Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjąs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje P. J., a.k(duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) , kaltinama pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir 130 str. 1d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. kovo mėn. 8d., apie 09.25 val., P. J., Žemaitės al., ties namu Nr. 1, Kretingos m., vairavo automobilį NISSAN PRIMERA, v/n, (duomenys neskelbtini) vairuodamas nesilaikė visų saugumo priemonių nekelti pavojaus kitų asmenų turto saugumui, automobilių stovėjimo aikštelėje, važiuodamas atbulas, atsitrenkė į stovėjusį automobilį ir jį apgadino, padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo ir tuo padarė administracinio teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2d. ir 130 str. 1 d..

P. J. parodė, kad 2016-03-08, jis automobiliu NISSAN PRIMERA atvyko į Kretingos poliklinika ir norėjo pasistatyti automobilį stovėjimo aikštelėje, tačiau nerado vietos. Važiuodamas atbuline eiga ir pajuto kliūtį. Sustojo ir išlipęs pamatė, kad kliudė kitą automobilį. Ant savo automobilio sugadinimų nematė. Nusprendė laukti automobilio, į kurį įvažiavo, savininko. Iš aikštelės tuo metu išvažinėjo kitas automobilis ir jis patraukė savo automobilį iš įvykio vietos. Kad netrukdytų eismui, jis nusprendė savo automobilį pastatyti kitoje automobilių stovėjimo aikštelėje ir iš tos aikštelės išvažiavo. Buvo atėjęs automobilio, į kurį įvažiavo, savininkas, ir jie tarėsi dėl deklaracijos užpildymo, tačiau policijos pareigūnai tai neleido atlikti. Jis pasišalinti iš eismo įvykio vietos nenorėjo, tik automobilį pastatė į kitą stovėjimo aikštelę, kur b buvo vietos. Jis grįžo prie sugadinto automobilio, norėjo susitarti su savininku. Pastatęs savo automobilį, jis nuėjo į polikliniką perrišti žaizdos. Jis iš eismo įvykio vietos nepasišalino, nes automobilis liko stovėti. Protokole pasirašė todėl, kad neturėjo akinių ir jam protokolas buvo perskaitytas.

Motyvuojamoji dalis

P. J. padaryti administracinės teisės pažeidimai yra įrodyti liudytojų parodymais, eismo įvykio vietos schema, foto nuotraukomis ir kita byloje surinkta medžiaga.

Liudytojas E.Vasiliauskas parodė, kad 2016-03-08 jis pagal pranešimą nuvyko į Kretingos ligoninės priimamojo automobilių stovėjimo aikštelę, kur pastebėjo stovintį automobilį su apgadintu bamperiu. Priėjęs liudytojas nurodė pasišalinusio automobilio valstybinius numerius ir jie pagal tai išsiaiškino automobilio savininką. Buvo nuvykę į jo gyvenamąją vietą, tačiau savininko ir automobilio nebuvo. Ten buvęs asmuo nurodė savininko telefono numerį, kuriuo paskambinę liepė atvažiuoti automobilio savininkui į įvykio vietą. Jiems atvykus į įvykio vietą, praėjus kelioms minutėms, atėjo pasišalinusio automobilio vairuotojas. Pastarasis paaiškino, kad išsigando, todėl ir nuvažiavo. Pradėjus pildyti eismo įvykio dokumentus, atėjo ir sugadinto automobilio savininkas. Automobilis, į kurį atsitrenkė, stovėjo leistinoje vietoje. Analogiškai parodė ir liudytojas I.Šopa.

Liudytojas R. R. parodė, kad jis atvyko į Kretingos ligoninę ir savo automobilį AUDI 3 pasistatė automobilių stovėjimo aikštelėje, leistinoje vietoje. Jis išėjo iš pastato ir pamatė, kad prie jo automobilio stovi policijos pareigūnai. Jam priėjus, pareigūnai parodė galinio bamperio sugadinimus, kurių ankščiau nebuvo. Pažeidėjo nebuvo, todėl policijos pareigūnai paprašė palaukti, iki bus jis nustatytas. Pažeidėjas buvo surastas ir šis pasiūlė užpildyti deklaraciją, tačiau policijos pareigūnai neleido, nes buvo užfiksuotas pasišalinimas iš eismo įvykio vietos.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2016-03-08 ryte jis stovėjo prie Kretingos ligoninės priimamojo skyriaus laiptų ir matė, kaip tamsios spalvos automobilis, važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį AUDI A3. Tamsios spalvos automobilis pavažiavo į priekį ir sustojo. Iš automobilio išlipo pagyvenęs vyriškis, nuėjo prie savo automobilio galo, apžiūrėjo ir sėdęs į automobilį, pavažiavo į priekį ir sustojo. Tuo metu jis bandė pasivyti tamsų automobilį ir pradėjo bėgti link jo, norėdamas sustabdyti, tačiau tas tamsus automobilis išvažiavo iš stovėjimo aikštelės į gatvę ir nuvažiavo. Jis užsirašė išvažiavusio automobilio valstybinius numerius ir apie įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Daugiau jokių automobilių iš stovėjimo aikštelės neišvažinėjo, visi automobiliai stovėjo. Po to atėjo AUDI A3 savininkas ir norėjo važiuoti ir jis pasakė bei parodė savininkui, kad yra sugadintas galinis bamperis. Po to atvyko policijos pareigūnai.

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad 2016-03-08 buvo apgadintas automobilio AUDI A3, v/n (duomenys neskelbtini), galinio bamperio kairė pusė, stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje Žemaitės al., Nr. 1, Kretinga(b.l.6-7). Iš foto lentelių matyti, kad apžiūrėtas automobilis NISSAN PRIMERA, v/n (duomenys neskelbtini) ir nustatyti galinio bamperio kairės pusės pažeidimai(b.l.6;8).

Pažeidėjas P. J. yra kaltinamas tuo, kad jis pažeidė kelių eismo taisykles, nulėmusias kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą ir pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo ji buvo susijusi, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, tai yra ATPK 127 str. 2d. ir 130 str. 1d. numatytais pažeidimais. Vairuotojų pareigos įvykus eismo įvykiui yra numatytos Kelių eismo taisyklių 219 punkte. Taisyklių 222punkte yra nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagal ATPK 130 str. l d. pažeidėjo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu (tyčia), asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis susijęs su eismo įvykiu, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Atsižvelgiant į aukštesniųjų teismų suformuotas nuostatas ir įvertinus byloje surinktą medžiagą, teismas konstatuoja, jog iš eismo įvykio vietos schemos ir foto lentelių, liudytojo A. B. parodymų, kad sugadinimai padaryti automobiliui AUDI A3, v/n (duomenys neskelbtini) buvo akivaizdūs. Todėl pažeidėjas turėjo ir privalėjo suprasti, kad įvyko kontaktas tarp transporto priemonių, tai yra įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintos transporto priemonės. Pats pažeidėjas parodė, kad jis pajuto kontaktą su kitu automobiliu ir sustojo. Tačiau pažeidėjas parodė, kad jis neturėjo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jis iš jos nepasišalino, o tik patraukė savo automobilį, kad šis netrukdytų tuo metu iš aikštelės išvažiuojančiam automobiliui ir pažeidėjas savo automobilį pastatė tame pačiame ligoninės sklype, tik kitoje stovėjimo aikštelėje. Taip pat pažeidėjas aiškina, kad jam nebuvo priežasties pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Tokius pažeidėjo parodymus, jog jis nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, jis tik pastatė automobilį kitoje aikštelėje, nes jo automobilis po eismo įvykio trukdė kitiems automobiliams išvažiuoti, jo paprašė kito automobilio vairuotoja, kuriai jo automobilis trukdė, teismas vertina kaip jo gynybinę versiją, siekimą išvengti atsakomybės ir tai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Liudytojas A. B. parodė, kad pamatęs, jog automobilio vairuotojas, išlipęs iš automobilio, pasižiūrėjo automobilio galą, įlipo atgal ir pavažiavo į priekį, jis bandė jį vytis, norėdamas sustabdyti, tačiau šis sustojo ir vėl pradėjo važiuoti, išvažiuodamas iš aikštelės į gatvę. Tada liudytojas paskambino bendruoju pagalbos telefonu, pranešdamas apie įvykį. Joks kitas automobilis tuo metu iš aikštelės neišvažinėjo, pažeidėjo automobilis netrukdė tuo metu niekam išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės. Policijos pareigūnai parodė, kad jie ieškovo iš eismo įvykio vietos pasišalinusio vairuotojo, nuvažiavo į jo gyvenamąją vietą ir tik ten radę vairuotojo giminaitį, sužinoję iš jo telefono numerį, skambino, kad šis atvyktų į įvykio vietą. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų parodymais, nėra nustatyta, kad liudytojai apkalbėtų pažeidėją, būtų suinteresuoti duoti tokius parodymus. Šios aplinkybės rodo, kad pažeidėjas tyčia pasišalino iš eismo įvykio, jis nevykdė pareigos, kuri yra numatyta KET 222 punkte.

Esant šiems įrodymams, teismas konstatuoja, kad P. J. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2d. ir 130 str. 1 d. dėl teisingai, nes jis, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino, t.y. pažeidė kelių eismo taisykles, nulėmusias kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės sugadinimą, sukėlė eismo įvykį, kurio metu pasitraukė iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis buvo susijęs, pažeisdamas Kelių eismo taisykles.

Teismas, vadovaudamasis bendrosiomis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. P. J. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuobaudos rūšis ir dydis nustatomas, įvertinant šias aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnis). P. J. praeityje administracine tvarka baustas vieną kartą už tai, kad sukėlė eismo įvykį, yra senyvo amžiaus, sergantis. Manytina, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus jam sankcijoje numatytos baudos minimumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33, 286 str., 287 str. teismas

nutarė:

Petrą Jonauską nubausti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. 28 Eur bauda; nubausti pagal ATPK 130 str. 1 d. 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones tris metus ir galutinę bausmę Petrui Jonauskui paskirti 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur baudą, atimant teisę vairuoti transporto priemones tris metus.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302²-302⁷ str. str. nustatyta tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą šiam teismui, arba per nutarimą priėmusį teismą.