- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-20
- Bylos Nr.
- eII-392-667/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00247-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Pareiškėjas
- T. B.
- Suinteresuotas asmuo
- G. S., Institucijos
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.11.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
Institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei S. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo P. D. 2025 m. kovo 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4164-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2025 m. kovo 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4164-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 11 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad T. B. 2024 m. spalio 22 d. 18.05 val. (duomenys neskelbtini)g., vairuodamas automobilį „Tesla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, kai sankryžoje transporto priemonių važiavimo trajektorija kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, nedavė kelio automobiliui „Skoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavusiam iš dešinės, dėl ko abu automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 115 punktus.
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. B., nesutikdamas su Institucijos 2025 m. kovo 5 d. nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2024 m. spalio 22 d. 18 val. 10 min. automobiliu „Tesla Model S”, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) g. viaduku link žiedinės sankryžos. Artėdamas link žiedinės sankryžos joje matė važiuojančius du automobilius. Taip pat, artėdamas prie žiedinės sankryžos, pastebėjo jam galiojančius kelio ženklus „Duoti kelią” ir „Eismas ratu”, kurie įpareigoja jį praleisti transporto priemones, artėjančias iš kairės pusės, tad pasuko galvą į kairę pusę, norėdamas įsitikinti, kad žiedinėje sankryžoje važiuojančių automobilių trajektorijos nesikirs su jo ir nepažeis kelio ženklų, matomų prieš įvažiuojant į šią žiedinę sankryžą. Įsitikinęs, kad prieš tai žiedinėje sankryžoje važiavę automobiliai iš jos išvažiavo ir kelias žiedinėje sankryžoje yra laisvas, pradėjo įvažinėti į žiedinę sankryžą. Įvažiuojant į žiedinę sankryžą, jokių automobilių joje nebuvo (tai patvirtina ir jo vaizdo registratoriaus užfiksuota vaizdo medžiaga). Įvažiavus į žiedinę sankryžą ir joje pavažiavus apie porą metrų, iš sekančio įvažiavimo staiga į ją įlėkė „Skoda” automobilis, kuriam taip pat galiojo kelio ženklai „Duoti kelią” ir „Eismas ratu” . Tai pamatęs ir norėdamas išvengti auto įvykio, pradėjo stabdyti. Kadangi kelio danga buvo slidi, stabdydamas atsitrenkiau į „Skoda” automobilio kairį šoną. Kaip ir minėjo, tiek jam, tiek „Skoda“ automobiliui, įvažiuojant į žiedinę sankryžą, galiojo kelio ženklai „Duoti kelią“ ir „Eismas ratu“ (matosi nuotraukoje, kuri buvo padaryta iškart po eismo įvykio). Jis, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą ir vadovaudamasis kelio ženklais, įsitikino, kad iš kairės pusės nėra atvažiuojančių automobilių ir įvažiuodamas į žiedinę sankryžą niekam nesutrukdys. Tačiau to nepadarė „Skoda“ automobilio vairuotojas ir jam, T. B., važiuojant žiedine sankryža šis jam sukėlė avarinę situaciją, kurios jam nepavyko išvengti. Nurodė, kad jis laikėsi visų kelių eismo taisyklių, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą vadovavosi kelio ženklais, prieš įvažiuodamas į ją, įsitikino, kad iš kairės pusės atvažiuojančių automobilių trajektorijos nesikirs su jo, o įvažiuojant į šią sankryžą įsitikino, kad joje kitų važiuojančių automobilių nėra. Deja, bet to nepadarė „Skoda“ automobilio vairuotojas, dėl kurio neapdairumo įvyko šis eismo įvykis. Eismo įvykis įvyko žiedinėje sankryžoje, į kurią įvažiuojant važiavimo tvarką nurodo du kelio ženklai „Duoti kelią” ir „Eismas ratu”. Šie kelio ženklai įpareigoja vairuotojus, įvažiuojančius į žiedinę sankryžą, praleisti automobilius, važiuojančius žiedine sankryža. Automobilis, kuris važiuoja šia žiedine sankryža, neprivalo praleisti į ją įvažiuojančių automobilių. Esant šiems ženklams ir važiuojant žiedine sankryža negali būti taikoma dešinės rankos taisyklė, kuri įpareigotų praleisti įvažiuojančius į žiedinę sankryžą. Dešinės rankos taisyklė galiotų, jei šių ženklų įvažiuojant į sankryžą nebūtų. Todėl šiuo atveju kelią turėjo duoti „Skoda” automobilis.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Nurodė, kad administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta dėl to, kad 2024 m. spalio 22 d. apie 18 val. 05 min. adresu (duomenys neskelbtini)g. vairuodamas automobilį „Tesla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, kai sankryžoje transporto priemonių važiavimo trajektorija kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, nedavė kelio automobiliui Skoda, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavusiam iš dešinės, dėl ko abu automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti. Institucija pažymi, kad šioje byloje yra atliktas eismo įvykio techninis tyrimas. 2025 m. sausio 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte yra detalizuojama eismo įvykio eiga, aplinkybės ir apgadinimų kilimo sąlygos. Ekspertizės akte detaliai yra aprašomas visas eismo įvykio mechanizmas. Šio akto išvadoje nurodoma, kad pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, techniniu požiūriu, buvo T. B. (Pareiškėjo) veiksmai, kadangi nuo (duomenys neskelbtini)g. įvažiavęs į žiedinę sankryžą su (duomenys neskelbtini)g., nedavė kelio jam iš dešinės (duomenys neskelbtini)g. į šią sankryžą įvažiavusiam automobilio „Skoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui, dėl ko jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į automobilio „Skoda Superb“ kairį šoną galinės iškišos srityje ir buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Institucija pažymi, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Institucijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra išnaudotos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų visiškai pakanka Pareiškėjo kaltei pagrįsti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nusižengimas pilnai įrodytas. Kelių eismo taisyklės transporto priemonių vairuotojams numato pareigą prieš kiekvieną manevrą įsitikinti savo manevro saugumu ir nekelti pavojaus eismo saugumui. Tiek iš automobilio „Tesla Model S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tiek iš automobilio „Skoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vaizdo registratorių matyti, jog automobiliui „Tesla Model S“ įvažinėjant į žiedą, „Skoda Superb“ automobilis jau buvo sankryžoje, ir Pareiškėjo automobilis turėjo vadovautis vadinamąja dešinės pusės taisykle ir praleisti automobilį „Skoda Superb“, kuris jam buvo iš dešinės. Vaizdo registratoriuje užfiksuota, kad „Skoda Superb“ automobiliui artėjant link žiedinės sankryžos nuo (duomenys neskelbtini)g., nuo viaduko link žiedinės sankryžos artėjančių transporto priemonių nebuvo, tai yra nebuvo iš kairės artėjančių transporto priemonių, kurias prieš įvažiuodamas automobilio „Skoda Superb“ vairuotojas privalėjo praleisti. Pažymėtina, kad aiškiai matosi iš automobilio „Tesla Model S“ vaizdo registratoriaus, kad šis priartėdamas prie žiedinės sankryžos net nestabteli prie jos, o iš automobilio „Skoda Superb“ vaizdo registratoriaus matosi, kad šis artėdamas prie sankryžos sulėtina greitį ir tik tada įvažiuoja į sankryžą.
Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad jei prieš žiedinę sankryžą yra ženklas „Duoti kelią“, įvažiuodami į ją, vairuotojai privalo praleisti transporto priemones, esančias žiedinėje sankryžoje. „Skoda Super“ automobilis jau buvo įvažiavęs į sankryžą ir gavosi kliūtis automobiliui „Tesla Model S“ iš dešinės, todėl „Tesla Model S“ automobilis turėjo jį praleisti. Taigi Pareiškėjas, privažiavęs žiedinę sankryžą, turėjo atidžiai stebėti atvažiuojančius automobilius tiek iš kairės, tiek iš dešinės, o prieš paspaudžiant greičio pedalą įvertinti matomumą, kelio dangą, savo automobilio technines galimybes ir vairavimo patirtį. Institucija taip pat pažymi, kad nesutinka su Pareiškėjo argumentu, kad danga buvo slidi, kadangi pareigūnai įvykio vietoje nustatė, kad danga buvo sausa, nesimatė jokių išpiltų skysčių, tas aiškiai matosi ir vaizdo įrašuose. Institucijos nuomone, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, ekspertinį vertinimą, eismo įvykis kilo dėl nepriimtinų Pareiškėjo veiksmų. Šiuo atveju Pareiškėjo veiksmai buvo pagrindiniai ir esminiai šiam įvykiui kilti, todėl Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Institucija vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta ir administracinio nusižengimo byloje esančia informacija, įrodymais siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, teismo prašo Pareiškėjo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdžio pareiškėjas T. B. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytų argumentų pagrindu. Paaiškino, kad vaizdo registratoriuose nesimato, kas pirmiau įvažiuoja į žiedinę sankryžą. Jo registratoriaus įraše matyti, kad jam įvažiavus į sankryžą, jis pasisuka ir tik tada pasimato kitas automobilis. Jo registratorius originalus, „Skoda“ automobilyje registratorius filmuoja vaizdą iš šono. Taip pat atsiliepime neteisingai nurodyta, kad kelio danga buvo sausa, ji buvo šlapia. Nurodė, kad jis įvažiavo į sankryžą pirmas. Kito automobilio sankryžoje nebuvo. Važiuodamas link žiedinės sankryžos matė, kad kitas automobilis lygiagrečiai važiavo dešiniau ir stabdė, taip jis įsitikino, kad yra matomas, todėl įvažiavo į žiedinę sankryžą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo G. S. paaiškino, kad jis, vairuodamas automobilį „Skoda“, artėjo prie sankryžos, stabtelėjo. Įsitikino, kad nei pačioje sankryžoje, nei iš kairės nėra kitų transporto priemonių ir tęsė judėjimą. Automobilio „Tesla“ nematė, jo nebuvo. Po to išgirdo padangų cypimą ir pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Įvykio vietoje policijos pareigūnai peržiūrėjo tik jo vaizdo registratoriaus į rašą, nes „Teslos“ vairuotojas pasakė, kad jis neturi registratoriaus kortelės.
Institucijos, priėmusios nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovė S. A. skundą prašė atmesti atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2025 m. kovo 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4164-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 11 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad T. B. 2024 m. spalio 22 d. 18.05 val. (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas automobilį „Tesla“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, kai sankryžoje transporto priemonių važiavimo trajektorija kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, nedavė kelio automobiliui „Skoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavusiam iš dešinės, dėl ko abu automobiliai susidūrė ir buvo apgadinti. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 115 punktus.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, ir užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 115 punkte numatyta, kad, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.
Pareiškėjas nepripažįsta padaręs nusižengimą, nesutinka su Institucijos nutarime nurodytais KET punktų pažeidimais ir mano, kad dėl eismo įvykio kaltas G. S., kuris, vairuodamas automobilį „Skoda“, staigiai įvažiavo į sankryžą, jam jau ja važiuojant, ir sukėlė eismo įvykį. Pareiškėjas nurodė, kad, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą ir vadovaudamasis kelio ženklais, įsitikino, kad iš kairės pusės nėra atvažiuojančių automobilių ir įvažiuodamas į žiedinę sankryžą niekam nesutrukdys. Tačiau to nepadarė „Skoda“ automobilio vairuotojas ir jam, T. B., važiuojant žiedine sankryža šis jam sukėlė avarinę situaciją, kurios jam nepavyko išvengti.
Suinteresuotas asmuo G. S. su pareiškėjo paaiškinimais nesutiko. Nurodė, kad artėdamas prie sankryžos, stabtelėjo, įsitikino, kad nei pačioje sankryžoje, nei iš kairės nėra kitų transporto priemonių ir toliau judėjo. Pabrėžė, kad automobilio „Tesla“ nematė, jo nebuvo. O po to išgirdo padangų cypimą ir pajuto smūgį į automobilio galinę dalį.
Suinteresuoto asmens nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina registratoriais užfiksuotos įvykio aplinkybės. Tiek iš automobilio „Tesla Model S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tiek iš automobilio „Skoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vaizdo registratorių matyti, jog automobiliui „Tesla Model S“ įvažinėjant į žiedą, „Skoda Superb“ automobilis jau buvo sankryžoje, ir Pareiškėjo automobilis turėjo vadovautis vadinamąja dešinės pusės taisykle ir praleisti automobilį „Skoda Superb“, kuris jam buvo iš dešinės. „Skoda Superb“ automobiliui artėjant link žiedinės sankryžos nuo (duomenys neskelbtini)g., nuo viaduko link žiedinės sankryžos artėjančių transporto priemonių nebuvo, tai yra nebuvo iš kairės artėjančių transporto priemonių, kurias prieš įvažiuodamas automobilio „Skoda Superb“ vairuotojas privalėjo praleisti. Iš automobilio „Tesla Model S“ vaizdo registratoriaus matyti, kad jis, priartėdamas prie žiedinės sankryžos, nestabteli, o iš automobilio „Skoda Superb“ vaizdo registratoriaus matosi, kad jis, artėdamas prie sankryžos, sulėtina greitį ir tik tada įvažiuoja į sankryžą.
Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad jei prieš žiedinę sankryžą yra ženklas „Duoti kelią“, įvažiuodami į ją, vairuotojai privalo praleisti transporto priemones, esančias žiedinėje sankryžoje. „Skoda Super“ automobilis jau buvo įvažiavęs į sankryžą ir gavosi kliūtis automobiliui „Tesla Model S“ iš dešinės, todėl „Tesla Model S“ automobilis turėjo jį praleisti. Būtent tokios išvados priėjo ir ekspertas, surašęs Lietuvos teismo ekspertizės centro 2025 m. sausio 21 d. ekspertizės aktą. Iš jo matyti, kad transporte priemonių susidūrimo mechanizmas buvo toks. Automobilis „Tesla Model S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui nuo (duomenys neskelbtini)g. įvažiavus į žiedinę sankryžą su (duomenys neskelbtini)g., susidūrė su į žiedinę sankryžą (duomenys neskelbtini)g. įvažiavusio vairuotojo automobiliu „Škoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekiniu dešiniuoju kampu apsitrenkdamas į automobilio „Škoda Superb“ šoną galinės iškišos srityje ir galinį kairį ratą, susidūrimo pradžios momentu tarp automobilio „Tesla Model S“ dešiniojo šono plokštumos ir automobilio „Škoda Superb“ kairiojo šono plokštumos esant smailiam kampui, atviram link transporto priemonių galinių dalių. Dėl smūgio automobilis „Skoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sukosi prieš laikrodžio rodyklę ir galine dalimi į priekį persislinko į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas eismo įvykio vietos nuotraukose. Po susidūrimo automobilis „Tesla Model S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), persislinko link žiedinės sankryžos dešiniojo krašto ir sustojo padėtyje, kurioje jis buvo užfiksuotas eismo įvykio vietos nuotraukose. Tikėtina, kad automobilio „Tesla Model S“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai, - nuo (duomenys neskelbtini)g. įvažiavęs į žiedinę sankryžą su (duomenys neskelbtini)g., nedavė kelio jam iš dešinės (duomenys neskelbtini)g. į šią sankryžą įvažiavusiam automobilio „Škoda Superb“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui, dėl ko jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į automobilio „Škoda Superb“ kairį šoną galinės iškišos srityje, - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad T. B. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymas bei pažeidimas ir buvo priežastis kilti eismo įvykiui. Pareiškėjas pažeidė KET 9, 115 punktų reikalavimus, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį.
Nutarime nurodyta, kad pareiškėjo atsakomybė lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Jam paskirta ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis.
Teismo manymu, pareiškėjui paskirta proporcinga nuobauda ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijos ribose, atsižvelgiant į pareiškėjo asmenybę, baustumą (pareiškėjas neturi galiojančių nuobaudų), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir kitas ANK 34 straipsnyje numatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų šioje byloje taikyti nėra pagrindo.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo T. B. skundas netenkintinas, o skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2025 m. kovo 5 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4164-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo T. B. skundą atmesti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2025 m. kovo 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-4164-2025 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.