- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-12
- Bylos Nr.
- 2A-1837-601/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01582-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas (pirm.), Jolita Cirulienė, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- D. S.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Burzdiko, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei, dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovui adv. A. Sakalauskui, atsakovei D. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-202-91/2011 pagal ieškovo V. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei D. S., dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė:
1) nekilnojamą turtą esantį Vienybės g. 3, Marijampolėje, registruotą atsakovės D. S. vardu pripažinti bendrąja daline nuosavybe ir nustatyti, kad kiekvienas bendraturtis turi po ½ dalį turto;
2) atidalinant nekilnojamąjį turtą už ieškovui V. P. priklausančią ½ dalį turto, įpareigoti atsakovę D. S. ieškovui išmokėti 52 392 Lt piniginę kompensaciją, jai paliekant turtą natūra, (55/100 gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) su 2 ūkio pastatais ir kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), kurių vidutinė rinkos vertė yra 69 543 Lt (65455+624+3097+367), žemės sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 25 440 Lt, kilnojamuosius daiktus: 1 700 Lt vertės spintą, 1 100 Lt vertės sekciją, 1 200 Lt vertės dvigulį fotelį, 300 Lt vertės komodą, 700 Lt vertės svetainės stiklinį staliuką, 300 Lt vertės namų kiną, 500 Lt vertės nešiojamą kompiuterį, 2 500 Lt vertės virtuvės komplektą, 400 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 500 Lt vertės žoliapjovę ir 600 Lt vertės benzininį pjūklą, iš viso kilnojamųjų daiktų už 9 800 Lt).
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nustatė, kad santuoka tarp ginčo šalių nebuvo sudaryta, tačiau jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. S.. Atsakovė 2008 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo (c. b. Nr. 2-4491/301/2008b.l. 4-6). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatė su motina ir priteisė iš tėvo išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį iki dukros Gabijos pilnametystės. Nustatyta, jog atsakovės šeimos sudėtis yra G. S. ir G. S.. 2009-09-17 ieškovo prašymu buvo paskirta statinių ekspertizė, kuri užtruko iki 2010-12-27, ekspertas negalėjo pilnai įvykdyti teismo nutarties, nes ieškovas nepateikė reikalaujamos ekspertui papildomos medžiagos, kas patvirtina, kad normalus šeimyninis gyvenimas nebuvo vedamas, tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo susiklostę normalūs šeimyniniai santykiai, nevedė bendro ūkio ir pilno santuokinio gyvenimo, gimus dukrai Gabijai, nebuvo suteiktas tėvo vardas, prie dukros išlaikymo ieškovas neprisidėjo ir neprisideda, šiuo metu yra skolingas dukros išlaikymui 13 091 Lt. Atsakovė po sutuoktinio R. S. mirties (duomenys neskelbtini) 1999 m. rugsėjo 3 d. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir už gautas lėšas nusipirko pusę gyvenamo namo su ūkio statiniais ir kiemo įrenginiais, esančiais Vienybės g. 3, Marijampolės mieste. Teismas laikė, jog ši aplinkybė įrodo, kad atsakovė už savo lėšas įsigijo ginčo namą. Kad nebuvo ir nėra normalių šeimyninių santykių tarp šalių patvirtina ir tai, kad pagal atsakovės pareiškimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu pagal požymius nusikaltimo numatyto pagal Lietuvos respublikos BK 164 str. 1 d. (b. l. 121). Ginčo namas buvo įsigytas asmeniškai vienos atsakovės jos poreikiams tenkinti, prie namo įsigijimo ieškovas savomis lėšomis neprisidėjo, tačiau įsikėlus gyventi į nusipirktus namus parašė prašymą įregistruoti gyvenamąja vietą minėtu adresu. Atsakovė gyvena ginčo name ir šiuo metu, kitos gyvenamosios vietos neturi. Teismas nustatė, kad 2000 m. spalio 20 d. atsakovė kreipėsi į UAB „Niša“ dėl verandos prie gyvenamo namo projektavimo ir leidimo statybai gavimo. Teismas laikė, jog aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė prie namo pagerinimo, daug daugiau prisidėjo ir lėšomis ir darbu. Atsakovė be savo tiesioginio darbo statybose, dirbo atsitiktinius darbus šeštadieniais ir sekmadieniais bei švenčių dienomis. Pastoviai kai ieškovas būdavo namuose gamino maistą ir maitino ieškovą. Teismas laikė, jog byloje esantys rašytiniai dokumentai paneigia liudytojų R. U., R. M. ir M. P. parodymus, kad ieškovas rūpinosi šeima ir savo lėšomis, ir nuolatiniu darbu gausino šeimos turtą. Atsakovė neneigia, tos aplinkybės, kad prie namo pagerinimo prisidėjo savo darbu ieškovas. Visos statybinės medžiagos ir baldai buvo perkami už atsakovės pinigus, tai rodo byloje esamos sąskaitos, išperkamosios nuomos sutartys, baldų gamybos sutartys. Byloje esančią rašytinę medžiagą ir faktines bylos aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai J. A., R. S., A. G. ir S. B.. Teismo posėdyje liudytojais apklausti atsakovės sūnūs G. S. ir E. S., parodė, kad prie namo pagerinimo ir remonto darbų prisidėjo ir jie, kadangi tvarkė gerbūvį, padėjo uždengti stogą. Sūnus liudytojas G. S., dirbdamas Airijoje, gautus pinigus siuntė atsakovei namo remontui. Teismas sprendė, jog ginčo turtas nepripažintinas bendru turtu, nesusituokusių asmenų bendrąja daline nuosavybe, kadangi į ginčo turto gausinimą, jo išsaugojimą, žymiai daugiau lėšų yra investavusi atsakovė, todėl visas turtas įgytas gyvenant bendrai, turėtų atitekti jai, ji viena augino tris vaikus, rūpinosi šeimos gerbūviu, taigi šioje byloje turtas nedalintinas. Ieškovas nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo, kad jis yra prisidėjęs savo piniginėmis lėšomis įsigyjant ginčijamą turtą bei siekimą turėti turtą asmenine nuosavybe kiekvienam. Teismas laikė, kad ieškovo reikalavimai, siekiant atsakovės turto, paneigti byloje esamais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais, teismo manymu šalims gyvenant kartu trylika metų atsakovei, priklausančiame bute ir name, auginant du sūnus ir dukrą, jais rūpinantis ir prižiūrint, tvarkant namus, ruošiant maistą ir bendrai rūpinantis šeima įnašas į bendrą turtą yra didžiulis ir neįkainuojamas jokiais pinigais. Teismas, remdamasis ginčo šalių pripažintais faktais ir bylos dokumentais, sprendė, kad yra neginčytinai nustatyta, jog namų valda, kurioje yra naujai sukurtas ginčo turtas bei buities daiktai, yra atsakovės vaikų tėviškė ir daugiau teisių į šiuos daiktus turi būtent atsakovė, jau gana ilgą laiką dėl ieškovo veiksmų atsakovė negalėjo visa apimtimi ir laisvai įgyvendinti savo nuosavybės ir teisėto valdymo į šį ginčo turtą, dėl neteisėto šių teisių ribojimo patyrė negatyvius išgyvenimus bei tai kenkė jos sveikatai, kas pagal geros moralės ir teisingumo principus orientuoja ginčą nagrinėjantį teismą labiau gintinais pripažinti būtent atsakovės interesus bei teisingumo lūkesčius šiame ginče, ieškovas būdamas sveikas ir fiziškai stipresnis, turi daugiau galimybių be didesnės žalos sau „susikurti naują gyvenimą“ kitoje vietoje savo pasirinkimu. Iš ieškovo priteisė 1 565,73 Lt žyminio mokesčio bei 31,70 LT išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2011-05-24 Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo patikslintą ieškinį. Motyvuose nurodo:
1) atsakovė neleido ekspertui apžiūrėti pastatų, todėl statybinės ekspertizės akte nenurodyta kokie pagerinimai buvo atlikti, be to ekspertizė buvo atliekama jau tada, kai tarp šalių bendras šeimyninis gyvenimas buvo nutrūkęs;
2) aplinkybė, kad 2011 m. gegužės mėn. atsakovė kreipėsi į prokuratūrą dėl įsiskolinimo dukros išlaikymui nepatvirtina, jog laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2008 m. tarp šalių nebuvo bendro šeimyninio gyvenimo, kadangi atsirado praėjus trims metams kai šalys jau negyveno kartu;
3) pats teismas konstatavo, kad šalys 13 m. gyveno kartu ginčo name, kartu augino 2 sūnus ir dukrą, t. y. bendrai rūpinosi šeima, kas patvirtina faktą, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrą dalinę nuosavybę;
4) nepagrįsta teismo išvada, jog ginčo namą įsigijo iš asmeninių lėšų viena atsakovė jos poreikiams tenkinti ir prie namo įsigijimo ieškovas neprisidėjo, kurią paneigia liudytojos J. A. parodymai, jog atsakovė neturėjo pinigų jai sumokėti visą namo kainą, nes butą pardavė tik už 16 000 Lt, o namą pirko už 27 600 Lt, todėl akivaizdu, jog atsakovė viena, be ieškovo pagalbos, negalėjo ir išlaikyti šeimos ir dar sutaupyti daugiau nei 10 000 Lt sumokėti už namą;
5) aplinkybė, jog atsakovė labai daug dirbo byloje nepatvirtinta rašytiniais įrodymais, teismas tą konstatuodamas rėmėsi tik atsakovės draugų parodymais, priešingai liudytoja A. G. patvirtino, jog atsakovė gyveno labai skurdžiai, pinigų jai trūkdavo patenkinti net minimalius savo ir vaikų poreikius, todėl akivaizdu, kad be ieškovo pagalbos ir pinigų ji viena negalėjo nusipirkti ir perstatyti ginčo namo;
6) teismas nepagrįstai rėmėsi tik atsakovės liudytojų parodymais, o ieškovo liudytojų parodymus atmetė;
7) kritiškai vertintina ir aplinkybė, jog atsakovės vaikai prisidėjo prie namo remonto darbų, kadangi atsižvelgus į vaikų amžių ir darbų sudėtingumą, akivaizdu, jog jie to padaryti negalėjo, be to, nepagrįsti rašytiniais įrodymais atsakovės sūnaus E. S. parodymai, jog jis dirbdamas Airijoje motinai siuntė pinigus ir taip prisidėjo prie namo pagerinimo;
8) nepagrįsta ir nelogiška teismo išvada, jog ieškovo sudaryta garažo vartų pirkimo – pardavimo sutartis, nepatvirtina ieškovo indelio, kadangi vartai buvo pirkti už atsakovės pinigus už parduotą butą, nors kaip jau nustatyta, buto kaina buvo 10 000 Lt mažesnė už įsigyto ginčo namo kainą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-24 sprendimą palikti nepakeistą. Motyvuose nurodo:
1) ieškovas teikdamas teismui pirminį ieškinį, pats pripažino, kad gyv. namo dalis nebuvo įgyta iš bendrų lėšų, ir prašė priteisti kompensaciją tik už pagerintą bei naujai sukurtą nekilnojamąjį turtą bei natūroje padalinti kilnojamąjį turtą, nors pateikęs patikslintą ieškinį nurodė, kad visas šalių turtas įgytas iš bendrų lėšų;
2) žemės sklypas ir dalis namo niekada nebuvo bendroji dalinė nuosavybė, šį turtą atsakovė įgijo savo lėšomis, parduodama butą už 6200 USD ir įsigydama ginčo turtą už 7000 USD, ką patvirtino ir liudytoja J. A., viena atsakovė sumokėjo ir 800 USD skirtumą pardavėjai, ieškovas jokių įrodymų apie prisidėjimą prie nekilnojamojo turto įsigijimo teismui nepateikė;
3) liudytoja A. G. patvirtino, jog, būdamos statybos apdailos darbų specialistėmis, ji su atsakove kartu atliko gyv. namo dalies apdailos darbus, be to, būtent ji paskolino atsakovei vandentiekio įvedimui pinigų, kuriuos vėliau atsakovė jai grąžino;
4) teismui yra pateiktos pažymos apie atsakovės gautas pajamas, kurios sudarė virš 7000 Lt, taip pat sūnaus uždirbtos pajamos apie 6000 Lt, kurios buvo investuotos į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą;
5) ieškovas gyvendamas kartu su atsakove į namus pareidavo tik retkarčiais, piktnaudžiavo alkoholiu, buvo neištikimas, šalių santykiai nebuvo oficialiai įregistruoti;
6) ieškovas prie nekilnojamojo turto pagerinimo prisidėjo tik savo darbu, o visos statybinės medžiagos buvo perkamos iš atsakovės lėšų, be to, tuo pačiu metu ieškovas atsakovės buvo maitinamas;
7) atsakovė už savo lėšas įsigijo ir kilnojamuosius daiktus, nešiojamą kompiuterį, ieškovas už savo lėšas yra nupirkęs tik benzininį pjūklą, kurį pasiėmė, žolepjovę šalys buvo įsigiję iš bendrų lėšų, tačiau ieškovas taip pat pasiėmė;
8) tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė jungtinės veiklos sutartis, kadangi jokios bendros jungtinės veiklos atsakovė su ieškovu nevykdė.
Teismo posėdžio metu ieškovas prašė patenkinti jo apeliacinį skundą, o atsakovė prašė atmesti apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad nuo 1995 m. iki 2008 m. liepos mėnesio (toliau - ginčo laikotarpis) ieškovas ir atsakovė gyveno kartu (tą patvirtina visi bylos liudytojai). (duomenys neskelbtini) šalims gimė dukra Gabija. Nuo 1995 m. iki 1999 m. rugsėjo mėnesio šalys gyveno atsakovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o 1999 m. rugsėjo 3 d. atsakovei pardavus butą ir įsigijus dalį žemės sklypo su dalimi gyvenamojo namo ir priklausiniais (1 t., b. l. 123-124), esančiais (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo turtas), šalys persikėlė gyventi į naujai įsigytą būstą. Įsigyta gyvenamojo namo dalis ir priklausiniai buvo remontuojami, nuo 2000 m. iki 2007 m. vyko namo rekonstrukcija (pastatytas priestatas – veranda), dėl ko įsigyto namo plotas padidėjo apie 15 kv. m. Gyvenant šalims kartu buvo suremontuotas namas (atliktas vidaus remontas, pakeisti langai, stogas, namas apkaltas lentelėmis), atlikta rekonstrukcija, įrengta miesto kanalizacija, įvestas į namą šaltas vanduo, suremontuotas ūkinis pastatas (įrengti pakeliami vartai, naujas šiferio stogas, apkaltas lentelėmis, nudažytas), sutvarkytas kiemas (apželdinta aplinka, pastatyta pavėsinė, lauko židinys, įrengtas baseinas, pastatyta dekoratyvinė šaka, medinė tvora, paklotos trinkelės, išbetonuotas kiemas (1 t., b. l. 1-2, 82-83). Visus darbus dirbo ieškovas ir atsakovė. 2008 m. liepos 12 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas pirko garažo vartus (1 t., b. l. 115). Per ginčo laikotarpį tiek ieškovas, tiek atsakovė dirbo nepastoviai, nuo 2003 m. lapkričio mėnesio atsakovė gauna invalidumo pensiją (nedarbinga 50 procentų) (1 t., b. l. 125-135, 137).
Ginčo esmė - ar šalys buvo sutarę dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl tarp šalių susidariusių faktinių ir teisinių santykių.
Šalių ginčo teisiniams santykiams taikytinas 1964 m. CK (galiojęs iki 2001 m. liepos 1 d.), nes šalys pradėjo kartu gyventi nuo 1995 m., ginčo turtą įsigijo ir pradėjo jį tvarkyti 1999 m. Sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis). Todėl jungtinės veiklos sutarties formai taikytini 1964 m. CK 41-43 straipsnio reikalavimai, taip pat taikytinas 1964 m. CK 472 straipsnis, pagal kurį jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigojo užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui. Pažymėtina, kad šiuo atveju kilo ginčas dėl jungtinės veiklos teisinių santykių tarp nesusituokusių asmenų, nesant bendros jungtinės veiklos sutarties rašytinės formos, įvertinimo, todėl netaikytinas įrodinėjimo liudytojų parodymais ribojimas, nustatytas CK 1.93 str. 6 d., nes toks draudimas, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvai įrodymų leistinumo taisyklių taikymo aspektu šios kategorijos bylose reiškia, kad teismai turi teisę atsisakyti įrodymų leistinumo ribojimo, kai yra pagrindas konstatuoti, jog gyvenusių kartu ir tvarkiusių bendrą ūkį nesusituokusių asmenų turtinės teisės bus neapgintos vien dėl to, kad nėra jungtinę veiklą patvirtinančio rašytinio susitarimo, nors šalių tarpusavio santykių praktika, susiklosčiusi situacija, šalių ketinimai, jų elgesys siekiant tikslo ir kiti veiksmai leistų teisinius santykius kvalifikuoti kaip jungtinę veiklą.
Sprendžiant klausimą dėl jungtinės veiklos sutarties sampratos teismų praktikoje yra pažymėta, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472, 474 straipsniai); sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. CK 474 str. l d., 121 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 3K-3-553/2010).
Lietuvos Respublikos CPK 185 str. numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, dėl ko netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias jungtinę veiklą. Atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes, tokias kaip: 1) šalių gyvenimas bendrai ir bendro ūkio vedimas nuo 1995 m. iki 2008 m. liepos mėnesio (13 metų)(iš esmės to neneigia ieškovė, tą patvirtina liudytojai); 2) (duomenys neskelbtini) bendro vaiko gimimas; 3) 1999 m. rugsėjo 6 d. įsigijimas ginčo turto už 27 600 Lt, (1 t., b. l. 123) kai atsakovė už parduotą butą gavo tik 16 000 Lt (1 t., b. l. 124), t. y. nėra duomenų, jog tik atsakovės pinigai panaudoti ginčo turto pirkimui (atsakovas teigia, kad buvo panaudoti ir jo pinigai, nes atsakovė neturėjo pinigų daugiau); 4) per visą šalių gyvenimą kartu ieškovas dirbo ir gerino ginčo turtą, kurio vertė stipriai padidėjo; 5) atlikus namo rekonstrukciją, namo plotas padidėjo apie 15 kv. m.; 6) abi šalys ginčo laikotarpiu dirbo epizodiškai arba dirbo atsitiktinius darbus, o atsakovė nuo 2003 m. lapkričio mėnesio gauna invalidumo pensiją (nedarbinga 50 procentų); 6) 2008 m. liepos 12 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas pirko garažo vartus į ginčo turtą (1 t., b. l. 115), - darytina išvada, kad yra pakankamai duomenų spęsti, jog ieškovas ir atsakovė gyvendami kartu nesudarę santuokos, vedė bendrą ūkį ir kūrė bendrą turtą, t. y. siekė bendro tikslo, todėl jie saistomi sutartinių turtinių santykių, kurie atitinka jungtinę veiklą. Tokios aplinkybės kaip: vaikų pagalba (pinigais, darbu), draugų pagalba (paskola, darbu) gerinant turtą - nekeičia tarp šalių atsiradusių faktinių jungtinės veiklos santykių ir nesudaro pagrindo paneigti šių santykių egzistavimo. Taigi, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadai, jog tarp šalių buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos sutarties, kurio pagrindu šalių, per ginčo laikotarpį įgytas, ginčo turtas, pripažintinas bendraja daline jų nuosavybe. Kaip jau minėta, sutarties dalyvių įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, todėl pripažintina, kad ginčo turtas šalims priklauso po lygiai (po 1/2 dalį).
Lietuvos Respublikos CK 4.80 str. 1 d. numatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas prašo atidalyti jo dalį, paliekant nekilnojamąjį turtą atsakovei, o jam išmokant kompensaciją. Tam, kad būtų galima atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmiausia reikia nustatyti, koks turtas šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise ir kokia jo vertė. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (1 t., b. l. 8-12) matyti, kad šalims nekilnojamasis ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso toks: 55/100 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendra vidutinė rinkos vertė - 65 455 Lt, ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vidutinė rinkos vertė - 624 Lt, ½ kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių bendra vidutinė rinkos vertė – 367 Lt, 388/603 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendra vidutinė rinkos vertė – 25 440 Lt. Taigi, šalims priklausančio nekilnojamojo ginčo turto vertė yra ne 94 983 Lt (69 543 + 25 440), kaip nurodo ieškovas, o 53 177,10 Lt (36 000,25 + 624 + 183,5 + 16 369,35). Ginčo dėl atidalijimo būdo nėra, todėl tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisti jam kompensaciją už atsakovei paliekamą nekilnojamąjį ginčo turtą, priteisiant jam 26 588,55 Lt (53 177,10 : 2). Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog kilnojamąjį ginčo turtą (1 700 Lt vertės spintą, 1 100 Lt vertės sekciją, 1 200 Lt vertės dvigulį fotelį, 300 Lt vertės komodą, 700 Lt vertės svetainės stiklinį staliuką, 300 Lt vertės namų kiną, 500 Lt vertės nešiojamą kompiuterį, 2 500 Lt vertės virtuvės komplektą, 400 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 500 Lt vertės žoliapjovę ir 600 Lt vertės benzininį pjūklą, kurių bendra vertė 9 800 Lt) jis sutinka pasiimti natūra, atsakovė tam neprieštaravo, todėl kilnojamasis ginčo turtas priteistinas ieškovui, o atsakovei priteistina kompensacija už jos dalį šiame turte, t. y. 4 900 Lt. Padarius priteistinų kompensacijų įskaitymą, ieškovui priteistina 21 688,55 Lt (26588,55 – 4 900) kompensacija.
Esant aukščiau nurodytiems motyvams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (reglamentuojančias jungtinę veiklą), todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinį patenkinti iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Ieškovas už ieškinį ir apeliacinį skundą turėjo sumokėti 3 143,46 Lt (1 571,73 x 2) žyminį mokestį, sumokėjo 500 Lt (300 ir 200), nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo buvo teismo atleistas. Ieškinys yra tenkintinas 50,75 % (26 588,55 x 100 : 52 391), todėl iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.), t. y. 1 595,31 Lt. Taip pat iš šalių valstybei priteistinos, proporcingai patenkintų/atmestų ieškinio reikalavimų daliai, bylinėjimosi išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 17,70 Lt (pirmosios instancijos teisme) ir 13,40 Lt (apeliacinės instancijos teisme), viso 31,10 Lt. Taigi iš ieškovo priteistina – 15,32 Lt, o iš atsakovės – 15,78 Lt. Viso iš atsakovės priteistina valstybei bylinėjimosi išlaidų – 1 611,09 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,
nusprendžia:
Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį patenkinti iš dalies.
Pripažinti nekilnojamąjį turtą: 55/100 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 388/603 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), registruotą D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu bendrąja daline ieškovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe.
Atidalinti ieškovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrąją dalinę nuosavybę, turtą paskirstant taip:
priteisti atsakovei D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą: 55/100 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ½ kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 388/603 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).priteisti ieškovui V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) kilnojamuosius daiktus: 1 700 Lt vertės spintą, 1 100 Lt vertės sekciją, 1 200 Lt vertės dvigulį fotelį, 300 Lt vertės komodą, 700 Lt vertės svetainės stiklinį staliuką, 300 Lt vertės namų kiną, 500 Lt vertės nešiojamą kompiuterį, 2 500 Lt vertės virtuvės komplektą, 400 Lt vertės mikrobangų krosnelę, 500 Lt vertės žoliapjovę ir 600 Lt vertės benzininį pjūklą, bei 21 688,55 Lt (dvidešimt vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių litų 55 ct) kompensaciją.
Priteisti iš atsakovės D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 611,09 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus vienuolika litų 9 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš ieškovo V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,32 Lt (penkiolika litų 32 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.