Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-2908-473/2023

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-08-03
Bylos Nr.: eI3-2908-473/2023
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00072-2023-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Violeta Balčytienė
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Vingės transsphere logistika“
Atsakovas: Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinės muitinės
Trečiasis asmuo: uždaroji akcinė bendrovė „Olertra“, uždaroji akcinė bendrovė „Alpi Baltika“
Advokatai: Justas Sankaitis

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-2908-473/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00072-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 13.7.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vingės transsphere logistika“ atstovui advokatui Justui Sankaičiui,

atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Stasiui Mateliui,

atsakovo Vilniaus teritorinės muitinės atsatovei Janinai Meškevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vingės transsphere logistika“ skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Olertra“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Alpi Baltika“).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Vingės transsphere logistika“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti 2022 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Teritorinė muitinė) sprendimą Nr. 18KP-16-573 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ (toliau – ir Teritorinės muitinės sprendimas) ir 2022 m. gruodžio 8 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas) sprendimą Nr. 1AE-207 „Dėl UAB „Vingės transsphere logistika“ skundo“; 2) priteisti pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškina, jog 2022 m. sausio 14 d. Teritorinės muitinės krovinių poste „Paneriai“ prekei „sintetinės virvės“ (53 kg) buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal lydimąjį dokumentą T1 Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip tranzito procedūros vykdytoja nurodyta UAB „Vingės transsphere logistika“. Krovinys buvo nukreiptas į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 3 d. raštu Nr. (8.1/16)-2V-1556 pareiškėja informuota apie nebaigtą tranzito procedūrą pagal T1 deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) bei paprašyta dokumentų, įrodančių, jog ši procedūra užbaigta. 2022 m. vasario 22 d. pareiškėja pateikė raštą Nr. R-22.004, kuriame paaiškino, kad iš UAB „Vingės transsphere logistika“ transporto priemone, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gabenamos prekės į Rusiją pagal tranzito deklaraciją T1 MRN (duomenys neskelbtini). Transporto priemonė, prekės, jas lydintys dokumentai ir tranzito deklaracija T1 MRN (duomenys neskelbtini) buvo pateikti Šalčininkų kelio posto muitinės pareigūnams. Po muitinės patikrinimo šis krovinys buvo išleistas toliau į Baltarusiją. Pareiškėja prie minėto rašto pridėjo Rusijos muitinės įformintą importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-01-19) ir paprašė leisti užbaigti tranzito procedūrą pagal T1 deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. vasario 28 d. pareiškėja gavo Teritorinės muitinės el. laišką, kuriuo buvo paprašyta pateikti dokumentus, kurių pagrindu įforminta deklaracija T1 (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog šie dokumentai muitinei buvo pateikti el. paštu tą pačią dieną. 2022 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas gavo Teritorinės muitinės sprendimą Nr. 18KP-6-573 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“, kuriuo pripažinta, kad už neįvykdytą tranzito procedūrą T1 Nr. (duomenys neskelbtini) atsirado pareiškėjos 594 Eur muito bei 1683 Eur PVM mokestinė prievolė muitinei. Taip pat pareiškėjai paskirta 227 Eur bauda. Nesutikdama su Teritorinės muitinės sprendimu, pareiškėja pateikė skundą Muitinės departamentui. 2022 m. gruodžio 8 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. 1AE-207, kuriuo patvirtino Teritorinės muitinės sprendimą.

Nurodo, jog iš Teritorinei muitinei pateiktos Rusijos importo deklaracijos galima aiškiai matyti, kad krovinys išgabentas už Sąjungos muitų teritorijos. Teigia, jog pagrįsti Sąjungos tranzito užbaigimą pakanka pateikti atitinkamų trečiosios valstybės muitinės dokumentų kopijas, o valstybės, kuriose yra įforminta Sąjungos tranzito procedūra, muitinė turi pareigą kreiptis dėl tokių kopijų tikrumo patvirtinimo į atitinkamą kompetentingą trečios šalies instituciją, o tai šiuo atveju nebuvo padaryta. Mano, jog pareiškėja neturi ir neturėjo jokių realių galimybių gauti importo deklaracijos tikrumo patvirtinimą. Teigia, kad pareigą kreiptis į Rusijos Federaciją dėl pareiškėjos pateiktos importo deklaracijos kopijos tikrumo per se (pats savaime) patvirtina ir 1995 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Rusijos Federacijos Vyriausybės susitarimas dėl bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje, kuriame įtvirtinta muitinės galimybė ir kompetencija kreiptis į Rusijos Federacijos institucijas dėl jai reikiamų dokumentų tikrumo patvirtinimo, jei toks klausimas iškyla. Taigi, pasak pareiškėjos, muitinės veiksmai yra biurokratiniai, formalūs ir nepagrįsti, pažeidžia konstitucinį principą, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms.

Teigia, jog Teritorinei muitinei priėmus sprendimą pareiškėja gavo ir papildomų rašytinių įrodymų, jog krovinys paliko Sąjungos muitų ribas – deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), spalvotą CMR kopiją su antspaudais, importo mokesčių pavedimą, taip pat gavėjo prašymo Rusijos Federacijos muitinei kopiją. Tačiau šių rašytinių įrodymų Departamentas iš esmės nevertino ir iš karto atmetė. Įvertinus išdėstytų bei esančių rašytinių įrodymų visumą, pareiškėjos nuomone, darytina aiški išvada, kad pagal Sąjungos tranzito lydimąjį dokumentą T1 Nr. (duomenys neskelbtini) gabentas krovinys faktiškai buvo išvežtas iš Sąjungos muitų teritorijos ir buvo pagrindas užbaigti Sąjungos tranzito procedūrą. Atkreipia dėmesį, jog netinkamą muitinės darbuotojų darbą atliekant tyrimą patvirtina ir Teritorinės muitinės sprendimo teiginys, kad „Tyrimo metu buvo gautas paskirties muitinės įstaigos – Šalčininkų kelio posto viršininko atsakymas Nr. 2VK30S-025, kad nei prekės nei tranzito Lydintysis dokumentas T1 Nr. (duomenys neskelbtini) muitinei pateikti nebuvo.“

Pažymi, kad negali sutikti su muitinės vertės nustatymu. Teigia, jog prie Teritorinės muitinės sprendimo nebuvo pateikti jokie duomenys (įrodymai), kuriais remdamasi Teritorinė muitinė duomenų bazėje nustatė „tapačią ar panašią“ prekių sandorio vertę, o tai apskritai užkerta kelią pareiškėjai į tinkamą apeliaciją šiuo klausimu. Pažymi ir tai, kad rinkos sąlygomis sudaromi sandoriai pirmiausia turi būti vertinami atsižvelgiant į individualius požymius, o ne matuojami pagal muitinio įvertinimo duomenų bazėje surinktus duomenis. Teigia, kad Teritorinės muitinės taikytas muitinio įvertinimo modelis aiškiai prieštarauja pasaulinei muitinio įvertinimo praktikai, kadangi prekių muitinė vertė privalo atspindėti realią prekės ekonominę vertę. Todėl Teritorinė muitinė privalėjo išsamiai ir objektyviai išnagrinėti visas aplinkybes, o ne tiktai mechaniškai palyginti kainas su kitų importuotojų deklaruotomis kainomis (ir tuo remdamasi apskaičiuoti mokesčius).

Šalies argumentai

Pareiškėja 2023 m. kovo 29 d. pateiktuose papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, jog iš su jais pateiktos dokumento kopijos matyti, kad po juo faktiškai yra dar daugybė lygiai tokių pačių dokumentų pavadinimu „Dokumentų sąrašas muitinei“, o tai reiškia, jog tie dokumentai buvo teikiami kartu ir kuriuose galimai ir buvo reikiamas dokumentas, kuriame nurodyta būtent reikiama muitinei pateikta deklaracija T1 Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai kyla abejonių dėl minėtame dokumente esančio vairuotojo parašo autentiškumo. Pažymi, jog to paties vairuotojo parašas yra ir originaliame CMR dokumente, tačiau tame dokumente jis visiškai kitoks.

Teigia, jog Muitinės departamento pabrėžiamas 2022 m. liepos 30 d. Šalčininkų kelio posto viršininko atsakymas apskritai laikytinas neturinčiu jokios įrodomosios reikšmės. Priešingai, minėto atsakymo teiginys, jog „tyrimo metu nustatyta, kad 2022 m. sausio 16 d. krovinys per Šalčininkų kelio postą buvo išgabentas automobiliu (duomenys neskelbtini)“, tik parodo faktą, kad krovinys pagal aktualią deklaraciją faktiškai buvo išvežtas iš Bendrijos muitų teritorijos.

Atsakovė Teritorinė muitinė su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog ji, išnagrinėjusi tyrimo metu surinktą informaciją, pateiktus dokumentus, nustatė, kad ne Sąjungos prekės, kurios buvo gabenamos taikant tranzito procedūrą pagal deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-01-14), iki 2022 m. sausio 18 d. nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Taigi padarė išvadą, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros, todėl atsirado importo skola muitinei pagal Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir SMK) 79 straipsnio 1 dalį.

Paaiškina, jog pareiškėja tranzito procedūros užbaigimą grindė Rusijos Federacijos muitinės deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kompiuterine kopija, kuri nėra patvirtinta tos šalies kompetentingos muitinės institucijos. Vėliau pareiškėja Muitinės departamentui pateikė CMR važtaraščio originalą su gavėjo spaudu, tačiau šie pateikti įrodymai neatitinka 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (toliau - Įgyvendinimo reglamentas) 312 straipsnio nuostatų. Ginčo prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, o procedūros vykdytoja UAB „Vingės transsphere logistika“ tinkamų alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų Vilniaus teritorinei muitinei nepateikė, todėl laikyta, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-01-14), neužbaigta.

Atsakovė dėl pareiškėjos argumento, kad mokesčių administratorius priėmė sprendimą nesiėmęs atitinkamų veiksmų kreiptis į trečiosios šalies, t. y Rusijos Federacijos, kompetentingą instituciją dėl papildomų įrodymų gavimo, nurodė, kad pritaria Muitinės departamento ginčijamo sprendimo teiginiui, jog tai yra muitinės teisė, o ne pareiga. Teritorinė muitinė, priėmusi skundžiamą sprendimą, pirmiausia rėmėsi turima informacija ir tyrimo eigoje sprendė, ar ta informacija yra pakankama.

Nurodo, jog nagrinėjamu atveju nėra prekių pardavimo į Europos Sąjungos muitų teritoriją patvirtinančių dokumentų (sandoris sudarytas su trečiosios šalies gavėju), todėl muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas. Jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti, ji turi būti nustatoma antriniais muitinio įvertinimo metodais, paeiliui taikant SMK 74 straipsnio 2 dalies punktus nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti. Pažymi, jog Teritorinės muitinės prekių muitiniam įvertinimui atlikta atranka PREMI duomenų bazėje neprieštarauja nei SMK 74 straipsniui, nei Įgyvendinimo reglamento 140 ir 144 straipsnių nuostatoms, nei reikalavimams. Taip nustatyta vertė turi būti kiek įmanoma pagrįsta apskaičiuotomis muitinės vertėmis. Ginčo prekių muitinio įvertinimo metodų taikymo galimybės ir eiliškumas yra išsamiai išdėstyti ir išaiškinti tiek Vilniaus teritorinės muitinės, tiek Muitinės departamento skundžiamuose sprendimuose.

Šalies argumentai

Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Nurodo, jog tiek Teritorinė muitinė, tiek ir Muitinės departamentas nusprendė, kad pareiškėjos pateikta Rusijos Federacijos muitinės importo deklaracijos ištrauka iš kompiuterinės sistemos neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytiems dokumentams keliamų reikalavimų, nes deklaracijos išrašas nebuvo patvirtintas Rusijos Federacijos muitinės, t. y. nebuvo patvirtintas jos tikrumas, todėl atsakovas negalėjo laikyti pateikto dokumento įrodymu, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

Mano, jog jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Dėl šios priežasties tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti turi būti gautas Rusijos Federacijos muitinės įformintos importo deklaracijos originalas arba šio dokumento kopija, kuri tinkamu įrodymu apie užbaigtą tranzito procedūrą laikoma tik, jei jos tikrumą patvirtina ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, t. y. Rusijos Federacijos muitinė. Pažymi, jog nei CMR važtaraštis, nei sąskaitos nėra dokumentai, patvirtinantys, kad prekėms įforminta muitinės procedūra ar kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą Rusijos Federacijoje, o 2022 m. sausio 19 d. importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse keliamų reikalavimų tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui įrodyti.

Teigia, kad už tinkamą Sąjungos tranzito procedūros vykdymą, visų pirma, atsakingas šios procedūros vykdytojas, o jo pareigos laikomos įvykdytomis ir tranzito procedūra užbaigta, kai prekės, kurioms buvo įforminta tranzito procedūra, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Todėl tranzito procedūros vykdytojas, t. y. pareiškėja, neįvykdė savo pareigų, susijusių su tinkamu tranzito procedūros vykdymu ir jos užbaigimu – nepateikė visų ir nepakeisto pavidalo prekių paskirties muitinei, todėl pagrįstai buvo pripažinta skolininke muitinei pagal Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalį ir 79 straipsnio 3 dalies a punktą.

2023 m. liepos 17 d. Muitinės departamentas pateikė mokesčių apskaičiavimo duomenis.

Atsiliepimas

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Olertra“ ir UAB „Alpi Baltika“ atsiliepimų į skundą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu Muitinės departamento atstovas ir Teritorinės muitinės atstovė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl 2022 m. rugpjūčio 12 d. Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo Nr. 18KP-16-573 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ ir 2022 m. gruodžio 8 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo Nr. 1AE-207 „Dėl UAB „Vingės transsphere logistika“ skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog Teritorinės muitinės krovinių poste „Paneriai“ prekei „sintetinės virvės“ (53 kg) buvo įforminta 2022 m. sausio 14 d. Sąjungos tranzito procedūra pagal lydimąjį dokumentą T1 Nr. (duomenys neskelbtini). Įformintos tranzito procedūros vykdytoja – UAB „Vingės transsphere logistika“, turinti leidimą naudoti bendrąją garantiją muitinio tranzito procedūroms vykdyti. Krovinys buvo nukreiptas į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą (duomenys neskelbtini). Tranzito procedūros įvykdymo terminas – 2022 m. sausio 18 d. Per nustatytą terminą Vilniaus teritorinė muitinė Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – NTKS) priemonėmis negavo patvirtinimo, kad prekės iki 2022 m. sausio 18 d. buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, ir apie nebaigtą tranzito procedūrą bei pradėtą tyrimą 2022 m. vasario 3 d. raštu Nr. (8.1/16)-2V-1556 informavo procedūros vykdytoją, prašydama kaip įrodymą apie procedūros užbaigimą pateikti tinkamus alternatyvius dokumentus.

Pareiškėja 2022 m. vasario 10 d. pateikė muitinei Rusijos Federacijos muitinės įformintos importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją iš kompiuterinės sistemos, CMR važtaraščio, sąskaitų, prekių gavėjo rašto kopijas. Pateikta importo deklaracijos kopija neatitiko Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1, 2 dalyse pateikiamiems dokumentams keliamų reikalavimų, nes deklaracijos kompiuterinės kopijos tikrumas nebuvo patvirtintas Rusijos Federacijos muitinės, o kiti pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad ginčo prekėms buvo įforminta muitinės procedūra Rusijos Federacijoje.

Teritorinė muitinė, tęsdama tyrimą, 2022 m. liepos 15 d. raštu Nr. (8.1/16)-1KP-315 užklausė paskirties muitinės įstaigą – Šalčininkų kelio postą – dėl prekių, deklaruotų Sąjungos tranzito procedūrai pagal tranzito deklaracijoje T1 Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-01-14), pateikimo muitiniam tikrinimui. Šalčininkų kelio posto viršininkas 2022 m. liepos 30 d. raštu Nr. 2VK30S-025 informavo, kad nei prekės, nei tranzito deklaracija T1 Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-01-14) su lydimaisiais dokumentais muitiniam patikrinimui nebuvo pateikti. Pareigūnų nusižengimo požymių nenustatyta. Dėl nurodytų aplinkybių Teritorinė muitinė pareiškėjos pateiktų dokumentų kopijų nelaiko tinkamais alternatyviais įrodymais, kad prekės iš tikrųjų buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

Vilniaus teritorinė muitinė, išnagrinėjusi surinktą informaciją, pateiktus atsakymus bei dokumentus, vadovaudamasi SMK 233 straipsnio 2 dalimi, konstatavo, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal minėtą tranzito deklaraciją, nebaigta ir procedūros vykdytojo pareigos, nustatytos SMK 233 straipsnio 1 dalyje, neįvykdytos. Deklaruotos prekės nepristatytos į paskirties muitinės įstaigą.

Už tinkamai neįvykdytą Sąjungos tranzito procedūrą Vilniaus teritorinė muitinė 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 18KP-16-573 procedūros vykdytoją – UAB „Vingės transsphere logistika“ – pripažino skolininke muitinei ir įregistravo 594,00 Eur muito, 1 683,00 Eur PVM, 104,00 Eur PVM delspinigių mokestinę prievolę bei už padarytą pažeidimą skyrė 227,00 Eur baudą, iš viso 2 608,00 Eur.

Su Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. l8KP-16-573 UAB „Vingės transsphere logistika“ nesutiko ir įstatymų nustatyta tvarka minėtą sprendimą apskundė Muitinės departamentui. Departamentas, išnagrinėjęs skundą, 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 1AE-207 skundžiamą Muitinės sprendimą patvirtino.

Pareiškėja UAB „Vingės transsphere logistika“ nesutikdama su ginčijamais sprendimais pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui; b) valstybės narės muitinės, kuri nustato, kad prekės buvo fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, patvirtintą dokumentą arba išrašą; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą toje šalyje. Vietoje minėtų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija. Taip pat Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardyti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis.

Tai reiškia, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Dėl šios priežasties tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti turėjo būti gautas Rusijos Federacijos muitinės įformintos importo deklaracijos originalas arba šio dokumento kopija, kuri tinkamu įrodymu apie užbaigtą tranzito procedūrą laikoma tik tuo atveju, jei jos tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, t. y. Rusijos Federacijos muitinė.

SMK 233 straipsnio, reglamentuojančio Sąjungos tranzito procedūros vykdytojo ir įforminus Sąjungos tranzito procedūrą gabenamų prekių vežėjo bei gavėjo pareigas, 1 dalis nustato, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių (a punktas); už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi (b punktas). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.

Iš pacituotų SMK nuostatų yra akivaizdu, jog už tinkamą Sąjungos tranzito procedūros vykdymą, visų pirma, atsakingas yra šios procedūros vykdytojas, o jo pareigos laikomos įvykdytomis ir tranzito procedūra užbaigta, kai prekės, kurioms buvo įforminta tranzito procedūra, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai.

Nagrinėjamu atveju skundas grindžiamas pateikta Rusijos Federacijos muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-01-19) kopija, CMR važtaraščiu, sąskaitų, mokėjimo pavedimo bei prekių gavėjo rašto kopijomis. Teismas sutinka su Muitinės departamento pozicija, jog nei CMR važtaraštis, nei sąskaitos nėra dokumentai, patvirtinantys, kad prekėms įforminta muitinės procedūra ar kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą Rusijos Federacijoje, o importo deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-01-19) neatitinka Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse keliamų reikalavimų tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui įrodyti. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad tranzito procedūros vykdytojas neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu, kaip to reikalauja SMK 233 straipsnis.

Dėl skolos atsiradimo

Vadovaujantis SMK 134 straipsnio 1 dalimi, į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti jos tikrinamos. Ne Sąjungos prekės lieka muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas, arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos, arba sunaikinamos. Vadovaujantis SMK 5 straipsnio 27 punktu, muitinės priežiūra – veiksmai, kurių paprastai imasi muitinė, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir atitinkamais atvejais kitų nuostatų, taikomų prekėms, kurių atžvilgiu imamasi tokių veiksmų. Taigi skolos muitinei atsiradimas sietinas su SMK 233 straipsniu, kurio 1 dalies (a) punkte apibrėžta procedūros vykdytojo atsakomybė, užtikrinanti pareigų, susijusių su tranzito procedūra, įvykdymą, t. y. už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių. Šiuo atveju prekės kartu su tranzito deklaracija nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, kaip to reikalauja SMK 233 straipsnis, t. y. procedūros vykdytojas neįvykdė pareigų, susijusių su tranzito procedūros taikymu.

Vadovaujantis SMK 79 straipsnio 1 dalies (a) punktu, skola muitinei atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje.

Pagal Europos Teisingumo Teismo praktiką, prekių paėmimas iš muitinės priežiūros yra bet koks veiksmas ar neveikimas, kuris sutrukdo, kad ir trumpam, kompetentingai muitinei prieiti prie prekių, esančių muitinės priežiūroje, ir jas patikrinti, kaip nustatyta SMK 134 straipsnio 1 dalyje (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2005 m. balandžio 26 d. sprendimo C-l40/04 28 punktas).

Pažymėtina, jog ESTT byloje C-230/06, pasisakydamas apie tranzito procedūros vykdytojo pareigas ir atsakomybę (2008 m. balandžio 3 d. sprendimas byloje Militzer & Munch GmbH prieš Ministero delle Finanze, 48 ir 49 punktai), yra nurodęs, kad procedūros vykdytojas, kaip Bendrijos išorinio tranzito procedūrą vykdantis asmuo, yra atsakingas už skolą muitinei, kuri atsirado dėl šios procedūros nuostatų nesilaikymo. Tokia procedūros vykdytojui nustatyta atsakomybe siekiama užtikrinti kruopštų ir vienodą skolos muitinei išieškojimo nuostatų taikymą tam, kad būtų apsaugoti Bendrijos ir jos valstybių narių finansiniai interesai. Tai, kad procedūros vykdytojas yra sąžiningas ir kad Bendrijos išorės tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo, taip pat negali pažeisti proporcingumo principo. Jeigu taip būtų, procedūros vykdytojas nebūtų taip įtikinamai skatinamas užtikrinti gerą tranzito operacijų vykdymą. Todėl tranzito procedūros vykdytojas yra laikomas skolininku net ir tuo atveju, jei tranzito procedūros pažeidimą sudaro sukčiavimo veiksmai, kuriuos atliekant jis nedalyvavo.

Ginčo atveju Teritorinė muitinė tyrimo metu nustatė, kad prekės, kurios buvo gabenamos pagal tranzito deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-01-14), kartu su tranzito deklaracija nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai ir šioms prekėms įforminta muitinės procedūra nebuvo užbaigta. Muitinė neteko galimybės šioms prekėms taikyti priežiūros priemones, kurios taikomos tranzitu gabenamoms ne Sąjungos prekėms. Todėl konstatavo, kad ne Sąjungos prekės buvo neteisėtai paimtos iš muitinės priežiūros ir kad atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį. Kai skola muitinei atsiranda pagal SMK 79 straipsnio 1 dalį, skolininku laikomas vienas iš asmenų arba keli asmenys, nurodyti SMK 79 straipsnio 3 dalies a, b ir c punktuose. Atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kurie turėtų būti skolininkai muitinei pagal SMK 79 straipsnio 3 dalies b ir c punktus, o yra nustatytas asmuo, kuris atitinkamais atvejais turėjo vykdyti pareigas, susijusias su prekei įformintos muitinės procedūros taikymu, t. y. asmuo, nurodytas SMK 79 straipsnio 3 dalies a punkte – tranzito procedūros vykdytojas, ir UAB „Vingės transsphere logistika“, kuri turėjo vykdyti pareigas, nustatytas SMK 233 straipsnio 1 dalies a punkte. Todėl, vadovaujantis SMK 79 straipsnio 3 dalies (a) punktu, minėtas tranzito procedūros vykdytojas laikomas skolininku.

Vadovaujantis SMK 87 straipsnio 2 dalimi, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai. Jeigu prekėms įforminta muitinės procedūra nėra baigta arba baigta su pažeidimais ir jeigu tos vietos negalima nustatyti per nustatytą laikotarpį, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje prekėms buvo įforminta atitinkama procedūra. Vadinasi, skola muitinei atsirado Teritorinės muitinės veiklos zonoje.

Vadovaujantis SMK 79 straipsnio 2 dalies a punktu, skola muitinei atsiranda, kai neįvykdoma arba nustojama vykdyti pareiga, kurios nevykdymas lemia skolos muitinei atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, kad buvo vykdoma tranzito procedūra, tranzitu gabenamos prekės turėjo būti pateiktos paskirties muitinės įstaigai iki 2022 m. sausio 18 d., taigi, skolos atsiradimo data laikyta kita dieną po tranzito termino pabaigos, t. y. 2022 m. sausio 19 d.

Vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVM įstatymas) 3 straipsnio 3 dalimi, importo PVM objektas yra prekių importas, kai prekės, pagal PVM įstatymo nuostatas, laikomos importuotomis šalies teritorijoje. Vadovaujantis PVM įstatymo 2 straipsnio 24 dalies 1 punktu, prekių importas – ne Sąjungos prekių įvežimas į Sąjungos muitų teritoriją arba jų įvežimą sukėlę veiksmai. Vadovaujantis PVM įstatymo 12-3 straipsnio 1 dalimi, laikoma, kad jeigu nustojus taikyti išorinio tranzito procedūrą (ar veiksmą), prekės tebėra šalies teritorijoje, jos laikomos importuotomis šalies teritorijoje. Prekėms, kurioms įforminta išorinio tranzito procedūra, dėl paėmimo iš muitinės priežiūros nustojo galioti pagrindinis veiksmas (prekių gabenimas tranzitu), nustatytas SMK 226 straipsnio 1 dalyje, leidžiantis šias prekes neapmokestinti importo muitais bei kitais privalomaisiais mokėjimais ir netaikyti joms prekybos politikos priemonių.

Atsižvelgiant į atlikto tyrimo medžiagą sutiktina su atsakovų argumentais, jog, iš muitinės priežiūros paėmus muitinės prižiūrimas prekes, šioms prekėms nustojo būti taikoma išorinio Sąjungos tranzito procedūra taip, kaip jos taikymas apibrėžtas SMK 79 straipsnyje. Prekių paėmimas iš muitinės priežiūros – tai veiksmas, kuris yra pagrindas atsirasti importo skolai muitinei vadovaujantis SMK 79 straipsniu. Šis veiksmas sukėlė ne Sąjungos prekių įvežimą (importą) į Sąjungos muitų teritoriją (PVM įstatymo 2 straipsnio 24 dalies 1 punktas), todėl Teritorinė muitinė pagrįstai konstatavo, kad atsiranda prievolė mokėti (apskaičiuoti) importo PVM. Vadovaujantis PVM įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi, prievolė apskaičiuoti importo PVM už prekes atsiranda tuo metu, kai pagal SMK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas atsiranda prievolė už prekes apskaičiuoti importo muitus ar importo skolą muitinei. Prievolė apskaičiuoti importo PVM už prekes atsirado tuo momentu, kai atsirado importo skola muitinei pagal SMK 79 straipsnio 2 dalį, t. y. 2022 m. sausio 19 d.

Dėl prekių muitinės vertės nustatymo

Pareiškėjos nuomone, prekių muitinė vertė turėjo būti nustatyta taikant sandorio vertės metodą, o ne muitinės duomenų bazėje sukauptais duomenimis taikant alternatyvųjį metodą apie importuotų tapačių ar panašių ne Sąjungos prekių sandorio vertes, nes tam nėra jokio pagrindo. Teigia, kad Teritorinės muitinės taikytas muitinio įvertinimo modelis aiškiai prieštarauja pasaulinei muitinio įvertinimo praktikai, kadangi prekių muitinė vertė privalo atspindėti realią ekonominę prekės vertę.

Ne Sąjungos prekių, įvežtų į Sąjungos muitų teritoriją, muitinės vertės nustatymą reglamentuoja SMK 69–74 straipsniai ir Įgyvendinimo reglamento 127–146 straipsniai. Vadovaujantis SMK 70 straipsnio 1 dalimi, prekių muitinės vertės pagrindas, visų pirma, yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportuoti į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Kadangi gabentoms prekėms nepateikti prekių pardavimo į Sąjungos muitų teritoriją dokumentai, muitiniam įvertinimui sandorio vertės metodas netaikytinas. Jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis SMK 70 straipsniu, ji turi būti nustatoma paeiliui taikant 74 straipsnio 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti.

Jeigu sandorio vertės metodas negali būti taikomas, importuojamų prekių muitinė vertė nustatoma vadovaujantis SMK 74 straipsnio 2 dalies a ir b punktais bei SMK įgyvendinimo reglamento 141 straipsniu, jeigu turima duomenų apie tapačių arba panašių prekių, parduotų eksportuoti į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuoti tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, sandorio vertes. Muitinio įforminimo metu importuojamų prekių muitinė vertė gali būti nustatoma taikant tapačių prekių sandorio vertės metodą arba panašių prekių sandorio vertės metodą, kai deklarantas muitinio įforminimo metu pateikia dokumentus, kuriais remiantis anksčiau buvo importuotos tapačios arba panašios prekės kaip ir importuojamos prekės, kurių vertę reikia nustatyti, ir jų muitinė vertė buvo nustatyta taikant sandorio vertės metodą. Kadangi Prekių muitinio įvertinimo informacinėje sistemoje (toliau – ir PREMI 1S) nėra duomenų apie tuo pačiu metu maždaug to paties kiekio importuotas prekes, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta ir kurių muitiniam įvertinimui yra pripažintas sandorio vertės metodas, deklarantas muitinio įforminimo metu tokių dokumentų irgi nepateikė, pastarieji metodai netaikyti.

SMK 74 straipsnio 2 dalies c punkto ir SMK įgyvendinimo reglamento 142 straipsnio nuostatos (dedukcinis muitinio Įvertinimo metodas) gali būti taikomos tik tuo atveju, jei importuotojas pateikia muitinei informaciją apie importuotų prekių pardavimą Sąjungoje (prekių pardavimo Sąjungoje sąskaitas faktūras, pardavimo išlaidų kalkuliacijas ir pan.), kurią muitinė gali patikrinti ir atlikti dokumentų ir juose esančios informacijos įvertinimą. Importuojamų prekių muitinė vertė nustatoma remiantis apskaičiuotosios vertės metodu, jei deklarantas pateikia duomenis, nurodytus SMK 74 straipsnio 2 dalies d punkte ir SMK įgyvendinimo akto 143 straipsnyje, apie prekių pagaminimo kaštus (medžiagų kainą, perdirbimo išlaidas, pelną ir pan.), taip pat duomenis apie importuojamų prekių vežimo iki Sąjungos muitų teritorijos ir draudimo išlaidas.

Vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas. Dėl šios priežasties trečiųjų šalių importo muito tarifas (8 proc.) taikytas vadovaujantis 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 39 straipsnio ir Komisijos reglamento (EB) Nr. 2021/1832, iš dalies keičiančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2658/87(EB) dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros, nuostatomis.

Esant tokiam prekių muitinės vertės nustatymo teisiniam reglamentavimui, nepagrįstas ir pareiškėjos argumentas, kad Teritorinė muitinė nepateikė duomenų ar įrodymų, kuriais remdamasi nustatė „tapačią ar panašią“ prekių sandorio vertę, ir todėl pažeidė pareiškėjos teises. Skundžiamame Teritorinės muitinės sprendime yra pateikta nuoroda į teisės aktų nuostatas, o pareiškėjai nepateikus įrodymų, paneigiančių prekių muitinės vertės apskaičiavimą, taikant SMK 74 straipsnio 3 dalį, sutiktina, jog ši pareiškėjos reikalavimo dalis nepagrįsta.

Pažymėtina, kad Įgyvendinimo reglamento 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai muitinė vertė nustatoma pagal SMK 74 straipsnio 3 dalį, 70 straipsnyje ir 74 straipsnio 2 dalyje numatyti metodai gali būti taikomi laikantis pagrįstai lankstaus požiūrio. Taigi Teritorinė muitinė ginčo prekių muitinę vertę pagrįstai nustatė vadovaudamasi SMK 74 straipsnio 3 dalimi. Pagal SMK įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1224, 19 punktą nustatydama prekių muitinę vertę pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 74 straipsnį, muitinę vertę nustatanti muitinės įstaiga naudojasi Muitinės departamento prekių muitinio įvertinimo duomenų baze ir kitais duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje naudojant minėto straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones. Muitinės departamentas pateikė mokesčių apskaičiavimo duomenis. Muitinės procedūrų priežiūros skyrius 2022 m. liepos 15 d. pateikė prašymą dėl mokesčių apskaičiavimo Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriui. 2022 m. liepos 25 d. Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyrius pateikė duomenis muitinei vertei nustatyti, iš kurių matyti, kad prekių vertė buvo nustatyta tinkamai.

Vadovaujantis Importuojamų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431, 38 punktu, tikrinamų prekių muitinei vertei nustatyti antriniais muitinio įvertinimo metodais muitinės pareigūnas PREMI IS atlieka duomenų analizę ir atrenka tuos sandorius, kurie atitinka tapačių arba panašių prekių reikalavimus. Atliekant PREMI IS sukauptų įrašų analizę ir atranką, nesiremiama tais įrašais, kuriuose prekės buvo nepakankamai aprašytos ir dėl šios priežasties negalima jų vienareikšmiškai identifikuoti (39 punktas). Neradus sandorio, sudaryto dėl maždaug tokio paties deklaruoto prekių kiekio, atrenkamas artimiausias pagal kiekį (40 punktas). Neradus sandorio, sudaryto dėl prekių, pagamintų toje pačioje valstybėje, pasirenkamas prekių iš kitos artimos valstybės ar regioninės rinkos deklaruotas sandoris. Neradus panašių charakteristikų prekių einamojo mėnesio duomenų rinkinyje, peržiūrimi praėjusių mėnesių arba metiniai duomenų rinkinių įrašai ir atliekama atranka (41 punktas). Jeigu randami keli duomenų apie tapačių arba panašių prekių sandorio vertes įrašai, tikrinamų prekių muitinei vertei nustatyti antriniais muitinio įvertinimo metodais taikoma mažiausioji iš alternatyvių verčių (42 punktas).

Dėl baudos skyrimo

Pažymėtina, kad nepristačius per nustatytą terminą pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. (duomenys neskelbtini) (2022-01-14) gabentų prekių paskirties muitinės įstaigai, atsiradus skolai muitinei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalimi, mokesčių mokėtojui skirtina nuo 10 iki 50 procentų trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda. Kadangi tyrimo metu procedūros vykdytojas teikė muitinei informaciją bei dokumentus, susijusius su tranzito procedūra, šios aplinkybės švelnina mokesčių mokėtojo atsakomybę, todėl minimali 10 proc. bauda nuo apskaičiuotos mokesčių sumos skirta pagrįstai.

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad muitinės įstaigos, priimdamos ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, todėl panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 18KP-16-573 „Dėl mokestinės prievolės muitinei atsiradimo“ ir 2022 m. gruodžio 8 d. Muitinės departamento sprendimą Nr. 1AE-207 „Dėl UAB „Vingės transsphere logistika“ skundo“ remiantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, taigi pareiškėjos skundas atmestinas.

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją).

Kadangi pareiškėjos skundas yra atmestas, todėl ji neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132–133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Vingės transsphere logistika“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Balčytienė