- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-776-368/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04299-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Egidijus Mickevičius, Vilija Valantienė, Rasa Bartašienė, Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- Ž. P.
- Atsakovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- AB SEB bankas
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje 2-145-772/2014, iškeltoje pagal ieškovo Ž. P. ieškinį atsakovams J. K., antstolei V. Š., trečiajam asmeniui akcinei bendrovei (toliau AB) SEB bankui dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Ž. P. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais antstolės V. Š. 2013 m. balandžio 26 d. turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos J. K. parduoti žemės sklypai: 7,6300 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 17,2900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); 2) taikyti restituciją ir grąžinti ieškovo nuosavybėn minėtus žemės sklypus, o atsakovei J. K. grąžinti jos antstolei V. Š. už žemės sklypus sumokėtus pinigus – 100 520,00 Lt; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad antstolės V. Š. kontoroje buvo vykdomas išieškojimas pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėse bylose Nr. 2-4709-394/2012 ir Nr. 2-4676-394/2012 dėl negrąžintos paskolos, palūkanų, delspinigių išieškotojui AB SEB bankui iš išieškotojui įkeisto ieškovo turto, tarp jo: minėtų žemės sklypų. Teigia, kad antstolei atlikus nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizę 7,6300 ha sklypas buvo įvertintas 28 000,00 Lt, o 17,2900 ha sklypas – 60 000,00 Lt. Tvirtina, kad 2013 m. kovo 8 d. antstolė elektroniniu būdu iki 2013 m. balandžio 17 d. 15.00 val. paskelbė areštuoto turto pirmąsias varžytynes. 2013 m. balandžio 17 d. 11.00 val. ieškovas antstolei pateikė rašytinį prašymą parduoti sklypus jo pasirinktam pirkėjui UAB „Petro medis“, antstolė prašymą priėmė ir patikino, kad tokiu atveju varžytynes atšauks, tačiau apie 14 val. jam tapo žinoma, jog varžytynės vyksta toliau, jis pabandė prisijungti prie elektroninių varžytynių per banką, bet jam nepavyko. Pabrėžė, kad nuvyko pas antstolę ir ją informavo apie elektroninių varžytynių sistemos klaidą. 2013 m. balandžio 18 d. padarė 295 000 Lt pavedimą į antstolės sąskaitą už perkamus sklypus, tačiau sklypai buvo parduoti varžytynėse kitiems pirkėjams. Ieškovo vertinimu, sklypų pardavimo kaina neatitiko realios rinkos vertės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo Ž. P. atsakovei J. K. 4 161 Lt bylinėjimosi išlaidas, taip pat 2866,00 Lt žyminį mokestį ir 25,26 Lt išlaidas proceso iškaitas valstybei. Nurodė, kad antstolė 2012-11-23 priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo ir buvo nustatyta ginčo turto vidutinė rinkos vertė (22 400,00 ir 48 0000,00 Lt). Sprendė, kad antstolės paskirta ir atlikta nekilnojamojo turto ekspertizė yra aukštesnės galios rašytinis įrodymas, nei ieškovo pateikta šio turto vertės pažyma. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad iki varžytynių ieškovas neginčijo nustatytos turto rinkos vertės. Pažymėjo, kad ieškovas, žinodamas apie vykdymo proceso eigą, nesiėmė tinkamų veiksmų apginti savo teises ir nepasirūpino pasiūlyto pirkėjo atvykimu pas antstolę iki varžytynių. Teismo vertinimu, ieškovo teisės vykdymo proceso metu pažeistos nebuvo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą, apeliantas (ieškovas) Ž. P. prašo teismo sprendimą panaikinti ir tenkinti jo ieškinį, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino byloje esančius duomenis, nepagrįstai nesirėmė ieškovo pateikta turto vertinimo ataskaita, neįvertino antstolės veiksmų. Tvirtina, kad neginčijo turto arešto akto ir nustatytos turto vertės, nes tuo metu neturėjo pagrindo nepasitikėti eksperto išvadomis ir tik atsakovei nesutikus atsisakyti įsigyto turto užsakė turto įvertinimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad UAB „Petro medis“ yra pasiruošęs brangiau sumokėti už ginčo turtą.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, atsakovė J. K. prašo skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, kad apeliantas išieškojimo proceso metu nesiėmė jokių veiksmų dėl ginčo turto ir buvo suinteresuotas, jog žemės sklypai iš varžytynių būtų parduodami pigiau, jog juos galėtų įsigyti pasiūlytas pirkėjas. Ieškovas nereiškė jokių prieštaravimų dėl eksperto nustatytos žemės sklypų vertės. Atsakovės vertinimu, varžytynėse turtas parduodamas už likvidacinę, o ne už rinkos kainą. Teigia, kad apelianto kreditorius (bankas) nereiškė jokių pretenzijų dėl ginčo sklypų vertės, o apelianto pasiūlytas pirkėjas, kuriuo vadovas ir akcininkas yra pats apeliantas, pasiūlymą pateikė jau po varžytynių pradžios.
Atsiliepimas
Atsiliepdama į apeliacinį skundą, antstolė V. Š. prašo skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime tvirtina, kad nėra CPK 602 straipsnyje numatytų pagrindų turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu. Nurodo, kad nei apeliantas (skolininkas), nei jo atstovas (advokatas) nuo turto arešto aktų gavimo dienos ne karto nepareiškė nei žodžiu, nei raštu, jog nesutinka su nustatyta nekilnojamojo turto verte.
Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, trečiasis asmuo AB SEB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, laikėsi CPK reikalavimų. Pabrėžia, kad apelianto (skolininko) pasiūlytas pirkėjas iki varžytynių pradžios nesumokėjo lėšų į antstolės depozitinę sąskaitą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto (ieškovo) Ž. P. apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje keliami klausimai dėl iš varžytynių parduodamo turto įkainojimo ir dėl antstolės veiksmų, vykdant išieškojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė V. Š., vykdydama 217 540,49 Lt skolos, 139,00 Lt žyminio mokesčio bei 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų išieškojimą iš apelianto išieškotojui AB SEB bankui, skyrė ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti ir, atsižvelgdama į ekspertės išvadą, nustatė ginčo turto (žemės sklypų) vidutinę rinkos kainą. 2013-03-08 antstolė paskelbė ginčo turto pardavimo pirmąsias elektronines, kurių metu ginčo turtą įsigijo atsakovė J. K. už parduodamą turtą pasiūliusi didžiausią kainą (26 520 Lt ir 74 000 Lt). 2013-04-26 buvo parengti turto pardavimo iš varžytynių aktai, pagal kuriuos atsakovei buvo parduoti nupirkti du žemės sklypai.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas jau ne kartą kitose civilinėse bylose kėlė klausimus dėl antstolės veiksmų vykdymo procese ir jo teiginiai teismų jau buvo visapusiškai įvertinti.
Žemesnės instancijos teismas
Visų pirma, Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartimi civilinėse bylose Nr. 2-5098-394/2013, Nr. 2-5100-394/2013 išaiškino, kad įvykus turto varžytynėms ir pirkėjams įmokėjus visą sumą už varžytynėse nupirktą turtą, įstatymas nenumato galimybės atšaukti jau įvykusias varžytynes, perkainoti turtą ir grąžinti pirkėjams jų įmokėtus pinigus, todėl turto pardavimo iš varžytynių aktai turi būti surašyti ir pateikti pirkėjams. Ši teismo nutartis įsiteisėjo.
Antra, Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-634-797/2014 atmetė apelianto skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, konstatavęs, kad pats pareiškėjas netinkamai įgyvendino jam įstatymo suteiktas teises pasiūlyti pirkėją iki varžytynių pradžios, įstatymo nustatyta tvarka nereiškė prieštaravimų dėl ekspertų nustatytos turto vertės. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-507-154/2014 prieš tai minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Nors prieš tai minėtose civilinėse bylose nagrinėjimu dalykais nebuvo 2013 m. balandžio 26 d. turto pardavimo iš varžytynių aktai, teismų nustatytos aplinkybės yra teisiškai reikšmingos ir šiai bylai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisinis reglamentavimas įpareigoja skolininką būti aktyviu vykdymo procese (CPK 644 str. 4 p.) ir skolininkas, be kita ko, gali dalyvauti pats ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus; be kita ko, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, ginčyti turto įkainojimą ir pan. (CPK 643 str. 1, 2, 4 p.).
Vykdomosios bylos duomenimis, apeliantas nebuvo aktyvus ir pats nerealizavo jam suteiktų procesinių teisių: nors apelianto atstovui (advokatui) buvo įteikti turto arešto aktai ir patvarkymas dėl ekspertizės skyrimo rinkos vertei nustatyti, apeliantas nereiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo ir neskundė minėtų antstolės veiksmų; iki varžytynių pradžios nepateikė duomenų apie galbūt didesnę ginčo turto vertę; iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą nesumokėjo ginčo turto vertės (CPK 704 str. 2 d.).
Kolegija sutinka su apelianto skundo teiginiais, kad parduodamas iš varžytynių turtas turi būti objektyviai įkainotas, kadangi tai išplaukia iš proceso paskirties – patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolei atsižvelgiant tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Nagrinėjamu atveju antstolė turto vertei nustatyti skyrė ekspertizę, t. y. turtas buvo objektyviai įvertintas ir nei apeliantas, nei išieškotojas neprieštaravo dėl antstolės nustatytos turto vertės, o aplinkybė, kad ginčo turtas jau pirmųjų varžytynių metu buvo parduotas, neparodo netinkamo turto įvertinimo. Apelianto po ginčo turto pardavimo iš varžytynių inicijuotas turto įvertinimas nepaneigia varžytynių pagrįstumo ir neparodo antstolės nustatytos turto pardavimo kainos nepagrįstumo, kadangi viešųjų varžytynių pradžioje nustatoma pradinė parduodamo turto kaina ir ji nelemia realios turto pardavimo kainos, nes potencialūs turto pirkėjai (varžytynių dalyviai) savaip įvertina parduodamą objektą kaip patrauklią investiciją ir nustato varžytynėse parduodamo turto realią kainą. Iš vykdomosios bylos matyti, kad pradinė ginčo žemės sklypų kaina (22 400 Lt ir 48 000 Lt) varžytynių metu padidėjo ir sklypai parduoti atitinkamai už 26 520 Lt it 74000 Lt (101–102 v. b. l.). Nors apeliantas skunde teigė, kad žemės sklypai įvertinti netinkamai, vykdomosios bylos duomenimis, pats apeliantas 2013-04-17 pateikė antstolei prašymą leisti sklypus parduoti UAB „Petro medis“ už 28000 Lt ir 75000 Lt (103 v. b. l.), t. y. iš esmės už tą pačią kainą, kuri buvo gauta už ginčo žemės sklypus varžytynių metu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto skundo teiginiai dėl elektroninių varžytynių sistemos klaidos yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Pagal naudojimosi elektroninių varžytynių sistema tvarkos aprašu, patvirtintu VĮ „Registrų centro“ direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. v-7, sistemos funkcionavimą, teikiant vartotojams elektroninių varžytynių paslaugą, užtikrina VĮ „Registrų centras“. Apraše detaliai nurodyta registravimosi į varžytynes tvarka. Todėl aplinkybė, kad apeliantui prieš pat varžytynių pabaigą nepavyko registruotis į varžytynes per išorinę bankininkystės sistemą, nesuponuoja išvados dėl sistemos klaidos. Priešingai, aplinkybė, kad varžytynėse dalyvavo kiti dalyviai, kuriems nebuvo kliūčių tarpusavyje varžytis dėl nekilnojamųjų daiktų kainos, parodo, jog sistema veikė tinkamai. Be to, pagal aprašo 15 punktą, jeigu iki varžytynių pabaigos liko mažiau nei 10 minučių, asmuo perspėjamas, kad registravimas gali būti nepatvirtintas. Taigi byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas dėl objektyvių priežasčių (sistemos klaidos) negalėjo dalyvauti varžytynėse, apie kurias jam buvo žinoma iš anksto.
Remiantis tuo, kad išdėstyta, skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas atsakovės J. K. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Kolegija, įvertindama aplinkybės, kad apeliantės patirtos 2178 Lt advokato pagalbas išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą (2 tomas, 96–98 b. l.) viršija rekomendacijas (8.11 punktas), ir atsižvelgdama į tai, jog apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, bei įvertindama atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą ir aplinkybes, kad tas pats advokatas atstovavo atsakovės interesams ir pirmosios instancijos teisme, dėl to jo darbo sąnaudos buvo mažesnės, minėtas išlaidas mažina iki 1500 Lt.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo Ž. P. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 1500 Lt advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinio skundą paruošimą.