- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-21
- Bylos Nr.
- 2YT-25031-1070/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-01316-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Svetlana Panina
- Pareiškėjas
- N. D.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Svetlana Panina teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. D. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja N. D. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos tėvas V. S. priėmė palikimą po jo sutuoktinės Genovaitės A. S. mirties (duomenys neskelbtini) (b. l. 2, 2a).
Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjos tėvai susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos tėvai, būdami susituokę, įgijo ½ dalį gyvenamojo namo, garažą, ūkio pastatą su kiemo statiniais, 475/950 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos motina G. A. S. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas V. S. – (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjos tėvui, ji kreipėsi į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo, tačiau paaiškėjo, kad po G. A. S. mirties pareiškėjos tėvas nesikreipė į notarą dėl mirusiosios palikimo priėmimo. Abu pareiškėjo tėvai iki jų mirties gyveno ir buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties V. S. galvojo, kad jam nereikia kreiptis į notarą dėl jos palikimo priėmimo, nes visas nekilnojamasis turtas buvo registruotas jo vardu. Po pareiškėjos motinos mirties tėvas V. S. liko gyventi jam ir sutuoktinei priklausančiame name, mokėjo už jį mokesčius, pradėjo pilnai disponuoti mirusios asmeniniais daiktais bei jai priklausiusia nekilnojamojo turto dalimi. Tokiu būdu pareiškėjos tėvas priėmė mirusios palikimą, todėl pareiškėja prašo tenkinti jos prašymą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašo nagrinėti pareiškėjos prašymą teismo nuožiūra. Nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos G. A. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jos paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad V. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui (b. l. 20-22).
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas V. S. nuosavybės teisė į ½ dalį gyvenamojo namo, garažą, ūkio pastatą, kiemo statinius, 475/950 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Šis turtas registruotas V. S. vardu pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir pripažinimo tinkamu naudoti aktą laikotarpiu nuo 1979 m. iki 2001 m. Po santuokos sudarymo įgytas turtas gali būti pripažintas bendra jungtine nuosavybe. Nacionalinė žemės tarnyba neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių pareiškime nurodytas aplinkybes. Prašo priimti sprendimą vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (el. b. l. 33-37).
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, b. l. 49).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja N. D. yra G. A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), bei V. S., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra (b. l. 7-10, 29). Pareiškėjos tėvai susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Santuokoje jie įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise 475/950 dalis žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, garažą, ūkio pastatą, kiemo statinius (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12). Pareiškėjos motina deklaravo savo gyvenamąją vietą nurodytu adresu nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 15). Pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad abu tėvai iki savo mirties gyveno jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjos motinai, nei vienas iš mirusios įpėdinių nesikreipė į notarą dėl šios palikimo priėmimo (b. l. 16). Pareiškėjos rašytiniais paaiškinimais nustatyta, kad jos tėvams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiuose namuose po motinos mirties liko gyventi tėvas V. S., kuris perėmė motinos asmeninius daiktus, mokėjo mokesčius už jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad tik pareiškėjos tėvas po savo sutuoktinės mirties rūpinosi šiai priklausančia nekilnojamojo turto dalimi, elgėsi kaip šio turto savininkas, perėmė jos asmeninius daiktus, prižiūrėjo mirusiosios turtą, mokėjo mokesčius.
Teismas, nustatęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad V. S. po savo sutuoktinės G. A. S. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po G. A. S. ir V. S. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po Genovaitės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.