- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-18
- Bylos Nr.
- e2-875-516/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00391-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skonio paslaptis“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės LESTO
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Skonio paslaptis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-4061-302/2015 pagal ieškovo akcinės bendrovės LESTO ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Skonio paslaptis“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Sprendžiamas klausimas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo.
Šalies argumentai
Ieškovas AB LESTO pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Skonio paslaptis“ 77 996,59 Eur už be apskaitos sunaudotą elektros energiją, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį turtą 77 996,59 Eur sumai. Nurodė, kad reikalavimo suma atsakovui yra didelė, todėl galimai jam palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų labai apsunkintas arba neįmanomas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 26 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštavo atsakovui priklausantį turtą 77 996,59 Eur sumai, nurodęs jo taikymo eiliškumą, leido iš areštuotų piniginių lėšų atlikti mokėjimus darbuotojų darbo užmokesčiui, privalomiems mokesčiams į valstybės biudžetą, Sodrai ir atsiskaityti su ieškovu. Teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad didelė ieškinio suma gali apsunkinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Nurodė, kad atsakovo finansiniai pajėgumai šioje proceso stadijoje dar nėra žinomi, byloje nėra duomenų apie jo turtinę padėtį.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovas UAB „Skonio paslaptis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas preliminariai (prima facie) neįvertino pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Atsakovas negalėjo sunaudoti ieškovo nurodomo elektros energijos kiekio, tačiau sutinka, kad nuo 2014 m. gegužės 19 d. galėjo sunaudoti 404,7 kW elektros energijos per parą be apskaitos.
2. Teismas nepagrįstai konstatavo grėsmę būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovas jos neįrodė. Didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
3. Laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai varžo atsakovo veiklą, nes teismas uždraudė disponuoti jo sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis 77 996,59 Eur sumai. Ši priemonė neleis vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, inter alia didžiausiam kreditoriui AB DNB bankui, kuris finansavo atsakovo veikloje naudojamus įrenginius. Piniginių lėšų areštas gali nulemti atsakovo įmonės bankrotą, o dėl jo ir darbuotojų atleidimą, taip pat įsipareigojimų visiems kreditoriams nevykdymą.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas AB LESTO prašo atsakovo UAB „Skonio paslaptis“ atskirąjį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
1. Atskirajame skunde atsakovas kvestionuoja tik žalos dydį, tačiau ne pačią prievolę atlyginti žalą, dėl to reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas.
2. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovas neįrodė, jog teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti. Creditinfo ataskaita apie atsakovo įmonę patvirtina, kad yra didelė tikimybė dėl atsiskaitymų vėlavimo, iš jos matyti, jog reikalaujamos žalos suma viršija atsakovo įstatyminį kapitalą.
3. Teismas pritaikė tokias laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo mažiau varžytų atsakovo teises, nes nurodė areštuotino turto eiliškumą, suvaržymus disponuoti piniginėmis lėšomis leido taikyti tik, kai nėra jokio kito turto, kuris galėtų užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarties, kuria atsakovo UAB „Skonio paslaptis“ turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra būtinos dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas (prima facie), antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra pagrindo.
Atskirajame skunde atsakovas UAB „Skonio paslaptis“ nurodo, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo ir neįrodė grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o pritaikytas areštas piniginėms lėšoms neproporcingai varžo jo veiklą.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi šioje byloje patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį, kuria ieškovas sumažino savo reikalavimą iki 44 674,12 Eur, atsakovas jį pripažino ir įsipareigojo šią sumą grąžinti ieškovui joje nurodyta tvarka (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Šalys nesusitarė dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių klausimas pirmosios instancijos teisme nebuvo sprendžiamas, dėl to skundžiama nutartimi taikytas atsakovui priklausančio turto areštas 77 996,59 Eur sumai liko galioti iki taikos sutarties įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl šių priemonių taikymo pagrįstumo, atsižvelgiant į atsakovo atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą.
Atsakovo nurodytus argumentus dėl pareikšto ieškinio tikėtino nepagrįstumo (prima facie) paneigia šioje byloje teismo patvirtintos šalių sudarytos taikos sutarties sąlygos, iš kurių turinio matyti, kad atsakovas pripažino ieškovo reikalavimą 44 674,12 Eur sumai.
Atskirajame skunde teigiama, kad didelė ieškinio suma pati savaime nekelia grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui. Pirmosios instancijos teismas atsakovo kvestionuojamą išvadą, kad didėlė ieškinio suma gali apsunkinti galimo teismo sprendimo įvykdymą, grindė tuo, kad jam nėra pateikti (žinomi) duomenys apie atsakovo turinę padėtį. Pažymėtina, kad pareiškus turtinį reikalavimą ieškinio suma yra vienas iš kriterijų, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų. Jei ieškiniu reikalaujama suma yra didelė, gali padidėti teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Sprendžiant, ar konkretaus dydžio ieškinio suma laikytina didele ir dėl to kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, būtina atsižvelgti į ginčo subjektų (atsakovų) turtinę padėtį, nes objektyvus didelės ieškinio sumos slenksčio nustatymas negalimas. Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, įrodinėjimo našta paskirstoma šalims pagal tai, kuriai šaliai tam tikras aplinkybes įrodyti lengviau (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1697/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiga įrodyti savo gerą turtinę padėtį, siekiant išvengti laikinųjų apsaugos priemonių ir paneigti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, teko atsakovui. Tuo tarpu apeliantas UAB „Skonio paslaptis“, siekdamas paneigti šios antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimą – t. y. grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, kartu su savo atskiruoju skundu nepateikė jokių savo gerą turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų, t. y. nepaneigė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
Nepagrįsti apelianto argumentai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apriboja jo veiklą. Visų pirma, skundžiamoje nutartyje teismas nustatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tvarką, pagal kurią pirmiausia turėjo būti areštuojami atsakovui nuosavybės teise priklausantys kilnojamieji ir / ar nekilnojamieji daiktai ir tik jų nesant ar nepakankant – piniginės lėšos. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bei nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į apelianto pinigines lėšas nukreiptas tik nesant kitokio turto, o tai leidžia apeliantui patirti mažiau suvaržymų ūkinėje - komercinėje veikloje. Taigi, piniginių lėšų areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė šiuo atveju taikytina tuomet, kai negalima taikyti kitų skundžiamojo nutartyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių ar jų nepakanka ieškovui galimai palankiam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Antra, šiame kontekste pastebėtina tai, kad turto arešto aktų registre nėra duomenų, kad atsakovo UAB „Skonio paslaptis“ lėšoms skundžiamos nutarties pagrindu yra taikytas areštas (CPK 179 straipsnio 3 dalis) .
Išdėstytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nepaneigia pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, tačiau atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą išvadai, kad šiuo metu galiojančios pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 77 996,59 Eur sumai viršija ieškovo reikalavimą, nes, kaip minėta šioje byloje patvirtinta taikos sutartimi jis sumažino savo reikalavimą atsakovui iki 44 674,12 Eur. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarties dalį, kuria nustatytas šia nutartimi pritaikyto arešto mastas.
Kiti atskirojo skundo argumentai atmestini, kaip neturintys teisinės reikšmės skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarties dalį, kuria nustatytas šia nutartimi pritaikyto arešto mastas – sumažinti šia nutartimi pritaikyto arešto mastą nuo 77 996,59 Eur iki 44 674,12 Eur.
Kitą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.