įrengti voniose ir tualetuose“, 121.2 punkto reikalavimą „Tarp gretutinių patalpų įrengiamos, neuždaromos angos degimo orui tiekti ne mažesnio skerspjūvio nei reikalaujama degimo oro tiekimo angoms“, 71.4 punkto reikalavimą, „Uždarymo įtaisas turi būti įrengtas prieš kiekvieną dujinį prietaisą“, 178.2 punkto reikalavimą „Dūmtraukio vidinis paviršius turi būti apsaugotas nuo kondensato ir rūgšties poveikio, įrengiant įdėklą iš korozijai bei rūgščiai atsparių statybos produktų ir kondensato surinktuvą“. Taip pat E. S. R. 2014 m. liepos 3 d. teikiant minėtame bute apgyvendinimo paslaugas ir būdama atsakinga už dujinių sistemų techninę būklę pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012-01-02 įsakymu Nr. 1-82 patvirtintų Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklių 57 punktą „Vartotojų sistemų eksploatavimą užtikrina ir už jų patikimą, saugų, eksploatavimą, naudojimą bei atitiktį teisės aktų reikalavimams atsako tų sistemų savininkai ar valdytojai“, 58 punktą „Vartotojų sistemas eksploatuojantys asmenys turi užtikrinti patikimą, saugų vartotojo sistemos eksploatavimą, vartotojų sistemų atitiktį teisės aktų reikalavimams, operatyviai šalinti gedimus, saugoti aplinką. Dujiniai prietaisai, dujiniai technologiniai įrenginiai turi būti eksploatuojami ir naudojami vadovaujantis gamintojų nurodymais ir dokumentacija“, 94 punktą „Už pastatų dujų sistemų tinkamą techninę būklę atsako vartotojų sistemų savininkai ir valdytojai“, pažeidė 2011-01-27 Lietuvos Respublikos sveikatos ministro įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Lietuvos higienos normų HN 118:2011 „Apgyvendinimo paslaugų sveikatos saugos reikalavimai“ 5 punkto reikalavimą „Apgyvendinimo paslaugų teikėjai privalo teikti tik saugias paslaugas“, 10 punkto reikalavimą „Apgyvendinimo paslaugų teikimo patalpos, teritorija, jose esantys įrenginiai turi būti saugūs, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Potencialiai pavojingose vietose turi būti apsauginiai įtaisai, įspėjamieji ženklai ar kitos priemonės, ribojančios ar neleidžiančios prieiti prie pavojingų vietų ar įrenginių“, ir po ko dėl minėtų specialių elgesio saugumo taisyklių reikalavimų nesilaikymo T. V. ir G. B., naudodamiesi teikiamomis apgyvendinimo paslaugomis, maudėsi minėto buto vonioje, sunkiai apsinuodijo anglies monoksidu, kuris išsiskyrė iš veikiančio vandens šildytuvo „Junkers“, kuris buvo naudojamas vandeniui šildyti, ir pateko į patalpą, dėl ko T. V. ir G. B. prarado sąmonę ir, vandeniui užpildžius jų kvėpavimo takus, užduso, t. y. E. S. R. nevykdydama jai teisės aktais numatytų pareigų teikti saugias apgyvendinimo paslaugas ir užtikrinti dujinio prietaiso – vandens šildytuvo „Junkers“ – saugų eksploatavimą ir taip pažeisdama teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo atėmė gyvybę dviem asmenims – T. V. ir G. B., t. y. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 132 straipsnio 3 dalyje.

Skundu Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį ir grąžinti baudžiamąją bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme.

Skunde nurodoma, kad šioje baudžiamojoje byloje E. S. R. ir R. R. padarytos nusikalstamos veikos aprašymas atitinka reikalavimų, keliamų pranešimo apie įtarimą formulavimui. Pranešime apie įtarimą ir atitinkamai kaltinamajame akte yra nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, įvardinti norminiai aktai, kurie yra pažeisti. Šis aprašymas atitinka BK 132 str. 3 d., pagal kurią kvalifikuota nusikalstama veika, dispoziciją. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 219 str. 3 p. reikalavimais, kaltinamajame akte yra nurodyti duomenys apie nukentėjusiuosius ir t. t. Kaltinamajame akte taip pat nurodytos visos kitos aplinkybės, kurios įvardintos BPK 219 str.

Skunde pažymima, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos požymis, įrodinėtinas tiriant ir nagrinėjant teisme baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų, kurių sudėtys yra materialios. Prokuroro vertinimu, teismo nutartyje nurodytas šis kaltinamojo akto trūkumas, dėl kurio teismas negali nustatyti, dėl ko kilo padariniai, yra ne kaltinamojo akto trūkumas, o byloje esančių įrodymų vertinimas. Jeigu teismas, atlikęs įrodymų tyrimą byloje, įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisme patikrintus įrodymus, prieitų išvados, jog nėra priežastinio ryšio tarp E. S. R. bei R. R. veikos ir kilusių padarinių, jis turėtų priimti išteisinamąjį nuosprendį, o ne grąžinti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų. Siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, teismas turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus, ir, esant būtinybei, išsiaiškinti jam kylančius papildomus klausimus.

Atsiliepimu į prokuroro skundą kaltinamųjų E. S. R. ir R. R. gynėjas advokatas Algimantas Kliunka (toliau tekste – ir kaltinamųjų gynėjas) prašo prokuroro skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinime turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais kaltininkų veiksmais ar neveikimu buvo galimai padaryti nurodytų teisės aktų pažeidimai. Taip pat kaip kaltinamojo akto trūkumą teismas nurodė, jog nėra aiškus įrodinėjimo dalykas, todėl, kaltinamųjų gynėjo nuomone, akivaizdu, kad tai teismui trukdytų nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje. Nutartyje nurodomi ir kiti esminiai kaltinamojo akto trūkumai - nenurodytas teisės aktų pažeidimų, konkrečių veikų padarymo laikas ir vieta arba šios aplinkybės nurodytos nelogiškai, pavyzdžiui, kad 2008 m. buvo pažeisti 2012 m. priimto teisės akto reikalavimai, nenurodytas nukentėjusiųjų mirties laikas. Daugelis nutartyje nurodytų kaltinimo trūkumų negali būti ištaisyti bylos teisminio nagrinėjimo metu. Dalis nutartyje nurodytų kaltinamojo akto trūkumų reikalauja atlikti papildomus tyrimo veiksmus, kurių negalėtų atlikti teismas - apžiūras, specialistų tyrimus, pvz., kiek oro patenka į patalpą 1 kW instaliuoto vandens šildytuvo galingumo. Prokuroras skunde perdėtai akcentuoja įrodymų vertinimą, net darydamas prielaidą, kad, juos teismui įvertinus, galimas ir kaltinamųjų išteisinimas. Tuo tarpu, pagal BPK 218 str. nuostatas prokuroras nuspręsti, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas, surašyti kaltinamąjį aktą gali tada, kai yra įsitikinęs, kad yra surinkta pakankamai duomenų įtariamųjų kaltei padarius nusikalstamas veikas pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos perdavimą prokurorui bylos parengimo nagrinėti teisme stadijoje reglamentuoja BPK 234 str. nuostatos. Pagal BPK 234 str. 2 d., byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad byla prokurorui gali būti perduodama esant trijų sąlygų visumai: pirma, kaltinamojo akto turinys neatitinka BPK 219 str. nurodytų šio procesinio dokumento turinio reikalavimų, antra, kaltinamojo akto trūkumai yra tokie, kurių negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme ir, trečia, kaltinamojo akto trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146/2012; Nr. 2K-222/2013). Laikoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytas arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. – BPK 219 str. 3 p. pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 str. 5 p. pažeidimas) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2011). Nustatyti kaltinamojo akto trūkumai turi būti esminiai.

Formaliai BPK 219 str. aukštų reikalavimų kaltinamojo akto turiniui nėra keliama - nurodomos kaltinamojo akto sudėtinės dalys, nėra reikalaujama išsamios įrodymų analizės pagrindžiant kaltinimą. Vienok, kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aprašymas turi būti tikslus ir juridiškai korektiškas – turi būti kiek įmanoma tiksliau nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Kaltinamasis negali tinkamai gintis nuo pateikto kaltinimo, jei iš kaltinimo turinio neaišku, kokioje vietoje, kokiu laiku ir būdu padaryta nusikalstama veika jam inkriminuojama. Taigi, reikalavimai kaltinamajam aktui iš esmės susiję su kaltinamojo teisės į gynybą užtikrinimu.

Nagrinėjamu atveju, žemesnės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad E. S. R. ir R. R. pateiktų kaltinimų trūkumai yra esminiai, jie ne tik trukdo nagrinėti baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje, bet ir pažeidžia kaltinamųjų teisę į gynybą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartyje pagrįstai konstatuota, kad kaltinamajame akte nėra nurodyta, kokiu būdu (kokiais veiksmais ar neveikimu) kaltinamieji pažeidė išvardytus specialiųjų teisės aktų reikalavimus. Kaltinimas yra formalus ir abstraktus, kaip pasireiškė nurodytų teisės aktų pažeidimai lieka neaišku. Žemesnės instancijos teismas detalizavo šį kaltinamojo akto trūkumą, nurodydamas, kas konkrečiai neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. Aukštesnės instancijos teismas pritaria šioms išvadoms ir papildomai jų nekartoja. Šioje dalyje svarbu pažymėti, kad, skirtingai nei nurodoma prokuroro skunde, teismas nereikalauja kaltinamajame akte atskleisti priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių, nutartyje tiesiog pažymima, kad esant tokiems kaltinimams, neįmanoma vertinti priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių, nes neaišku, dėl kokių galimai neteisėtų veiksmų ar neveikimo atsirado baudžiamojo įstatymo numatytos pasekmės.

Sutiktina ir su žemesnės instancijos teismo nustatytais kaltinamojo akto trūkumais dalyje dėl galimai nusikalstamos veikos padarymo laiko nurodymo. Kaltinime aprašyti tam tikrų veiksmų atlikimo laikotarpiai ir tokiais veiksmais galimai pažeistų specialiųjų teisės aktų priėmimo ir galiojimo laikas nesutampa, ką išsamiai aprašė žemesnės instancijos teismas. Iš kaltinimų turinio galima spėti, kad inkriminuota nusikalstama veika galimai padaryta 2014 m. liepos 3 d., tačiau kaltinimuose taip pat nurodyta, kad kaltinamieji tam tikrus teisės aktų reikalavimus pažeidė ir 1996 m. pabaigoje – 1997 m. pradžioje, o taip pat ir nuo 2008 m. Tokiu būdu, nusikalstamos veikos padarymo, t. y. neteisėtų veiksmų/neveikimo, laikas praranda konkretumo požymį.

Kaltinamasis aktas yra svarbiausias ikiteisminio tyrimo stadijos dokumentas, kuriame išreiškiama prokuroro pozicija bylos procese, šis dokumentas fiksuoja ikiteisminio tyrimo rezultatus bei lemia bylos nagrinėjimą teisme, nubrėžia bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas. BPK 219 str. nustatyti reikalavimai kaltinamajam aktui kartu yra ir įpareigojimas prokurorui šiuos reikalavimus vykdyti. Būtent prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla, priešingu atveju, teisme taisant prokuroro padarytas klaidas, teismui yra užkraunamos jam nebūdingos ikiteisminio tyrimo funkcijos bei, pažeidžiant proceso greitumo principą, vilkinamas bylų nagrinėjimas. Esant situacijai, kai kaltinamasis aktas yra surašytas pažeidžiant BPK 219 str. reikalavimus, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta, nebūtų užtikrintos BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d. numatytos kaltinamųjų teisės. Taigi, kadangi nusikalstamų veikų aprašymas kaltinamajame akte apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, nagrinėjamu atveju, tokios ribos nėra aiškios. Nesant aiškaus įrodinėjimo dalyko, teismas susidurtų su kliūtimis nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje, todėl baudžiamoji byla pagrįstai perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti. Šių trūkumų pašalinti baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės, jie yra esminiai, suvaržantys kaltinamųjų teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, ją naikinti prokuroro skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.