Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, sekretoriaujant Miglei Kurgonienei, dalyvaujant ieškovui R. G., ieškovų atstovei advokatei I. S., atsakovo atstovams direktoriui A. T. ir advokatui I. S., viešame teismo posėdyje žodinio proceo tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. G. ir R. A. pareiškimą atsakovui UAB ,,Pakraštys“ dėl juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Pakraštys“ veiklos tyrimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas pradėti UAB ,,Pakraštys“ veiklos tyrimą atmestinas.

CK 2.124 str. numatyta, kad CK 2.125 str. išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, juridinio asmens valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai, ir jei nustatoma netinkama veikla, taikyti CK 2.131 str. nurodytas priemones. Šiuo įstatymu suteikiamos juridinio asmens dalyviams teisinės priemonės, užtikrinančios, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas. Juridinio asmens veiklos tyrimo turinys - juridinio asmens, jo valdymo organų ar jų narių veiklos tinkamumas, o tokio tyrimo pagrindas, aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad tokia veikla yra netinkama. Netinkama veikla pagal CK 2.124 str. apima juridinio asmens valdymą ir jo dalyvių sprendimus, susijusius su juridinio asmens valdymu. Pagal CK 2.87 str. 2, 3, 5 dalis juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba dalyviams apie asmeninių interesų prieštaravimą ar galimą prieštaravimą juridinio asmens interesams. Pagal CK 2.124 str. prasmę juridinio asmens veiklos tyrimas galimas tais atvejais, kai nėra akivaizdu, ar juridinio asmens veikla yra tinkama. Šiuo atveju pareiškėjai prašė pradėti įmonės veiklos tyrimą, iš esmės siekiant ištirti ar jos vadovas veikė tinkamai. Pareiškėjai viena iš aplinkybių nurodė tai, kad bendrovės direktorius nepateikia duomenų kaip ketinama atsisakyti netinkamos (nuostolingos) veiklos ir imtis įmonės nuostolingą veiklą lemiančių veiksmų nutraukimo, t. y. dėl nepateikimo planų dėl bendrovės vykdomos tipinės veiklos optimizavimo bei kaštų mažinimo. Tokiu būdu pareiškėjai reiškia reikalavimą, kad bendrovės vadovo veikla prieštarauja bendrovės veiklos tikslams, nes bendrovė negauna pelno, veikia nuostolingai. Kaip nurodė pareiškėjai, pastaraisiais metais įmonė veikia nepelningai, ir šias aplinkybes patvirtina bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai: 2010 m. – tipinės veiklos nuostoliai buvo 66 693,00 Lt, 2011 m. – 104 848,00 Lt, 2012 m. – 90 973,00 Lt, t. y. jie iš esmės tik didėjo, o pardavimų pajamos nuo 2009 m. mažėjo, todėl, pareiškėjų nuomone, atsakovas ne tik kad neužtikrina anksčiau buvusios apyvartos, tačiau ji nuosekliai mažėja. Be to, įmonės veiklos nuostolingumas yra patvirtinamas 2011 ir 2012 m. finansinių ataskaitų aiškinamuosiuose raštuose (b. l. 10 - 15), kai yra nurodyta, jog 2011 metų pabaigos 142 042 Lt pelnas buvo skirtas išimtinai 104 687 Lt susidariusiam nuostoliui padengti, ir kaip nurodo pareiškėjai, atsakovo 2013-08-29 pranešime Nr. 16 (b. l. 9) nurodomas tariamas ,,2012 metų nepaskirstytas pelnas – 51.099 Lt“ skirtas 2012 metais patirtiems 90 943,00 Lt nuostoliams padengti. Byloje pateiktuose UAB „Pakraštys“ įstatuose vienas iš pagrindinių veiklos tikslų yra siekti pelno (b. l. 76 - 84), vadinasi, šis atsakovo veiklos tikslas tiesiogiai atspindi šio juridinio asmens dalyvių akcininkų tikslus ir interesus, tuo labiau, kad bendrovės akcininkai turi teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendus), paskirstomą pagal turimą akcijų nominalią vertę (Įstatų 4.5 p.). Akivaizdu, kad be tiesioginio akcininkų siekio gauti bendrovės pelno dalį, kiekvienas akcininkas nori, kad bendrovės turtas didėtų, tuo pačiu didėtų bendrovės akcijų vertė ir savaime suprantamas kiekvieno juridinio asmens pagrindinis siekis yra pelno gavimas iš vykdomos ūkinės komercinės veiklos (ekonominė nauda) ir tai turi būti laikomas pagrindiniu ir vieninteliu atsakovo, kaip privataus juridinio asmens, veiklos siekiu. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju vertinami tik juridinio asmens vykdomos ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, tai yra įvairūs ekonominiai rodikliai, kuriems tendencingai blogėjant arba kuriems nesant iki galo aiškiems (atskleistiems), kyla pagrįstų abejonių dėl juridinio asmens valdymo organo ar nario vykdomos veiklos tinkamumo, ir būtent juridinio asmens veiklos tyrimo tikslingumas laikytinas įrodytu tuomet, kai pareiškimo padavimo stadijoje yra tendencingai blogėjantys arba neaiškūs juridinio asmens veiklos rezultatai ir kyla pagrįstų abejonių, jog tai sukėlė būtent juridinio asmens valdymo organo (nario) veikla. Šios kategorijos bylose įstatymai nenumato išimties iš civilinio proceso kodekse įtvirtinto rungimosi principo (CPK 12 str.), todėl ieškovai turi pareigą įrodyti juridinio asmens veiklos tyrimo tikslingumą ((duomenys neskelbtini) str.). Tai reiškia, jog turi būti įrodyta ne tik tai, jog ieškovams kyla abejonių dėl juridinio asmens, jo valdymo organo ar nario veiksmų teisėtumo, bet ir tai, jog šios abejonės yra pagrįstos konkrečiais faktais dėl veiklos netinkamumo, ūkinės – komercinės veiklos rodikliais, galimai liudijančiais netinkamą minėtų subjektų veiklą. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, pradinėje proceso stadijoje teismas turi pareigą įvertinti, ar ieškovų nurodomi veiksmai, aplinkybės, pažeidimai iš tiesų egzistuoja (pasitvirtino bylos nagrinėjimo metu) ir pasisakyti ar tie įvardijami veiksmai kelia pagrįstų abejonių veiklos tinkamumu. Priešingu atveju, jeigu teismas apskritai nevertintų ieškovų nurodomų veiksmų, bet koks kreipimasis į teismą, nurodant faktines aplinkybes, turėtų suponuoti teismo pareigą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą. Tačiau teisinis reglamentavimas yra kitoks – būtent teismui suteikiama diskrecija spręsti, ar yra pagrindas tokį tyrimą pradėti, o tai reiškia, jog ir šioje proceso stadijoje teismas įgyvendina teisingumą, kuris šiuo atveju reiškia preliminarų ieškovų nurodomų aplinkybių patikrinimą ir vertinimą CK 2.124 str. nuostatų aspektu. Kaip minėta, ieškovai pagrindą pradėti juridinio asmens veiklos tyrimą nurodo aplinkybes, susijusias su įmonės veiklos nuostolingumu 2010 – 2012 m. laikotarpiu, t. y. grindžiant bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose nurodytu nuostolių dydžiu. Tačiau, teismo vertinimu, vien 2010 – 2012 m. balansų duomenys dėl nuostolių dydžio nepagrindžia juridinio asmens ar jo organų netinkamos veiklos, kai minėti 2011 ir 2012 m. finansinių ataskaitų aiškinamieji raštai (b. l. 10 - 15) patvirtina, jog 2011 metų pabaigos nepaskirstytas pelnas ataskaitinio laikotarpio pabaigai sudarė 142 042 Lt ir šis pelnas buvo skirtas išimtinai 104 687 Lt susidariusiam nuostoliui padengti, be to, 2012 metų nepaskirstytas pelnas – 51 099 Lt taip pat skirtas 2012 metais patirtiems 90 943,00 Lt nuostoliams padengti, tuo labiau byloje nesant pateiktų duomenų apie nuostolių atsiradimo istoriją, t. y. ar atitinkamas nuostolių dydis yra atsiradęs tik pastaraisiais metais, ir iš tikrųjų atsakovo veiklos nuostolingumą, galimą skolų didėjimą lemia su atsakovo valdymu susijusi veikla. Taip pat į bylą nėra pateikta jokių objektyvių duomenų dėl ieškovų nurodytų pardavimo pajamų mažėjimo ir su tuo susijusių atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, vien nurodytas atsakovo darbuotojų ir automobilių skaičius (atitinkamai 9 ir 2) nesudaro pagrindo abejoti įmonės veiklos tinkamumu. Pažymėtina, kad darbuotojų atlyginimų dydis (b. l. 33 - 38), kai į bylą yra pateikti duomenys apie darbo užmokesčio sumažinimą, taip pat nesudaro pagrindo abejoti įmonės veiklos tinkamumu. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog ieškovai neįrodė juridinio asmens veiklos tyrimo tikslingumo, todėl jų prašymas yra atmestinas ((duomenys neskelbtini) str.).

Vilniaus apygardos teismo 2013-11-28 nutartimi (b. l. 72) buvo atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės ir byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2013-12-17 11.00 val., į kurį neatvyko atsakovo UAB ,,Pakraštys“ atstovas advokatas I. S.. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie minėtos nutarties ar kito procesinio dokumento įteikimo atstovui apie 2013-12-17 11.00 val. vyksiantį teismo posėdį, dėl ko laikytina, jog atstovas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl baudos skyrimo atstovui neatvykus į teismo posėdį yra atmestinas ((duomenys neskelbtini) str.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

P. R. G. ir R. A. pareiškimą atsakovui UAB ,,Pakraštys“ dėl juridinio asmens veiklos tyrimo ir baudos paskyrimo atsakovo atstovui atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.