Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo E. V. prašymą dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu E. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį 11 metų laisvės atėmimo bausme. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu E. V. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2012 m. kovo 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2011 m. gegužės 16 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis ir E. V. paskirta galutinė 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Kaimo miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 2011 m. birželio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. gegužės 16 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, 2012 m. kovo 2 d. pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir E. V. paskirta galutinė vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė, kuri paskirta atlikti pataisos namuose. 2017 m. Kauno apylinkės teismo nutartimi nuteistasis E. V. iš Kybartų pataisos namų lengvosios grupės perkeltas į atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimo. Bausmės pradžia – 2010 m. rugsėjo 21 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 21 d. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas nuo 2018 m. sausio 21d.

2018 m. balandžio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas nuteistojo E. V. prašymas išaiškinti terminų skaičiavimą dėl specialiosios teisės atėmimo – uždraudimo vairuoti transporto priemonę.

Teikimas Kauno apylinkės teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361, 362 straipsnių pagrindais ir tvarka nerengiant posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas atmestinas.

Vadovaujantis LR BPK 362 straipsnio 4 dalimi klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.

Susipažinus su pateikta medžiaga, nustatyta, kad nuteistasis E. V. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 253 straipsnio 1 dalyje, bei 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas galutine subendrinta 11 (vienuolikos) metų terminuoto laisvės atėmimo bausme. 2012 m. kovo 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalis dėl E. V. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį panaikinta ir nustatyta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 30 d. priėmė nuosprendį, kuriuo E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje ir nuteistas 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 68 straipsniu E. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise, vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu E. V. pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirta 4 (ketverių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi subendrinta apėmimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu (pakeistu 2012 m. kovo 2 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) paskirta galutine 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.

Galutinės subendrintos bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 21 d.

Nuteistasis nurodo, kad jo atžvilgiu, 2011 m. birželio 30 d. buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį ir jam paskirta 4 (keturių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 3 (trejiems) metams paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, nors šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę jis atliko dar 2016 m. balandžio 20 d. Nuteistasis taip pat nurodo, kad 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kuri pakeista 2012 m. kovo 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, todėl 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė laikoma neatlikta. Nuteistasis teigia, kad esant šioms aplinkybėms yra pažeistas dvigubo baudžiamumo principas ir prašo išaiškinti kaip turi būti taikomas terminų skaičiavimas, dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teisės vairuoti transporto priemonę. Tokie nuteistojo argumentai yra nepagrįsti, todėl atsisakytina teikimą tenkinti.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, skiriant bausmę svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014).

BK 68 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirta kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo arba arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnyje numatyta nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vykdymo tvarka. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu uždraudimas naudotis specialia teise paskirtas kartu su laisvės atėmimo bausme, ši baudžiamojo poveikio priemonė pradedama vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos.

E. V. baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, buvo paskirta kartu su 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme 4 (ketverių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi subendrinta apėmimo būdu su Vilniaus apygardos teismo teismo 2011 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu (pakeistu 2012-03-02 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu) paskirta galutine 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Galutinės subendrintos bausmės pabaiga – 2021 m. rugsėjo 21 d. Atsižvelgiant į tai, kad galutinės subendrintos bausmės pabaiga yra 2021 m. rugsėjo 21 d., ir į BK 68 straipsnio 4 dalies nuostatas, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemonę taikoma nuo laisvės atėmimo bausmės pradžios, o teismo paskirtos 3 (trijų) metų baudžiamojo poveikio priemonės terminas pradedamas skaičiuoti po to, kai asmuo paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos ir tai visiškai atitinka BPK 357 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą imperatyvą, todėl priešingai, ne to prašo nuteistasis, nereikalauja jokio papildomo aiškinimo atskiru teismo procesiniu dokumentu.

Nuteistasis taip pat nurodo, kad dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės yra pažeistas Europos žmogaus teisių konvencijos 7 protokolo 4 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas dvigubo nebaudimo principas.

Draudimo persekioti ir bausti asmenį už tą patį nusikaltimą principas aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą byloje, negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamąjį procesą dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, neatskiriamai susijusių tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta. Šis principas reiškia ir tai, kad jeigu asmuo už teisei priešingą veiką buvo patrauktas ne baudžiamojon, bet administracinėn atsakomybėn, t. y. jam buvo pritaikyta sankcija – paskirta nuobauda ne kaip už nusikaltimą, bet kaip už administracinį nusižengimą, jis už tą veiką negali būti traukiamas dar ir baudžiamojon atsakomybėn (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas šio principo aiškinimą, yra nurodęs, kad tokio principo įtvirtinimo tikslas yra uždrausti ne tik nubaudimą už tą pačią veiką, dėl kurios baudžiamasis procesas buvo pabaigtas galutiniu sprendimu, bet ir baudžiamojo proceso dėl tokios veikos pakartojimą, kad administracinės teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio, o pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminių veikos požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167-788/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-7-183-648/2017).

Atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir į aukščiau išdėstytą, teismas pažymi, kad baudžiamosios poveikio priemonės, kuri skirta padėt įgyvendinti bausmės paskirtį, paskyrimas kartu su bausme, bendrąja prasme nėra laikytinas draudimo persekioti ir bausti asmenį už tą patį nusikaltimą principo pažeidimu, be to, šioje dalyje nuteistasis turėjo galimybę šiuos argumentus nurodyti susijusiuose apeliaciniuose bei kasaciniuose procesuose, kai tuo tarpu teikimą nagrinėjantis apylinkės teismas šio klausimo iš esmės nesprendžia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsniu, 362 straipsniu, 364 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. V. teikimą Nr. T-1094-1049/2018, dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo, atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.