- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- ATP-515-149/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-01-3-03712-2012-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Leonarda Gurevičienė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Leonarda Gurevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimo, kuriuo atmestas R. N. prašymas dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-09-20 nutarimu atimtos teisės vairuoti transporto priemones 3 metams termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-09-20 nutarimu R. N. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. bei 130 str. 1 d., ir nubaustas 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
2014-03-24 įstatymo nustatyta tvarka kreipėsi į administracinę nuobaudą paskyrusį teismą, prašydamas taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nuostatas – sutrumpinti ½ Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-09-20 nutarimu paskirtos jam nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-26 nutarimu R. N. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones sutrumpinimo netenkino. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad, nors R. N. atitinka formalias ATPK 329 str. taikymo sąlygas – yra praėję daugiau kaip pusė paskirtojo specialios teisės atėmimo termino, šiuo laikotarpiu R. N. naujų teisės pažeidimų nepadarė, paskirtą baudą sumokėjo, yra gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijos pažymą, tačiau praeityje yra ne kartą baustas už KET pažeidimus, todėl teismas daro išvadą, kad R. N. yra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Jo prašyme išdėstytos aplinkybės nesudaro pagrindo išimties tvarka sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos termino, o administracinėn atsakomybėn patraukta asmens patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėto veikimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Vilniaus apygardos teisme gautas R. N. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-26 nutarimą ir priimti naują nutarimą –sutrumpinti ½ Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-09-20 nutarimu paskirtos jam nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad apylinkės teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, taip pat neatitinka formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose.
Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nevertino, jog dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų jis (apeliantas) nuoširdžiai gailisi, padarė teisingas išvadas: po padaryto administracinio teisės pažeidimo nevartoja alkoholio, nerūko, per didesnį nei 18 mėnesių laikotarpį nebuvo nei karto baustas administracine tvarka, sumokėjo jam paskirtą baudą, užbaigė papildomus vairuotojų mokymus ir išlaikė kvalifikacinius egzaminus, išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, todėl mano, jog taikytas jam specialiosios teisės atėmimo laikotarpis buvo pakankamas ir administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., yra pasiekti. Be to, apylinkės teismas nevertino ir tai, kad per paskutiniuosius 1,5 metų po administracinio teisės pažeidimo padarymo pablogėjo jo sveikata – dėl stuburo ir kojų skausmų jam tapo sunku vaikščioti, turi invalidumą (55% darbingumo), galima abiejų kojų operacija. Kadangi senyvi tėvai gyvena kaime, sumažėjo bendravimo su jais galimybė. Nurodė, kad augina du vaikus: mažametį sūnų ir nepilnametę dukrą. Dukra mokosi Vilniaus r. Riešėje, todėl tenka ilgai laukti transporto, kas yra nesaugu (buvo kėsintasi ją pagrobti), be to, per paskutinius pusantrų metų tiek dukra, tiek sūnus daug kartų sirgo peršalimo ligomis, gulėjo ligoninėje bei reabilitacijos centre. Dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemonę jis prarado darbą, todėl ženkliai pablogėjo materialinė padėtis: šeima gyvena tik iš žmonos atlyginimo ir jo invalidumo pensijos, kuri yra apie 600 Lt. Susirasti šiuo metu darbą nėra paprasta, UAB „Transvilis“ direktorius priimtų jį į darbą vairuotoju-ekspeditoriumi, tačiau tam būtinas vairuotojo pažymėjimas. Mano, kad visos aukščiau paminėtos aplinkybės patvirtina, kad jis padarė teisingas išvadas ir nėra linkęs daryti naujų administracinių teisės pažeidimų, todėl tolimesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas nėra objektyviai pagrįstas ir yra akivaizdžiai perteklinis, neadekvačiai apsunkina ne tik jo (apelianto) turtinę padėtį, bet ir riboja galimybę rūpintis šeima bei artimaisiais, ir jei tai nėra išimtinės aplinkybės, tuomet jam (apeliantui) neaišku, kokias aplinkybes apylinkės teismas priskirtų išimtinių aplinkybių kategorijai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo R. N. apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
ATPK 330 str. 2 d. nustatyta, kad pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui, taip pat jį sutrumpinus vadovaujantis šio kodekso 329 straipsniu, asmeniui, kuriam specialioji teisė atimta trumpesniam negu vienerių metų terminui, nustatyta tvarka grąžinami iš jo paimti dokumentai. Jei specialioji teisė atimta vieneriems metams ar ilgesniam laikui, iš asmens paimti dokumentai grąžinami tada, kai jis Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka užbaigia papildomus vairuotojų mokymus ir išlaiko kvalifikacinius egzaminus.
Pagal Konstitucinio Teismo oficialiai formuojamą doktriną konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-1-4-2013).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, R. N. teismui pateikti dokumentui, jog teismo paskirtą baudą R. N. sumokėjo, per didesnį nei pusantrų metų mėnesių laikotarpį nebuvo nei karto baustas administracine tvarka, užbaigė papildomus vairuotojų mokymus ir išlaikė kvalifikacinius egzaminus, išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą yra rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad R. N. po administracinės nuobaudos paskyrimo padarė teisingas išvadas, nevartoja alkoholio, nerūko, jie tuo pačiu patvirtina aplinkybę, jog ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos paskyrimo tikslai yra pasiekti. Be to, bendrame nustatytų aplinkybių kontekste vertintina ir tai, kad R. N. per paskutiniuosius 1,5 metų po administracinio teisės pažeidimo padarymo pablogėjo sveikata – dėl stuburo ir kojų skausmų jam tapo sunku vaikščioti, turi invalidumą (55% darbingumo), galima abiejų kojų operacija. Taip pat tai, kad jam būtina rūpintis senyvais tėvais, kurie gyvena kaime, o dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemones, sumažėjo bendravimo su jais galimybė ir tai, kad augina du vaikus: mažametį sūnų ir nepilnametę dukrą, kuriais taip pat reikia nuolat rūpintis ir automobiliu vežioti į mokyklą, nes per paskutinius pusantrų metų daug kartų sirgo peršalimo ligomis, gulėjo ligoninėje bei reabilitacijos centre, vertintina ir tai, kad kartu su teisės vairuoti transporto priemones praradimu R. N. prarado darbą, dėl ko ženkliai pablogėjo šeimos materialinė padėtis: gyvena tik iš žmonos atlyginimo ir jo invalidumo pensijos, kuri yra apie 600 Lt. Iš pateiktų teismui dokumentų matyti, kad UAB „Transvilis“ direktorius priimtų jį į darbą vairuotoju-ekspeditoriumi, tačiau tam būtinas vairuotojo pažymėjimas.
Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad iš ATPK 329 str. teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Teismas taip pat nurodė, jog ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. N444-2128/2006 pabrėžė, kad sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (Vilniaus apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-261/2014, Nr. ATP-301/2014, Nr. ATP-243/2014, Klaipėdos apygardos teismo nutarimai Nr. ATP-98-462/2014, Nr. ATP-38-361/2014, LVAT nutartis Nr. N575 -4446/2011 ir kt.).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. N. padarė teisingas išvadas ir nėra linkęs daryti naujų administracinių teisės pažeidimų, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentais, kad tolimesnis specialiosios teisės atėmimo taikymas po to, kai jau yra pasiekti nuobaudos taikymo tikslai, nėra objektyviai pagrįstas ir yra akivaizdžiai perteklinis, nes neadekvačiai apsunkina ne tik apelianto turtinę padėtį, bet ir riboja galimybę rūpintis šeima bei artimaisiais.
Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas, nieko nepasisakydamas dėl apelianto pateiktų rašytinių įrodymų, nevertindamas R. N. asmenybę charakterizuojančių duomenų, jo požiūrio į paskirtą jam nuobaudą bei jo elgesio paskirtos jam nuobaudos vykdymo metu, nutolo nuo formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl formalus ir nemotyvuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 329 str., 302¹² str. 1 d. 5 p.
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nutarimą panaikinti.
Sutrumpinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-09-20 nutarimu R. N. atimtos teisės vairuoti transporto priemones 3 metams terminą ir laikyti, kad šis terminas pasibaigė.