- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-02
- Bylos Nr.
- eI-2011-811/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00032-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- R. G., R. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Sodininkų bendrijai „Lakštingala“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
- 20.2.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ernesto Spruogio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų R. G. ir R. M. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Sodininkų bendrijai „Lakštingala“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. G. ir R. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) priteisti pareiškėjams iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 467 081,1 Eur turtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti pareiškėjams iš Administracijos 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą: 3) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad 2006-06-20 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 10350 įsigijo 675 kv. m žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). 2006-06-22 pareiškėjai ir UAB „Medicinos bankas“ sudarė kredito sutartį Nr. LOAN_37308, pagal kurią pareiškėjai paėmė 115 848 Eur kreditą Žemės sklypo įsigijimui bei projektinių darbų vykdymui. 2006 m. pareiškėjai Žemės sklype pradėjo statybos darbus. Statybas planuota baigti 2008 m., o pastatytus du gyvenamuosius namus nuomoti. 2010-02-07 greta esančio sklypo kaimynė su ieškiniu kreipėsi į teismą, be kita ko, prašydama panaikinti Vilniaus miesto valdybos 1994-10-06 potvarkį Nr. 1966V (toliau – ir Potvarkis) ir 2006-06-20 pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 10350 dalį, kuria pareiškėjams buvo perleistos nuosavybės teisės į 28,12 kv. m. Žemės sklypo dalį. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-04-11 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4274-466/2012 pripažino negaliojančiais minėtų dokumentų dalis. Vilniaus apygardos teismas 2013-06-12 civilinėje byloje Nr. 2A-568-560/2016 nutartimi pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą. 2015-06-30 28,12 kv. m. Žemės sklypo dalis atiteko Lietuvos Respublikai. 2015-09-08 pareiškėjai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su prašymu kompensuoti 310 166 Eur žalą, patirtą dėl neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, privatizuojant Žemės sklypą, tačiau NŽT 2015-10-28 raštu informavo pareiškėjus, kad atsisako atlyginti pareiškėjų patirtą žalą, siūlydama ginčą spręsti įstatymų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai kreipėsi į teismą.
Pareiškėjai nurodo teisinį reglamentavimą, susijusį su turtine ir neturtine žala, ir pažymi, kad įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuota, jog Administracija atliko neteisėtus veiksmus. Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 str. 1 d., taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika ir nurodo, kad 2006-06-22 UAB „Medicinos bankas“ suteikė pareiškėjams 115 848 Eur kreditą Žemės sklypo įsigijimui bei projektinių darbų vykdymui, 2006-09-25 UAB „Medicinos bankas“ suteikė pareiškėjams 159 291,01 Eur papildomą kreditą 249,78 kv. m. dvibučio gyvenamojo namo statyboms. Pareiškėjai buvo pradėję vykdyti dvibučio gyvenamojo namo statybos darbus, rado preliminarius pirkėjus, tačiau nuo 2006-12-04 teismams sustabdžius statybas, o vėliau pripažinus Potvarkio 2 p., jo priedėlio 3 p., bei pagal Potvarkį sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis dalyje dėl 28,12 kv. m valstybinės žemės, pareiškėjai statybų nebegalėjo užbaigti. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina pareiškėjams padarytos žalos faktą. Nurodo, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-05 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-583-117/2015, pareiškėjai gali reikalauti tiesioginių nuostolių, susijusių su statinio projekto parengimu, atliktais statybos darbais, Žemės sklypo parengimu statybos darbams, įsigijimu ir statybos darbų finansavimu, gyvenamųjų namų realizavimu, darbo užmokesčiu darbuotojams, turto vertinimu, kredito sutarties sudarymu bei vykdymu. Pareiškėjai teigia, kad iš viso patyrė 467 081,1 Eur turtinės žalos.
Dėl neturtinės žalos paaiškina, kad laikotarpiu nuo 2006-12-04 iki 2013-06-13 buvo priversti dalyvauti daugybėje civilinių bylų, samdyti atstovus, dalyvauti teismo posėdžiuose siekiant išsiaiškinti, ar Administracijos vykdytas Žemės sklypo privatizavimas buvo neteisėtas. Dėl Administracijos neteisėtų veiksmų nuo 2006-12-04 pareiškėjų vykdytos statybos buvo sustabdytos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai tiek įsiskolino UAB „Medicinos bankas“, jog buvo priversti parduoti 69,99 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei 45,07 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įkeisti 125,78 kv. m. butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei Žemės sklypą su pamatais. 2017-01-05 baigsis pareiškėjų buto varžytynės ir jie bus priversti keltis iš paskutinės turimos gyvenamosios vietos. Todėl akivaizdu, jog dėl Administracijos vykdyto neteisėto Žemės sklypo privatizavimo, jie patyrė milžiniškus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus, suprastėjo sveikata (aukštas kraujospūdis, didžiuliai migrenos priepuoliai), kritiškai pablogėjo tiek socialinė, tiek materialinė, tiek ir psichologinė jų gerovė. Pareiškėjų išgyvenimai buvo ne vienkartinio pobūdžio, o tęstiniai, jie tęsiasi nuo pat 2006-12-04 iki šios dienos. Taip pat buvo pažeisti pareiškėjų teisėti lūkesčiai, dėl susidariusių skolų pareiškėjai nebegali gyventi pilnaverčio gyvenimo, yra priversti registruotis Lietuvos darbo biržoje. Atsižvelgiant į išdėstytą, Administracijos neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu akivaizdžiai susiję su padaryta žala.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą su pareiškėjų išdėstytais argumentais nesutiko, pareiškėjų reikalavimams prašė taikyti ieškinio (skundo) senatį, o netenkinus šio prašymo, pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Administracija, pasisakydama dėl praleisto ieškinio (skundo) senaties termino, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuota praktika dėl ieškinio (skundo) senaties taikymo ir CK 1.125 str. 8 d. įtvirtinta nuostata. Pažymėjo, kad pareiškėjai žalos atsiradimo faktą kildina iš netinkamai atlikto privatizavimo proceso, kuomet Potvarkiu buvo patvirtintos sodininkų bendrijos ribos ir numatyta parduoti sodininkų bendrijos nariams sodininkų sklypus. 2013-06-12 įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-11 sprendimu Nr. 2-4274-466/2016 minėtas Potvarkis dalyje dėl 28,12 kv. m ploto valstybinės žemės pardavimo buvo panaikintas ir pareiškėjai, kaip civilinės bylos dalyviai, apie šį teismo sprendimą žinojo, arba turėjo žinoti iš karto jį paskelbus, todėl yra praleidę trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikti, nes šis terminas pasibaigė dar 2015 m. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neprašo šio termino atnaujinti, todėl yra pagrindas skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pagal CK 6.271 str., viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai yra praleidę terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo. Teismo sprendimu Potvarkis buvo panaikintas tik dalyje, todėl pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad statinių statyba neįmanoma, jie patyrė nuostolius ir negavo numatytų pajamų. Informuoja, kad po minėto teismo sprendimo pareiškėjai nesikreipė į Administracijos direktorių dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, kuriuo būtų atidalyta 28, 12 kv. m sklypo dalis. 2007-05-10 pareiškėjams buvo išduotas statybos leidimas. Priešingai, negu teigia pareiškėjai, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad disponavimo turtu teisė buvo apribota tik 2011 m. ir truko 2 mėn., nuo 2014 m. apribota disponavimo teisė ir areštuota tik dalis sklypo. Pagal 2005-07-01 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-338 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.02:09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ sklypo plotas atitiko dvibučių namų statybai keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjai visiškai nepagrįstai teigia, kad negalėjo vykdyti statybų.
Grįsdami patirtą 467 081,1 Eur turtinę žalą pareiškėjai į bylą pateikė sąskaitas–faktūras, tačiau nurodyti dokumentai nepatvirtina, kokiems objektams buvo perkamos statybinės medžiagos ir ar šios išlaidos apskritai susijusios su dvibučio namo statybomis. Pabrėžia, jog sklypas buvo įsigytas 2006-06-20, priėmimo–perdavimo aktas pasirašytas 2006-06-28, statybos leidimas gautas 2007-05-15. Tam tikrose sąskaitose–faktūrose nurodomas buto, esančio (duomenys neskelbtini), adresas, todėl tikėtina, kad pagal atitinkamas sąskaitas–faktūras pirktos prekės buvo skirtos būtent šiam butui. Be to, dalis sąskaitų–faktūrų išrašyta iki statybos leidimo išdavimo, kai kurios sąskaitos nėra susijusios su statybų prekėmis (rašikliai, veidrodžiai ir kt.).
Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad statybos vyko, nebuvo surašyti jokie statybos stabdymo aktai, Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išraše neregistruota jokia pradėta statyba, o priešingai – registruotas sklypas ir 1974 m. baigtas statyti 26,2 kv. m bendro ploto sodo pastatas, kuris nuo 2016-06-15 nuosavybės teise priklauso UAB „Rukma“. Iš pareiškėjų pateiktos UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo pažymos matyti, kad dvibučio namo pamatai įvertinti 20 000 Lt, o turto apžiūrėjimo akte konstatuota, kad statyba nebaigta. Pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų apie tai, jog jie būtų radę pirkėjus statomiems namams. Be to, pareiškėjų argumentai, jog jų nuostolius sudaro pagal kredito sutartis pareiškėjų sumokėtos palūkanos ir delspiniai, nėra pagrįsti, kadangi nėra aišku, ar patys pareiškėjai 2006-06-22 įvykdė kredito sutarties Nr. LOAN_37306 6.8.4 p. nustatytą įsipareigojimą.
Nurodo, kad pareiškėjai nepagrįstai prašo atlyginti teisines išlaidas, patirtas kitose bylose, kadangi nepateikia jokių įrodymų, kaip jos susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar šios sąskaitos buvo apmokėtos. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra teisinio pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp Administracijos veiksmų ir atsiradusios žalos.
Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad pareiškėjai nepateikė jokių neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar pareiškėjas anksčiau dirbo, tuo labiau, kad patys pareiškėjai nurodo, jog ketino plėtoti verslą, taip pat duomenų, jog pareiškėja yra bedarbė. Vadovaujantis LVAT suformuota praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, teigia, kad pareiškėjai neįrodė patirtos neturtinės žalos, todėl prašymas atlyginti patirtą neturtinę žalą atmestinas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimu prašė pareiškėjų reikalavimams taikyti ieškinio senaties terminą.
Paaiškino, kad 2812/67500 žemės sklypo dalys nuo 2015-06-30 nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomos NŽT, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-04-11 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4274-466-2012, ir Vilniaus miesto apygardos teismo 2013-06-12 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-568-560/2016, pagrindu, 64688/67500 žemės sklypo dalys nuo 2016-06-15 nuosavybės teise priklauso UAB „Rukma“. Mano, kad pareiškėjai praleido terminą, per kurį gali ginti savo pažeistas teises ir prašyti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kadangi pareiškėjai, kaip civilinių bylų dalyviai minėtose bylose, žinojo ar turėjo žinoti apie priimtus sprendimus. NŽT, pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo, vadovaujasi LVAT suformuota praktika, CK 6.247 str., taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktika. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėjų argumentais, jog Žemės sklype nebuvo galima gyvenamojo namo statyba, kadangi pagal įsiteisėjusią Vilniaus apygardos teismo 2013-06-12 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-568-560/2013, dėl institucijų neteisėtų veiksmų Lietuvos Respublikai buvo grąžinta tik 28,12 kv. m iš 675 kv. m Žemės sklypo. Be to, pareiškėjai nepateikia į bylą jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų Žemės sklype vykdytas statybas. Pareiškėjai, grįsdami patirtą neturtinę žalą, pateikė abstrakčius paaiškinimus, nenurodė konkrečios neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijų, nepateikė jokių įrodymų apie pablogėjusią sveikatos būklę ir kitus išgyvenimus patvirtinančių įrodymų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Sodininkų bendrija „Lakštingala“ su pareiškėjų skundu nesutiko. Paaiškino, kad pareiškėjai nuo 1999 m. yra sodininkų bendrijos nariai, nemokantys bendrijos nario mokesčio. Daugumos bendrijos narių nuomone, pareiškėjai yra nesąžiningi ir konfliktiški asmenys, su bendrija turėję net keletą teisminių ginčų. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad jų sklype buvo vykdomi statybos darbai ir yra sumontuoti pamatai dvibučiam namui, kadangi statybos sklype niekada nebuvo vykdomos, sklypas yra tuščias ir apleistas. Pareiškėjų sklype yra likę tik seni pamatai. Į daugkartinius raginimus susitvarkyti sklypą nereaguojama.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimų priteisti pareiškėjams iš Administracijos 467 081,1 Eur turtinei žalai ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai žalos atsiradimo faktą kildina iš netinkamai atlikto privatizavimo proceso, kuomet Potvarkiu buvo patvirtintos sodininkų bendrijos ribos ir numatyta parduoti sodininkų bendrijos nariams sodininkų sklypus pagal Potvarkio priedėlį.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Pagal CK 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti CK 1.125 str. 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju atsakovė Administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimuose teismo prašo taikyti 3 metų ieškinio senatį pareiškėjų reikalavimams. Atsiliepimuose paaiškino, kad pareiškėjai, kaip civilinių bylų Nr. 2-4274-466/2012 ir Nr. 2A-568-560/2013 dalyviai, žinojo ar turėjo žinoti apie priimtus civilinių bylų sprendimus, todėl turėjo žinoti apie galimą savo teisių pažeidimą. Kadangi skundą teismui pateikė tik 2017-01-04, pareiškėjai yra praleidę 3 metų ieškinio senaties terminą.
Kadangi byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, ginčo teisiniams santykiams svarbus CK reglamentavimas, kurio 1.124 str. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 str. 2 d. teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja. Ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 str. 1 d.). CK 1.131 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka.
Vertinant šioje byloje pareiškėjų keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, kad tiek LVAT, tiek LAT yra išaiškinę, jog įgyvendinant teisinės valstybės principą turi būti užtikrinamas teisinių santykių stabilumas, kuris nebūtų užtikrintas, jei teisinių santykių subjektai neribotą laiką negalėtų būti tikri, ar dėl tarp jų praeityje susiklosčiusių teisinių santykių nebus inicijuojamas teisminis ginčas (LVAT 2008-11-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-1790/2008; LVAT 2008-07-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335-08; LAT 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/201). Taip pat akcentuota, kad asmuo privalo tinkamai rūpintis savo teisių gynyba, sąžiningai naudotis įstatymo nustatytomis procesinėmis teisėmis, tame tarpe ir skundo teismui padavimo teise, tuo tarpu esant neapdairiam, nerūpestingam ir pasyviam paties suinteresuoto asmens elgesiui, jo galimai pažeistos teisės negali būti ginamos ir jis turi prisiimti visą su tuo susijusią riziką. Pabrėžiama, jog tais atvejais, kai teisės pažeidimas egzistavo ir asmuo tai suvokė, tačiau nesiėmė priemonių pažeistai teisei ginti, galima konstatuoti, kad civilinių teisinių santykių stabilumas, kaip didesnė vertybė, turi būti išsaugota (LAT 2011-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27/2011).
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008 išaiškinta, jog bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ji pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar netinkamas įstatymo nuostatų suvokimas patys savaime įprastai nėra laikomi aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių (LVAT 2011-11-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). LAT yra išaiškinęs, jog ieškinio senatis netaikoma reikalavimams dėl asmeninių neturtinių teisių, kurios neturi ekonominio turinio, gynimo, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 1.115 str., 1.134 str. 1 p.), o iš asmeninių neturtinių teisių pažeidimų atsirandantiems reikalavimams atlyginti tiek turtinę, tiek ir neturtinę žalą taikoma ieškinio senatis (CK 1.125 str. 8 d., 1.134 str. 1 p.) (LAT 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008).
Kaip nustatyta bylos medžiaga, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-11 sprendimu Nr. 2-4274-466-2012, be kita ko, nuspręsta ieškovės A. B. ieškinį tenkinti iš dalies, pripažinti negaliojančiais Potvarkio 2 punktą dalyje bei jo priedėlio 3 punktą, taip pat 2006-06-20 pirkimo–pardavimo sutarties, reg. Nr. 10350, dalį, kuria buvo perleistos pareiškėjų nuosavybės teisės į 28,12 kv. m ploto valstybė žemę – (duomenys neskelbtini) atkarpą, besiribojančią su A. B. priklausančiu žemės sklypu Nr. 5 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai, nesutikdami su minėtu pirmosios instancijos sprendimu, Vilniaus apygardos teismui pateikė apeliacinį skundą. Taigi, iš nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjai dar 2012 m., t. y. po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, suvokė, jog jų teisės buvo pažeistos. Vilniaus apygardos teismas 2013-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-568-560/2013 atmetė atsakovų, tarp kurių buvo R. G. ir R. M., apeliacinius skundus, ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-04-11 sprendimą paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad iš Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjas R. G. 2013-06-13 asmeniškai gavo minėtą Vilniaus apygardos teismo 2013-06-12 nutartį. Nurodytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad pareiškėjai, susipažinę su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, galutinai turėjo sužinoti apie galimą savo teisių pažeidimą. Tai, kad apie savo pažeistas teises pareiškėjai žinojo, patvirtina ir byloje esantis NŽT 2015-10-28 atsakymas Nr. 1SS-2969-(3.5.) į pareiškėjų 2015-09-08 prašymą atlyginti 310 166 Eur išlaidas, kuriame NŽT informavo pareiškėjus, jog pareiškėjų patirtų nuostolių neatlygins, siūlydama pareiškėjams pažeistus interesus ginti teismine tvarka. Teismo vertinimu, pareiškėjai skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teismui vėliausiai turėjo pateikti 2016-06-13, tačiau pareiškėjų atstovas elektroninių ryšių priemonėmis (per „Liteko“ Elektroninių paslaugų posistemę) tik 2017-01-03 pateikė skundą. Iš to seka, kad pareiškėjai yra akivaizdžiai praleidę 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo.
Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 str. 2 d., jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015). Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškinio senaties termino atnaujinimą (LVAT 2013-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013).
Pareiškėjai nenurodė teismui jokių objektyvių priežasčių, nulėmusių CK 1.125 str. 8 d. nustatyto ieškinio senaties termino skundo reikalavimams dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo, praleidimą, taip pat nepateikė prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjai sirgo ar kokios nors kitos objektyvios aplinkybės atėmė jiems galimybę anksčiau kreiptis į teismą, tame tarpe – skundą teismui išsiųsti paštu. Pažymėtina, kad tokia teisė pareiškėjams buvo išaiškinta NŽT 2015-10-28 raštu, tačiau pareiškėjai tokia teise tinkamai nepasinaudojo.
Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad pareiškėjai terminą skundui paduoti praleido ne dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių, bet dėl pačių laisva valia pasirinkto elgesio modelio – pasyviai dalyvauti savo galimai pažeistų teisių gynimo procese. Byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali skundą atmesti, motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentų dėl pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu (LVAT 2012-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2256-12).
Atsižvelgiant į tai, kad į teismą pareiškėjai kreipėsi praleidę 3 metų ieškinio senaties terminą, Administracija ir trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT prašo jį taikyti, pareiškėjų skundas dėl turtinės žalos, neturtinės žalos ir procesinių palūkanų priteisimo netenkintinas. Netenkinus skundo, atmestinas ir skunde išdėstytas pareiškėjų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjų R. G. ir R. M. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.