Šiaulių apygardos teismo nutartis

2020-05-06 · Civilinė byla Nr. e2-398-569/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-05-06Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2020-09-03Lietuvos apeliacinis teismas
  3. KasacijaNutartis · 2021-06-03Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-06
Bylos Nr.
e2-398-569/2020
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00040-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Ieškovas
A. C., M. C.
Atsakovas
S. F. O.
Trečiasis asmuo
I. C., R. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-398-569/2020 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00040-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.2; 3.2.6.12.2 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. C., M. C. ieškinį atsakovui S. F. O., tretiesiems asmenims I. C., R. C. dėl įkeitimo teisės pripažinimo pasibaigusia,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šiaulių apygardos teisme gautas atsakovės S. F. O. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovų atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – priteisti iš ieškovų lygiomis dalimis 980,00 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovė nurodė, kad 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi teismas paliko ieškovų ieškinį nenagrinėtą ir civilinę bylą nutraukė. Atsakovė tą pačią 2020 m. balandžio 6 d., dar negavusi minėtos teismo nutarties, pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir tokį prašymą pagrindžiančius dokumentus.

3. Nurodė, kad išlaidos paskaičiuotos vadovaujantis 2004 m. balandžio 2 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (aktualia redakcija) (toliau – Rekomendacijos). Be to, Rekomendacijoje taip pat nurodoma, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, gali atsižvelgti į kitas svarbias aplinkybes, įskaitant šalių elgesį ir bylos iškėlimo aplinkybes. Ieškovai pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį vien siekdami palankių laikinųjų apsaugos priemonių, todėl toks piktnaudžiavimas taip pat sudaro prielaidas priteisti atsakovei maksimalias bylinėjimosi išlaidas.

4. CPK 98 straipsnis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiškinamas taip, kad kiekvienoje konkrečioje byloje turi būti vertinamos šalių procesinės padėtys ir jų galimybės pateikti savo bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovai visiškai be jokio pagrindo teigia, kad atsakovė turėjo galimybę pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir to nepagrįstai nepadarė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šioje civilinėje byloje nagrinėjimo iš esmės stadija net nebuvo prasidėjusi, vyko pasirengimas civilinės bylos nagrinėjimui.

5. Ieškovų minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 pabrėžiama šalių ir teismo tarpusavio bendradarbiavimo pareiga - kasacinio teismo praktikoje dėl bendradarbiavimo principo taikymo yra išaiškinta, kad CPK 8 straipsnyje nustatyta, jog teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus; kooperacijos civiliniame procese principas reiškia, kad tiek teismas, tiek šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys privalo bendrai veikti, siekdami CPK straipsnyje nustatytų tikslų.

6. Toje pačioje nutartyje kasacinis teismas padarė išvadą, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju teismas CPK 277 straipsnio pagrindu turi priimti papildomą sprendimą ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

7. Šioje byloje yra aktuali ir tiesiogiai taikytina kita Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016. Nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimui iš esmės nepasibaigus, šalys turi teisę teikti teismui prašymus ir įrodymus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Argumentai, kad su prašymu pateiktų atstovavimo išlaidų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų datos yra ankstesnės ir todėl jie galėjo būti pateikti teismui iki bylos nutraukimo, teisiškai nepagrįsti, nes pateikti tokius dokumentus teismui iš karto po apmokėjimo yra šalies teisė, bet ne pareiga.

Šalies argumentai

8. Ieškovai A. C. ir M. C. su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė po civilinės bylos išnagrinėjimo ir teismo nutarties priėmimo, kuria ieškovų ieškinys paliktas nenagrinėtu, 2020-04-06 pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo, pagrindimo ir priteisimo.

9. Šiaulių apygardos teismo 2020-04-06 nutartis nėra įsiteisėjusi, klausimas dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti sprendžiamas tik po to, kai teismo nutartis įsiteisės.

10. Atsakovė laiku nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, kurie buvo pateikti tik po teismo 2020-04-06 nutarties priėmimo. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.

Šalies argumentai

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog minėta taisyklė netaikoma tais atvejais, jeigu nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015). Tokiu atveju turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017, 29 punktas).

Atsiliepimas

12. Šiuo atveju atsiliepimu į ieškinį pati atsakovė prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, todėl tokią bylos proceso baigtį – ieškinio palikimą nenagrinėtu – prognozavo, jai ruošėsi ir jos siekė, tokia bylos proceso baigtis neturėjo jokios įtakos jos galimybei pateikti CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodytą prašymą ir įrodymus, kurie iki užbaigiančios bylos procesą teismo nutarties priėmimo nebuvo teismui pateikti dėl atsakovės neatidumo ir nerūpestingumo. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje yra atsižvelgiama, ar šalis atsiliepime į ieškinį formuoja reikalavimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir atitinkamai sprendžia klausimą dėl atsakovo laiku nepateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų ir prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017, 29 punktas).

13. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė taip pat nenurodė teismui pakankamai svarbių priežasčių, kodėl šias išlaidas patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti į bylą kartu su atsiliepimu į ieškinį, kuris buvo pateiktas teismui 2020-03-13. Tuo tarpu prie prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pridėta PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta 2020-03-05, o (duomenys neskelbtini) banko patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į atsakovės atstovo sąskaitą buvo gautas 2020-03-12 16:05:03, t. y. dar iki atsiliepimo į ieškinį pateikimo dienos (2020-03-13). Atsakovė turėjo visas galimybes laiku pateikti teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, tačiau to nepadarė, todėl nėra pagrindo netaikyti CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytos taisyklės.

14. Atsakovės pateiktame prašyme nurodyta tik bendra išlaidų suma, kuri neva buvo patirta nagrinėjamoje byloje, tačiau nenurodyta, nei kokie konkrečiai veiksmai buvo atlikti, nei kokia kiekvieno iš tokių veiksmų kaina (išlaidų suma).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas.

15. CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas. Papildomas sprendimas yra procesinė priemonė, skirta pašalinti sprendimo, kuriuo baigtas bylos nagrinėjimas, trūkumus ir netikslumus. Teismas gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16. CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Jo pirmoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Įstatymo draudimas priteisti bylinėjimosi išlaidas į bylą laiku nepateikus jų faktą bei dydį pagrindžiančių įrodymų kasacinio teismo praktikoje aiškinamas kaip nepaneigiantis asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisės gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą ir pasibaigus procesui byloje, kurioje teikta teisinė pagalba, jeigu jis neturėjo galimybės patirtų išlaidų įrodymus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).

17. Byloje nustačius reikšmingas faktines aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymą dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinys Šiaulių apygardos teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtas ir civilinė byla nutraukta, teismui neturint duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė tą pačią 2020 m. balandžio 6 d. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir tokį prašymą pagrindžiančius dokumentus, tačiau teismo nutartis jau buvo įkelta į LITEKO sistemą.

19. Ieškovai nesutinka su prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas iš esmės dėl to, kad tokį prašymą atsakovė pateikė pavėlavusi, t.y. teismui priėmus baigiamąjį procesinį sprendimą byloje. Tačiau teismas laiko, kad ši aplinkybė negali būti teisinis pagrindas neatlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidų. Kaip jau buvo minėta, teismo nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą ir bylą nutraukti teismas priėmė rašytinio proceso tvarka nepranešus šalims. Teismas pripažįsta šias aplinkybes reikšmingomis, įrodančiomis, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

20. Ieškovų argumentai, kad atsakovė galėjo dokumentus, patvirtinančius išlaidas, pateikti anksčiau, teisiškai nepagrįsti, nes pateikti tokius dokumentus teismui iš karto po apmokėjimo yra šalies teisė, bet ne pareiga (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-327-180/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 yra nurodyta, kad bylą nutraukus pasirengimo nagrinėti stadijoje nelaikoma, jog bylos nagrinėjimas iš esmės, su kuriuo siejamas prašymo atlyginti atstovavimo išlaidas ir jas patvirtinančių įrodymų pateikimo vėliausias momentas, pasibaigė, ši stadija iš viso nebuvo pasiekta. Tai reiškia, kad šalys tokiu atveju turi teisę teikti teismui prašymus ir įrodymus dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Todėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tokiais atvejais neturi būti taikomos. Kai išlaidų advokato pagalbai atlyginimo klausimas buvo neišspręstas nutartimi, kuria nutraukta byla, jis yra sprendžiamas, priimant papildomą nutartį, o ne teikiant atskirąjį skundą dėl priimtos nutarties, kaip nurodo ieškovai.

21. Ieškovai savo pozicija grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017m. lapkričio 2 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017 priimtoje nutartyje suformuota teismų praktika. Šioje civilinėje byloje teismui palikus ieškinį nenagrinėtą ir po to priėmus papildomą nutartį dėl bylinėjimosi išlaidų, kasacinis teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo tokią nutartį priimti. Tačiau pažymėtina, kad ieškovų paminėtos civilinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minimoje civilinėje byloje teismo nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą buvo priimta nagrinėjant bylą parengiamajame teismo posėdyje, todėl šalys gali pagrįstai tikėtis, jog tokiu atveju gali būti priimtas teismo procesinis sprendimas užbaigti civilinę bylą. Be to, pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį palikti ieškinį nenarinėtą, šia nutartimi sprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tačiau nepriteisė jų atsakovei todėl, kad teismui pateiktų dokumentų nepakako nustatyti, ar mokėjimo pavedime nurodytos išlaidos už paslaugas mokėtos nagrinėjamoje byloje. Tuo tarpu šioje civilinėje byloje teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendė, o nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą teismo buvo priimta vienasmeniškai rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie teismo posėdį.

22. Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai patirtos, už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą toje konkrečioje byloje sumokėtos išlaidos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnis).

23. Atsakovė pareiškimu dėl papildomo sprendimo priėmimo prašė priteisti jai iš ieškovo jos patirtų 980,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kartu su pareiškimu atsakovė pateikė šių išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Civilinę bylą teisme inicijavo ieškovai, pateikę ieškinį teismui, kuriam jis neteismingas, neišsiaiškinę atsakovės pozicijos, ar bus gautas jos sutikimas nagrinėti bylą Šiaulių apygardos teisme. Nors ieškovai nurodo, kad atsakovė nepateikė detalaus šių bylinėjimosi išlaidų paskaičiavimo, ši aplinkybė nepaneigia šalies teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė šioje byloje teikė atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsiliepimą į ieškinį. Ieškovai yra atstovaujami advokato, jei, ieškovų manymu, bylinėjimosi išlaidos yra per didelės, jie turi teisę teikti įrodymus dėl nepagrįsto bylinėjimosi išlaidų dydžio. Teismas, atsižvelgdamas į byloje rengtų procesinių dokumentų kiekį, į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, numatytų dydžių, sprendžia, jog iš ieškovų atsakovei lygiomis dalimis priteistina patirtų atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų suma 980,00 Eur po 490,00 Eur iš kiekvieno ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 290 – 291 straipsniais, 277 straipsniu, teismas

nutaria:

Priimti papildomą procesinį sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-398-569/2020.

Priteisti iš ieškovų A. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir M. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) po 490,00 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei S. F. O. (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Lina Muchtarovienė