Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Venckus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal CPK 142 straipsnio 4 dalį, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovės prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai (ieškinio ir jo priedų nuorašai) įteikti atsakovui tinkamai. Per nustatytą terminą atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis byloje duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2015 m. rugpjūčio 17 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 30131, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 500 Eur kreditą, kurį atsakovas įsipareigojo grąžinti jį per 24 mėnesius. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę ieškovei. CK 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Dėl to atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 447,85 Eur skolos, 97,63 Eur palūkanų, 2,54 Eur delspinigių (CK 6.71, 6.200, 6.205 straipsniai, 6.881 straipsnio 2 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 75 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.874 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, atsakovas yra vartotojas. Pirmiau nurodytos vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų 1 punkte numatytos palūkanos, kurios mokamos esant sutarties pažeidimui, todėl atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdama, kad būtų priteisti didesni negu minimalūs nuostoliai ieškovė privalėjo juos įrodyti. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė yra juridinis asmuo, kuris verčiasi komercine veikla (kreditų teikimu) ir yra savo srities profesionalė. Dėl to ieškovė, suteikdama kreditą atsakovui turėjo patikrinti atsakovo galimybes grąžinti kreditą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad, suteikdama kreditą elgėsi rūpestingai, patikrino, ar atsakovas sugebės grąžinti kreditą sulygtu terminu. Dėl to, darytina išvada, kad ieškovė, sudarydama vartojimo kredito sutartį su atsakovu, prisiėmė galimą kredito negrąžinimo riziką. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų pagrindžiančių didesnius, negu minimalūs, nuostolius (CPK 178 straipsnis). Dėl to darytina išvada, kad prašomos priteisti sutartinės palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 18,25 proc. (0,05 proc. x 365 dienos) (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 18,25 proc. metinių palūkanų už nesumokėtą 447,85 Eur kredito sumą nuo bylos iškėlimo (2016 m. balandžio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos už priteistą 450,39 Eur (447,85 Eur skolos + 2,54 Eur delspinigių) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktai). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas, įvertinęs atsakovo pasyvų elgesį, priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi, konstatuoja, kad yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos taisyklės ir priteisti ieškovei iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 17 Eur žyminio mokesčio, t. y. būtinas ir pagrįstas išlaidas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už UAB „SE7“ suteiktas paslaugas rengiant ieškinį. Pažymėtina, jog kasacinis teismas formuoja praktiką, kad proceso įstatyme nustatyta civilinio proceso dalyviui, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė reikalauti iš kitos (pralaimėjusios) šalies savo patirtų atstovavimo civiliniame procese pagal pavedimą išlaidų atlyginimo tik tuo atveju, kai jam atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Kitokios patirtos atstovavimo išlaidos civiliniame procese negali būti priteistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015; 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-334-687). Analizuojamu atveju 200 Eur išlaidų ieškovė patyrė už UAB „SE7“ paslaugas, t. y. ne už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą. Dėl to nurodytos išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.

Šioje byloje teismas patyrė 4,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, 31,90 Eur už vertimo į lietuvių kalbą paslaugas, iš viso – 36,22 Eur. Nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalis; 92 straipsnis; teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Patenkinti iš dalies ieškovės UAB „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos priteisimo.

Priteisti ieškovei UAB „Sostinės kreditai“ (juridinio asmens kodas 302513887) iš atsakovo R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 447,85 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 85 ct) negrąžinto kredito, 97,63 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 63 ct) palūkanų, 2,54 Eur (du eurus 54 ct) delspinigių, 18,25 proc. metinių palūkanų už nesumokėtą negrąžinto kredito 447,85 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt septynių eurų 85 ct) sumą nuo 2016 m. balandžio 28 d. iki prievolės visiško įvykdymo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 450,39 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų 39 ct) sumą bylos iškėlimo (2016 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 Eur (septyniolika eurų) žyminio mokesčio.

Atmesti ieškinį kitoje dalyje.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36,22 Eur (trisdešimt šešis eurus 22 ct) bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodamas per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Venckus