Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 20 d. nutarties, kuria administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) atmestas ir Institucijos nutarimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. B. teikia alternatyvius prašymus: 1) paskirti papildomą ekspertizę, siekiant nustatyti transporto priemonių vairuotojų kaltę pažeidus KET reikalavimus; 2) panaikinti visus T. B. atžvilgiu priimtus sprendimus ir administracinę teiseną nutraukti.

3.1. Apeliaciniame skunde teigiama, jog KET 99 punkte apibrėžta, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse ir tai yra visiems sąmoningai suprantama. KET 115 punkte įtvirtinta, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka KET neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Kelio ženklas Nr. 203 nurodo, kad vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu. Kelio ženklas Nr. 410 nurodo, kad leidžiama važiuoti tik rodyklių kryptimi. Kelio horizontalusis ženklinimas Nr. 1.12. nurodo, kad iš trikampių sudaryta linija rodo vietą, kur vairuotojas privalo duoti kelią kertamuoju ar prisijungiančiuoju keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Šie nurodyti KET reikalavimai galiojo tiek apeliantui atvažiuojant prie žiedinės sankryžos ir įvažiuojant į ją, tiek ir nukentėjusiam. Šios aplinkybės užfiksuotos vaizdo įrašuose ir foto nuotraukose.

3.2. Apelianto vertinimu, Institucijos iniciatyva atlikta ekspertizė visiškai nieko neįrodo, nes tam, kad padaryti tokias išvadas, kokias padarė ekspertas, specialių žinių nereikėjo, visos eksperto aprašytos aplinkybės matomos vaizdo įrašuose, o taip pat, apelianto manymu, ekspertui buvo užduoti neteisingi klausimai. Specialių žinių poreikis šioje byloje galėjo kilti tik nustatant transporto priemonių greičius, transporto priemonių tikslesnes padėtis, atstumo įveikimo laiką, įvažiavimo į sankryžą momentą, nes tik tokios tikslios nustatytos aplinkybės turėjo įtakos situacijos atsiradimui. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino eksperto išvadas ir kitų byloje esančių įrodymų netyrė. Eksperto išvados yra techninio pobūdžio ir konkrečios nustatytos aplinkybės gali turėti įtakos teisiniam aplinkybių vertinimui, tačiau suabsoliutinti išvados, kaip tą padarė apylinkės teismas, negalima. Eksperto išvados turi patvirtinti arba paneigti kitas byloje esančias nustatytas aplinkybes.

3.3. Skunde apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju jis neteisingai nubaustas už tai, kad nesilaikė reikalavimo duoti kelią iš dešinės važiuojančiai kitai transporto priemonei. Tiek Institucijos nutarime, tiek skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos neteisingos išvados, kad nagrinėjamoje situacijoje transporto priemonių važiavimo tvarka buvo neaptarta. Priešingai, važiavimo tvarka buvo aptarta ir tai parodo prieš sankryžą įrengti kelio ženklai bei ant važiuojamosios kelio dalies esantis kelio horizontalusis ženklinimas. Pagal esamą ir galiojančią tvarką, buvusioje vietoje važiavimas per žiedinę sankryžą vyksta duodant kelią žiedu važiuojančioms transporto priemonėms, t. y. buvusioje situacijoje galiojo važiavimo per nelygiareikšmių kelių sankryžas reikalavimai, kurie nurodo, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu (KET 154 punktas). Tai reiškia, kad vairuotojas, privažiavęs prie žiedinės sankryžos, turi duoti kelią artėjančioms transporto priemonėms iš kairės, nes eismas vyksta ratu iš kairės į dešinę. Pagal vaizdo įrašus matyti, kad į žiedinę sankryžą apeliantas įvažiavo pirmas, o kadangi automobilis SKODA važiavo ženkliai greičiau, kas tai matyti vaizdo įraše pagal automobilio judėjimą erdvėje ir besikeičiančius objektus aplinkoje, todėl ir atsidūrė priekyje apelianto vairuoto automobilio. Taip pat automobilis SKODA atsirado priekyje T. B. transporto priemonės dar ir todėl, kad važiavo iš tolimesnės gatvės žiedinės sankryžos atžvilgiu. Šiuo atveju automobilio SKODA vairuotojas privalėjo atvažiavęs sustoti ir duoti kelią pirmiau automobiliui TESLA iš kairėje pusėje esančios gatvės įvažiavusiam į žiedinę sankryžą ir jo atžvilgiu artėjant prie jo pagrindiniu keliu, tačiau šios pareigos vairuotojas nevykdė, o sąmoningai didino greitį ir atsirado priekyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. B. apeliacinis skundas netenkinamas

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde T. B. neigia savo kaltę dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, nurodydamas, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytos neteisingos išvados, o administracinio nusižengimo byloje esantis ekspertizės aktas nagrinėjamu atveju visiškai nieko neįrodo. Taigi, apeliantas nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis dėl jo kaltės padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

6. Vertinant apelianto skundo argumentų pagrįstumą, visų pirma būtina pažymėti, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinka pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

7. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylos duomenis, apelianto skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netenkindamas administracinėn atsakomybėn patraukto T. B. skundo, kuriuo jis nesutiko padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, pirmiau aptartų įrodymų vertinimo nuostatų nepažeidė. Skundžiamoje Kauno apylinkės teismo dėl visų esminių T. B. skundo argumentų pasisakyta, išdėstyti išsamūs, bylos duomenimis pagrįsti T. B. padaryto administracinio nusižengimo teisinio vertinimo motyvai bei argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas atmesti apelianto skundą. Nesutikti su skundžiamoje nutartyje pateiktu bylos įrodymų vertinimu apygardos teismas neturi pagrindo.

8. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 115 punkte nustatyta, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka KET neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.

10. Kaip minėta anksčiau šioje nutartyje, apeliantas T. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis 2024 m. spalio 22 d. 18.05 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Tesla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, kai sankryžoje transporto priemonių važiavimo trajektorija kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, nedavė kelio automobiliui Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavusiam iš dešinės, dėl ko abu automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti.

11. Apeliaciniame skunde T. B. teigia, jog bylos medžiagoje esantys automobilių registratorių vaizdo įrašai puikiai atspindi susiklosčiusią įvykio situaciją, todėl aplinkybė, jog minėti vaizdo įrašai nebuvo pateikti ekspertizės išvadą atlikusiam ekspertui, sąlygojo tai, jog nagrinėjamu atveju kaltu padaręs administracinį nusižengimą pripažintas apeliantas. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su transporto priemonių Tesla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registratorių vaizdo įrašais, priešingai nei skunde teigia apeliantas, neturi pagrindo nesutikti su Institucijos nutarime bei skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuotam, jog dėl nagrinėjimo administracinio nusižengimo kaltas būtent T. B.. Iš automobilio Skoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registratoriumi fiksuoto vaizdo matyti, kad Skoda vairuotojas prieš įvažiuodamas į žiedinę sankryžą pristabdo (vaizdo įrašo laikas 0:00:24-0:00:25), įvažiuoja į sankryžą ir jam esant žiede (vaizdo įrašo laikas 0:00:27-0:00:28) į jį atsitrenkia kita transporto priemonė (past. automobilis Tesla, vairuojamas apelianto) ir Skoda automobilis nuo smūgio apsisuka (vaizdo įrašo laikas 0:00:29-0:00:30). Matyti, jog automobiliui Skoda išties nebuvo jokių kliūčių įvažiuoti į žiedą, vaizdo įraše nematyti transporto priemonių, įvažiuojančių į sankryžą. Iš automobilio Tesla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registratoriaus vaizdo įrašo matyti, jog transporto priemonė (vaizdo įrašo laikas 0:00:05-0:00:07) juda tokiu pat greičiu, t. y. prieš įvažiuojant į žiedinę sankryžą nepristabdo, tikslu įsitikinti apie kitas žiede esančias ar į ją įvažiuojančias transporto priemones ir atsitrenkia į automobilį Skoda, kuris jau važiuoja žiedinėje sankryžoje (vaizdo įrašo laikas 0:00:08-0:00:10). Pažymėtina, jog svarbu įvertinti ir tai, jog automobilis Tesla į sankryžą įvažiavo nuo nuokalnės, todėl darytina išvada, jog jo kliūčių (kitų transporto priemonių, judančių link žiedinės sankryžos) matymo spektras buvo platesnis ir jis turėjo imtis visų saugumų priemonių, siekiant išvengti susidūrimo su kitu automobiliu. Akivaizdu, jog aptartos aplinkybės patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. sausio 21 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, jog tikėtina, kad automobilio „Tesla Model S“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, - nuo (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į žiedinę sankryžą su (duomenys neskelbtini), nedavė kelio jam iš dešinės (duomenys neskelbtini) į šią sankryžą įvažiavusiam automobilio „Škoda Superb“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui, dėl ko jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į automobilio „Škoda Superb“ kairį šoną galinės iškišos srityje, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Šiame kontekste, atkreipiant dėmesį į vieną iš T. B. prašymų – atlikti pakartotinę ekspertizę, pažymėtina, jog kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuomonės, kad ekspertizės aktas (specialisto išvada) yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-437/2008, 2K-240/2008, 2K-183-693/2016, 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018). Todėl gauta ekspertizės išvada turi būti gretinama su kitais byloje esančiais įrodymais, pagrindžiančiais arba paneigiančiais kaltinamojo kaltę, siekiant nustatyti objektyviąją tiesą. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog įvertinus minėtus automobilių registratorių vaizdo įrašus, kas iš esmės, teismo vertinimu, yra vieni pagrindinių įrodymų, kurie atspindi nagrinėjamą įvykį, juos vertinant ir atliktos ekspertizės kontekste, patvirtina, jog T. B. pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.

12. Skunde apygardos teismui apeliantas T. B. nurodo, jog jam nebuvo suteikta teisė pateikti klausimų 2025 m. sausio 21 d. ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) surašiusiam ekspertui, kadangi apie atliekamą ekspertizę jis informuotas nebuvo. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančio 2024 m. spalio 22 d. tarnybinio pranešimo, kadangi tarp abiejų eismo įvykio dalyvių kilo dideli ginčai, transporto priemonių vairuotojai nesutarė dėl kaltės, nuspręsta surinktą medžiagą (eismo įvykio vietoje nubraižytą eismo įvykio vietos schemą, G. S. ir T. B. eismo įvykio aplinkybių paaiškinimus, eismo įvykio vietoje padarytas fotonuotraukas) persiųsti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriui procesiniam sprendimui priimti. T. B. 2025 m. sausio 27 d. išsiųstas šaukimas administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniojo tyrėjo 2025 m. sausio 29 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (past. T. B.) nedalyvaujant. 2025 m. sausio 30 d. apeliantas kreipėsi į Instituciją dėl susipažinimo su bylos medžiaga, tą pačią dieną T. B. elektroniniu paštu išsiųstos nuorodos dėl susipažinimo su administracinio nusižengimo byla. Taigi, kaip matyti, kadangi įvykio dieną (past. 2024 m. spalio 22 d.) administracinė teisena nebuvo pradėta, iki 2025 m. sausio 29 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo nei apeliantas T. B., nei G. S. neturėjo byloje jokio procesinio statuso. Apeliantui susipažinus su administracinio nusižengimo byla, jis turėjo visas teises ir pareigas, numatytas ANK 577 straipsnyje, kurias galėjo įgyvendinti, t. y. ir jo apygardos teismui pateiktame skunde minimus nesutikimus su 2025 m. sausio 21 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos akivaizdžiai matyti, jog savo teisėmis nepasinaudojo, t. y. nekėlė klausimų dėl ekspertizės akto atlikimo ir/ar joje padarytų išvadų.

13. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog aukštesnysis teismas negali sutikti ir su apelianto teiginiais, jog nagrinėjamu atveju nebuvo vertintos transporto priemonių padėtys prieš įvažiuojant į žiedinę sankryžą, apskaičiuotas nuvažiuotas atstumas ir jo įveikimo laikas, iš ko būtų galima žinoti važiavimo greitį, bei iš gautų duomenų tiksliai pasakyti, kuris vairuotojas pirmesnis įvažiavo į žiedinę sankryžą ir tai turėjo įtakos ekspertizės išvadoms. Aukštesnysis teismas dar kartą įvertinęs administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai objektyvių ir patikimų įrodymų apelianto kaltei pagrįsti, todėl papildomi veiksmai nagrinėjamu atveju nėra tikslingi. Be kita ko, šios nutarties 11 punkte aptartos aplinkybės, o būtent transporto priemonių registratorių vaizdo įrašai, akivaizdžiai atspindi, kuris automobilis į žiedinę sankryžą įvažiavo pirmas. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, jog tiek 2024 m. spalio 22 d. paaiškinime dėl eismo įvykio, tiek kituose T. B. teiktuose dokumentuose, jis akcentavo įvykio metu buvusią itin slidžią kelio dangą, kas policijos pareigūnų 2024 m. spalio 22 d. tarnybiniame pranešime buvo paneigta, o būtent – minėtame tarnybiniame pranešime nustatyta, jog apžiūrėjus eismo įvykio vietą ar važiuojamąją kelio dalį, važiuojamoji kelio dalis buvo sausa, nesimatė ir jokių išpiltų skysčių. Taigi, akivaizdu, jog siekdamas išvengti atsakomybės, administracinėn atsakomybėn patrauktasis T. B. siekė paneigti savo kaltę dėl nagrinėjamo eismo įvykio.

14. Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus, ir padarė pagrįsta išvadą, kad T. B. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl nutraukti administracinę teiseną nėra jokio teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda T. B. paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų, todėl T. B. apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir T. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.