Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-752-662/2024

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-11-27
Bylos Nr.: eA-752-662/2024
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00072-2023-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“
Atsakovas: Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinei muitinei
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Olertra“, uždaroji akcinė bendrovė „Alpi Baltika“

Kategorijos

13.6.1.7Tranzitas
13.7.2Skolos muitinei atsiradimas

Administracinė byla Nr. eA-752-662/2024Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00072-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 13.6.1.7; 13.7.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Olertra“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Alpi Baltika“) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Vingės Transsphere Logistika“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Vilniaus TM) 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 18KP-16-573 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ (toliau – ir Vilniaus TM sprendimas); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, ir Departamentas) 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 1AE-207 „Dėl UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundo“ (toliau – ir Departamento sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. 2022 m. sausio 14 d. Vilniaus TM krovinių poste „Paneriai“ prekei „sintetinės virvės“ (53 kg) buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal lydimąjį dokumentą T1 Nr. 22LTVR500018243093. Kaip tranzito procedūros vykdytoja nurodyta UAB „Vingės Transsphere Logistika“. Krovinys buvo nukreiptas į Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą (LTVK3000). 2022 m. vasario 3 d. raštu Nr. (8.1/16)-2V-1556 pareiškėjas informuotas apie nebaigtą tranzito procedūrą pagal T1 deklaraciją Nr. 22LTVR500018243093 bei paprašytas dokumentų, įrodančių, jog ši procedūra užbaigta. 2022 m. vasario 22 d. pareiškėjas Vilniaus TM pateikė raštą Nr. R-22.004, kuriame paaiškino, kad 2022 m. sausio 14 d. iš UAB „Vingės Transsphere Logistika“ transporto priemone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gabenamos prekės į Rusiją pagal tranzito deklaraciją T1 MRN 22LTVR500018243093. Transporto priemonė, prekės, jas lydintys dokumentai ir tranzito deklaracija T1 MRN 22LTVR500018243093 buvo pateikti Šalčininkų kelio posto muitinės pareigūnams. Po muitinės patikrinimo šis krovinys buvo išleistas toliau į Baltarusiją. Pareiškėjas prie minėto rašto pridėjo Rusijos muitinės įformintą importo deklaraciją Nr. 101310/190112/3028474 (2022 m. sausio 19 d.) ir paprašė leisti užbaigti tranzito procedūrą pagal T1 deklaraciją Nr. 22LTVR500018243093. Pareiškėjas 2022 m. vasario 28 d. gavo Vilniaus TM elektroninį laišką, kuriuo buvo paprašyta pateikti dokumentus, kurių pagrindu įforminta deklaracija T1 Nr. 22LTVR500018243093. Šie dokumentai muitinei buvo pateikti elektroniniu paštu tą pačią dieną. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 23 d. gavo Vilniaus TM sprendimą, kuriuo pripažinta, kad už neįvykdytą tranzito procedūrą T1 Nr. 22LTVR500018243093 atsirado pareiškėjui 594 Eur muito bei 1 683 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) mokestinė prievolė muitinei. Pareiškėjui taip pat paskirta 227 Eur bauda. Departamentas sprendimu patvirtino Vilniaus TM sprendimą.

2.2. Iš Vilniaus TM pateiktos Rusijos importo deklaracijos galima aiškiai matyti, kad krovinys išgabentas už Sąjungos muitų teritorijos. 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas), 312 straipsnio 2 dalies formuluotė suponuoja tai, kad tranzito vykdytojui tam, jog pagrįsti Sąjungos tranzito užbaigimą, visiškai pakanka pateikti atitinkamų trečiosios valstybės muitinės dokumentų kopijas, o valstybės, kuriose yra įforminta Sąjungos tranzito procedūra, muitinė turi pareigą kreiptis dėl tokių kopijų tikrumo patvirtinimo į atitinkamą kompetentingą trečios šalies instituciją (akivaizdu, jog pats tranzito vykdytojas neturi įgaliojimų kreiptis, kaip kad šiuo atveju, į Rusijos muitinę tam, jog būtų patvirtintas deklaracijos tikrumas, ir gauti tokį atsakymą, tą galima padaryti tarpvalstybiniu instituciniu lygmeniu – būtent kreipiantis pačiai muitinei), o tai šiuo atveju nebuvo padaryta. Pareiškėjas neturi ir neturėjo jokių realių galimybių gauti importo deklaracijos tikrumo patvirtinimą. Pareigą kreiptis į Rusijos Federaciją dėl pareiškėjo pateiktos importo deklaracijos kopijos tikrumo per se (pats savaime) patvirtina ir 1995 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje, kuriame įtvirtinta muitinės galimybė ir kompetencija kreiptis į Rusijos Federacijos institucijas dėl jai reikiamų dokumentų tikrumo patvirtinimo, jei toks klausimas iškyla. Taigi, muitinės veiksmai yra biurokratiniai, formalūs ir nepagrįsti, pažeidžia konstitucinį principą, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

2.3. Vilniaus TM priėmus sprendimą pareiškėjas gavo ir papildomų rašytinių įrodymų, jog krovinys paliko Sąjungos muitų ribas – deklaraciją Nr. 10131010/190122/3028474, spalvotą CMR kopiją su antspaudais, importo mokesčių pavedimą, taip pat gavėjo prašymo Rusijos Federacijos muitinei kopiją. Tačiau šių rašytinių įrodymų Departamentas iš esmės nevertino ir iš karto atmetė. Įvertinus išdėstytų bei esančių rašytinių įrodymų visumą, darytina aiški išvada, kad pagal Sąjungos tranzito lydimąjį dokumentą T1 Nr. 22LTVR500018243093 gabentas krovinys faktiškai buvo išvežtas iš Sąjungos muitų teritorijos ir buvo pagrindas užbaigti Sąjungos tranzito procedūrą. Netinkamą muitinės darbuotojų darbą atliekant tyrimą patvirtina ir Vilniaus TM sprendimo teiginys, jog „Tyrimo metu buvo gautas paskirties muitinės įstaigos – Šalčininkų kelio posto viršininko atsakymas Nr. 2VK30S-025, kad nei prekės, nei tranzito lydintysis dokumentas T1 Nr. 21LTVR5000181A3A76 muitinei pateikti nebuvo.“

2.4. Prie Vilniaus TM sprendimo nebuvo pateikti jokie duomenys (įrodymai), kuriais remdamasi Vilniaus TM duomenų bazėje nustatė „tapačią ar panašią“ prekių sandorio vertę, o tai apskritai užkerta kelią pareiškėjui į tinkamą apeliaciją šiuo klausimu. Rinkos sąlygomis sudaromi sandoriai pirmiausia turi būti vertinami atsižvelgiant į individualius požymius, o ne matuojami pagal muitinio įvertinimo duomenų bazėje surinktus duomenis. Vilniaus TM taikytas muitinio įvertinimo modelis aiškiai prieštarauja pasaulinei muitinio įvertinimo praktikai, kadangi prekių muitinė vertė privalo atspindėti realią prekės ekonominę vertę. Todėl Vilniaus TM privalėjo išsamiai ir objektyviai išnagrinėti visas aplinkybes, o ne tiktai mechaniškai palyginti kainas su kitų importuotojų deklaruotomis kainomis (ir tuo remdamasi apskaičiuoti mokesčius).

2.5. Pareiškėjas 2023 m. kovo 29 d. pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog iš su jais pateiktos dokumento kopijos matyti, kad po juo faktiškai yra dar daugybė lygiai tokių pačių dokumentų pavadinimu „Dokumentų sąrašas muitinei“, o tai reiškia, jog tie dokumentai buvo teikiami kartu ir kuriuose galbūt ir buvo reikiamas dokumentas, kuriame nurodyta būtent reikiama muitinei pateikta deklaracija T1 Nr. 22LTVR500018243093. Pareiškėjui kyla abejonių dėl minėtame dokumente esančio vairuotojo parašo autentiškumo. To paties vairuotojo parašas yra ir originaliame CMR dokumente, tačiau tame dokumente jis visiškai kitoks. Muitinės departamento pabrėžiamas 2022 m. liepos 30 d. Šalčininkų kelio posto viršininko atsakymas apskritai laikytinas neturinčiu jokios įrodomosios reikšmės. Priešingai, minėto atsakymo teiginys, jog „tyrimo metu nustatyta, kad 2022 m. sausio 16 d. krovinys per Šalčininkų kelio postą buvo išgabentas automobiliu (duomenys neskelbtini) tik parodo faktą, jog krovinys pagal aktualią deklaraciją faktiškai buvo išvežtas iš Bendrijos muitų teritorijos.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Vilniaus TM atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą informaciją, pateiktus dokumentus, nustatė, kad ne Sąjungos prekės, kurios buvo gabenamos taikant tranzito procedūrą pagal deklaraciją T1 Nr. 22LTVR500018243093 (2022 m. sausio 14 d.), iki 2022 m. sausio 18 d. nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Taigi ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros, todėl atsirado importo skola muitinei pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas, ir SMK), 79 straipsnio 1 dalį. Skolos atsiradimo data laikytina – 2022 m. sausio 19 d.

3.2. Pareiškėjas tranzito procedūros užbaigimą grindė Rusijos Federacijos muitinės deklaracijos Nr. 10131010/190122/3028474 kompiuterine kopija, kuri nėra patvirtinta tos šalies kompetentingos muitinės institucijos. Vėliau pareiškėjas Muitinės departamentui pateikė CMR važtaraščio originalą su gavėjo spaudu, tačiau šie pateikti įrodymai neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatų. Ginčo prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, o procedūros vykdytoja UAB „Vingės Transsphere Logistika“ tinkamų alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų Vilniaus TM nepateikė, todėl laikyta, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal deklaraciją T1 Nr. 22LTVR500018243093 (2022 m. sausio 14 d.), neužbaigta.

3.3. Atsakovas dėl pareiškėjo argumento, kad mokesčių administratorius priėmė sprendimą nesiėmęs atitinkamų veiksmų kreiptis į trečiosios šalies, t. y. Rusijos Federacijos, kompetentingą instituciją dėl papildomų įrodymų gavimo, nurodė, kad pritaria Muitinės departamento sprendimo teiginiui, jog tai yra muitinės teisė, o ne pareiga. Vilniaus TM, priėmusi skundžiamą sprendimą, pirmiausia rėmėsi turima informacija ir tyrimo eigoje sprendė, ar ta informacija yra pakankama.

3.4. Nagrinėjamu atveju nėra prekių pardavimo į Europos Sąjungos (toliau – ir ES) muitų teritoriją patvirtinančių dokumentų (sandoris sudarytas su trečiosios šalies gavėju), todėl muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas. Jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti, ji turi būti nustatoma antriniais muitinio įvertinimo metodais, paeiliui taikant SMK 74 straipsnio 2 dalies punktus nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti. Vilniaus TM prekių muitiniam įvertinimui atlikta atranka PREMI duomenų bazėje neprieštarauja nei SMK 74 straipsniui, nei Įgyvendinimo reglamento 140 ir 144 straipsnių nuostatoms, nei Muitines departamento direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintų Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių (2016 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 1B-1027 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) reikalavimams. Taip nustatyta vertė turi būti kiek įmanoma pagrįsta apskaičiuotomis muitinės vertėmis. Ginčo prekių muitinio įvertinimo metodų taikymo galimybės ir eiliškumas yra išsamiai išdėstyti ir išaiškinti tiek Vilniaus TM, tiek Departamento sprendimuose.

4. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Tiek Vilniaus TM, tiek ir Muitinės departamentas nusprendė, kad pareiškėjo pateikta Rusijos Federacijos muitinės importo deklaracijos ištrauka iš kompiuterinės sistemos neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų, nes deklaracijos išrašas nebuvo patvirtintas Rusijos Federacijos muitinės, t. y. nebuvo patvirtintas jos tikrumas, todėl atsakovas negalėjo laikyti pateikto dokumento įrodymu, jog prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

4.2. Jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Dėl šios priežasties tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti turi būti gautas Rusijos Federacijos muitinės įformintos importo deklaracijos originalas arba šio dokumento kopija, kuri tinkamu įrodymu apie užbaigtą tranzito procedūrą laikoma tik, jei jos tikrumą patvirtina ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, t. y. Rusijos Federacijos muitinė. Nei CMR važtaraštis, nei sąskaitos nėra dokumentai, patvirtinantys, kad prekėms įforminta muitinės procedūra ar, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą Rusijos Federacijoje, o 2022 m. sausio 19 d. importo deklaracija Nr. 101310/190122/3028474 neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse keliamų reikalavimų tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui įrodyti.

4.3. Už tinkamą Sąjungos tranzito procedūros vykdymą, visų pirma, atsakingas šios procedūros vykdytojas, o jo pareigos laikomos įvykdytomis ir tranzito procedūra užbaigta, kai prekės, kurioms buvo įforminta tranzito procedūra, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Todėl tranzito procedūros vykdytojas, t. y. pareiškėjas, neįvykdė savo pareigų, susijusių su tinkamu tranzito procedūros vykdymu ir jos užbaigimu – nepateikė visų ir nepakeisto pavidalo prekių paskirties muitinei, todėl pagrįstai buvo pripažintas skolininku muitinei pagal Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalį ir 79 straipsnio 3 dalies a punktą.

4.4. Muitinės departamentas 2023 m. liepos 17 d. pateikė mokesčių apskaičiavimo duomenis.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl Vilniaus TM sprendimo ir Departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Vilniaus TM krovinių poste „Paneriai“ prekei „sintetinės virvės“ (53 kg) buvo įforminta 2022 m. sausio 14 d. Sąjungos tranzito procedūra pagal lydimąjį dokumentą T1 Nr. 22LTVR500018243093. Įformintos tranzito procedūros vykdytoja – UAB „Vingės Transsphere Logistika“, turinti leidimą naudoti bendrąją garantiją muitinio tranzito procedūroms vykdyti. Krovinys buvo nukreiptas į Vilniaus TM Šalčininkų kelio postą (LTVK3000). Tranzito procedūros įvykdymo terminas – 2022 m. sausio 18 d. Per nustatytą terminą Vilniaus TM Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – ir NTKS) priemonėmis negavo patvirtinimo, kad prekės iki 2022 m. sausio 18 d. buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, ir apie nebaigtą tranzito procedūrą bei pradėtą tyrimą 2022 m. vasario 3 d. raštu Nr. (8.1/16)-2V-1556 informavo procedūros vykdytoją, prašydama kaip įrodymą apie procedūros užbaigimą pateikti tinkamus alternatyvius dokumentus.

7.2. Pareiškėjas 2022 m. vasario 10 d. pateikė muitinei Rusijos Federacijos muitinės įformintos importo deklaracijos Nr. 10131010/190122/3028474 kopiją iš kompiuterinės sistemos, CMR važtaraščio, sąskaitų, prekių gavėjo rašto kopijas. Pateikta importo deklaracijos kopija neatitiko Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1, 2 dalyse pateikiamiems dokumentams keliamų reikalavimų, nes deklaracijos kompiuterinės kopijos tikrumas nebuvo patvirtintas Rusijos Federacijos muitinės, o kiti pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad ginčo prekėms buvo įforminta muitinės procedūra Rusijos Federacijoje.

7.3. Vilniaus TM, tęsdama tyrimą, 2022 m. liepos 15 d. raštu Nr. (8.1/16)-1KP-315 užklausė paskirties muitinės įstaigą – Šalčininkų kelio postą – dėl prekių, deklaruotų Sąjungos tranzito procedūrai pagal tranzito deklaracijoje T1 Nr. 22LTVR500018243093 (2022 m. sausio 14 d.), pateikimo muitiniam tikrinimui. Šalčininkų kelio posto viršininkas 2022 m. liepos 30 d. raštu Nr. 2VK30S-025 informavo, kad nei prekės, nei tranzito deklaracija T1 Nr. 22LTVR500018243093 (2022 m. sausio 14 d.) su lydimaisiais dokumentais muitiniam patikrinimui nebuvo pateikti. Pareigūnų nusižengimo požymių nenustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių 2022 m. sausio 14 d. pareiškėjo pateiktų dokumentų kopijų nelaikė tinkamais alternatyviais įrodymais, kad prekės iš tikrųjų buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

7.4. Vilniaus TM, išnagrinėjusi surinktą informaciją, pateiktus atsakymus bei dokumentus, vadovaudamasi SMK 233 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal minėtą tranzito deklaraciją, nebaigta ir procedūros vykdytojo pareigos, nustatytos SMK 233 straipsnio 1 dalyje, neįvykdytos. Deklaruotos prekės nepristatytos į paskirties muitinės įstaigą. Už tinkamai neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą Vilniaus TM sprendimu procedūros vykdytoją – UAB „Vingės Transsphere Logistika“ – pripažino skolininke muitinei ir įregistravo 594 Eur muito, 1 683 Eur PVM, 104 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę bei už padarytą pažeidimą skyrė 227 Eur baudą, iš viso 2 608 Eur.

7.5. Departamentas, išnagrinėjęs skundą, sprendimu Vilniaus TM sprendimą patvirtino.

8. Teismas, spręsdamas – kada Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, vadovavosi Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Teismas pažymėjo, kad Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardyti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Dėl šios priežasties tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti turėjo būti gautas Rusijos Federacijos muitinės įformintos importo deklaracijos originalas arba šio dokumento kopija, kuri tinkamu įrodymu apie užbaigtą tranzito procedūrą laikoma tik tuo atveju, jei jos tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, t. y. Rusijos Federacijos muitinė.

9. Teismas, įvertinęs SMK 233 straipsnio 1–3 dalių nuostatas, priėjo prie išvados, jog už tinkamą Sąjungos tranzito procedūros vykdymą, visų pirma, atsakingas yra šios procedūros vykdytojas, o jo pareigos laikomos įvykdytomis ir tranzito procedūra užbaigta, kai prekės, kurioms buvo įforminta tranzito procedūra, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Teismas sutiko su Muitinės departamento pozicija, jog nei CMR važtaraštis, nei sąskaitos nėra dokumentai, patvirtinantys, kad prekėms įforminta muitinės procedūra ar, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą Rusijos Federacijoje, o importo deklaracija Nr. 101310/190122/3028474 (2022 m. sausio 19 d.) neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse keliamų reikalavimų tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui įrodyti. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teismas nusprendė, kad tranzito procedūros vykdytojas neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu, kaip to reikalauja SMK 233 straipsnis.

10. Teismas, pasisakymas dėl skolos atsiradimo, vadovavosi SMK 5 straipsnio 27 punktu, 79 straipsnio 1 dalies (a) punktu, 87 straipsnio 2 dalimi, 134 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 2 straipsnio 24 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 3 dalimi, 12-3 straipsnio 1 dalimi, 14 straipsnio 13 dalimi, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika. Teismas nurodė, kad skolos muitinei atsiradimas sietinas su SMK 233 straipsniu, kurio 1 dalies (a) punkte apibrėžta procedūros vykdytojo atsakomybė, užtikrinanti pareigų, susijusių su tranzito procedūra, įvykdymą, t. y. už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Šiuo atveju prekės kartu su tranzito deklaracija nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, kaip to reikalauja SMK 233 straipsnis, t. y. procedūros vykdytojas neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu. Atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kurie turėtų būti skolininkai muitinei pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies b ir c punktus, o yra nustatytas asmuo, kuris atitinkamais atvejais turėjo vykdyti pareigas, susijusias su prekei įformintos muitinės procedūros taikymu, t. y. asmuo, nurodytas SMK 79 straipsnio 3 dalies a punkte – tranzito procedūros vykdytojas, ir UAB „Vingės Transsphere Logistika“, kuri turėjo vykdyti pareigas, nustatytas SMK 233 straipsnio 1 dalies a punkte. Todėl, vadovaujantis SMK 79 straipsnio 3 dalies (a) punktu, minėtas tranzito procedūros vykdytojas laikomas skolininku. Skola muitinei atsirado Vilniaus TM veiklos zonoje (SMK 87 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad buvo vykdoma tranzito procedūra, tranzitu gabenamos prekės turėjo būti pateiktos paskirties muitinės įstaigai iki 2022 m. sausio 18 d., taigi, skolos atsiradimo data laikyta kita diena po tranzito termino pabaigos, t. y. 2022 m. sausio 19 d.

11. Atsižvelgdamas į atlikto tyrimo medžiagą, teismas sutiko su atsakovų argumentais, jog, iš muitinės priežiūros paėmus muitinės prižiūrimas prekes, šioms prekėms nustojo būti taikoma išorinio Sąjungos tranzito procedūra taip, kaip jos taikymas apibrėžtas SMK 79 straipsnyje. Prekių paėmimas iš muitinės priežiūros – tai veiksmas, kuris yra pagrindas atsirasti importo skolai muitinei vadovaujantis SMK 79 straipsniu. Šis veiksmas sukėlė ne Sąjungos prekių įvežimą (importą) į Sąjungos muitų teritoriją (PVM įstatymo 2 str. 24 d. 1 p.), todėl Vilniaus TM pagrįstai konstatavo, kad atsiranda prievolė mokėti (apskaičiuoti) importo PVM. Prievolė apskaičiuoti importo PVM už prekes atsirado tuo momentu, kai atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 2 dalį, t. y. 2022 m. sausio 19 d.

12. Teismas, pasisakydamas dėl prekių muitinės vertės nustatymo, nurodė, kad, vadovaujantis SMK 70 straipsnio 1 dalimi, prekių muitinės vertės pagrindas, visų pirma, yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportuoti į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Kadangi gabentoms prekėms nepateikti prekių pardavimo į Sąjungos muitų teritoriją dokumentai, muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas. Jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis SMK 70 straipsniu, ji turi būti nustatoma paeiliui taikant 74 straipsnio 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti. Jeigu sandorio vertės metodas negali būti taikomas, importuojamų prekių muitinė vertė nustatoma vadovaujantis SMK 74 straipsnio 2 dalies a ir b punktais bei Įgyvendinimo reglamento 141 straipsniu, jeigu turima duomenų apie tapačių arba panašių prekių, parduotų eksportuoti į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuoti tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, sandorio vertes. Muitinio įforminimo metu importuojamų prekių muitinė vertė gali būti nustatoma taikant tapačių prekių sandorio vertės metodą arba panašių prekių sandorio vertės metodą, kai deklarantas muitinio įforminimo metu pateikia dokumentus, kuriais remiantis anksčiau buvo importuotos tapačios arba panašios prekės kaip ir importuojamos prekės, kurių vertę reikia nustatyti, ir jų muitinė vertė buvo nustatyta taikant sandorio vertės metodą. Kadangi Prekių muitinio įvertinimo informacinėje sistemoje (toliau – ir PREMI IS) nėra duomenų apie tuo pačiu metu maždaug to paties kiekio importuotas prekes, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta ir kurių muitiniam įvertinimui yra pripažintas sandorio vertės metodas, deklarantas muitinio įforminimo metu tokių dokumentų irgi nepateikė, pastarieji metodai netaikyti. SMK 74 straipsnio 2 dalies c punkto ir Įgyvendinimo reglamento 142 straipsnio nuostatos (dedukcinis muitinio įvertinimo metodas) gali būti taikomos tik tuo atveju, jei importuotojas pateikia muitinei informaciją apie importuotų prekių pardavimą Sąjungoje (prekių pardavimo Sąjungoje sąskaitas faktūras, pardavimo išlaidų kalkuliacijas ir pan.), kurią muitinė gali patikrinti ir atlikti dokumentų ir juose esančios informacijos įvertinimą. Importuojamų prekių muitinė vertė nustatoma remiantis apskaičiuotosios vertės metodu, jei deklarantas pateikia duomenis, nurodytus SMK 74 straipsnio 2 dalies d punkte ir SMK įgyvendinimo akto 143 straipsnyje, apie prekių pagaminimo kaštus (medžiagų kainą, perdirbimo išlaidas, pelną ir pan.), taip pat duomenis apie importuojamų prekių vežimo iki Sąjungos muitų teritorijos ir draudimo išlaidas. Vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas. Dėl šios priežasties trečiųjų šalių importo muito tarifas (8 proc.) taikytas vadovaujantis 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 39 straipsnio ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 2021/1832, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87(EB) dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros, nuostatomis. Esant tokiam prekių muitinės vertės nustatymo teisiniam reguliavimui, teismas nusprendė, jog nepagrįstas ir pareiškėjo argumentas, kad Vilniaus TM nepateikė duomenų ar įrodymų, kuriais remdamasi nustatė „tapačią ar panašią“ prekių sandorio vertę, ir todėl pažeidė pareiškėjo teises. Skundžiamame Vilniaus TM sprendime yra pateikta nuoroda į teisės aktų nuostatas, o, pareiškėjui nepateikus įrodymų, paneigiančių prekių muitinės vertės apskaičiavimą, taikant SMK 74 straipsnio 3 dalį, teismas sutiko, jog ši pareiškėjo reikalavimo dalis nepagrįsta.

13. Teismas pažymėjo, kad Įgyvendinimo reglamento 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kai muitinė vertė nustatoma pagal SMK 74 straipsnio 3 dalį, 70 straipsnyje ir 74 straipsnio 2 dalyje numatyti metodai gali būti taikomi laikantis pagrįstai lankstaus požiūrio. Taigi Vilniaus TM ginčo prekių muitinę vertę pagrįstai nustatė vadovaudamasi SMK 74 straipsnio 3 dalimi. Pagal SMK įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224, 19 punktą nustatydama prekių muitinę vertę pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 74 straipsnį, muitinę vertę nustatanti muitinės įstaiga naudojasi Muitinės departamento prekių muitinio įvertinimo duomenų baze ir kitais duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje naudojant minėto straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones. Muitinės departamentas pateikė mokesčių apskaičiavimo duomenis. Muitinės procedūrų priežiūros skyrius 2022 m. liepos 15 d. pateikė prašymą dėl mokesčių apskaičiavimo Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriui. 2022 m. liepos 25 d. Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius pateikė duomenis muitinei vertei nustatyti, iš kurių matyti, kad prekių vertė buvo nustatyta tinkamai. Teismas vadovavosi Taisyklių 38, 39, 40, 41, 42 punktais.

14. Teismas pažymėjo, kad, nepristačius per nustatytą terminą pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 22LTVR500018243093 (2022 m. sausio 14 d.) gabentų prekių paskirties muitinės įstaigai, atsiradus skolai muitinei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 139 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojui skirtina nuo 10 iki 50 procentų trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda. Kadangi tyrimo metu procedūros vykdytojas teikė muitinei informaciją bei dokumentus, susijusius su tranzito procedūra, šios aplinkybės švelnina mokesčių mokėtojo atsakomybę, todėl minimali 10 proc. bauda nuo apskaičiuotos mokesčių sumos skirta pagrįstai.

15. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad muitinės įstaigos, priimdamos ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus.

Šalies argumentai

16. Pareiškėjo skundą atmetus, netenkintas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą; priteisti pareiškėjui iš atsakovų solidariai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas iš esmės deklaratyviai pritarė Departamento ir Vilniaus TM sprendimuose pateiktai pozicijai. Teismo sprendimas esminėje dalyje, kurioje padaryta išvada, neva byloje nėra įrodyta, kad prekės buvo išgabentos už Sąjungos muitų ribos, yra nemotyvuotas, kas savaime sudaro pagrindą sprendimo panaikinimui.

17.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde buvo aiškiai išdėstęs esminius argumentus, įrodančius, kad Departamento ir Vilniaus TM pozicija dėl to, jog byloje neva tai nėra įrodyta, kad prekės pagal aktualią deklaraciją realiai buvo išgabentos už Sąjungos muitų ribos, yra nepagrįsta. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra pateiktas sąrašas alternatyvių dokumentų, kurių pateikimas leidžia konstatuoti Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Iš Vilniaus TM pateiktos Rusijos importo deklaracijos galima aiškiai matyti, jog krovinys išgabentas už Sąjungos muitų teritorijos. Tam, kad būtų patvirtintas tokios deklaracijos tikrumas, Vilniaus TM turėjo visas galimybes kreiptis į Rusijos muitinę arba kitas šios šalies institucijas, kas įprastai ir būdavo daroma analogiškose situacijose, su kuriomis yra susidūręs pareiškėjas. Pareiškėjas negali būti įpareigojamas pateikti tai, kas objektyviai nėra išduodama, kaip kad šiuo atveju, negana to, jog faktinį prekių išvežimą iš Bendrijos muitų ribų parodo ir kiti pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai. Pareiškėjas negali prarasti Įgyvendinimo reglamento garantuojamų teisių į teisėtą lūkestį, jog Sąjungos tranzito procedūra bus užbaigta, jeigu jis pateiks atitinkamos trečiosios valstybės importo deklaracijų kopijas (ką reglamentuoja Įgyvendinimo reglamento 312 str. 1–2 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateikta Rusijos importo deklaracija yra ištraukta tiesiogiai iš sistemos, kurioje jokie pakeitimai/pataisymai yra negalimi, taigi negali kilti ir jokių abejonių dėl tokios deklaracijos tikrumo net ir nesant Rusijos muitinės patvirtinimui dėl jos autentiškumo.

17.3. Po Vilniaus TM sprendimo priėmimo pareiškėjas iš kliento gavo ir papildomų rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog krovinys paliko Sąjungos muitų ribas, - deklaraciją Nr. 10131010/190122/3028474, spalvotą CMR kopiją su antspaudais, importo mokesčių pavedimą, taip pat gavėjo prašymo Rusijos Federacijos muitinei kopiją (skundo dėl Vilniaus TM sprendimo priedas Nr. 6). Šie pateikti rašytiniai įrodymai ne tik, kad savaime paneigia muitinės poziciją neva nėra pagrindo vadovautis pateikta Rusijos importo deklaracija, tačiau taip pat savaime patvirtina faktą, jog krovinys faktiškai buvo išgabentas už Sąjungos muitų teritorijos ribų, kas reiškia, kad Sąjungos tranzito procedūra turėjo būti laikoma užbaigta.

Atsiliepimas

17.4. Pareiškėjas taip pat į bylą pateikė 2023 m. kovo 29 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė, kad pareiškėjo argumentus patvirtina ir kartu su Departamento atsiliepimu į skundą pateiktas 2022 m. liepos 30 d. Šalčininkų kelio posto viršininko atsakymas, iš kurio matyti, jog jame yra nurodoma, kad „Patikrinus vairuotojo pateiktą dokumentų sąrašą muitinei nustatyta, jog minėta deklaracija muitiniam tikrinimui nebuvo pateikta“ ir tam, kad pagrįsti šią poziciją pridedamas 1 lapo dokumentas, pavadintas „Dokumentų sąrašas muitinei“. Dėl šio dokumento, neva pagrindžiančio, kad vairuotojas muitinei nepateikė deklaracijos Nr. T1 Nr. 22LTVR500018243093, autentiškumo ir įrodomosios vertės kyla akivaizdžių pagrįstų abejonių. Minėtame atsakyme pateiktas teiginys, jog „tyrimo metu nustatyta, kad 2022 m. sausio 16 d. krovinys per Šalčininkų kelio postą buvo išgabentas automobiliu (duomenys neskelbtini) tik parodo faktą, kad krovinys pagal aktualią deklaraciją faktiškai buvo išvežtas iš Bendrijos muitų teritorijos.

17.5. Negali būti toleruojama tokia situacija, kuomet esant akivaizdiems ir visapusiškiems įrodymams apie tai, kad prekės, kurioms buvo pradėta Sąjungos tranzito procedūra, aiškiai buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, tranzito procedūros vykdytojui vis tiek būtų keliama atsakomybė dėl muitų bei su jais susijusių mokesčių sumokėjimo. Teismas ignoravo bei visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo skunde pateiktų nurodytų esminių argumentų, kuriais buvo įrodinėjama priešinga pozicija, tai yra, kad prekės pagal aktualią deklaraciją faktiškai buvo išgabentos už Sąjungos muitų ribos, tokiu būdu aiškiai nesilaikant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamos praktikos, pagal kurią teismas privalo pasisakyti dėl visų esminių skundo argumentų.

17.6. Teismas netinkamai taikė ir aiškino Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatą. Įgyvendinimo reglamentas neapibrėžia muitinės dokumento sąvokos, taip pat muitinės dokumento kopijos sąvokos. Įgyvendinimo reglamento 213 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatą, aiškinant kartu su šio straipsnio 2 dalimi, reiškia, kad alternatyviu Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymu laikomas muitinės dokumentas, išduotas trečioje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra, ir šiam muitinės dokumentui netaikomi šio straipsnio 2 dalies reikalavimai dėl tikrumo patvirtinimo, nes tokie reikalavimai taikomi tik muitinės dokumentų kopijoms.

17.7. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atsakovams buvo pateikęs Rusijos Federacijos importo deklaracijos išrašą iš elektroninės sistemos, kuris atitinka Įgyvendinimo reglamento 213 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus (tai trečiosios šalies, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra, išduotas muitinės dokumentas). Įgyvendinimo reglamentas neapibrėžia muitinės dokumento sąvokos, taigi, tai vertinamoji sąvoka, kurią teismas turi teisę aiškinti. Nagrinėjamu atveju teismas galėjo ir turėjo išaiškinti, kad Rusijos Federacijos importo deklaracijos išrašas iš elektroninės sistemos yra muitinės dokumentas, o ne jo kopija, todėl jis neturėjo būti tvirtinamas pagal Įgyvendinimo reglamento 213 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Be to, po pareiškėjo kreipimosi pati įgaliota Rusijos institucija 2022 m. rugsėjo 19 d. rašte (pareiškimo dėl trūkumų šalinimo priedas Nr. 3) patvirtino, kad elektroniniu būdu suformintos importo deklaracijos papildomai nėra atspauduojamos, o ASMP (EDC) taip pat neišduoda patvirtintų muitinės deklaracijų kopijų, o, be to, elektroniniame išraše ir taip negalimi jokie papildymai ar pataisymai. Jokių duomenų, kad Rusijos Federacijos importo deklaracijos išrašas iš elektroninės sistemos kaip nors neteisėtai būtų modifikuotas, jo turinys keistas, byloje nėra. Taigi, nėra pagrindo abejoti šio dokumentu autentiškumu.

17.8. Teismas, pažeisdamas sprendimo motyvavimo pareigą, akivaizdžiai netinkamai taikė ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas nuo LVAT formuojamos praktikos dėl įrodymų vertinimo nukrypo. Teismo nepagrįstai nevertinti pareiškėjo argumentai bei jo pateikti rašytiniai įrodymai (tarp jų, Rusijos Federacijos importo deklaracija, dėl kurios autentiškumo nėra pagrindo abejoti, CMR kopija su antspaudais, importo mokesčių pavedimas) pagrindžia faktą, jog prekės realiai buvo išgabentos už Sąjungos muitų teritorijos ribų, dėl ko mokestinės prievolės pareiškėjui paskaičiuotos nepagrįstai.

18. Atsakovas Vilniaus TM atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad šio mokestinio ginčo esmė – tai pareiškėjui, kaip Sąjungos tranzito procedūros vykdytojui, apskaičiuota importo mokesčių dydžio mokestinė prievolė muitinei, nustačius, jog jis neįvykdė jam įstatymais nustatytų pareigų. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad muitinės institucijos ir teismas nepagrįstai nepripažino tinkamais jo pateiktų alternatyvių rašytinių įrodymų dėl Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tranzito procedūros užbaigimą grindė Rusijos Federacijos muitinės deklaracijos Nr. 10131010/190122/3028474 kompiuterine kopija, kuri nėra patvirtinta tos šalies kompetentingos muitinės institucijos. Vėliau pareiškėjas Muitinės departamentui pateikė CMR važtaraščio originalą su gavėjo spaudu, tačiau transportavimo važtaraštis nepatvirtina, kad ginčo prekėms buvo įforminta muitinės procedūra Rusijos Federacijoje. Akivaizdu, kad šie pareiškėjo pateikti įrodymai neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatų. Ginčo prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, o procedūros vykdytojas UAB „Vingės Transsphere Logistika“ tinkamų alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų Vilniaus TM nepateikė. Dėl pareiškėjo argumento, kad mokesčių administratorius priėmė sprendimą, nesiėmęs atitinkamų veiksmų kreiptis į trečiosios šalies kompetentingą instituciją dėl papildomų įrodymų gavimo, pažymi, jog tai yra muitinės teisė, o ne pareiga. Vilniaus TM pirmiausiai pareiškėjui suteikė galimybę teikti įstatymais numatytus įrodymus bei paaiškinimus, rėmėsi turima informacija ir tyrimo eigoje sprendė, ar ta informacija yra pakankama. Teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes.

20. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas atsiliepime iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui. Atsakovas nurodo, kad tranzito procedūros vykdytojas neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu, kaip to reikalauja Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnis. Nei CMR važtaraštis, nei sąskaitos nėra dokumentai, patvirtinantys, jog prekėms įforminta muitinės procedūra ar, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą Rusijos Federacijoje, o 2022 m. sausio 19 d. importo deklaracija Nr. 101310/190122/3028474 neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse keliamų reikalavimų tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimo įrodyti. Atsakovas pažymi, kad tranzito procedūros vykdytojas yra laikomas skolininku net ir tuo atveju, jei tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo. Pagal ESTT praktiką net ir esant trečiųjų asmenų sukčiavimui ar kitai neteisėtai veiklai, tranzito procedūros vykdytojas vis tiek atsako už iš tokios procedūros kylančias prievoles muitinei, todėl pareiškėjas pagrįstai ginčo situacijoje pripažintas skolininku muitinei.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus TM 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 18KP-16-573 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ ir Muitinės departamento 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 1AE-207 „Dėl UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

23. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad muitinės įstaigos, priimdamos ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad teismas, pažeisdamas sprendimo motyvavimo pareigą, akivaizdžiai netinkamai taikė ir įrodymų vertinimo taisykles. Pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia faktą, jog prekės realiai buvo išgabentos už Sąjungos muitų teritorijos ribų, dėl ko mokestinės prievolės pareiškėjui apskaičiuotos nepagrįstai.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Ginčo teisinius santykius reguliuoja 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklių, Pridėtinės vertės mokesčio ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos.

27. Nustačiusi, kad 2022 m. sausio 14 d. teritorinės muitinės krovinių poste „Paneriai“ prekei „sintetinės virvės“ (53 kg) buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal tranzito lydimąjį dokumentą T1 Nr. 22LTVR500018243093 ir negavusi Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos priemonėmis patvirtinimo (tranzito procedūros įvykdymo terminas 2022 m. sausio 18 d.), kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, Vilniaus teritorinė muitinė pradėjo tyrimą. Šio tyrimo metu buvo kreiptasi į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą dėl prekių, deklaruotų tranzito procedūrai pagal lydintįjį dokumentą T1 Nr. 22LTVR500018243093, pateikimo muitiniam tikrinimui. Šalčininkų kelio posto viršininkas 2022 m. liepos 30 d. raštu Nr. 2VK30S-025 informavo, kad nei prekės, nei tranzito deklaracija T1 Nr. 22LTVR500018243093 (2022 m. sausio 14 d.) su lydimaisiais dokumentais muitiniam patikrinimui nebuvo pateikti. Kadangi tranzito procedūra nebuvo tinkamai įvykdyta, Vilniaus teritorinė muitinė 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 18KP-16-573 procedūros vykdytoją – UAB „Vingės Transsphere Logistika“ – pripažino skolininke muitinei ir įregistravo 594,00 Eur muito, 1 683,00 Eur PVM, 104,00 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę bei už padarytą pažeidimą skyrė 227,00 Eur baudą, iš viso 2 608,00 Eur. Šį sprendimą UAB „Vingės Transsphere Logistika“ apskundė Muitinės departamentui, kuris 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 1AE-207 patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 18KP-16-573.

28. Taigi byloje ginčas kilo dėl UAB „Vingės Transsphere Logistika“ tinkamai neįvykdytos muitinės tranzito procedūros, vykdytos pagal 2022 m. sausio 14 d. tranzito deklaraciją T1 Nr. 22LTVR500018243093.

29. Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog už prievolių, susijusių su Sąjungos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas. Jis atsako: a) už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo tikrinimo priemonių; b) už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Pagal SMK 215 straipsnio 2 dalį, muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai, palyginusi išvykimo muitinės įstaigos turimus duomenis su paskirties muitinės įstaigos turimais duomenimis, gali nustatyti, kad procedūra baigta teisingai.

30. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio, reglamentuojančio alternatyvius Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymus, 1 dalyje įtvirtinta, jog Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekes: a) paskirties valstybės narės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta SMK 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje.

31. Tyrimo pradžioje UAB „Vingės Transsphere Logistika“ tranzito procedūros užbaigimą grindė įformintos Rusijos Federacijos muitinės importo deklaracijos Nr. 10131010/190122/3028474 kopija iš kompiuterinės sistemos, CMR važtaraščio, sąskaitos, prekių gavėjo rašto kopijomis. Vėliau pareiškėjas Muitinės departamentui pateikė CMR važtaraščio originalą su gavėjo spaudu. Tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas, vertindami šiuos pareiškėjo pateiktus dokumentus, padarė teisingą išvadą, jog nei CMR važtaraštis, nei sąskaitos nėra dokumentai, patvirtinantys, kad prekėms įforminta muitinės procedūra ar kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą Rusijos Federacijoje, o importo deklaracija Nr. 101310/190122/3028474 (2022 m. sausio 19 d.) neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse keliamų reikalavimų tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui įrodyti (nėra patvirtinta tos šalies kompetentingos muitinės institucijos).

32. Taigi bylos medžiaga leidžia teigti, jog dokumentų ar jų kopijų, patvirtinančių tranzito procedūros tinkamą užbaigimą (kad prekės buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos), pareiškėjas nepateikė. Nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdami į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto viršininko 2022 m. liepos 30 d. rašte Nr. 2VK30S-025 pateiktą informaciją ir remdamiesi tyrimo metu surinkta medžiaga (dokumentais), vadovaudamiesi Sąjungos muitinės kodekso ir Įgyvendinimo reglamento nuostatomis, pagrįstai sprendė, jog Sąjungos tranzito procedūra, vykdyta pagal 2022 m. sausio 14 d. tranzito lydintįjį dokumentą (deklaraciją) T1 Nr. 22LTVR500018243093 nebaigta, t. y. prekės nebuvo pristatytos paskirties muitinės įstaigai.

33. Be to, pastebėtina, jog analogiškai kitų valstybių muitinės deklaracijų kompiuterinės kopijos/versijos vertinamos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2024 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-524-662/2024 ir kt.).

34. Vadovaujantis SMK 79 straipsnio 1 dalies (a) punktu, skola muitinei atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. Kai skola muitinei atsiranda pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti SMK 79 straipsnio 3 dalies a), b), c) punktuose. Kadangi atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kurie turėtų būti skolininkais muitinei pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies b), c) punktus, pareiškėjas pagrįstai pripažintas skolininku muitinei (SMK 79 straipsnio 3 dalies a) punktas).

35. Nagrinėjamu atveju vertintina, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir tuo pagrindu pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį atsirado importo skola muitinei, o pareiškėjas, būdamas tranzito procedūros vykdytoju, pagrįstai pripažintas skolininku muitinei (SMK 79 straipsnio 1 dalies a) punktas).

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai vertino įrodymus, susijusius su prekių išvežimu iš Sąjungos muitų teritorijos į Rusijos Federaciją. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio argumento pabrėžia, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018). Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas labai išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

37. UAB „Vingės Transsphere Logistika“ apeliaciniame skunde nurodo, kad Vilniaus teritorinė muitinė privalėjo kreiptis į Rusijos Federacijos muitinę arba kitas atitinkamas institucijas, kas paprastai daroma analogiškose situacijose. Visų pirma pažymėtina, kad tai yra mokesčių administratoriaus teisė, o ne pareiga. Antra, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnyje įtvirtintas taisykles, įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Pripažintina, kad tokių duomenų (įrodymų) pats pareiškėjas nepateikė. Trečia, vertinant įrodymų teorijos suformuluotų įrodymų vertinimo kriterijų kontekste atsakovas surinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo mokestinę prievolę.

38. Be to, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai ir abejonės dėl Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto viršininko 2022 m. liepos 30 d. rašte Nr. 2VK30S-025 pateiktos informacijos netikslumo niekaip nepaneigia šios informacijos teisingumo ir teisėjų kolegijos vertintini kritiškai. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino UAB „Vingės Transsphere Logistika“ pateiktus alternatyvius tranzito procedūros užbaigimą patvirtinančius dokumentus ir konstatavo, kad jie neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse keliamų reikalavimų tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui įrodyti.

39. Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl prekių muitinės vertės nustatymo ir baudos UAB „Vingės Transsphere Logistika“ skyrimo. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Minėtais aspektais teisėjų kolegija pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir plačiau šiame sprendime dėl to nebepasisako.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta proceso šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisė gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi UAB „Vingės Transsphere Logistika“ apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Vingės Transsphere Logistika“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėMilda Vainienė