Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampoles rajono apylinkes teismo teisejas Vytautas Švetkauskas, sekretoriaujant Sidonai Bukotienei, dalyvaujant ieškovui V. P., jo atstovui advokatui A. S., atsakovei D. S., jos atstovui advokatui Vidmantui Knezeviciui.

Viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo V. P. ieškini ir patikslinta ieškini atsakovei D. S., del turto pripažinimo bendraja daline nuosavybe ir jo atidalinima iš bendrosios dalines nuosavybes ir kt. reikalavimu,

Aprašomoji dalis

nustate:

Teismo posedyje ieškovas ir jo atstovas paaiškino, kad gyvenant šalims kartu nuo 1995 iki 2008 metu liepos menesio su atsakove gyveno bendrai kaip vyras ir žmona, vede bendra uki ir šeimynini gyvenima. Ieškovui ir atsakovei gyvenant kartu 1998m. balandžio 24 d. gime dukra (duomenys neskelbtini), kurios tevystes niekuomet ieškovas V. P. neneige, pripažino savo dukra. Šiuo metu dukros tevyste nustatyta istatymo tvarka Marijampoles rajono apylinkes teismo civilineje byloje Nr. 2-4491-301/2008. Šios bylos medžiaga, be kita ko, patvirtina kad ieškovas V. P. su atsakove D. S. buvo sukure faktinius santuokinius ryšius , nors santuokos ir nebuvo iregistrave.Gyvendami faktineje santuokoje užgyveno kilnojamo ir nekilnojamo turto, kurio atsakove D. S. gera valia nepripažista bendraja jungtine nuosavybe, todel ieškovui priklausanti šio turto dalis nustatytina realizuojant teismines gynybos teise su visomis iš to išplaukianciomis teisinemis pasekmemis. Taigi, šio ginco šalims gyvenant faktineje santuokoje (duomenys neskelbtini), atsakoves vardu buvo isigytas gyvenamo namo dalis, ukinis pastatas, ir ½ dalis kitu kiemo statiniu, esanciu (duomenys neskelbtini), 2000 metais, bendru sutarimu pradejo gyvenamojo namo rekonstrukcija, kuria atliko ieškovas savo darbu ir uždirbtomis bei iš savo tevu gautomis lešomis. Rekonstrukcijos metu buvo irengta miesto kanalizacija, ivestas šaltas vanduo, pastatytas priestatas, pakeista stogo danga, atlikti kiti butini darbai. Kadangi, kaip jau buvo mineta, rekonstrukcija atliko pats ieškovas, todel pagristai daro išvada, kad šio namo verte po rekonstrukcijos, kuri buvo baigta 2008 m. sausio 22d., padidejo 25000 litu. Be to, irengdamas pakeliamus vartus ir nauja šiferio stoga, apkaldamas rastinemis lentelemis ir nudažydamas, rekonstravo ir ukini pastata, kurio verte, ieškovo nuomone, padidejo 5000 litu. Taip pat, kieme pastate 3000 litu vertes pavesine, 1300 litu vertes lauko židini, iš akmenu irenge 2000 litu vertes baseina, 1000 litu vertes dekoratyvine šaka, 2000 litu vertes medine tvora, paklojo 20 kv.m. trinkeliu, kuriu verte 1000 litu, už 1000 litu išbetonavo kiema. Be rekonstrukcijos darbu už savo pinigines lešas ieškovas nupirko 1700 litu vertes spinta, 1100 litu vertes sekcija, 1200 litu vertes dviguli foteli, 3001itu vertes komoda, stiklini 700 litu vertes svetaines staliuka, 300 litu . vertes namu kina, 500 litu vertes nešiojama kompiuteri, 2500 litu vertes virtuves komplekta, 400 litu vertes mikrobangu krosnele, 500 litu vertes žoliapjove, ir 600 litu vertes benzinini pjukla, iš viso namu apyvokos daiktu daiktu už 9800 litu. Tokiu budu mano, kad rekonstrukcijos ir kitu darbu metu, šalims gyvenant faktineje santuokoje, nors jos ir neiregistravus, tarp šaliu ieškovo V. P. ir atsakoves D. S. susikloste ne tik asmeniniai neturtiniai, bet ir turtiniai santykiai, kuriu metu ieškovo darbu ir jo lešu buvo sukurta 34100 litai vertes nekilnojamojo turto ir 9800 litai - kilnojamojo turto, kuris kartu su kitu nekilnojamu turtu - žemes sklypu ir jame esanciais pastatais - turi buti pripažintas bendraja daline musu nuosavybe bei atidalintas, ieškovui V. P. priteisiant iš atsakoves D. S. 34100 litu .pinigine kompensacija už pagerinta ir naujai sukurta nekilnojamaji turta ir visa 9800 litu . kilnojamaji turta natura. Iš atsakoves priteisti bylinejimosi, nesumoketo žyminio mokescio dali, bei visas su bylos vedimu patirtas išlaidas.

Atsakove D. S., prašo teisma ieškovo reikalavimus del turto pripažinimo bendraja daline nuosavybe ir atidalinimo iš bendrosios dalines nuosavybes atmesti, kaip neteiseta ir nepagrista.

Atsakove ir jos atstovas teismo posedyje parode, kad atsakove D. S. neneigia, kad šalys epizodiškai gyveno nuo 1995 m iki 2008 metu liepos menesio, kaip vyras ir žmona. Atsakove visa laika rupinosi ieškovo maitinimu ir tenkino ieškovo visus vyriškus poreikius. Atsakove visa laika dirbo statybose, labai gerai uždirbdavo, dar švenciu dienomis sekmadieniais ir šeštadieniais dirbdavo papildomai - remontavo butus, dažydavo namus. Tik del ieškovo kaltes pablogejo sveikata, pergyveno insulta, tapo neigalia. Atsakoves D. S. šeima turejo buta, kuri pardave ir už gautus pinigus nusipirko dali namo, esancio Vienybes g. 3, Marijampoles mieste, kuris yra jos šeimos turtas ir nuosavybe. Atsakove kategoriškai nesutinka su ieškovo V. P. ieškinio reikalavimais del turto pripažinimo bendraja daline nuosavybe bei jo atidalinimo iš bendrosios dalines nuosavybes. Nurodyta 55/100 dalis gyvenamojo namo su ukio pastatais, kiemo statiniais bei žemes sklypu buvo isigyti pardavus atsakoves D. S. tureta buta. Už parduoto buto gautus pinigus isigijo, mineto gyvenamojo namo dali su priklausiniais, kurie yra jos asmenine nuosavybe. Atsakove neneigia aplinkybes, kad prie šio turto nekilnojamo turto pagerinimo ir tik savo darbu prisidejo ieškovas V. P.. Visos statybines medžiagos buvo perkamos už atsakoves ir jos vaiku lešas. Taip pat atsakingai pareiškiame, kad baldai ir buitine technika nebuvo perkami iš bendru lešu, ieškovo minimi daiktai buvo isigyti atsakoves lešomis. Ieškovas nebuvo pavyzdingas, dažnai negriždavo namo, girtavo, keldavo triukšma, naudojo fizini smurta. Su ieškovu faktineje santuokoje niekada negyveno ir nesiruoše gyventi. Žinoma tam tikra laika palaike intymius santykius, gimus dukrai ja nesirupino, del išlaikymo priteisimo ir tevystes nustatymo, buvo kreiptasi i teisma ir buvo pripažinta tevyste ir priteistas dukrai išlaikymas, išlaikymo nemokejo ir nemoka. Ieškovas su atsakove nuolatinai negyveno. Tai buvo daugiau epizodinio pobudžio bendravimas. Jokiu savo uždirbtu pinigu ieškovas V. P. i bendra turta neidejo ir prie turto gausinimo ir jo pagerinimo savo pinigu neinvestavo. Ieškovas V. P. yra užvedes civiline byla del atidalinimo iš bendrosios dalines nuosavybes. Ieškinio reikalavimai yra šie: atidalinti iš bendrosios dalines su atsakove D. S. nuosavybes teise priklausancia šios nuosavybes dali ir priteisti iš atsakoves 34100 litus, kompensacija už pagerinta ir naujai sukurta nekilnojamaji turta naturoje 1700 litu vertes spinta, 1100 litu vertes sekcija, 1200 litu, vertes dvivieti foteli, 300 litu vertes komoda, stiklini 700 litu vertes svetaines staliuka, 300 litu vertes namu kina, 500 litu vertes nešiojama kompiuteri, 2500 litu vertes virtuves komplekta, 400 litu mikrobangu krosnele, 500 litu žoliapjove, 600 litu vertes benzinini pjukla, iš viso priteisiant kilnojamuju daiktu už 9800 litu.

Teismo posedyje apklaustas ieškovo liudytoju, J. P., teismo posedyje parode, kad jis yra ieškovo V. P. draugas. Parode, kad ieškovas nama tvarke vienas, kartais padedavo atsakoves vaikai. Ieškovas kartais išgerdavo, bet nedažnai. Negali pasakyti kaip atrode nupirktas namas ir kas ji pirko ir už kiek nupirko. (b.l.4-5).

Liudytoja R. M., yra ieškovo V. P. sesuo. Teismo posedyje paaiškino, kad ieškovas tvarke aplinka kase ir lygino žeme. Važiuojant pirkti augalu sodinimui pinigus dave brolis V. P.. Labai daug dirbo prie nupirkto namo, vienas sutvarke, jam niekas nepadejo. (b.l. 5-6).

Liudytoja R. U. parode, kad ji ieškova ir atsakove pažista vienodai. Ji padejo sutvarkyti namo aplinka. Važiavo pirkti augalu. Pinigus padave atsakovei ieškovas. Pas juos namuose buvo ne viena karta, buvo graži pora elgesi normaliai. Atsakovas V. P. dirbo prie stogo dengimo ir lentelemis apkale visa nama.(b.l. 4-5).

Liudytoja M. P., pariode, kad ji yra ieškovo V. P. mama, atsakove buvusi marti. Atsakove pardave buta ir nusipirko namuka. Prie namo sunus, tai yra ieškovas pastate priestata ir irenge virtuve. Labai daug prisidejo maistu. Remdavo ir pinigais kiek galedavo. Atsakoves sunus Evaldas Airijoje sedejo kalejime ir negalejo padeti motinai pinigais. Nupirkta atsakoves nama sutvarke sunus V. P. pirko medžiagas ir savo jegomis ji suremontavo. (b,l, 6).

Liudytoja J. A., parode, kad atsakove D. S. skusdavosi, kad ja pastoviai skriaudžia atsakovas, naudoja fizine jega. Kaip namas atrodo jinai nemate. (b.l. 6-70.

Liudytoja R. S., parode, kad su ieškovu ir atsakove yra kaimynai ir pažistami. Atsakove nusipirko namuka, pinigus mokejo dalimis. Prie namo pagerinimo darbu prisidejo ir ieškovas, bet daugiausia dirbo atsakoves vaikai. Kokie galejo buti santykiai jeigu ieškovas girtuokliavo ir dauže langus. Santykiai buvo šalti, nes sugyventinis išeidavo ir ne visada sugriždavo, nebudavo namuose pastovei. Gal iš pradžiu gyveno normaliai. Nama remontavo atsakove. Atsakove yra labai darbšti moteris. Pastoviai dirbdavo kelis darbus ir dar rupinosi sugyventiniu, už tai ir prarado sveikata. (b.l. 7).

Liudytoja A. G., parode, kad atsakove pažista labai gerai nes buvo bendradarbes. Ieškova pažista tik iš matymo. Su ieškove savaitgaliais ir švenciu dienomis papildomai remontavo butus, kad daugiau uždirbtu pinigu. Žinojo, kad ieškovas V. P. buvo išgeriantis ir gerdavo po keleta savaiciu. Dažnai išeidavo iš namu ir gyvendavo pas motina. Žino iš atsakoves kad ieškovas nešdavo iš namu maisto produktus ir pragerdavo. Apie kokius normalius santykius galima kalbeti su girtuokliu. Atsakove Dalyte turejo buta, kuri pardave ir nusipirko nama. Tame name jinai su atsakove išdaže kambarius. Ieškovas pradedamas gerti nesustodavo. Ieškovas yra ne šeimos ir ne šeimai žmogus. (b.l. 7-8).

Liudytoja S. B., parode, kad už parduota buta, D. S. nusipirko nama. Pinigus už nama dalimis mokejo atsakove D. S.. Už nupirkta nama pinigai išmoketi jinai jokiu pretenziju neturi. Kaip atrodo namas po remonto ji pasakyti negali, nes nemate ir negali žiureti. (b.l. 8).

Liudytojas E. S., su ieškovu pažistamas, atsakove yra jo motna. Ieškovas V. P. dirbo prie stogo dengimo, bet ir jis su broliu padejo dengti stoga. Jis dirbo Airijoje ir pinigus motinai siusdavo iš Airijos po 400 Euru. Atsakove po darbo važiuodavo dirbti, kad už ka butu galima nusipirkti valgyti. Ieškovas per metus dirbdavo tris menesius, o likusi laika gerdavo, ji išlaikydavo mama. Prisigeres guledavo tvartuky susišlapines. Jo norimus pasiimti baldus nusipirkusi mama. Kompiuteri nupirkes savo dukrai kuri taip pat psieme. Tai rodo koks jis yra žmogus.(b.l. 7-8).

Liudytojas G. S., parode, kad atsakove D. S. yra jo motina. Nama nusipirko jo motina. Namo remontui pinigus dave motina, o ieškovs kartais prisidedavo darbu. Name esantys baldai nupirkti už motinos pinigus. Namu kina, kompiuteri savo dukrai buvo nupirkes ieškovas, bet šiuos daiktus pasieme. Ieškovas V. P. dažnai gerdavo. Santykiai namuose budavo labai slogus, normalus bendravimas suvaržytas. Žoliapjove buvo parvežta draugo iš Prancuzijos. Visus baldus yra pirkusi motina, pinigus mokejo motina. (b.l. 8-9)

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir patikslintas ieškinys atmestini.

Teismas posedyje, tirdamas ir vertindamas šaliu pateiktus irodymus ir jais remdamasis daro išvadas apie irodinejimo dalyka sudaranciu faktu buvima ar nebuvima. Teismas vertina byloje esamus faktinius irodymus pagal vidini savo isitikinima, pagrista visapusišku ir objektyviu aplinkybiu, kurios buvo irodinejamos proceso metu, išnagrinejimu, vadovaudamasis istatymais (CPK 185 str. 1d.). Irodymu vertinimas civilineje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikru faktiniu aplinkybiu buvima teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla dideliu abejoniu del tu aplinkybiu egzistavimo. Teismas daro išvadas apie tam tikru aplinkybiu buvima tada, kai byloje esamu irodymu visuma leidžia manyti, jog labiau tiketina atitinkama fakta buvus, nei jo nebuvus.

Teismas, išklauses teismo posedyje šaliu ir ju atstovu paaiškinimus, išklauses liudytoju parodymus bei ištyres rašytinius irodymus, pirmiausiai nustate tokias esmines ginco ( bylos ) aplinkybes, reikšmingas teisingam jo išsprendimui : pirma, santuoka tarp ginco šaliu nebuvo sudaryta, taciau jiems gyvenant kartu 1998 m. balandžio 24 d.gime dukra G. S. (civ.byl. Nr. 2-4491/301/2008, b.l. 7,61). Atsakove D. S. 2008 m/ rugsejo 30 d. kreipesi su ieškiniu i Marijampoles rajono apylinkes teisma del tevystes nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. (civ. Byl. Nr. 2-4491/301/2008b.l. 4-6). Marijampoles rajono apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 18 d. sprendimu nepilnametes dukros G. S. gyvenamoji vieta nustatyta, kartu su motina D. S. jos gyvenamojoje vietoje ir priteistas išlaikymas iš atsakovo V. P. po 400 litu kas menesi tvirta pinigu suma iki dukros Gabijos pilnametystes. (civ.byl. Nr. 2-4491-301/2008, b. l. 81-83). Marijampoles savivaldybes administracijos Narto seniunijos 2008 m. rugsejo 3 d. pažymos apie šeimos sudeti, matyti kad D. S. šeimos sudetis yra G. S. ir G. S.. (civ. Byl. Nr. 2-4491-301/2008, b.l. 8). Ieškovas V. P., pateike 2009-05-13 teismui ieškini, vykusio 2009-09-17 parengiamojo teismo posedžio metu ieškovo prašymu buvo paskirta statiniu ekspertize, kuri užtruko iki 2010-12-27, ekspertas negalejo pilnai ivykdyti teismo nutarties, nes ieškovas nepateike reikalaujamos ekspertui papildomos medžiagos, tai irgi rodo, kad normalus šeimyninis gyvenimas nebuvo vedamas. (b.l. 78-84,85,88,). Šie rašytiniai dokumentai rodo, kad tarp ieškovo V. P. ir atsakoves D. S., nebuvo susikloste normalus šeimyniniai santykiai, nevede bendro ukio ir pilno santuokinio gyvenimo, gimus dukrai Gabijai, nebuvo suteiktas tevo vardas, prie dukros išlaikymo V. P. neprisidejo ir neprisideda, šiuo metu yra skolingas dukros išlaikymui 13091 lita. (b.l. 122). Atsakove D. S., po sutuoktinio R. S. mirties 1993 m. gegužes 4 d., pardave 1999 m. rugsejo 3 d. buta, esanti Vytenio g. 10 – 48 Marijampoleje. ( b.l. 124.). Pardavus buta už gautas lešas nusipirko puse gyvenamo namo su ukio statiniais ir kiemo irenginiaias, esanti Vienybes g. 3, Marijampoles mieste.(b.l.123.). Tai negincijamai irodo, kad atsakove D. S., už savo lešas isigijo ginco nama, esanti Vienybes g. 3, Marijampoles mieste. Kad tarp šaliu ieškovo V. P. ir atsakoves D. S. nebuvo normaliu šeimyniniu santykiu ir, kad jie nevede bendro ukio ir negyveno normalaus šeimyninio gyvenimo. Kad nebuvo ir nera normaliu šeimyniniu santykiu tarp šaliu ieškovo V. P. ir atsakoves D.S. rodo ir tai, kad pagal atsakoves pareiškima yra pradetas ikiteisminis tyrimas ieškovo V. P. atžvilgiu pagal požymius nusikaltimo numatyto pagal Lietuvos respublikos BK 164 str. 1 d. (b.l. 121). Namas Vienybes g. 3, Marijampoles mieste buvo isigytas asmeniškai vienos atsakoves jos poreikiams tenkinti, prie namo isigijimo ieškovas savomis lešomis neprisidejo. Isikelus gyventi i nusipirktus namus paraše prašyma iregistruoti gyvenamaja vieta minetu adresu. Atsakove D. S. gyvena nusipirktame name ir šiuo metu, kitos gyvenamosios vietos neturi. Tai byloje patvirtina pridedami rašytiniai irodymai, iš Valstybes imones registru centro pažymu nekilnojamojo turto registro centrinio duomenu banko išrašo, matyti, kad isigyti statiniai registruoti atsakoves D. S. vardu. (b.l.8-12). Atsakove D.S, 2000 m. spalio 20 d. krepesi i UAB „Niša“ del verandos prie gyvenamo nam, esancio Vienybes g. 3, Marijampoles mieste, projektavimo ir leidimo statybai gavimo. (architekturine dalis pridedama prie bylos). Teismo manymu,dokumentais yra irodyta, kad atsakove D. S. prie namo pagerinimo, daug daugiau prisidejo ir lešomis ir darbu. Atsakove D. S., be savo tiesioginio darbo statybose, dirbo atsitiktinius darbus šeštadieniais ir sekmadieniais bei švenciu dienomis. Pastoviai kai ieškovas budavo namuose gamino maista ir maitino ieškova, kur taip pat atsaovei kainavo nemažus pinigus. Pamineti byloje esantys rašytiniai dokumentai paneigia liudytoju R. U., R. M. ir M. P. parodymus, kad ieškovas rupinosi šeima ir savo lešomis, ir nuolatiniu darbu gausino šeimos turta. Atsakove D. S. neneigia, tos aplinkybes, kad prie namo pagerinimo prisidejo savo darbu ieškovas. Visos statybines medžiagos ir baldai buvo perkami už atsakoves pinigus, tai rodo byloje esamos saskaitos, išperkamosios nuomos sutartys, baldu gamybos sutartys. (b.l. 32-33,24,25,26,27,). Byloje esancia rašytine medžiaga ir faktines bylos aplinkybes patvirtino teismo posedyje apklausti liudytojai J. A., R. S., A. G. ir S. B., kurie patvirtino, kad šalys gyveno bendrai, taciau nevede bendro ukio, nama nusipirko pardavusi tureta buta, namo remonta atliko savo lešomis, prie remonto darbu dirbo vaikai , bendradarbiai, ieškovas naudojo alkoholi, neblaivus keldavo triukšma ir naudojo fizini ir psichini smurta, kol D. S. prarado sveikata, šiu liudytoju parodymais, kad šeima nevede bendro sutuoktiniu gyvenimo teismui netiketi nera jokio pagrindo, liudytojai yra prisieke už melagingu parodymu davima, pamineti liudytojai nesuinteresuoti bylos baigtimi. Teismo posedyje liudytojais apklausti atsakoves sunus G. S. ir E. S., parode, kad prie namo pagerinimo ir remonto darbu prisidejo ir jie tvarke gerbuvi, padejo uždengti stoga. Sunus liudytojas G. S., dirbdamas Airijoje, gautus pinigus siunte motinai atsakovei namo remontui. (b.l. 103,104).

Teise vienam iš bendrai gyvenanciu asmenu, teikti teismui tokio pobudžio prašyma suteikia Lietuvos Respublikos CK 3.127 str., 128 str., numatantys išimti, jog dalintinas bendrai igytas turtas arba iki bylos iškelimo, arba iki teismo sprendimo priemimo. Atsakove D. S. visuose savo procesiniuose dokumentuose, esanciuose byloje, jos atstovo paaiškinimuose teismo posedyje bei paskutiniu atsiliepimu i patikslinta ieškovo V. P. ieškini teigia, jog su ieškovu epizodiškai pradejo gyventi nuo 1995 metu gyveno iki 2009 metu liepos menesio, per ši gyvenimo laikotarpi kiekvienas tvarke atskirai savo uždirbtus pinigus, bendro ukio nevede, negyveno normalaus sutuoktinio gyvenimo, net gimus dukrai ieškovas nesuteike savo vardo, neprisidejo ir neprisideda prie dukros Gabijos išlaikymo, kuris teismo sprendimu yra priteistas, šiuo metu yra skolingas 13091 lita, neprisidejo prie dukros priežiuros ir auklejimo. Aiškinant Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 2 d. normoje numatytos išimties iš bendros taisykles turini ir esme, civilines teises doktrinoje ir teismu praktikoje vieningai laikomasi nuomones, jog tokiu atveju prašyma pateikiantis ieškovas V. P. ( ginco šalis ) privalo irodyti, kad šalys nuo 1995 m. iki 2008 metu tikrai gyveno kartu ir vede bendra uki, bei užgyveno prašoma pripažinti bendraja nuosavybe turta. Jeigu bent vienos iš šiu aplinkybiu ginco šalis neirodo, pareiškimas turi buti atmestas, taciau jeigu irodo, tai teismas turi diskrecijos teise nuspresti taikyti LR CK 3.127 str. 2 d. išimtine taisykle ir nepriklausomai nuo antrosios šalies atsakoves D. S. ( ginco šalies ) noro. Teismas, remdamasis civilines teises doktrina, taip pat išaiškina, jog terminas gyvenimas bendrai santuokini gyvenima ir bendro ukio vedimas Lietuvos Respublikos CK 3.4 str. 3.5 str. normos prasme turi buti suprantamas ir aiškinamas placiai : jis reiškia faktini gyvenima bendrai, bendro ukio vedima. Taciau teismas šiuo atveju pagal ieškovo V. P. reikalavimus atsakovei D. S., mano, kad nera galimybes taikyti istatymo anologijos, mano kad klausimo išsprendimas paliktas teismo nuožiurai, šeimos santykiu subjektu teises ir pareigos nustatomos remiantis teisingumo, sažiningumo, protingumo ir kitais bendraisiais teises principais. Aukšciausiasis Teismas laikosi vienodos praktikos, kad nesusituokusiu asmenu gyvenimas drauge, ukio tvarkymas kartu, bendro turto kurimas abieju naudotomis iš bendro ukio gautomis ir asmeninemis lešomis, bendru ju darbu, teismui gali buti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenu susitarima del bendros jungtines veiklos sukuriant bendraja daline nuosavybe. Abeju šaliu ieškovo V. P. ir atsakoves D. S. inašai nelaikomi lygiais, teisminio bylos nagrinejimo metu negincijamai irodyta, kad atsakoves D. S. indelis i bendro turto kurima yra žymiai didesnis, yra ir lešomis ir darbu. Teismas išklauses šaliu ju atstovu aiškinimus šaliu teisinius santykius kvalifikuoja kaip kiekvieno atskira veikla sukuriant ginco turta, kuris nepripažistamas bendru turtu, ir nepripažistamas nesusituokusiu asmenu bendraja daline nuosavybe. Nuosavybes dalis bendrai sukurtoje nuosavybeje yra nustatoma pagal kiekvieno dalyvio prisidejimo darbu ir (ar) lešomis laipsni. (L.AT nutartis Civ. byloje Nr. 3K.-3-479/2008.) Kadangi teisminio bylos nagrinejimo metu buvo nustatyta, kad i ginco turto gausinima, jo išsaugojima, žymiai daugiau lešu yra investavusi atsakove D. S., todel visas turtas igytas gyvenant bendrai, turetu atitekti atsakovei, ji viena augino tris vaikus, rupinosi šeimos gerbuviu. Taigi, teismas, atsižvelgdamas i atsakoves D. S. prašymo teisetuma ir pagristuma, bei spresdamas, jog butent toks prašymo išsprendimas labiau atitinka teisingumo, protingumo bei geros morales principus, nustato, jog šioje byloje turtas nedalintinas. Atsakove ir jos atstovas, nagrinejant ši ieškini mano, kad gyvenant su ieškovu V. P. nesusituokus nebuvo jokio tarp ju susitarimo, isigyti turta bendrosios nuosavybes teise ir, ar ieškovas V. P. prisidejo prie ginco turto isigijimo. Lietuvos Aukšciausiasis teismas 2004 m. rugsejo 24 d. nutartyje pasisake, kad vien tas faktas, kad asmenys, nesudare santuokos, veda bendra gyvenima, nedaro itakos ju turimo turto statusui, kad nesant kitu bendrosios nuosavybes atsiradimo pagrindu, nera pakankama atsirasti vieno sugyventinio teisems i kito sugyventinio igyta turta (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo civiline byla Nr. 3K-3 -497-2004).

Ieškovas nepateike nei vieno rašytinio irodymo, kad jis yra prisidejes savo piniginemis lešomis isigyjant gincijama turta bei siekima tureti turta asmenine nuosavybe kiekvienam. Ieškovas V. P. teigia, kad už bendras lešas su sugyventine isigijo visa gincijama turta, tai yra už tas lešas, kurias sukaupe bendrai gyvendami nuo 1995 m. rudens iki 208 m. liepos menesio, kuomet buvo sumoketi pinigai už perkama nurodyta turta., yra ieškovo pridedama pažyma apie gaunama atlyginima ir garažo vartu pirkimo-pardavimo sutaris. (b.l. 47,48,55-56,115,121), niekas negincijo, kad ieškovas tam tikrais laikotarpiais dirbo ir uždirbo, ieškovui uždirbtu pinigu reikejo maitinimuisi ir kitoms asmeninems išlaidoms. Garažo vartu pirkimo-pardavimo sutartis su UAB „Morita“ už 1100 litu buvo sudaryta su ieškovu, V. P.. (b.l. 115). Šis visas turtas buvo nupirktas už atsakoves D. S. lešas pardavus 1999 m. rugsejo 3 d, buta, esanti (duomenys neskelbtini), . ir 1999 m. rugsejo 6 d. nupirko nama, esanti (duomenys neskelbtini), sutartys apiformintos atsakoves D. S. vardu. . Teismo manymu ieškovo reikalavimai, siekiant atsakoves turto, paneigti byloje esamais rašytiniais irodymais ir liudytoju parodymais, teismo manymu šalims gyvenant kartu trylika metu atsakovei D. S., priklausanciame bute ir name, auginant du sunus ir dukra, jais rupinantis ir prižiurint, tvarkant namus, ruošiant maista ir bendrai rupinantis šeima inašas i bendra turta yra didžiulis ir neikainuojamas jokiais pinigais. Teismas ivertines materialaus pobudžio kriterijus nusprendžia savo sprendima šioje byloje pagristi bendrais teises, geros morales, teisingumo ir protingumo principais ( Lietuvos Respublikos CK 3.127 str. 3 d., LR CPK 3 str. 5 ir 6 d.d. ). Teismas, remdamasis ginco šaliu pripažintais faktais ir bylos dokumentais, sprendžia, kad yra negincytinai nustatyta, jog namu valda, kurioje yra naujai sukurtas ginco turtas bei buities daiktai, yra atsakoves vaiku teviške – iš to teismas sprendžia, kad pagal aukšciau pabrežtus principus daugiau teisiu i šiuos daiktus turi butent atsakove D. S., jau gana ilga laika del ieškovo V. P. veiksmu atsakove negalejo visa apimtimi ir laisvai igyvendinti savo nuosavybes ir teiseto valdymo i ši ginco turta, del neteiseto šiu teisiu ribojimo patyre negatyvius išgyvenimus bei tai kenke jos sveikatai, kas pagal geros morales ir teisingumo principus orientuoja ginca nagrinejanti teisma labiau gintinais pripažinti butent atsakoves D. S. interesus bei teisingumo lukescius šiame gince, ieškovas V. P., budamas sveikas ir fiziškai stipresnis, turi daugiau galimybiu be didesnes žalos sau „susikurti nauja gyvenima“ kitoje vietoje savo pasirinkimu.

Iš ieškovo priteistinas 1565,73 litai žyminis mokestis už ieškinio, kurio mokejimas LR CPK 84 str. tvarka sumokejo 300 litu, kita dalis teismo buvo atideta (b.l. 17) iki šio sprendimo priemimo. Bylinejimosi išlaidu atlyginimo šalims bei valstybei paskirstymas išsprestinas pagal LR CPK 93 str. 2 d. taisykles. Teismo turetos bylos nagrinejimo išlaidos, susije su procesiniu dokumentu iteikimu šioje byloje, sudaro 31,70 litu, jos valstybei išieškotinos iš atsakovu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškini ir patikslinta ieškini atmesti.

Ieškovo V. P. prašyma pripažinti nekilnojamaji turta: 55/100 gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su 2 ukio pastatais ir kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriu vidutine rinkos verte yra 69543 litai (65455+624+3097+367), žemes sklypa, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio vidutine rinkos verte 25440 litai, kilnojamuosius daiktus: 1700 litu vertes spinta, 1100 litu vertes sekcija, 1200 litu vertes dvivieti foteli, 300 litu vertes komoda, stiklini 700 litu vertes svetaines staliuka, 300 litu vertes namu kina 500 litu vertes nešiojama kompiuteri, 2500 litu vertes virtuves komplekta, 400 litu vertes mikrobangu krosnele, 500 litu vertes žoliapjove ir 600 litu vertes benzinini pjukla, iš viso priteisiant kilnojamuju daiktu už 9800 llitu, ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), , ir atsakoves D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), bendraja daline nuosavybe, atmesti kaip neteiseta ir nepagrista.

Ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), jam paskirti ½ dali turto, ipareigojant atsakove D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Vienybes g. 3, Marijampoleje, jam išmoketi 52392 litu pinigine kompensacija, jai paliekant turta natura (55/100 gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su 2 ukio pastatais ir kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ), kuriu vidutine rinkos verte yra 69543 litu (65455+624+3097+367), žemes sklypa, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), , kurio vidutine rinkos verte 25440 litu, kilnojamuosius daiktus: 1700 litu vertes spinta, 1100 litu vertes sekcija, 1200 litu vertes dvivieti foteli, 300 litu vertes komoda, stiklini 700 litu vertes svetaines staliuka, 300 litu vertes namu kina 500 litu vertes nešiojama kompiuteri, 2500 litu vertes virtuves komplekta, 400 litu vertes mikrobangu krosnele, 500 litu vertes žoliapjove ir 600 litu vertes benzinini pjukla, iš viso priteisiant kilnojamuju daiktu už 9800 litu, paskirti ieškovui asmenines nuosavybes teisemis, atmesti kaip neteiseta ir neirodyta.

Priteisti iš ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1565,73 litu žyminio mokescio valstybei už jam prašomo priteisti ½ dali turto, tai yra 62191 litu turto dali.

Priteisti iš ieškovo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 17,70 litu turetu pašto išlaidu už procesiniu dokumentu išsiuntima šalims.

( Išlaidas valstybei gera valia sumoketi i Valstybines mokesciu inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansu ministerijos, istaigos kodas 188659752 saskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esancia AB bankas „Hansabankas“ banko kodas 73000, imokos kodas 5660)

Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampoles rajono apylinkes teisma.