Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2022 m. rugpjūčio 9 d. apie 21 val., (duomenys neskelbtini), bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be jokių priežasčių tyčia du kartus kumščiu sudavė S. L. į veidą, tuo pastarajam padarydamas poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose ir dešinės pusės viršutinio žandikaulio ančio viršutinės, priekinės ir šoninės sienelių lūžius. Tokiu būdu nesunkiai sutrikdė S. L. sveikatą bei padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis A. J. teisme parodė, kad tarp jų su S. L. buvo kažkoks ginčas, buvo girtas, sudavė jam du kartus į veidą plaštaka arba galiai kumščiu. Gali būti, kad dėl suvartoto alkoholio kiekio, gerai neprisimena, jog nukentėjusiajam trenkė kumščiu, o ne plaštaka, neatmeta tokios galimybės. Iki įvykio nukentėjusiojo nepažinojo. Užėjo, išgėrė ir taip susipažino. Galėjo būti, kad su nukentėjusiuoju susipažino įvykio dieną, 2022 m. rugpjūčio 9 d. Kartu su jais buvo nukentėjusiojo draugas G. A. (G. A.). Gėrė degtinę. Prieš tai taip pat dar buvo išgėrę. Dviese su G. išgėrė apie 1,5 l, o paskui užėjo pas S. ir ten trise išgėrė 0,5 l. Bute įvyko žodinis ginčas su S. G. taip pat buvo kambaryje, bet jis nesiginčijo. Jis sudavė S. du kartus. S. sudavė dėl to ginčo. Būdamas blaivus nebūtų nieko daręs nukentėjusiajam. Po to įvykio jis ir G. išėjo. Jį lauke sulaikė policija. Nukentėjusysis liko gulėti ant sofos, jis buvo praradęs sąmonę nuo smūgio. Policininkams nieko nesakė, jie jiems išrašė baudas po 10 Eur už viešosios tvarkos pažeidimą. Jis dabar užsikodavo nuo alkoholizmo, buvo daroma injekcija, kuri galioja metus. Šiuo metu nevartoja alkoholio. Girtumo neginčija.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu A. J. iš 5 asmenų fotonuotraukų at0pažino S. L., kurį, pasak jo, kaltinime nurodytu laiku sumušė suduodamas du kartus kumščiu į veidą (t. 2, b. l. 5-10).

Nukentėjusysis S. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. apie 17 val. prie savo namų sutiko savo pažįstamą su draugu. Šie asmenys turėjo pakuotę alaus, t. y. šešis vieno litro talpos alaus butelius ir vieną 0,5 litro talpos degtinės butelį. Jie trise ten pat išgėrė degtinės butelį, po ko jis šiems asmenims pasiūlė pratęsti išgertuves šalia esančiame bute, kur gyvena. Kiek laiko trise ten vartojo alkoholį tiksliai pasakyti negali. Pamena, kad vienu metu vienas iš sugėrovų, o būtent tas, kurio nepažįsta, miegojo bute ant grindų, kur yra praėjimas tarp ant grindų gulinčio čiužinio ir prie sienos stovinčios sekcijos. Kol šis asmuo miegojo ant grindų, jis su pažįstamu gėrė alų ir bendravo. Jokių konfliktų su pažįstamu nebuvo, nesimušė. Po kurio laiko ant grindų miegojęs minėtas jam nepažįstamas asmuo atsibudo, atsistojęs pažiūrėjo į jį ir staiga be jokios priežasties dešinėje rankoje laikomu plaktuku trenkė jam į veidą. Jis nespėjo net sureaguoti. Kas vyko toliau neprisimena, nes prarado sąmonę, kurią atgavo jau būdamas Lazdynų ligoninėje (t. 1, b. l. 47-50, 51-53). Nukentėjusysis S. L., papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl ankstesnių parodymų nori papildyti ir patikslinti, kad nepažįstamas asmuo sudavė kairės rankos kumščiu vieną kartą jam į veido dešinę pusę. Smūgis buvo labai stiprus, nes jis iš karto po šio smūgio prarado sąmonę ir daugiau nieko neatsimena. Atsigavo tik būdamas greitosios pagalbos automobilyje. Po ko, buvo nuvežtas į Lazdynų ligoninėje. Dėl ko šis asmuo jam galėjo trenkti, net nežino, nes išgertuvių metu su pastaruoju jokių konfliktų neturėjo. Ankščiau jis sakė, kad jam buvo suduoti smūgiai su plaktuku, tačiau dabar jis abejoja, kad smūgiai buvo su plaktuku, tai buvo tik vienas smūgis kaire ranka, kurį jis atsimena, daugiau kaip jį mušė negali pasakyti (t. 1, b. l. 54-56).

Savo parodymus nukentėjusysis patvirtino 2023 m. sausio 19 d. parodymų patikrinimo vietoje (t. 1, b. l. 63-67).

Nukentėjusysis A. J., kaip asmenį, smurtavusį prieš jį, atpažino 2022 m. rugpjūčio 10 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu. Atpažino iš 6 asmenų fotonuotraukų, iš bendrų veido bruožų (t. 1, b. l. 57-62).

Liudytoja Z. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. buvo savo namo pirmame aukšte, kai pamatė, kad apie 17 val. koridoriumi eina jos kaimynas S. ir kažkokie du jai nepažįstami vyrai, vienas vyras vyresnis, kitas jaunesnis su akiniais, nuplikęs. Visi trise užėjo į S. butą, nešdami daug alkoholio - alaus. Vėliau girdėjo kažkokius garsus, kaip dūžius. Apie 20 val. ji ėjo į bendrą dušą, pamatė, kad iš S. buto išėjo iš matymo neblaivus vyras, kurį ankščiau paminėjo kaip vyresnį vyrą. Šis vyras norėjo koridoriuje nusišlapinti, ji vyrui pasakė, kad to nedarytų, tada vyras tapo agresyvus, pradėjo šaukti, daužyti sienas ir duris. Su šio vyru buvęs jaunesnis vyras, kaip minėjo, kuris buvo su akiniais, nuplikęs, bandė šį senesnį vyrą raminti, tačiau senesnis vyras jaunesnio neklausė. Po to ji pakvietė savo vyrą, kuris abu minėtus vyrus išvarė iš jų namo. Po to, ji su kitu kaimynu J. dėl įdomumo užėjo pas S. į pastarojo butą bei pamatė ant grindų gulintį S., kurio veidas ir galva buvo kruvini. Ji su J. išsigando ir išbėgo iš šio buto, o J. iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Kas buvo toliau negali pasakyti (t. 1, b. l. 113-115).

Liudytojas J. Ž., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. Šalia jo gyvena kaimynas S., kuris yra ramus, nekonfliktiškas, vartoja alkoholį labai retai. 2022 m. rugpjūčio 9 d. apie 21 val., būdamas savo bute koridoriuje išgirdo kažkokį tai triukšmą. Išėjęs iš buto į koridorių pamatė kaimynę Z. bei du jam nepažįstamus vyrus. Vienas iš vyrų buvo vyresnis, aukštesnis, kitas žemesnis, jaunesnis su akiniais. Kaimynė Z. kažką sakė, kad yra sumuštas jų kaimynas S. Abu šie jam nepažįstami vyrai buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio, matėsi iš judėsių, išvaizdos. Po ko šie abu vyrai išėjo į lauką ir buvo prie bendrabučio. Po to jam kaimynė Z. pasakė, kad savo bute guli sumuštas S. Jis užėjo į S. butą Nr. 2 ir pamatė, kad pastarasis guli ant grindų, veidas ir galva kruvini. Jis pajudino S., kuris buvo gyvas, tačiau jam nieko nepasakė. Tada jis iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Neužilgo policija buvo sulaikiusi tuos du vyrus. Kas vyko S. bute tą vakarą jis nežino, negirdėjo ir nematė (t. 1, b. l. 116-119).

Liudytojas G. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi pažįstamą A. J.. 2022 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, jis stipriai vartojo alkoholį, kiekvieną dieną. Kažkokią tai dieną, vakare su A. J. vartojo alkoholį netoli bendrabučio (duomenys neskelbtini). Kažkokiu tai laiku prie jų priėjo jam nepažįstamas vyras, kurio požymių iki šiol neatsimena. Kad šio vyro vardas galėjo būti S. nežino iki šiol. Šis vyras pradėjo su juo ir A. J. vartoti alkoholį. Kiek atsimena vartojo alų. Po to, atsimena, kad buvo šio bendrabučio kažkokiame kambaryje, kur taip pat vartojo pas kažką alkoholį. Buvo jau ir degtinės ir alaus. Kas vyko toliau negali pasakyti. Neatsimena, ar buvo kokios nors muštinės bendrabučio kokiame nors bute, kad būtu kažkas sumuštas. Atsimena, kad vakare, tikslaus laiko nežino, išėjo kartu su A. J. iš šio nurodyto bendrabučio į lauką, po to prie jų gatvėje, privažiavo policija, jį sulaikė pirmą ir pasodino į tarnybinį automobilį, po to sulaikė A. J., kurį taip pat pasodino su juo kartu. Jis pas A. J. paklausė už ką yra sulaikyti. A. J. atsakė, kad pastarasis kažką tai primušė šiame bendrabutyje. Po to jį ir A. J. paleido ir abu nuėjo toliau vartoti alkoholį. Buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, mažai ką atsimena (t. 1, b. l. 120-124).

Liudytojas G. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. apie 21 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), sumuštas žmogus. Atvykus nurodytu adresu kreipėsi vaikinas vardu J., kuris pasakė, kad asmenys, kurie sumušė vyrą, yra netoli už parduotuvės. Nurodytu adresu buvo greitoji pagalba, kuri apžiūrinėjo nukentėjusįjį vyrą bei po to išvežė į ligoninę. Netrukus buvo sulaikyti du vyrai, kurie atitiko nurodytus požymius. Liudytojas buvo priėjęs prie jų automobilio bei nurodė, kad šie vyrai galimai dalyvavo vyro sumušime. Šie du vyrai buvo jų automobilio sulaikymo patalpoje iki operatyvinės grupės atvykimo, po to vyrai buvo perduoti atvykusiems pareigūnams (t. 1, b. l. 124-127).

2022 m. rugpjūčio 10 d. S. L. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. nuo 17.30 val. iki 21.09 val. bute adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu nepažįstamas asmuo be jokios priežasties dešinėje rankoje laikomu plaktuku vieną kartą trenkė į veidą, ko pasėkoje dėl patirtų sužalojimų prarado sąmonę (t. 1, b. l. 19-27).

Iš 2022 m. rugpjūčio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta - vieno kambario gyvenamasis butas, pažymėtas Nr. 2, esantis daugiabučio namo pirmame aukšte, adresu (duomenys neskelbtini) Nr. 2. Patekus į butą, kambaryje yra rudos spalvos stalas, ant kurio matosi rausvos spalvos dėmės (paimta nuoplova į voką Nr. 1), taip pat ant jo padėtas alkoholinio gėrimo stiklinis butelis (paimtas ir supakuotas į voką Nr. 2), taip at paimtas žiebtuvėlis (supakuotas į voką Nr. 3). Siekiant surasti įvykio vietoje nusikaltimo metu galimai paliktus kontaktinius pėdsakus, paviršiai, esantys įvykio vietoje, buvo apžiūrėti vizualiai, juos apšvietus smailiu kampu. Tačiau pėdsakų ar objektų turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui daugiau neaptikta. Prie apžiūros protokolo pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 28-46).

Alkoholio kiekio matuokliu įtariamajam A. J. 2022 m. rugpjūčio 9 d. 23.27 val. nustatytas 3,01 promilės neblaivumas (t. 1, b. l. 155-156).

Greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kertelės duomenimis, atvykus 21.37 val nustatytas nukentėjusiajam galvos paviršinis sužalojimas (t. 1, b. l. 130).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G3555/2002 nurodyta, kad S. L. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose ir dešinės pusės viršutinio žandikaulio ančio viršutinės, priekinės ir šoninės sienelių lūžiai. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – RVUL) (2022 m. rugpjūčio 9 d.). Nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. S. L. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir vieno trauminio poveikio pasėkoje (t. 1, b. l. 93-94).

Iš garso įrašų ir jų 2023 m. sausio 19 d. apžiūros protokolo matyti, kad gauti Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) garso įrašai dėl 2022 m. rugpjūčio 9 d. įvykio. Įrašų pavadinimai: ,,2022_08_09_21-01-50_37067942337“; ,,2022_08_09_21-09-33_37067942337“. Įrašuose girdisi kaip BPC operatorius kalba su pranešėju, kuris prisistatė J. Ž. ir nurodė, kad reikia greitosios ir policijos, nes primušė kaimyną, kad ten gėrė, nežino kas ten buvo, bet visas sudaužytas. Nurodo adresą – (duomenys neskelbtini) butas. Taip at nurodė, kad tie, kurie sumušė, stovi lauke prie laiptinės įėjimo (t. 1, b. l. 138-140).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).‏‏‎ ‏‏‎

Teismo vertinimu, kaltinamojo A. J. kaltė smurtavus kaltinime nurodytu laiku ir vietoje prieš nukentėjusįjį, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, parodė, kad galimai dėl konflikto smūgiavo du kartus nukentėjusiajam, galimai kumščiu; dėl girtumo ne viską tiksliai pamena; nukentėjusysis prarado sąmonę; gailisi taip pasielgęs. Iš esmės tapačias aplinkybes nurodė ir nukentėjusysis S. L., kuris parodė, kad buvo išgertas didelis kiekis alaus, prieš tai ant grindų užmigęs kaltinamasis pabudo ir be priežasties iš karto smūgiavo kumščiu jam į galvą; smūgis buvo labai stiprus, jis iš karto prarado sąmonę, atsigavo tik ligoninėje. Nukentėjusysis kaltinamąjį atpažino iš jam pateiktų kelių asmenų fotonuotraukų, kaip asmenį, smurtavusį prieš jį. Su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju alkoholį vartojęs liudytojas G. A. parodė, kad policijos automobilyje kaltinamasis jam paaiškino, kad jie sulaikyti, nes pastarasis smurtavo prieš kažką. Tai, kad buvo sulaikyti būtent tie asmenys, kurie išėjo iš nukentėjusiojo buto ir po kurių išėjimo rastas sumuštas nukentėjusysis, patvirtino liudytojas J. Ž.. Sužalotą kruvina galva nuketėjusįjį iš karto po įvykio matė ir liudytoja Z. A., kuri taip pat matė, kaip du asmenys su nukentėjusiuoju nuėjo į pastarojo butą nešini dideliu kiekiu alkoholiu.

Nukentėjusiojo sužalojimo faktą kaltinime nurodytu laiku patvirtina ir greitosios medicinos pagalbos iškvietimo kortelės duomenys (vietoje apžiūrėjus nukentėjusįjį nustatytas galvos paviršinis sužalojimas) bei specialisto išvada Nr. G3555/2002, kurioje nustatyta S. L. poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose ir dešinės pusės viršutinio žandikaulio ančio viršutinės, priekinės ir šoninės sienelių lūžiai, kurie. Nurodyta, kad sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos į RVUL 2022 m. rugpjūčio 9 d. Pagal specialisto išvadą, nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl kaulų lūžių sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t. 1, b. l. 93-94).

Teisme apklaustas kaltinamasis A. J. patvirtino, kad tik dėl apsvaigimo nuo alkoholio taip pasielgė, blaivus taip nebūtų pasielgęs.

Smurto panaudojimo aplinkybės ir kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad A. J. smurtavo, veikdamas tyčia. Jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal kilusius padarinius.

Pasitvirtinus tiek objektyviesiems tiek subjektyviesiems nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas A. J., požymiams, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas A. J. tyčiniais veiksmais, konstatuojama, kad A. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl skirtinos bausmės

Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013).‏‏‎

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis A. J. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, veika baigta, nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nedirba duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje nėra. Jis laikomas neteistu, administracine tvarka per paskutinius vienerius metus nebaustas (2 t., b. l. 22). Už smurtinio pobūdžio nusikaltimą baudžiamojon atsakomybėn traukiamas pirmą kartą. Šie duomenys leidžia teismui spręsti kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus švelniausių sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą 12 mėnesių be intensyvios priežiūros, bausmės vykdymo metu įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, per 7 mėnesius atlyginti dalį turtinės žalos – 1 000 Eur (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai, 5 dalies 4 punktas).

Esant įstatyme numatytam pagrindui, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Dėl civilinio ieškinio

Civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2022 m. lapkričio 3 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. 33135, kuriame prašo už nukentėjusiajam S. L. patirtų sužalojimų suteiktas gydymo paslaugas iš kalto asmens priteisti 2 248,17 Eur, taip pat 5 procentų metinių palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Pagrįsdama civilinį ieškinį civilinė ieškovė pateikė 2022 m. lapkričio 3 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašus, kuriose nurodytos atliktų procedūrų kainos.

Byloje nustatyta, kad S. L. nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl kaltinamojo A. J. neteisėtų veiksmų. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydytas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Nukentėjusiosios gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019).

Atsižvelgiant į išdėstytą ir tai, kad sveikata sutrikdyta nukentėjusiajam dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, nukentėjusiojo sveikata gydyta ieškovės lėšomis, kuri turi teisę jas išsiieškoti iš asmens, kalto dėl nukentėjusiojo sužalojimo, todėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai ir jai iš A. J. priteistina 2 248,17 Eur (du tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai ir septyniolika euro centų) bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos. Žala turi būti pervesta į ieškovės sąskaitą.

A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti, panaikintina.

Įvykio vietos apžiūros metu paimta nuoplova, stiklinis butelis ir žiebtuvėlis, kurie perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo saugojimo patalpas, Vilniuje, Buivydiškių g. 20 (2023 m. sausio 19 d. Kvitu B serija BBB Nr. 3PK003210, t. 1, b. l. 43-44) — sunaikinti kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kompaktinis diskas su garso įrašais iš BBC, saugomas bylos 2 tome, paliktinas saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BK 301, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

pripažinti A. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalies 4 punktu, visą bausmės laikotarpį A. J. įpareigoti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas; per 7 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei valstybinei ligonių kasai dalį žalos – 1 000 Eur.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nuoplovą, stiklinį butelį ir žiebtuvėlį įsiteisėjus nuosprendžiui sunaikinti.

Kompaktinį diską su garso įrašais iš Bendrojo pagalbos centro palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ( į . k. 191351679) ieškinį tenkinti visiškai ir jai iš A. J. priteisti 2 248,17 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir septyniolika euro centų) bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Žala turi būti pervesta į Vilniaus teritorinės ligonių kasos sąskaitą AB „Swedbank“ LT 217300010002484333.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.