Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 7 d. nutarties A. D. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos R. G. 2024 m. vasario 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) A. D. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirta 450 eurų bauda ir specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams, už tai, kad jis 2024 m. sausio 28 d. 10.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus.

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Institucijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas skundžiamą nutarimą pakeisti – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šį terminą maksimaliai sutrumpinti. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartimi skundą atmetė konstatavęs, kad šioje byloje išimtinių ir teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios, pareiškėjo teigimu, turėjo nulemti jo atsakomybės švelninimą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, nenustatyta.

3. A. D. skundžia Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį ir prašo ją pakeisti – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti jam administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba skirti maksimaliai trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

3.1. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismui pateiktame skunde dėl Institucijos nutarimo jis nesutiko su paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – trukme motyvuojant tuo, kad Institucija tinkamai neįvertino jo individualios situacijos. Apelianto nuomone administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų, kad jam administracinio poveikio priemonės - specialiosios teisės vairuoti transporto priemones taikymas 6 mėnesių laikotarpiui sukeltų didelių nepatogumų, susijusių su šeima, darbine veikla bei gyvenimo kokybe ir nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė apelianto atžvilgiu. Pažymima, kad 450 eurų bauda yra daugiau nei pakankamai griežta nuobauda. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas savo kaltę pripažino ir dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi, tai Institucijos, skyrusios nuobaudą, pagrįstai buvo pripažinta atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

3.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad padarytas administracinis nusižengimas savo pobūdžiu nors ir yra šiurkštus, tačiau padarytas dėl susiklosčiusių aplinkybių, kuomet reikėjo skubiai nuvežti nepilnametį sūnų A. D. į futbolo varžybas, vyksiančias už miesto ribų. Apelianto sutuoktinė E. D. to padaryti negalėjo, kadangi tuo metu labai blogai jautėsi (turėjo aukštą temperatūrą) ir vairuoti negalėjo. Todėl, apelianto nuomone, šios administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas atsitiktinai, o ne tyčia.

3.3. Toliau skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad apeliantas su sutuoktine E. D. augina tris vaikus, sūnų A. gim. 2008 m. sausio 1 d., bei mažametes dukras A. gim. 2019 m. birželio 1 d. bei A. gim. 2020 m. birželio 22 d., kuriuos reikia vežioti į ugdymo įstaigas bei įvairius būrelius, o susirgus ir į sveikatos priežiūros ar gydymo įstaigas.

3.4. Taip pat skunde prašoma atsižvelgti į tai, kad apeliantui teisė vairuoti reikalinga dėl darbinės veiklos. Apeliantas dirba per dvi darbovietes, t. y. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) technologijų mokytoju, pastarojoje mokykloje taip pat veda neformaliojo ugdymo užsiėmimus, kartą per savaitę veda „(duomenys neskelbtini)“ būrelį. Todėl, tiek nuvykti į darbą, tiek iš jo grįžti yra reikalingas automobilis, kadangi susisiekimas viešuoju transportu yra labai komplikuotas ir užima daug laiko. Be to, apeliantas mokyklų administracijos charakterizuojama teigiamai, jaučia kolegų bei mokinių pagarbą. Pažymi, kad dirba mokytoju per dvi darbovietes tik geranoriškumo ir pašaukimo vedinas bei mokyklų administracijos prašymu. Apeliantas praradęs teisę vairuoti 6 mėnesiams, turės atsisakyti savo mokytojo pareigų ir savo noru išeiti iš darbo.

3.5. Taip pat apeliantui teisė vairuoti reikalinga dėl ūkininko veiklos, kadangi (duomenys neskelbtini) rajone yra įregistravęs ūkį bei turi Ūkininko pažymėjimą. 15-oje hektarų augina grūdines kultūras (kviečius, miežius), turi įsipareigojimus kaip paramos gavėjas Nacionalinei žemės ūkio mokėjimų agentūrai.

3.6. Be to, dėl apelianto sveikatos būklės, jis negalės įveikti pėsčiomis didesnių atstumų, kadangi kenčia didelius dubens sąnarių skausmus judėjimo metu. 2024 m. kovo 27 d. radiologinio tyrimo metodu jam yra nustatyti abiejų klubo sąnarių sąnarinių tarpų susiaurėjimai bei kremzliniai pažeidimai kairio klubo sąnario srityje. Dėl šios priežasties apeliantui 2024 m. rugsėjo 2 d. yra paskirta klubo sąnario operacija, po kurios dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės dar kelis mėnesius negalės vairuoti.

3.7. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas pripažįsta, kad iki aptariamo pažeidimo jis buvo keletą kartų baustas administracine tvarka, tačiau mano, kad šie pažeidimai neturėtų jo charakterizuoti, kaip asmens, linkusio tyčia daryti kelių eismo taisyklių pažeidimus, kadangi visus juos pripažino, niekada nevengė administracinės atsakomybės, administracines baudas susimokėjo nedelsdamas, anksčiau padaryti pažeidimai yra dėl nedaug leistino greičio viršijimo ir dėl automobilio vairavimo pasibaigus draudimui ir yra visiškai nesusiję su vairavimu, kai atimta teisė vairuoti. Pažymima, jog skundžiamoje nutartyje minimi KET pažeidimai buvo padaryti per kelis metus, o teistumas (duomenys neskelbtini) seniai išnykęs, todėl šie duomenys nebeturi asmenį charakterizuojančios galios.

4. Institucija atsiliepimu į A. D. apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutartį, kadangi ji yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgiant į visas byloje esančias aplinkybes bei atitinka formuojamą teismų praktiką.

4.1. Institucijos atsiliepime nurodoma, jog tiek Institucija, tiek apylinkės teismas įvertinę administracinio nusižengimo bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymima, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Institucijos nuomone, apeliantas savo skunde nepateikė jokių išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis šioje byloje jam galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, kadangi jo svarbiomis laikytinas aplinkybes gali pateikti beveik kiekvienas administracinės atsakomybės stengiantis išvengti ar bandantis ją sušvelninti asmuo, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padarius jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius.

4.2. Institucijos atsiliepime pabrėžiama, kad asmuo, puoselėdamas šeimyninius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, turi būti itin atidus, nes nurodytos gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės interesų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

A. D. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nėra ginčijama jo kaltė, padaryto administracinio nusižengimo kvalifikacija ir faktinės bylos aplinkybės, jame keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Apeliantas prašo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti jam administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba šį terminą sutrumpinti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagrindo taip pat neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6. Susipažinus su apeliaciniame skunde bei atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais, taip pat pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patikrinus skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. nutarties ir Institucijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, darytina išvada, kad A. D. pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, jam paskirta galutinė bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas individualizuota tinkamai. Apylinkės teismas į skundo dėl Institucijos nutarimo argumentus išsamiai ir pakankamai plačiai atsakė. Su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis nėra pagrindo nesutikti, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pažymėtina, jog administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo termino nustatymo ir skyrimo nuostatos įtvirtintos ANK 34 straipsnio 3 dalyje. Tuo tarpu galimybė skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik, teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta ir vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-47-976/2022, kt.).

8. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. Tuo tarpu ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, kaip matyti, ANK 424 straipsnio 7 dalis numato imperatyvų įpareigojimą bylą nagrinėjančiai institucijai ar teismui ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinio nusižengimą padariusiam asmeniui skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, ar mažesnio termino, nei nustatytas minėtame straipsnyje, įstatymas nenumato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti minėtas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

9. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog A. D. yra nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį – 450 eurų bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui. Įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai, jog A. D. paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcinga tiek jo asmenybei, tiek jo padarytam nusižengimui, prieštaraujanti teisingumo bei protingumo principams ir paskirta iš esmės neatsižvelgiant į nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) individualizavimui svarbias aplinkybes, yra nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo naikinti skundžiamą nutartį bei keisti ne teismo tvarka priima nutarimą.

10. Šiuo atveju apeliaciniame skunde jokių reikšmingų aplinkybių, į kurias nebuvo atsižvelgta nagrinėjant A. D. skundą pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių būtų pagrindas jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba šią poveikio priemonę taikyti trumpesniam terminui, nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teisė vairuoti transporto priemones A. D. reikalinga pasirūpinti šeima, ūkiu, nuvykti į darbą, tačiau šių aplinkybių nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Pažymėtina, kad darbinė veikla ir tai, kad teisė vairuoti pažeidėjui būtina rūpintis šeiminiais interesais bei turimu ūkiu, negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda bei administracinio poveikio priemonė turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių.

11. Pažymėtina, kad viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuria siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taigi, analizuojant galimybes pasiekti paminėtus administracinės nuobaudos tikslus, tikslingesnis yra praeityje apelianto padarytų administracinių nusižengimų ir už juos taikytų poveikio priemonių efektyvumo įvertinimas. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie A. D. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad nusižengimas, už kurio padarymą jis nubaustas šioje byloje, nėra pirmasis. Viso apeliantas per šį laikotarpį baustas dvylika kartų, visus juos būtent už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Aptarti duomenys apie pažeidėjo baustumus neabejotinai rodo, kad jis nėra pavyzdingas vairuotojas, ir atitinkamai leidžia spręsti, jog nusižengimas, už kurį jis buvo nubaustas šioje administracinio nusižengimo byloje, yra ne atsitiktinio, vienkartinio pobūdžio. Be to, apeliantui taikant finansinio pobūdžio priemones (skyrus baudas, kurias jis sumokėjo) bei vieną kartą taikant administracinio poveikio priemonę (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), jis nepasimoko iš savo klaidų ir toliau daro Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentui, kad administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju galėtų būti pasiekti paskyrus jam tik piniginę baudą.

12. Skunde dėl apylinkės teismo priimtos nutarties, apeliantas pažymėjo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl darbinės veiklos, dėl ko taikant jam šios specialiosios teisės atėmimą jis neteks darbo. Kaip matyti apeliantas dirba (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) technologijų mokytoju. Taigi pažeidėjo tiesioginės darbo funkcijos nėra susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra nusižengimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Dėl to apelianto darbo pobūdis ir užimamos pareigos nepripažintinos aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima jam neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos terminą.

13. Nustatytų aplinkybių kontekste pažymėtina ir tai, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies normos A. D. galėtų būti taikomos dėl jo sveikatos būklės (dubens sąnarių skausmų) bei būsimos 2024 m. rugsėjo 2 d. paskirtos klubo sąnario operacijos. Apelianto teigimu dėl šių priežasčių jis negalės įveikti didesnių atstumų pėsčiomis, todėl jam reikalinga specialioji teisė vairuoti transporto priemones. Tačiau, aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad reikiamas vietoves apeliantas gali pasiekti ir kitomis priemonėmis – pasinaudodamas kitų asmenų teikiamomis pavėžėjimo paslaugomis, viešuoju transportu ir pan.

14. Jokių kitų aplinkybių, kurios lemtų teisės vairuoti transporto priemones poreikį, apeliantas skunde apygardos teismui nenurodė, tokių aplinkybių savo iniciatyva taip pat nenustatė ir skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas. Taigi, teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog dėl teisės vairuoti transporto priemones 6 mėnesių terminui atėmimo pažeidėjui kilsiančios pasekmės bus neproporcingos jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumui. Be to, nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos netaikomos net ir tais atvejais, kai teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su darbinėmis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens funkcijomis (pavyzdžiui, toks asmuo dirba vairuotoju). Akivaizdu, kad A. D. dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad atlikti darbines funkcijas, rūpintis šeima, ūkiu bei savo sveikata jam pačiam naudojantis šia specialiąja teise yra kur kas patogiau, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai jo poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Apygardos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios A. D. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

15. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad A. D. už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą Institucijos 2024 m. vasario 26 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) buvo paskirtos minimalios tiek administracinė nuobauda (450,00 eurų bauda), tiek administracinio poveikio priemonė atimant teisę vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams. Tad akivaizdu, kad pareiškėjo nurodyti jį teigiamai charakterizuojantys duomenys bei aplinkybės, dėl kurių jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, buvo įvertintos Institucijai individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, tačiau, apygardos teismo vertinimu, nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Institucija pažeidėjui A. D. paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą, nepažeidė įrodymų rinkimo ir jų vertinimo procedūrų, nepadarė teisės taikymo klaidų ir privalomai nustatė minimalų administracinio poveikio priemonės terminą, o apylinkės teismas pagrįstai atsisakė pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Todėl, A. D. skundas yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.