Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo „PlusPlus Capital“ AS prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo suinteresuotiems asmenims A. J., K. J., antstoliui Raimundui Stanislauskui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2017 m. spalio 6 d. paskelbiant pranešimą ir pasirašytinai (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, b. l. 64–66, el. byla, b. l. 134–135). Atsiliepimų ar prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

Iš bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagų nustatyta, kad nuo 2015 m. kovo 12 d. antstolio R. Stanislausko kontoroje vykdomas 2015 m. vasario 17 d. Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojos „Swedbank“, AB naudai (vykd. b. l. 1, 6). 2016 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pradinė išieškotoja „Swedbank“, AB jos teisių perėmėja „PlusPlus Capital“ AS (vykd. b. l. 47). Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenimis A. J. yra vedęs (vykd. b. l. 3). 2015 m. balandžio 21 d. Turto arešto aktu antstolis R. Stanislauskas areštavo skolininkui A. J. priklausančias transporto priemones bei 2015 m. balandžio 21 d. patvarkymu areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias jo sąskaitose (vykd. b. l. 13–15, 18, 22–24). Jokių kitų duomenų apie skolininkui A. J. asmeniškai ar bendrai su sutuoktine priklausantį turtą ar jo nebuvimą vykdomojoje byloje nėra. 2017 m. balandžio 13 d. antstolis R. Stanislauskas priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė „PlusPlus Capital“ AS ir bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į Kauno apylinkės teismą dėl skolininko A. J. turto dalies, kuris yra bendra su kitu asmeniu nuosavybė, nustatymo (vykd. b. l. 53, 55). 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymu antstolis R. Stanislauskas areštavo skolininko A. J. sutuoktinės K. J. darbo užmokesčio dalį – ½ UAB „BDO AUDITAS IR APSKAITA“ gaunamo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos (vykd. b. l. 61–62, 83–84). 2017 m. gegužės 15 d. skolininkas A. J. ir jo sutuoktinė K. J. sudarė Povedybinę sutartį, kurioje nustatė asmeninį kiekvienos iš šalių turto ir turtinių prievolių teisinį režimą, o ši sutartis įregistruota Vedybų sutarčių registre (Vedybų sutarties/turto padalijimo identifikavimo kodas: (duomenys neskelbtini)) ir išsiųsta antstolio žiniai (vykd. b. l. 88–93, 102–106, 123–128, 130–134, 144–148). 2017 m. rugsėjo 25 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1887-773/2017 buvo panaikinta 2017 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo nustatyta, jog skolininkui A. J. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine K. J. priklauso ½ dalis K. J. gaunamų su darbo santykiais susijusių pajamų (darbo užmokesčio iš UAB „BDO auditas ir apskaita“) (vykd. b. l. 63–65, 75–77, 166–168).

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu 2017 m. liepos 1 d. pasikeitė CPK 667 straipsnio, reglamentuojančio skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymą, redakcija, tačiau prašymas baigtinas nagrinėti pagal pareiškimo pateikimo teismui metu galiojusį teisinį reglamentavimą.

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Sutarties laisvės principas suponuoja, kad sutuoktiniai laisva valia gali nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą), tačiau negali (neturi teisės) savo susitarimu pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo (CK 6.157 straipsnis), nepaisyti pareigos sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis) bei ignoruoti įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) privalomumą, nustatyti gerai moralei arba viešajai tvarkai prieštaraujančias sutarties sąlygas (CK 3.83 straipsnio 2 dalis, 3.101 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį, kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina savaime (per se) prieštaraujančia gerai moralei, viešajai tvarkai ar pažeidžiančia kitų asmenų teises, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

CK 3.100 straipsnyje yra įtvirtinti sutuoktinių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, o vienas iš jų – sutuoktinių susitarimas pakeisti įstatymų nustatytą turto teisinį režimą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Šiuo atveju skolininkas A. J. ir jo sutuoktinė K. J. 2017 m. gegužės 15 d. sudaryta Povedybine sutartimi nustatė savo turto ir turtinių prievolių teisinį režimą, kad kiekvieno iš sutuoktinių gautas turtas bei turtinės prievolės, išvardintos minėtoje sutartyje, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Taigi, skolininko A. J. ir jo sutuoktinės K. J. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigusi ir nebeturi bendrosios jungtinės nuosavybės statuso, o skolininko sutuoktinės K. J. pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos ir kitos išmokos, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektu dėl jos sutuoktinio asmeninių prievolių. (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.100 straipsnio 7 punktas, 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuotina, kad išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba vėliau gautinas K. J. pajamas, todėl pareiškėjos „PlusPlus Capital“ AS pareiškimas netenkintinas.

2017 m. rugsėjo 25 d. Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. e2S-1887-773/2017 nurodyti dokumentai nereikalautini, nes, paaiškėjus aplinkybei dėl skolininko ir jo sutuoktinės sudarytos povedybinės sutarties, jie neturės esminės reikšmės bylos baigčiai (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 7 dalis).

Iš pareiškėjos priteistinos 13,87 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2, 44).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 269, 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos „PlusPlus Capital“ AS pareiškimo netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamos „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo (įmonės kodas 303012217, buveinė Vilniuje, Perkūnkiemio g. 18–64, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT80 7300 0101 4485 7446, „Swedbank“, AB), 13,87 Eur (trylikos eurų 87 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti: elektroninėmis ryšio priemonėmis – pareiškėjai, paštu – suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.