Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei A. A. (A. A.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo G. A..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškinį dėl skolos priteisimo, jo neįrodžius, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. G. A. netinkamai vykdant kreditinius įsipareigojimus bankas 2015 m. gruodžio 11 d. kredito sutartį vienašališkai nutraukė (t. 1, b. l. 21). Bankui 2016 m. lapkričio 7 d. išduotas Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro notaro M. K. vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 59 801,11 Eur skolos pagal Kreditavimo sutartį, 5 proc. dydžio įstatymo nustatytų palūkanų, skaičiuojamų nuo 59 277,66 Eur sumos nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, 16 proc. dydžio metinių palūkanų nuo dalies nesumokėtų palūkanų sumos (t. y. nuo 208,30 Eur) nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo bei vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų – 164,84 Eur, išieškojimo iš bankui įkeisto nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 45).

10. 2017 m. rugsėjo 7 d. turto pardavimo iš varžytynių akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad antstolė L. P. 2017 m. rugpjūčio 11 d. įvykusiose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 47 843 Eur (t. 1, b. l. 26). Tarp pradinės ieškovės ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2017 m. rugsėjo 17 d. buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią pradinė ieškovė dalį reikalavimų į G. A. skolą perleido UAB „Būsto paskolų draudimas“ (t. 1, b. l. 23–25). Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovė ir trečiasis asmuo informuoti 2017 m. rugsėjo 28 d. pranešimu (t. 1, b. l. 20). Ieškinyje nurodyta, jog nuo 2017 m. spalio 1 d. visos banko N. B., AB, Lietuvos skyriaus teisės ir pareigos buvo perleistos bankui AB DNB bankui, kuris tuo pačiu metu buvo pervadintas į L. B., AB. Ieškinyje nurodyta, kad atsakovės skolą sudaro 208,30 Eur nesumokėtų palūkanų, 389,66 Eur sutartinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos (notaro priteistos 16 proc. palūkanos pagal Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.2 p., apskaičiuotos už laikotarpį iki 2018 m. gruodžio 11 d. nuo 208,30 Eur nesumokėtų palūkanų sumos); 16 proc. sutartinės įsipareigojimų nevykdymo palūkanos nuo nesumokėtų palūkanų 208,30 Eur sumos, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki visiško palūkanų sumokėjimo (Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.2 p.) (pateiktoje įsipareigojimų nevykdymo palūkanų detalizacijoje nurodyta, kad skolą sudaro 389,66 Eur (t. 1, b. l. 57).

11. 2019 m. sausio 2 d. Turto, teisių ir pareigų perdavimo–priėmimo aktu pradinė ieškovė perleido visas teises ir pareigas visuose teismo, arbitražo ar kituose teisiniuose procesuose, kuriuose dalyvauja pradinė ieškovė, L. B., AS, veikiančiai per L. B., AS, Lietuvos skyrių (t. 1, b. l. 74–78). Teismui buvo pateikta 2019 m. sausio 15 d. tarp L. B., AS, ir „Intrum D. F. AG“, SIA “I. L.“, UAB „Intrum Lietuva“ pasirašyta Reikalavimo teisių pardavimo–pirkimo ir perleidimo sutartis, kurios 2.3 punkte nurodyta, jog kiekvieno reikalavimo negrąžintos sumos apibūdintos ir dokumentuotos atitinkamame priede. Informacija apie negrąžintas sumas buvo atnaujinta pagal 2018 m. spalio 31 d. duomenis prieš pasirašant Sutartį, tačiau vertė buvo nustatyta 2018 m. spalio 31 d., nurodant pagrindinę skolos sumą, mokėtiną skolininkų reikalavimų atžvilgiu. Šioje Sutartyje 2018 m. spalio 31 d. yra atitinkama apskaitos data reikalavimų atžvilgiu pirkėjo naudai (toliau vadinama Atskaitos diena). Pardavėjas privalo per 3 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo nurodyti orientacinę datą dėl palūkanų, baudų ir kitų skolininkų mokėtinų sumų reikalavimų atžvilgiu. Sutarties 2.4 punkte nustatyta, jog kartu su reikalavimais perduodamos visos iš reikalavimų kylančios ar su jais tiesiogiai susijusios šalutinės teisės, pvz., turtinės teisės į delspinigius, baudas, procesines palūkanas, išlaidas, patirtas savanoriško reikalavimų sumų išieškojimo metu, bylinėjimosi išlaidas, o sutarties 2.5 punkte nustatyta, kad kartu su reikalavimais pardavėjas perduoda savo garantus ir (arba) teises reikalauti, kad solidariai atsakingi asmenys įgyvendintų įsipareigojimus, jei tokie atsiranda, o solidariai atsakingi asmenys gali būti identifikuoti iš sandorio, iš kurio reikalavimas atsiranda.

12. Pirmosios instancijos teismas remdamasis anksčiau minėtais byloje ieškovės pateiktais įrodymais, nusprendė, kad nesant duomenų apie N. B., AB, perleistą reikalavimo sumą L. B., AB, L. B., AS, perleidus UAB „Intrum Lietuva“ reikalavimo teisę į 0 Eur, 2017 m. rugsėjo 19 d. Reikalavimo perleidimo sutartyje nurodžius neatitinkančius duomenis apie Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro vykdomuoju įrašu patvirtintą skolininko ir laiduotojos 556,50 Eur skolą bankui, įraše apie solidarių skolininkų skolą bankui 2016 m. lapkričio 7 d. ir pan., apie skolos dengimą UAB „Būsto paskolų draudimas“, kai ši nebuvo dar išmokėjusi bankui visos draudimo išmokos, įvertinus kitus bylos įrodymus, ieškinys laikytas neįrodytu, todėl atmestas.

13. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė ir nepaaiškino, kodėl sprendžiant klausimą dėl ieškinio reikalavimo priteisti 16 proc. dydžio metinių palūkanų, vadovaujasi ne ieškovės pateiktu skaičiavimu, o savo nepagrįstais skaičiavimais.

14. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nacionalinius teismus įpareigoja išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui; teismų ir tribunolų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti; sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. H. prieš Suomiją, 2001 m. rugsėjo 27 d., Nr. 4968/99, Par. 30).

15. Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas taip pat įpareigoja teismą motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma nurodyti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą.

16. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį ir motyvus, negali nepritarti apeliantės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas deklaratyviai nurodo, jog byloje laikytina įrodyta, kad 16 proc. palūkanos nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki ieškinyje nurodytos datos (2018 m. gruodžio 11 d.) sudaro ne 389,66 Eur, bet 73,69 Eur. Pirmosios instancijos teismas šios savo išvados nepagrindė jokiais įrodymais ar atliktais skaičiavimais, nors tokia išvada buvo viena iš esminių lėmusių bylos baigtį. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nemotyvavo bei nepaaiškino, kokiu būdu apskaičiavo anksčiau nurodytą 16 proc. palūkanų sumą.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, kad teismas, formuluodamas sprendimo motyvus, turi pateikti įtikinamus argumentus, kodėl teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismo motyvai gali būti formuluojami bet kokiu teismui priimtinu, tačiau oficialiam dokumentui tinkančiu kanceliariniu stiliumi. Vienas iš teisinio argumentavimo ir teisinio teksto kompozicijos stilių yra, kai teismas savo išvadas nurodo kaip vienintelį logišką nustatytų faktų ir taikytinų teisės normų rezultatą. Pasirinkęs tokį teisinio argumentavimo stilių, teismas, siekdamas įtikinti bylos šalis ir visuomenę sprendimo teisingumu, ne tik nurodo, kad jo išvados yra teisingos, bet ir tai, kodėl kitos, konkuruojančios teisės normų taikymo alternatyvos negalimos šioje byloje. Tokie, t. y. papildomi, argumentai tik sustiprina teismo sprendimo motyvus ir leidžia tinkamai įgyvendinti LR CPK 270 straipsnio 4 dalies ir 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2010).

18. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vykdė numatytą teismo sprendimo motyvavimo pareigą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė ir nepaaiškino, kodėl sprendžiant klausimą dėl ieškinio reikalavimo priteisti 16 proc. dydžio metinių palūkanų, vadovavosi ne ieškovės pateiktu skaičiavimu, o savo skaičiavimais, kurių nepagrindė jokiais įrodymais.

19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis ieškovas kartu su ieškiniu pateikė ir priedus, tarp kurių yra 2016 m. lapkričio 7 d. išduotas Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro notaro M. K. vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 59 801,11 Eur skolos pagal Kreditavimo sutartį, 5 proc. dydžio įstatymo nustatytų palūkanų, skaičiuojamų nuo 59 277,66 Eur sumos nuo vykdomojo įrašo išdavimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, 16 proc. dydžio metinių palūkanų nuo dalies nesumokėtų palūkanų sumos (t. y. nuo 208,30 Eur) nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo bei vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų – 164,84 Eur išieškojimo iš bankui įkeisto nekilnojamojo turto: buto (duomenys neskelbtini), taip pat pateikti paaiškinimai, nurodyti 2019 m. vasario 11 d. prašyme dėl ieškinio trūkumų šalinimo (t. 1, b. 1. 102–106), kurie aiškiai pagrindžia atsakovės bei trečiojo asmens įsiskolinimo (16 proc. dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanų) atsiradimo eigą bei dydį.

20. Įsipareigojimų nevykdymo palūkanų dydžiui pagrįsti byloje yra pateikta įsipareigojimų nevykdymo palūkanų detalizacija pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 57), iš kurios matyti, kad įsipareigojimų nevykdymo palūkanos buvo apskaičiuotos nuo nesumokėtų sumų – nuo pradelstų kredito įmokų bei nuo pradelstų palūkanų. Visos šios sumos yra nurodytos Įsipareigojimų nevykdymo palūkanų detalizacijoje, t. y. nurodyta, kokios grąžintinos kredito sumos ir mokėtinos palūkanos yra pradelstos, kiek truko 2006 m. liepos 26 d. Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidimas. Tokiu būdu įsipareigojimo nevykdymo palūkanos buvo apskaičiuotos nuo pradelstų kredito įmokų ir pradelstų palūkanų už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. (iki kreipimosi į teismą dienos).

21. Remdamasi ieškovės pateikta Įsipareigojimų nevykdymo palūkanų detalizacija, teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiasis asmuo ir atsakovė kredito nebemokėjo nuo 2015 m. gegužės 20 d., todėl įsipareigojimo nevykdymo palūkanos buvo skaičiuojamos nuo šios datos pagal formulę: (pradelstas paskolos likutis (t. y. pradelsta grąžinti kredito įmoka) + pradelstos palūkanos) x įsipareigojimų nevykdymo palūkanų procentas (t. y. 16 proc.) / 360 (t. y. pagal Kreditavimo sutarties 5.1 p. kredito palūkanos yra skaičiuojamos pagal realų kalendorinių dienų skaičių, laikant, kad metuose yra 360 dienų) x dienų skaičius (t. y. kiek truko Kreditavimo sutarties pažeidimas). Už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 20 d. iki 2015 m. gruodžio 18 d. (t. y. iki paraiškos pateikimo UAB „Būsto paskolos draudimas“ išmokai gauti) buvo skaičiuojamos įsipareigojimo nevykdymo palūkanos nuo pradelstų kredito įmokų ir pradelstų palūkanų, o nuo 2015 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. gruodžio 11 d. įsipareigojimų nevykdymo palūkanos buvo skaičiuojamos tik nuo pradelstų palūkanų, nes visų pradelstų palūkanų nepadengė UAB „Būsto paskolų draudimas“ – buvo padengtas negrąžintas kreditas ir dalis (3 mėnesių laikotarpio) palūkanų.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktas palūkanų apskaičiavimas laikytinas pagrįstu, kadangi byloje nėra duomenų, kodėl toks apskaičiavimas turėtų būti vertinamas priešingai, kaip klaidingas ar netikslus, todėl spręstina, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 208,30 Eur nesumokėtų palūkanų ir 389,66 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, iš viso 597,96 Eur, 16 procentų dydžio metinių palūkanų pagal kreditavimo sutartį, skaičiuojamų nuo pagal kreditavimo sutartį pradelstų mokėti mokėjimo sumų (negrąžintų palūkanų), t. y. nuo 208,30 Eur sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško įsipareigojimų (negrąžintų palūkanų) įvykdymo (kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.2 punktas), tenkintinas.

23. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neprieštaravo dėl reikalavimo teisių perleidimo, priėmė nutartį, kurios pagrindu pradinis ieškovas buvo pakeistas naująja ieškove (apeliante), t. y. UAB „Intrum Lietuva“. Tačiau skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė naują nepagrįstą išvadą, t. y. kad naujasis kreditorius iš pradinio kreditoriaus perėmė reikalavimo teisę į atsakovės ir trečiojo asmens skolą, sudarančią 0 Eur, ir remiantis šia išvada nepagrįstai atmetė ieškinį.

24. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai įvertinus skundžiamo sprendimo turinį ir motyvus, matyti, kad pirmosios instancijos teismas taip pat iškėlė klausimą ir dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties apimties bei pagrįstumo.

25. Pažymėtina, kad pradiniam ieškovui pareiškus ieškinį teisme bei jame išdėsčius savo reikalavimus, vėliau pateikta informacija, kad pradinis kreditorius savo reikalavimo teises, įskaitant reikalavimo teisę, kurios įgyvendinimo siekiama šioje civilinėje byloje, sandoriu perleido naujajai kreditorei, t. y. UAB „Intrum Lietuva“. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 1 d. priėmė nutartį, kurios pagrindu pradinis ieškovas buvo pakeistas naująja ieškove, t. y. UAB „Intrum Lietuva“. Taigi pirmosios instancijos teismas nekvestionavo fakto, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovei UAB „Intrum Lietuva“ buvo perleista reikalavimo teisė į ieškinio reikalavimuose nurodytas pinigines sumas. Tačiau skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė naują išvadą, t. y. kad naujasis kreditorius iš pradinio kreditoriaus perėmė reikalavimo teisę į atsakovės ir trečiojo asmens skolą, sudarančią 0 Eur, ir remiantis šia išvada atmetė ieškinį.

26. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo perleidimo sutarties vertinimu, kad naujasis kreditorius iš pradinio kreditoriaus perėmė reikalavimo teisę į atsakovės ir trečiojo asmens skolą, sudarančią 0 Eur, ir ieškovei UAB „Intrum Lietuva“ nebuvo perleista reikalavimo teisė į ieškinio reikalavimuose nurodytas pinigines sumas.

27. Remiantis 2019 m. sausio 15 d. Reikalavimo teisių pardavimo–pirkimo ir perleidimo sutartimi (toliau – Reikalavimo perleidimo sutartis), nustatyta, kad apeliantė perėmė reikalavimo teisę ne į atsakovės ir trečiojo asmens pagrindinę skolą (nurodomą 0 Eur), bet į visas kitas iš šio reikalavimo kylančias ar su juo tiesiogiai susijusias šalutines teises, pvz. turtines teises į delspinigius, baudas, procesines palūkanas, išlaidas, patirtas savanoriško reikalavimų sumų išieškojimo metu, bylinėjimosi išlaidas, įskaitant, bet neapsiribojant, turtines teises, dėl kurių įgyvendinimo pareikštas ieškinys nagrinėjamoje byloje.

28. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad sutarties šalys numatė, jog „Pardavėjas privalo per 3 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo nurodyti orientacinę datą dėl palūkanų, baudų ir kitų skolininkų mokėtinų sumų Reikalavimų atžvilgiu“, t. y. Reikalavimo perleidimo sutartimi bankas įsipareigojo nurodyti ir papildomus duomenis apie mokėtinas palūkanas, baudas. Pažymėjo, jog reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu byla jau buvo nagrinėjama teisme, t. y. palūkanų suma, kaip solidariosios skolininkės skola bankui, buvo konkrečiai nurodyta ieškinyje, tad teismas kėlė klausimą – kodėl priede prie reikalavimo perleidimo sutarties nebuvo nurodyta konkreti pradinio kreditoriaus reikalaujama skola.

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog reikalavimo perleidimo sutarties 2.3. punkte numatyta, jog „kiekvieno reikalavimo negrąžintos sumos yra apibūdintos ir dokumentuotos atitinkamame priede“. Informacija apie negrąžintas sumas buvo atnaujinta pagal 2018 m. spalio 31 d. duomenis pasirašant Sutartį, tačiau vertė buvo nustatyta 2018 m. spalio 31 d. nurodant pagrindinę skolos sumą, mokėtiną skolininkų reikalavimų atžvilgiu. Šioje Sutartyje 2018 m. spalio 31 d. yra atitinkama apskaitos data reikalavimų atžvilgiu pirkėjo naudai. Pažymėtina, jog pradinis ieškovas į teismą kreipėsi 2018 m. gruodžio 11 d., o reikalavimo perleidimo sutartyje numatyta aiški atskaitos data 2018 m. spalio 31 d., kada paskutinį kartą buvo atnaujinti duomenys prieš juos perduodant pirkėjui. Taigi darytina išvada, kad pradinio kreditoriaus įsipareigojimas nurodyti orientacinę datą dėl mokėtinų sumų nėra susijęs su paties reikalavimo perleidimo esme ir apimtimi.

30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pernelyg kritiškai įvertino reikalavimų perleidimo sutartį ir nepagrįstai padarė išvadą, kad naujoji ieškovė neturi reikalavimo teisės į ieškinio reikalavimuose nurodytas pinigines sumas, nes tiek pradinis kreditorius, tiek ir naujoji kreditorė teismui pareiškė ir rašytiniais įrodymais patvirtino, kad reikalavimo teisės, kurių įgyvendinimo kreipiantis į pirmosios instancijos teismą siekė pradinis kreditorius, buvo perleistos naujajai kreditorei, t. y. UAB „Intrum Lietuva“. Kitu atveju tokios sutarties (Reikalavimo perleidimo) sudarymas netektų prasmės ir reikštų nuostolingo sandorio sudarymą apeliantės atžvilgiu.

31. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime taip pat iškėlė klausimą dėl trečiojo asmens ir atsakovės skolinio įsipareigojimo, t. y. pagrindinės skolos dydžio, UAB „Būsto paskolų draudimas“ pradėjus mokėti draudimo išmoką N. B., AB. Nagrinėjau atveju teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinės skolos dydis ir jo pokyčiai draudimui pradėjus mokėti draudimo išmoką bankui nėra susiję su ieškinio reikalavimų esme, todėl neturėjo būti vertinami šios bylos kontekste. Pažymėtina tai, kad palūkanų įsiskolinimo suma, dėl kurios buvo pareikštas ir nagrinėjamas civilinis ieškinys, atsirado anksčiau, nei bankas kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, todėl pagrindinio įsiskolinimo dydžio pokytis ieškiniu reikalaujamų palūkanų dydžiui jokios įtakos iš esmės neturėjo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino anksčiau nurodytas aplinkybes kaip pagrindžiančias ieškinio reikalavimų nepagrįstumą.

32. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateikto ieškinio, reikalavimo perleidimo sutarties, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų detalizacijos turinį, kitą bylos medžiagą ir ginčijamo sprendimo motyvus, konstatuoja, kad ieškovė įrodė ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmestas, priimtas netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, netinkamai taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl laikytinas nepagrįstu ir naikintinas, ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas. Ieškovei priteistina iš atsakovės 208,30 Eur nesumokėtų palūkanų, 389,66 Eur įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, iš viso 597,96 Eur, 16 procentų dydžio metinės palūkanos pagal kreditavimo sutartį, skaičiuojamas nuo pagal kreditavimo sutartį pradelstų mokėti mokėjimo sumų (negrąžintų palūkanų), t. y. nuo 208,30 Eur sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško įsipareigojimų (negrąžintų palūkanų) įvykdymo (kreditavimo sutarties bendrosios dalies 5.2 punktas) (CPK 326 straipsnis 1 dalis 2 punktas).

Dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo

34. CPK 93 str. 5 d. nustatyta, jog tais atvejais, kai apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos CPK 93 str. 4 d., suteikiančios teismui teisę nukrypti nuo LR CPK 93 str. 1 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

36. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme patyrė 438,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 423,50 Eur už advokato pagalbą ir 15 Eur žyminio mokesčio. Šios išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija). Apeliantės ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistina 438,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

37. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad apeliantė apeliacinės instancijos teisme patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų už sumokėtą žyminį mokestį. Apeliacinį skundą patenkinus visiškai, iš atsakovės ieškovei priteistina 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

38. Iš viso iš atsakovės ieškovei priteistina 453,50 (438,50 + 15) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

n u sprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės A. A. (A. A.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 208,30 Eur nesumokėtų palūkanų, 389,66 Eur įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, iš viso 597,96 Eur, 16 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo (negrąžintų palūkanų), t. y. nuo 208,30 Eur sumos nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. gruodžio 13 d.) iki visiško įsipareigojimų (negrąžintų palūkanų) įvykdymo ir 453,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.