- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-09-28
- Bylos Nr.
- 2A-748-302/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- UAB „Re Vera“
- Ieškovas
- S. K.
- Advokatai
- Anatolijus Novikovas, Arūnas Šidlauskas
- Kategorijos
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Re Vera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui UAB „Re Vera“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo, išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir delspinigių už šios išmokos pavėluotą išmokėjimą priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo, bei kompensacijos už automobilio remontą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S.K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo UAB „Re Vera“ neteisėtu, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, į vidutinį darbo užmokestį įtraukiant 500 Lt kasmėnesinę transporto nuomos išmoką, įtraukti į darbo užmokestį 36,24 Lt už 2008 spalio mėnesį bei 243,64 Lt už 2008 lapkričio mėnesį, viso 279,88 Lt darbo užmokesčio, t.y. sumas trūkstamas iki 500 Lt papildomo darbo užmokesčio bei 200 Lt už renginį vykusį 2008-11-21 Kaune (200+279,88=479,88 Lt), delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos mokėjimą, kompensaciją už jos automobilio remontą - 812 Lt; 6 000 Lt neturtinės žalos.
Ieškovė nurodė, kad nuo 2006-11-02 buvo priimta dirbti į UAB „Re Vera" projektų vadovės pareigas pagal 2006-10-31 darbo sutartį Nr. 7. 2008-01-02 šalys pasirašė susitarimą tarp darbdavio ir darbuotojo dėl komercinių paslapčių ir darbdavio interesų saugojimo (toliau tekste – Susitarimą). UAB "Re Vera" direktorės 2008-12-29 įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta pagal Darbo kodekso (toliau tekste – DK) 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. Ieškovė nurodė, kad ji iš darbo buvo atleista neteisėtai, nes 2008-12-29 UAB "Re Vera" direktorės įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo – atleidimo iš darbo yra nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2008-02-20 iki 2008-09-23 ieškovė tris kartus iš jai priklausančio elektroninio pašto adreso: (duomenys neskelbtini) @revera.lt siuntė elektroninius laiškus su komercinę paslaptį sudarančia atsakovo informacija į tokius elektroninio pašto adresus: (duomenys neskelbtini) @ajags.lt ir (duomenys neskelbtini) @gmail.com tokiu būdu konstatuojant, kad ieškovė pažeidė 2008-01-02 Susitarimo 2.1. ir 2.2. punktus bei 2008-01-02 atsakovo direktorės įsakymu patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo 1.1. ir 1.2. punktus, tačiau su 2008-01-02 atsakovo direktorės įsakymu patvirtintu komercinių paslapčių sąrašu ji nebuvo supažindinta, todėl atsakovas neturi teisės remtis šiuo dokumentu įrodinėdamas komercinių paslapčių atskleidimą. Be to, ieškovė nurodė, kad nurodyti elektroninio pašto adresai priklauso jai pačiai ir niekas be jos žinios negali prisijungti prie jų, informaciją ji siuntėsi į šias pašto dėžutes tam, kad galėtų dirbti su ja namuose, o minėto Susitarimo 8 p. suteikė teisę darbuotojui disponuoti informacija, jei tai reikia tarnybinių užduočių vykdymui, t.y. darbo funkcijų atlikimui. Atsakovo įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nurodoma, kad ieškovė atskleidė komercinę informaciją, susijusią su vasaros ir kalėdinių lankstinukų projektais, kuriuos atsakovas pats platino viešai, taigi tai neatitinka Susitarimo 2.1 p. ir komercinių paslapčių apibrėžimo, pateikto Civilinio kodekso 1.116 str. 1 d. Taigi atsakovas neįrodė, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija buvo atskleista nors vienam asmeniui, todėl drausminė nuobauda jai buvo paskirta nepagrįstai. Atsakovas taip pat nenurodė, dėl kokių priežasčių toks pažeidimas gali būti kvalifikuotas kaip šiurkštus.
Kadangi ieškovė į darbą negali būti grąžinama dėl to, kad jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, ieškovė prašė teismo priimti sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, įskaitant ir delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio mokėjimą. Priteisiant ieškovei darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, atsižvelgtina, kad ieškovė gaudavo dalį darbo užmokesčio, t.y. 500 Lt per jai nuosavybės teise priklausančio automobilio nuomą pagal 2006-02-19 d. Transporto priemonės nuomos sutartį bei 200 Lt išmoką už kiekvieną jos vestą renginį. Atsakovas tokios mokėjimo schemos laikėsi iki 2008-10-01 d. (2008 m. spalio mėn. 24 d. sumokėjo už rugsėjo mėnesį- 1 250,23 Lt). Nuo 2008-10-01 d. iki atleidimo iš darbo dienos, ieškovei 200 Lt išmoka už renginius bei 500 Lt transporto nuomos išmoka mokama nebuvo, todėl atsakovas ieškovei privalo papildomai sumokėti 479,88 Lt (279,88+200). Be to, už automobilio remontą atsakovas yra įsipareigojęs atlyginti darbuotojams iki 100 Lt per mėnesį, t.y. 1 200 Lt per metus. PVM sąskaita faktūra už ieškovės automobilio remontą 812 Lt sumai yra išrašyta UAB „Ugrimina" atsakovo vardu, todėl ieškovė prašė atlyginti jai ir už automobilio remontą priklausančias sumas.
Ieškovė neturtinės žalos atlyginimą grindė tuo, kad atsakovui darant jos atžvilgiu psichologinį spaudimą, ieškovė buvo priversta pasirašyti prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo, kurį jau kitą dieną prašė pripažinti negaliojančiu. Toliau atsakovas spaudė ieškovę sudaryti sutartį dėl darbo sutarties nutraukimo tarpusavio susitarimu, kuriam nepavykus, apkaltino tuo, ko ieškovė nėra padariusi, t.y. pažeidusi komercinių paslapčių saugojimo taisykles ir atleido iš darbo. Dėl tokių atsakovo veiksmų sutriko ieškovės sveikata, ji buvo priversta laikotarpiu nuo lapkričio iki gruodžio mėnesio gydytis. Be to, atleidimas pagal šį straipsnį turės įtakos tolimesnei ieškovės karjerai, kas sumažina jos galimybes gauti kitą darbą ir tai siejama su aiškiu ieškovės pažeminimu, todėl ieškovei priteistina ir 6 000 Lt neturtinė žala.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Re Vera“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad darbo pareigų pažeidimas — kompiuterio ir elektroninio pašto naudojimas asmeniniams tikslams, taip pat darbdavio klientų viliojimas ir konfidencialumo sutarties pažeidimas, atsižvelgiant į LR DK 235 str. 2 d. 4 p. nuostatą, jog šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims, yra pagrindas pagal LR DK 235 str. 2 d. 4 p. kvalifikuoti šiuos veiksmus kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. (LAT 2008-12-09 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2008).
Ieškovė kartu su kitais buvusiais bendrovės darbuotojais A. I. ir A. J. viliojo bendrovės klientus, teikė jiems renginių organizavimo pasiūlymus ir paslaugas savo, o ne bendrovės vardu ir gavo pajamas iš tokios neteisėtos veiklos. Visos šios veiklos pagal LR DK 235 str. 2 d. yra priskiriamos prie šiurkščių darbo pareigų pažeidimų. Pažeidimo šiurkštumą ir nuobaudos adekvatumą patvirtina ir tai, kad už ieškovės veiklą, atsižvelgiant į platų jos mastą ir padarytą žalą atsakovei, yra numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 211 str.
Be įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nurodytų pažeidimų, ieškovė padarė daugybę kitų darbo drausmės pažeidimų, kurių kontekste skundžiamas atleidimas iš darbo vertintinas kaip visiškai adekvatus ir teisėtas.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Pripažino 2006-10-31 darbo sutarties Nr. 7, sudarytos tarp S. K. ir UAB „Re Vera“ nutraukimą pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą neteisėtą, ir nustatė, kad minėta darbo sutartis buvo nutraukta 2008-12-29 pagal LR DK 127 str. 1 d. Priteisė iš UAB „Re Vera“ 13 989,82 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008-12-30 iki 2009-12-01 ir toliau nuo 2009-12-02 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, 933,80 Lt nuomos mokesčio, 3 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų S. K. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovas UAB „Re Vera“ neįrodė, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija buvo atskleista bent vienam asmeniui, nustatęs, kad ieškovė siųsdavo informaciją į jai priklausančias pašto dėžutes, o duomenų, kad nurodytose pašto dėžutėse (duomenys neskelbtini) @ajags.lt , (duomenys neskelbtini) @gmail.com su informacija susipažino tretieji asmenys, nėra. Taip pat teismas sprendė, kad nepaneigtas ieškovės teiginys, kad reklaminių UAB „Re Vera“ vasaros bei kalėdinių lankstinukų projektai (2009-12-29 atsakovo įsakymo 1) (b.) ir (c) p. p.) atsakovas UAB “Re Vera“ platino viešai, siųsdamas potencialiems klientams paštu bei susirinkimo metu.
Teismas konstatavo, kad civilinėje byloje nesurinkta pakankamų įrodymų, kad komercinė paslaptis buvo atskleista tretiesiems asmenims, kad bendrovėje iš esmės buvo pažeisti lokaliniai teisės aktai ir bendrovė patyrė tam tikrus nuostolius.
Teismas taip pat nurodė, kad buvo pažeisti DK 240 str. 1 d., 241 str. reikalavimai (pateikti teismui pareikalavimą pateikti rašytinį pasiaiškinimą, laikytis drausminės nuobaudos skyrimo termino), kadangi iš ieškovės nebuvo pareikalautas rašytinis pasiaiškinimas dėl susirašinėjimo per kompiuterinę programą Skype ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos paskleidimo tretiesiems asmenims (t.y. buvusiems darbuotojams), šių faktų darbdavys netyrė, nepažymėjo 2008-12-29 įsakyme „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“; ieškovės pokalbių išklotinės pateiktos tik teismui, iki drausminės nuobaudos - atleidimo iš darbo skyrimo, ieškovė nebuvo supažindinta su darbdavio tyrimo medžiaga bei šiuo konkrečiu nustatytu pažeidimu, todėl teismas nurodė, kad negali tirti ir nustatinėti kitų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo drausminės nuobaudos skyrimo pagrindu.
Teismas konstatavo, kad ieškovė iš darbo atleista neteisėtai, todėl ieškinį tenkino dalyje dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo. Teismas priteisė ieškovei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2008-12-30 iki 2009-12-01, kas sudaro 13 989,82 Lt (už 11 mėn. po 1254,11 Lt-13795,21 Lt, už 2008 12 mėn. 2 darbo dienas-po 64,87 Lt-129,74 Lt, už 2009 12 mėn. 1 darbo dieną-64,84 Lt) ( t. 1 b.l. 164).
Teismas laikė, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos (LR DK 297 str. 4 d.).
Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti delspinigius už darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos pavėluotą mokėjimą, nes teismui konstatavus neteisėtą ieškovės atleidimo iš darbo faktą, priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, t.y. taip apginama ieškovės pažeista teisė per kompensacinį mechanizmą.
Teismas priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 933,80 Lt nuomos mokesčio (812 Lt remonto išlaidų ir 121,80 Lt-15 procentų pajamų mokestis) motyvuodamas tuo, kad 2008 lapkričio mėnesį ieškovė remontavo išnuomotą UAB „Re Vera“ automobilį SKODA OCTAVIA, v.n. (duomenys neskelbtini) ir 2008-11-10 bendrovei pateikta sąskaita-faktūra UGR Nr. 4240 dėl 812 Lt už remontą (t.2 b.l. 22), o 2008-11 mėn. S. K. buvo priskaičiuota 301,60 Lt nuomos mokesčio suma (t. 2 b.l. 86), t.y. ši suma priskaičiuota už nuvažiuotus kilometrus ir nepadengia automobilio eksploatavimo išlaidų.
Teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 479 Lt (įtraukti į darbo užmokestį 36,24 Lt už 2008 spalio mėnesį bei 243,64 Lt už 2008 lapkričio mėnesį, viso 279,88 Lt darbo užmokesčio, t.y. sumas trūkstamas iki 500 Lt papildomo darbo užmokesčio bei 200 Lt už renginį Kaune) kaip nepagrįstą, nes be darbo teisinių santykių, su ieškovė 2008-06-02 buvo sudaryta patentinių paslaugų sutartis Nr. 2008/00-02 (t. 2 b.l. 42-74), transporto priemonių nuomos sutartis (t. 2 b.l. 20-21, 87-88), pagal kurias pastaroji gaudavo atitinkamas pajamas, nuomos mokestį, o duomenų, kad šios pajamos laikytinos darbo užmokesčiu, nėra.
Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 6000 Lt neturtinės žalos atlyginimo motyvuodamas tuo, kad ieškovė neįrodė reikšmingos bylai aplinkybės dėl kilusio darbovietėje konflikto tarp darbdavio ir darbuotojo (LR CPK 178 str.). Teismas pažymėjo, kad darbdavio pasiūlymas S. K. nutraukti darbo sutartį savo noru ar šalių susitarimu, taip pat, derybos dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, negali būti traktuojamas kaip psichologinis spaudimas ieškovei išeiti iš darbo. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika (LAT 2008-07-29 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-400/2008(S)) pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pakanka pripažinti S. K. teisės pažeidimą jos pažeistai teisei apginti ir konstatuoti atleidimą iš darbo nurodytu atsakovo pagrindu neteisėtu ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstines pravaikštos laiką ir kitas išmokas, tačiau atsakovo UAB „Re Vera“ veiksmai iki darbo sutarties nutraukimo su ieškovė neduoda pagrindo manyti apie darbdavio suteiktų įgalinimų piktnaudžiavimą bei kad pastarasis nesilaikė protingumo bei teisingumo principų, pažeidė ieškovės asmenines teises ir įstatymo saugomus interesus daugiau nei jie ginami tenkinant ieškinį.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Re vera“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamo teismo sprendimo dalį, kurioje ieškinys patenkintas, pakeisti, jį atmesti ir priteisti atsakovui jo turėtas teismo išlaidas tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teisme.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė DK 235 str. 2 d. 2 p., 240 str., taip pat tarp šalių pasirašytą nuomos sutartį. Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kad civilinėje byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kad komercinė paslaptis buvo atskleista tretiesiems asmenims, jog bendrovėje iš esmės buvo pažeisti lokaliniai teisės aktai ir bendrovė patyrė tam tikrų nuostolių.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas, tenkindamas ieškinį ir nurodydamas, kad iš ieškovės nebuvo pareikalautas rašytinis pasiaiškinimas dėl susirašinėjimo per kompiuterinę programą Skype ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos paskleidimo tretiesiems asmenims, nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad teismų praktika šiuo atveju yra suformuota taip, kad formalus darbo drausmės procedūros pažeidimas nedaro drausminės nuobaudos negaliojančia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas be pagrindo atsisakė vertinti Skype programos išklotinių turinį.
Teismas ignoravo tą aplinkybę, kad ieškovė siuntė laiškus ne dviem adresais, tačiau reikalavime pasiaiškinti ieškovei buvo nurodyti dar 7 adresai, dėl kurių atsakovė iš viso nepasiaiškino, o teismas taip pat sprendime dėl jų nieko nepasisakė. Taip pat nurodo, kad ieškovei nebuvo būtina minėtus dokumentus siųsti į asmenines pašto dėžutes, kadangi ji turėjo galimybe darbo pašto dėžute pasinaudoti per internetą.
Šalies argumentai
Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, priteisdamas 933,80 Lt nuomos mokesčio be jokio pagrindo nustatė, kad atsakovas privalo padengti automobilio remonto sąnaudas bei jas padidino priskaičiuotinų pajamų mokesčiu. Tarp šalių pasirašytoje sutartyje nebuvo sutarta, kad ieškovei bus kompensuota remonto patirtos išlaidos, o priklausantis nuomos mokestis ieškovei buvo visiškai sumokėtas.
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo ieškovės naudai. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, neteisingai pritaikė Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 d.
Ieškovė S.K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas nei faktiniais duomenimis, nei teisės aktų nuostatomis, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsakovas neįrodinėjo, kad komercinė informacija buvo atskleista, taip pat nenurodė, dėl kokių priežasčių toks pažeidimas gali būti kvalifikuotas kaip šiurkštus (tai turėjo iš esmės pažeisti jo interesus).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad tai, kad atsakovas remiasi ieškovės susirašinėjimais per Skype programą su buvusiais darbuotojais yra teisės į asmeninį susirašinėjimą pažeidimas, nes slaptažodžius prisijungti prie minėtos programos turėjo tik jų naudotojai ir toks įrodymas gautas pažeidžiant teisę į asmeninį susirašinėjimą, todėl negali būti leistinu, taigi teismas pagrįstai jo nevertino.
Taip pat nurodo, kad ieškovei išėjus iš įmonės ji kartu su buvusiais bendradarbiais daugiau jokių renginių neorganizavo, jų veikla apskritai nebuvo susijusi su tuo, taigi jiems nebuvo dėl ko keistis informacija, taip pat ir konfidencialia.
Ieškovė nurodo, kad ji iš darbo buvo atleista dėl to, kad siuntėsi informaciją į jai priklausančias pašto dėžutes, dėl susirašinėjimo per kompiuterinę Skype programą ir komercinę paslaptį sudarančios informacijos paskleidimo tretiesiems asmenims iš jos nebuvo pareikalauta pasiaiškinti.
Pinigų sumos už automobilio remontą, taip pat jo nuomą yra pagrįstai priteistos ieškovei pagal tarp šalių buvusius žodinius susitarimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas iš dalies, nes pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai darbuotojas padaro šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, taip netinkamai taikė procesines teisės normas, reguliuojančias įrodymų vertinimą, dėl ko iš dalies priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 d., 330 straipsnis).
Nustatyta, kad atsakovas UAB „Re Vera“ su ieškove S. K. 2006-10-31 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 7, pagal kurią ieškovė nuo 2006-11-02 buvo priimta dirbti į UAB „Re Vera“ projektų vadovės pareigoms (t. 2 b.l. 105). Ieškovė 2008-01-02 pasirašė Susitarimą dėl komercinių paslapčių ir darbdavio interesų saugojimo (t. 2 b.l. 18-19), taip pat ji buvo supažindinta ir su UAB „Re Vera“ darbo tvarkos taisyklėmis, patvirtintomis 2008-04-30 d. (t. 1 b.l. 70-80). 2008-12-29 buvo nutraukta darbo sutartis su ieškove pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. be įspėjimo už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą - komercinės paslapties atskleidimą, pasireiškusį tuo, kad ieškovė 2008-02-20 d., 2008-03-17, 2008-09-23 tris kartus iš jai priskirto elektroninio pašto adreso: (duomenys neskelbtini) @revera.lt siuntė elektroninius laiškus su komercinę paslaptį sudarančia atsakovo informacija į elektroninio pašto adresus: (duomenys neskelbtini) @ajags.lt ir (duomenys neskelbtini) @gmail.com., tuo pažeisdama 2008-01-02 Susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojo dėl komercinių paslapčių ir darbdavio interesų saugojimo 2.1. ir 2.2. punktus bei 2008-01-02 d. atsakovo direktorės įsakymu patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo 1.1. ir 1.2. punktus (t. 2 b.l. 16-17).
Dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir jo pripažinimo šiurkščiu darbo tvarkos pažeidimu
Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010).
Byloje pateiktų įrodymų visuma teisėjų, kolegijos vertinimu, leidžia padaryti išvadą, kad ieškovė, kuri dirbdama UAB „Re Vera“ projekto vadovės pareigose ir būdama atsakinga už Bendrovės duomenų bazių kaupimą, pildymą ir priežiūrą, pasiūlymų klientams ruošimą, projektų derinimą ir organizavimą, iš jai suteikto darbui kompiuterio ir jai priskirto elektroninio pašto adreso: (duomenys neskelbtini) @revera.lt išsiuntė: 2008-02-20 Alma Litera projekto „Viduramžiai“ sąmatą ir renginio planą elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) @ajags.lt bei (duomenys neskelbtini) @gmail.com; 2008-03-17 reklaminio UAB „Re Vera“ vasaros lankstinuko projektą tais pačiais elektroninio pašto adresais; 2008-09-23 reklaminio UAB „Re Vera“ kalėdinio lankstinuko projektą elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) @gmail.com (t. 1 b.l. 128-131, 133-135, 200-206). Pažymėtina, kad šios aplinkybės neginčija ir pati ieškovė. Kadangi ieškovė buvo pasirašiusi susitarimą dėl komercinių paslapčių ir darbdavio interesų saugojimo, pagal kurį įsipareigojo saugoti ir neskelbti atsakovo komercinių paslapčių, kurias ji tiesiogiai ar netiesiogiai žinojo vykdydama tarnybines užduotis, o taip pat imtis visų priemonių, kad saugoma bet kokio pavidalo informacija nepatektų tretiesiems asmenims (susitarimo 4 p.). Dėl to, remdamasi pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis ir jų aiškinimo bei taikymo praktika, taip pat atsižvelgdama į bylos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentais, kad ieškovo pateikti įrodymai buvo pakankami teismui konstatuoti, jog ieškovė vis dėlto padarė darbo drausmės pažeidimą. UAB „Alma Litera“ renginio „Viduramžiai“ sąmatoje ir renginio plane yra duomenų apie atsakovo klientą, partnerius ir bendradarbiavimo su jais sąlygos, darbo organizavimą, planuojamas pajamas ir išlaidas, todėl atsakovas turėjo pagrindą šiuos duomenis laikyti savo komercine ar gamybine paslaptimi. Taip pat, nors lankstinukas, kuris yra viešai dalijamas, nesudarytų jokios paslapties, tačiau jo projektas, kol jis nebuvo niekur publikuojamas tiek vaizdine prasme, tiek savo turiniu atspindi planuojamus rinkodaros veiksmus, todėl bendrovės gali būti laikomas komercine ar gamybine paslaptimi. Kadangi šiuos duomenis ieškovė iš jai darbui priskirto kompiuterio persiuntė į elektroninius paštus, esančius tiek jos asmeniniame kompiuteryje, tiek ir kitos įstaigos – VšĮ ASK AJAGS kompiuteryje, atsakovas šiuos ieškovės padarytus pažeidimus klasifikavo kaip 2008-01-02 Susitarimo tarp darbdavio ir darbuotojo dėl komercinių paslapčių ir darbdavio interesų saugojimo 2.1. ir 2.2. punktų bei 2008-01-02 d. atsakovo direktorės įsakymu patvirtinto komercinių paslapčių sąrašo 1.1. ir 1.2. punktų pažeidimus. Faktiškai pagal Susitarimą ieškovė įsipareigojo saugoti bendrovės komercines paslaptis ir nesudaryti galimybės tokioms paslaptims pagarsinti ar išviešinti ir atlikdama aukščiau nurodytus veiksmus, ji šio Susitarimo nesilaikė. Kolegija sprendžia, kad ieškovė tyčia išsiuntė minėtą informaciją iš darbo vietos į namus ir į VšĮ ASK AJAGS, tuo sudarydama sąlygas tretiesiems asmens lengviau prieiti prie informacijos turinčios komercinės paslapties. Nors ieškovė nurodė, kad minėtuose kompiuteriuose, esančios pašto dėžutės priklauso jai ir tik ji jomis naudojasi, tačiau šis aiškinimas dėl padarytų pažeidimų esminės reikšmės neturi, nes nepaneigia paties fakto, kad informacija turinti komercinės paslapties ieškovės buvo išsiųsta ir jos darbovietės.
Teismas konstatavo, kad atsakovas už tokį darbo drausmės pažeidimą negalėjo atleisti ieškovės iš darbo pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 d. 2 p., t.y. už vienkartinį šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, nes atsakovas neįrodė, kad ieškovė padarė pažeidimą, numatytą Darbo kodekso 235 straipsnio 2 d. 2 p. – atskleidė ar pranešė konkuruojančiai įmonei komercinę ar technologinę paslaptį, nes neįrodytas tokios paslapties atskleidimas tretiesiems asmenims. Su tokia išvada kolegija nesutinka. Įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo (t. 2, b.l. 16-17) atsakovas nurodė, kad vadovaudamasis Darbo kodekso 136 straipsnio 3 d. 2 p. ir 235 straipsniu (nenurodyta nei dalies, nei punkto) ieškovei skiria drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą – komercinės paslapties atskleidimą, pasireiškusį aukščiau nurodytais ieškovės veiksmais. Esant tokiam dviprasmiškam padarytų pažeidimų kvalifikavimui, teismas neturėjo pagrindo vadovautis vien tik 235 straipsnio 2 d. 2 p. ir nagrinėti ieškovės padarytus pažeidimus tik nurodyta prasme – komercinės paslapties atskleidimas, tuo labiau, kad pats ieškovės atstovas laiko, jog ieškovei atsakovo inkriminuojami pažeidimai kvalifikuotini pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 d. 11 p. (t 2, b.l. 136, 157), t.y. kad ieškovės padaryti pažeidimai kvalifikuotini kaip kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Kolegija nesutinka su ieškovės argumentu, kad tik tuo atveju, jeigu ji būtų atskleidusi komercinę paslaptį, darbdavys traktuotų, kad ji padarė darbo drausmės pažeidimą, nes ieškovės nurodytu atveju jai būtų skirta nuobauda pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 2 punktą – už valstybės tarnybos, komercinių ar technologinių paslapčių atskleidimą. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad ieškovė atskleidė komercinę paslaptį, todėl jai turi būti taikyta nuobauda pagal 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Darbo kodekso 235 straipsnyje, apibūdinant šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sampratą, pateiktas pavyzdinis tokių pažeidimų sąrašas. Šio straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatyta, kad šiurkščiais pažeidimais gali būti laikomi ir sąraše nenurodyti atvejai, todėl konkretaus pažeidimo pobūdį sprendžia darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje I. J. v. VšĮ Plungės rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-208/2004). Pagal Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas: a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į Darbo kodekso 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose išdėstytą įstatymo leidėjo poziciją dėl šiurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobūdį, pasekmes, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikšmingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje G. S. v. UAB Rokiškio autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-624/2004; 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ch. v. Individuali L. Š. įmonė „(duomenys neskelbtini)“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. UAB „ Rovasta“, bylos Nr. 3K-3-144/2009). Nors atsakovas teigia, kad ieškovei nuobauda - atleidimas iš darbo paskirta, kai jis 2008 m. pabaigoje sužinojo visas aplinkybes, susijusias su komercinę paslaptį sudarančios informacijos atskleidimu tretiesiems asmenims, bendrovės klientų viliojimu, pasinaudojimu savo pareigomis, siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ir kitiems asmenims, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Taip pat nurodo, kad ieškovė bandė nuslėpti bet kokius įrodymus apie neteisėtą veiklą, vykdomą kartu su buvusiais bendrovės darbuotojais A. I. ir A. I. , trindama, slėpdama ir siųsdama į kitas elektroninio pašto dėžutes bendrovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, o taip pat naudojo absoliučiai visą bendrovės kompiuteriuose saugomą informaciją asmeniniais tikslais. Atsakovo nurodytos aplinkybės, jog ieškovė slėpė duomenis, kurie buvo UAB „Re Vera“ jai darbui priskirtame kompiuteryje BMS S44001131470034701, juos trindama, patvirtina Duomenų atstatymo ir duomenų audito ataskaita (t 1, b.l. 64, 52-63). Atstačius duomenis kompiuteryje pasitvirtino ne tik asmeninis ieškovės susirašinėjimas su buvusiais įmonės darbuotojais A. I. ir A. I. dėl bendrovės komercine paslaptimi pripažintos informacijos nukopijavimo ir bendrovės duomenų bazės bei bendrovės veiklos, tačiau buvo nustatytas ir aptariamas duomenų persiuntimas iš ieškovei priskirto elektroninio pašto adreso: (duomenys neskelbtini) @revera.lt elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini) @ajags.lt bei (duomenys neskelbtini) @gmail.com. Nors byloje apklausti liudytojais A. I. ir A. I. parodė, kad jie neprisimena apie tokį susirašinėjimą, tačiau pačios ieškovės Vilniaus m. 3-iam policijos komisariatui rašytas pareiškimas, kuriame nurodė, kad jai priskirtame kompiuteryje pati instaliavo pokalbių programą „Skype“ , kurią naudojo bendraudama su kolegomis ir draugais, ir šis susirašinėjimas atsakovo yra pateiktas į bylą (t 1, b.l. 127), patvirtina atsakovo nurodytą aplinkybę dėl ieškovės susirašinėjimo su buvusiais įmonės darbuotojais ir jų susirašinėjimo turinį. Kaip jau išdėstyta aukščiau, ieškovė padarė darbo drausmės pažeidimą ir šį pažeidimą darbdavys vertino kaip šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą. Kolegija sutinka su tokiu pažeidimo įvertinimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė buvo atsakinga už UAB „Re Vera“ duomenų bazių, kuriose saugoma informacija apie klientus, partnerius, subrangovus ir su pramogų organizavimo paslaugų teikėjų susijusia informacija, kaupimą, pildymą ir priežiūra bei kitos konfidencialios informacijos saugojimą. Ji buvo pasižadėjusi saugoti šią informaciją ir neskelbti komercinių paslapčių, išsiųsdama informaciją iš elektroninių paštų, kuriais galima operuoti per kitus kompiuterius, nors į bylą nėra pateikta įrodymų, kad tą informaciją ji paviešino tretiesiems asmenims, tačiau sudarė sąlygas, kad prie tos informacijos tretieji asmenys gali lengvai prieiti.
Tokiu būdu kolegija sprendžia, kad ieškovės darbo tvarkos pažeidimas pripažintinas šiurkščiu (Darbo kodekso 235 straipsnio 2 d. 11 p.) ir atsakovo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo atitinka padaryto pažeidimo sunkumą.
Kolegija atmeta ieškovės argumentą, kad atsakovo pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių sutarimu yra įrodymas, jog atsakovas naudojo prieš ją psichologinį smurtą. Atsakovas, nustatęs ieškovės padarytus pažeidimus ir pasiūlęs ieškovei nutraukti darbo santykius abipusiu sutarimu, o ne taikęs iš karto drausminės nuobaudos, elgėsi ieškovės atžvilgiu pakankamai korektiškai ir tokio darbdavio elgesio negalima pripažinti psichologiniu smurtu. Įstatymas (Darbo kodekso 125 straipsnio 1 d.) nereikalauja, kad pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šiuo pagrindu gali pateikti tik darbuotojas, o, atvirkščiai, įtvirtina abiejų šalių lygias teises dėl tokio sutarimo, t.y. pasiūlyti nutraukti sutartį gali tiek darbuotojas, tiek darbdavys.
Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad sutinkamai su Darbo kodekso 136 straipsnio 4 d. reikalavimais darbdavys nutraukdamas darbo sutartį pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 d. turi laikytis nuobaudos skyrimo tvarkos – visų pirma, turi iš darbuotojo pareikalauti pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo ir nors pripažino, kad tokios tvarkos darbdavys laikėsi ir pareikalavo pasiaiškinti, tačiau laikė trūkumu, kad darbdavys šio pasiaiškinimo nepateikė į bylą. Kolegija sutinka su teismo pozicija, kad toks pasiaiškinimas turėjo būti pateiktas į bylą, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nei viena iš šalies neginčijo aplinkybės, jog darbdavys laikėsi nurodytos tvarkos, pareikalavo iš ieškovės pasiaiškinti ir ieškovė tokį pasiaiškinimą pateikė, tą šalys nurodo ir procesiniuose dokumentuose, todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti, jog nepateikimas į bylą ieškovės pasiaiškinimo dėl darbo drausmės pažeidimo yra pagrindas pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu. Kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose šalys taip pat nekelia klausimo, jog atsakovas nurodytą atleidimo tvarką yra pažeidęs, todėl šioje konkrečioje byloje ir situacijoje pripažįsta, jog dėl šios priežasties nėra pagrindo pripažinti ieškovės atleidimo iš darbo neteisėtu.
Dėl išdėstyto teismo sprendimas dalyje, kurioje ieškovės ieškinys dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir išmokų susijusių su darbo santykiais priteisimo patenkintas yra naikintinas ir šioje dalyje ieškinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 2 p.)..
Dėl nuomos mokesčio
Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad pirmos instancijos teismas priėmė neteisėtą sprendimą patenkindamas ieškovės reikalavimą dėl 933,80 Lt papildomo nuomos mokesčio priteisimą. Pirmos instancijos teismas šioje dalyje teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad pagal šalių sudarytos automobilio nuomos sutarties (t 2, b.l. 20-21) 2.1,14 p. atsakovas be sutarto nuomos mokesčio apmoka papildomai kitas automobilio eksploatavimo išlaidas, jeigu jos viršija nuomos mokestį. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvais, jų neatkartoja, skundą šioje dalyje atmeta.
Sprendimą dalyje panaikinus perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pirmos instancijos teisme turėjo 7 472,19 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t 2, b.l. 123-135), atsakovas tokių išlaidų turėjo 5950 Lt (t 2, b.l. 75, 76, 80, 83), kitų UAB „Re Vera“ advokatams sumokėtų pagal pateiktus kvitus ir PVM sąskaitas faktūras 6783 Lt kolegija nepripažįsta bylinėjimosi išlaidomis šioje civilinėje byloje, nes dalis išlaidų mokėtos už pareiškimo prokuratūrai surašymą (1249,50 Lt), paaiškinimų valstybinei mokesčių inspekcijai projekto parengimą (1249,50 Lt (t 2, b.l. 77, 78, 81, 82), dėl kitos dalies išlaidų nėra pateikta įrodymų, už kokius advokato atliktus veiksmus jos sumokėtos. Pirmos instancijos teismas turėjo 39,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Paskirstant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiama į tai, kad ieškovės reikalavimas yra patenkintas tik labai neženklioje dalyje iš viso pareikšto ieškinio, jos turėtos išlaidos advokato pagalbai neatlyginamos, o atsakovo turėtos išlaidos atlygintinos iš dalies. Iš ieškovės priteistina 2 000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Nustatant tokį atlygintinų išlaidų dydį kolegija atsižvelgia į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, surašytų procesinių dokumentų apimtį, o taip pat į tai, kad kita bylos šalis yra atleistas iš darbo asmuo. Teismo turėtos išlaidos iš darbuotojo nepriteisiamos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teisme UAB „Re Vera“ patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 448 Lt žyminio mokesčio (t 2, b.l. 183), bei 1331 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (t 2, b.l. 182). Patenkinus dalį skundo priteistinos išlaidos iš dalies: žyminis mokestis (448 Lt -31,13 Lt) 416,87 Lt ir 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Nustatant išlaidų dydį advokato pagalbai apmokėti kolegija vertina ne tik aplinkybę, jog patenkintas skundas iš dalies, bet atsižvelgia ir į kitas aplinkybes, kurias nurodė nustatydama tokias išlaidas priteistinas pirmos instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės reikalavimas dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti S. K. naudai; priteista iš UAB „Re Vera“ 39,24 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, panaikinti, ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti.
Priteistą iš UAB „Re Vera“ 448 Lt žyminį mokestį valstybei sumažinti iki 31,13 Lt.
Priteisti iš S. K. 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmos instancijos teisme UAB „Re Vera“.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. K. 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, 416,87 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme UAB „Re Vera“ naudai.