Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Antaninai Antonenko, Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorei Inesai Gulbinienei, kaltinamajam E. V., nukentėjusiems A. Š., M. B., A. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 290 straipsnyje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. V. įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus, o būtent: 2015-04-25, apie 03.27 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, Kaune, viešoje vietoje, prie Baltijos g. 104 namo, sulaikymo dėl administracinės teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) 174 straipsnį metu išplūdo jį sulaikančius pareigūnus A. M., A. Š. ir M. B. keiksmažodžiais ir įžeidžiančiais žodžiais, tęsė įžeidimus pristatomas į Kauno AVPK Kauno m. Centro PK administracinio teisės pažeidimo įforminimui, taip pat pristatomas į priklausomybės ligų centrą neblaivumui nustatyti ir vykstant atgal į Kauno AVPK Kauno m. Centro PK, taip įžeidė savo pareigas einančius valstybės tarnautojus – Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės mobilaus būrio vyriausiuosius patrulius – M. B., A. M., A. Š., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 straipsnyje.

Kaltinamasis E. V. kaltu prisipažino, parodė, kad 2015-04-25 grįžo namo su taksi, buvo neblaivus, atsiskaitė su taksistu, išlipo ir šlapinosi krūmuose namo kieme prie gretimo namo, jo pažįstamas J. D. jau buvo nuėjęs namo. Buvo naktis, kitų žmonių ten nebuvo, jį pamatė policijos pareigūnai. Jis nesutiko lipti į pareigūnų automobilį, norėjo eiti namo, o pareigūnai šoko ir vertė jį, po to jis atsidūrė policijos komisariate. Negrasino pareigūnams, kad atleisiąs juos iš darbo, juos koliojo, nes buvo nepagrįstai sulaikomas, gavo su TAZER elektros šoką. Koliojosi ir važiuodamas policijos automobiliu, po to dar ligoninėje, areštinėje, tačiau pareigūnai jį išprovokavo, nes tyčiojosi iš jo, iš jo lytinių organų, dėl to jis niekur nesikreipė. Taip pat pasielgtų ir būdamas blaivas, jei prien jo neteisėtai prisikabintų policijos pareigūnai. Su civiliniais ieškiniais nesutinka, palieka spręsti teismui. Anksčiau dirbo užsienyje, dabar darbo neturi, gauna bedarbio pašalpą (b.l. 100, 101).

Po kaltinamojo apklausos visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis). Nukentėjusieji teismo posėdžio metu apklausti tiek, kiek reikalinga, kad būtų teisingai išspręstas civilinio ieškinio klausimas.

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK, tą kartą dirbo su kolegomis A. M. ir M. B., tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis E. V. 2015-04-25 naktį buvo vienas, jis šlapinosi tiesiai ant namo, o ne į krūmus, ten buvo viskas gerai apšviesta, jis matėsi gerai. Šiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, todėl pareigūnai į tai reagavo, norėjo atitinkamai įforminti, tačiau kaltinamasis iš karto pradėjo su pareigūnais kalbėti negražiai, keikėsi, juos įžeidinėjo. Pareigūnai norėjo tik jo duomenis pasitikrinti, nustatyti asmenybę, išsiaiškinti, ar jis jau buvo baustas, nustatyti girtumo laipsnį, tačiau kaltinamasis bėgo nuo jų, atsisakė tikrintis girtumą. Sulaikė bėgantį, surakino, naudojo prieš kaltinamąjį sulaikymo priemones, jis labai negražiai keikėsi, teko vežti jį į policijos komisariatą, kitu atveju jam būtų tik surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Šias aplinkybes matė ir kiti žmonės, tačiau jų asmenybės tada nenustatė. Palaiko savo 500 eurų civilinį ieškinį dėl moralinės žalos, bet gali atsižvelgti į kaltinamojo finansinę padėtį, sveikatą, sutinka ieškinį mažinti. Net ir dėl savo darbo pobūdžio mano, kad toks kaltinamojo elgesys neleistinas, jam buvo nesmagu, negerai dėl to jautėsi, buvo labai nemalonu ir vėliau viską prisiminti, nes kaltinamais elgėsi labai negražiai, įžūliai, kai nuėmė jam antrankius, pradėjo elgtis dar agresyviau, nors pareigūnai su juo tinkamai elgėsi. Į psichologą dėl to nesikreipė (b.l. 100-101).

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad palaiko savo civilinį ieškinį, tvirtina savo visus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ieškinio nemažina, nes kaltinamasis elgėsi tikrai labai įžūliai, sugadino visą darbo dieną, buvo sunku dirbti, nors jis tinkamai vykdė savo pareigas. Viskas truko apie 30-40 min. (b.l. 101).

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis elgėsi labai įžūliai ir agresyviai, vis labiau agresyvėjo, manė, kad jis išpildys savo grasinimus, nes kaltinamasis teigė, kad jie tik su uniforma kieti. Tokie atvejai jo darbe nėra dažni. Toks kaltinamojo elgesys atsiliepė jo būklei, kitą dieną buvo sunku normaliai dirbti (b.l. 101)

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo prisipažinimo, įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu perskaitytais įrodymais.

Nukentėjusieji A. Š., A. M. ir M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie yra Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno AVPK) Patrulių rinktinės mobilaus būrio patruliai ir 2015-04-25 jie dirbo radijo šaukiniu „462“. Apie 03.27 val. patruliuodami Kaune, ties Baltijos g. 104 nr. pažymėtu namu, pastebėjo asmenį, kuris viešoje vietoje, ant minėto namo, šlapinosi, šiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir visuomeninę dorovę už ką atsakomybė numatyta ATPK 174str. (nedidelis chuliganizmas). Sulaikytasis E. V. sulaikymo, vedimo į tarnybinį automobilį metu, atvestas į tarnybinį automobilį, jų, kaip policijos pareigūnų, atžvilgiu, apie 10 min. atliko tyčinę tęstinę nusikalstamą veiką, vartojo įžeidžiančio pobūdžio necenzūrinius žodžius, tokius kaip: „kūrvos blet, eikit jūs nachui, atleisiu iš darbo, jūs blet nusiimsit gi tas uniformas, gatvėje susitiksim, nepadės niekas“, „pydarai blet“ ir kt. Pirmosios 10 minučių įžeidinėjimo nebuvo užfiksuotos garso įrašu. Dirbant minėtu šaukiniu A. Š. buvo ekipažo vyresnysis, kadangi automobilyje nėra vaizdo ar garso fiksuojančios įrangos, todėl patarė kolegai A. M. įjungti savo mobilaus ryšio telefono funkciją garsui įrašyti. E. V. taip pat girdėjo jų pokalbį ir suprato, kad bus daromas garso įrašas, nes žodžiu tarė „Dabar blet įrašinėsit, prigaut bandysit, neįpisit man nieko“. Buvo užfiksuotas 8 min. ir 45s. trukmės garso įrašas, kol asmuo buvo pristatytas iki Centro policijos komisariato. Asmuo tuo metu, kai buvo pradėtas įrašinėti garso įrašas, nurimo ir pasidarė mandagesnis, tačiau po keliolikos sekundžių asmuo pradėjo vėl naudoti jų, kaip policijos pareigūnų, atžvilgiu necenzūrinius žodžius, įžeidinėti, žodžiu replikuodamas į jo pranešimą VPK budėtojui, kad asmuo buvo sulaikytas dėl šlapinimosi viešoje vietoje, žodžiu pasakė: garso įrašo 57 sekundė „nu tu blet blet, eikit jūs nachui, tiesiai šviesiai aš jums sakau, nusišnekat, ar čia ant tiek achujelinat, ant tiek kieti, realiai ka? Kieti blet, negaliu nusimyšt viešoje vietoje. Kūrva patys myžat apsimyžę.“ 1 min. 55 s. „Kas tu toks, kad aš tau turėčiau prisistatinėt?“. Piliečiui buvo paaiškinta, kad policijos pareigūnui prašant, asmuo privalo prisistatyti. Pilietis aiškiai žodžiu atsakė: „Koks tu policijos pareigūnas, tu prisipisi prie to, kad aš einu namo blet girtas į chatą“. 2.18 min. konkrečiai jo, kaip policijos pareigūno, atžvilgiu buvo įžeidžiančiai išsakyta „į bybį gali įsikalt žmogau, man nieko neįpisi“. 03.05 min piliečio buvo paklausta ar supranta, kad tarnybiniame automobilyje daromas garso įrašas, asmuo atsakė „Taip, aš suprantu“. Asmuo žinodamas, kad automobilyje daromas garso įrašas, neigė savo padarytus pažeidimus. 05.35min. garso įraše girdisi kaip pilietis metė savo mobilaus ryšio telefoną, kur tiksliai nukrito nematė, nes vairavo tarnybinį automobilį. Asmuo pradėjo teigti, kad iš jo buvo atimtas telefonas, nors pats jį išmetė. 05 min. 48 s. A. M. atžvilgiu sulaikytasis įžeidžiančiai išsakė „Pakelk ragelį kūrva‘. 06 min. 06 s. „Nu ką tu ipisi blet už nusimyžimą viešoj vietoj? 06 min 14 s „Atėmei telefoną iš manęs kūrva“. 06 min 37 s „Paduok man ragą, ar man ipist tau tokį, kad paduotum?“. 06 min. 58 s. "Man skaudės, bet tau dabar labai“. Pagal šiuos išsakytus žodžius manė, jog sulaikytasis galimai ketino panaudoti fizinę jėgą prieš A. M. ir jam galimai suduoti. 07 min. 52 s. garso įraše aiškiai girdisi, kaip asmuo žodžiu išsako A. M. „Eik tu nachui kūrva, koks tu atsilupęs, eik tu nachui, dirbi darbą ir nežinai savo įstatymų, negėda tau? Netikėli tu kūrva. Ar negėda tau? Valstybei tarnauji ir tau negėda.“ Remiantis šiais žodžiais akivaizdžiai matosi, kad visi išsakyti necenzūriniai žodžiai, įžeidžiančios replikos, pašaipos, žeminimas, buvo nukreipta jų, kaip policijos pareigūnų, atžvilgiu, nes asmuo įvardijo „valstybei tarnauji, dirbi savo darbą, nežinai įstatymų“, kas aiškiai yra nukreipta į jų profesiją ir atliekamą darbą. Garso įrašą pateiks bylą tiriančiam tyrėjui. Centro policijos komisariate asmuo didžiąją laiko dalį elgėsi nekultūringai, žemino savo pasisakymais kolegas. Minėtoje įstaigoje asmuo atsisakė tikrintis girtumą, kalbėjo grubiai, atsikalbinėjo, tarnybinėse patalpose keikėsi necenzūriniais žodžiais. Kadangi asmuo atsisakė tikrintis girtumą, Centro policijos komisariato budėtojo nurodymu vežė asmenį į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą (toliau - KA PLC), kad medikai nustatytų asmens neblaivumą. Garso ar vaizdo įrašas pristatymo iš Kauno AVPK Centro PK į KA PLC ir atgal, nebuvo daromas. Asmenį į medicinos įstaigą vežė be antrankių, nes policijos įstaigoje, pristačius pilietį jie buvo nuimti, o prieš išvykstant asmuo buvo laikinai nurimęs ir nesipriešino. Pristatymo į gydymo įstaigą metu, asmuo pradėjo vėl kalbėti įžeidžiančiais žodžiais "blet kūrvos nachui" pradėjo grasinti M. B., kad "duos žuvį". Asmuo žodžiu sakė: "Tu blet priekyje, aš tau tuoj pisiu žuvį, netiki blet, gausi tuoj žuvį per snukį asile, kur čia blet vežat mane?" Po minėtų žodžių asmuo staigiai puolė link priekinių sėdynių ir griebė M. B. už tarnybinės uniformos, pradėjo tampyti, rėkti ir sakyti, ką blet bijai?" Buvo sustabdytas tarnybinis automobilis, dedant antrankius prieš E. V. buvo naudojama fizinė prievarta, nes asmuo tarnybiniame automobilyje pradėjo aktyviais veiksmais priešintis, rankomis stumdytis, stangrinti rankas, muistėsi, stengėsi ištrūkti, sukabindamas savo rankas ir įsistvėręs į tarnybinio automobilio salone esančias sėdynes vengė antrankių uždėjimo. Buvo bandoma uždėti antrankius, tačiau asmuo buvo stipriai įsikabinęs į sėdynes. Asmuo buvo agresyvus, šaukė, kad juos sumuš. Liudytrojams pradžioje nepavyko uždėti antrankių, tačiau panaudojus elektroimpulsinį prietaisą Taser x26, kaip įprastą elektro šoką, sulaikytajam pavyko uždėti antrankius. E. V. 04.00 val. buvo pristatytas į KA PLC. Minėtoje įstaigoje asmuo tikrintis girtumą su alkotesteriu atsisakė, niekur nepasirašinėjo atsakydamas „Niekur aš blet nepasirašysiu". Šioje įstaigoje pilietis daktares pradėjo vadinti močiutėmis, medikės dėl piliečio elgesio jautė diskomfortą. KA PLC medikai pasiūlė piliečiui duoti kraujo mėginį alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti, asmuo sutiko. Kadangi reikėjo kraują imti iš rankos, turėjo asmenį atrakinti. Sulaikytasis nuolatos juos, kaip policijos pareigūnus, minėtoje įstaigoje įžeidinėjo, vadino „pacukais baigusiais 8 klases ir vaikščiojančiais su ginklais“. Pilietis elgėsi nekultūringai, neadekvačiai, mosikavosi rankomis, priėjęs prie jo žiūrėjo akis į akį ir bandė imituoti smūgį, po to pašaipiai juokdamasis tarė "Ką blet bijai?" Piliečiui buvo paaiškinta, kad už viską atsakys įstatymų nustatyta tvarka, į tai asmuo atrėžė: „Tu blet dirbi tą supistą darbą, o man pochui, aš 20 metų niekur nedirbu ir nedirbsiu". Po to vėl sekė asmens pasisakymai, kad „esu pacukas su 8 klasių išsilavinimu" ir teigė, jog jis būsiąs atleistas tš darbo. Pilietis teisės pažeidimo įforminimui buvo atgal tarnybiniu automobiliu parvežtas į Centro policijos komisariatą. E. V. įžeidinėjimai, grasinimai, jų kaip policijos pareigūnu, atžvilgiu, tęsėsi nuo Centro PK iki KA PLC ir atgal apie 20-25 minutes. Dėl E. V. atliktų veiksmų, necenzūrinių žodžių, žeminančių replikų, grasinimų, įžeidžiančio kibimo, išsakant juos jam, kaip policijos pareigūnui, turi pretenzijų, tarnybos metu jautėsi ypač žeminamas, dėl minėtų sąlygų sutriko jo likusi darbo veikla, jautė diskomfortą, negalėjo tinkamai vykdyti savo tarnybinių funkcijų. Dėl įvykio patyrė stresą, žeminimą, tai įtakoja jo kasdienybę, nes vis prisimena minėtą įvykį (b.l. 20-22, 24-26, 28-30).

Iš 2015-04-25 tarnybinių pranešimų dėl pristatyto asmens matyti, kad 2014-04-25 apie 03.27 val. Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės pareigūnai sulaikė E. V. dėl administracinio teisės pažeidimo. Sulaikytas asmuo pristatomas į priklausomybės ligų centrą neblaivumui nustatyti priešinosi policijos pareigūnams, griebė patruliui M. B. už tarnybinės uniformos, pradėjo ją tampyti, rėkti, pradėjo tarnybiniame automobilyje stumdytis, stangrinti rankas, muistėsi, stengėsi ištrūkti, aktyviais veiksmais stengėsi ištrūkti, todėl buvo panaudotas Taser X26 (b.l. 4)

Iš 2015-07-08 apžiūros protokolo matyti, kas apžiūrėtas ir išklausytas CD diskas su garso įrašu, kurį pateikė A. M.. CD diske užfiksuota dalis E. V. ir pareigūnų kalbos vežant jį į Centro policijos komisariatą (b.l. 7-9).

Iš 2015-04-28 specialisto išvados Nr. T-A 3396/15(01) matyti, kad E. V. kraujyje rasta 2,02 ‰ etilo alkoholio (b.l. 55).

Pagal BK 290 straipsnį atsako tas, kas įžeidė savo pareigas einantį valstybės tarnautoją ar viešojo administravimo funkcijas atliekantį asmenį. Šia teisės norma saugoma normali pareigas einančio valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veikla, autoritetas, taip pat jo asmeninė ir profesinė garbė bei orumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-396/2009, 2K–418/2014). BK 290 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektyvusis požymis – valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas tuo metu, kai jis atlieka savo pareigas. Įžeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia ir jis reiškia, kad kaltininkas prieš pareigas einantį nukentėjusįjį atlieka nepadorius veiksmus, išsako jį žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui tiek aplinkinių, tiek ir jo paties akyse. Šio nusikaltimo sudėtis – formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nukentėjusiojo įžeidimo momento. Nusikaltimo baigtumui nustatyti ir jam kvalifikuoti nesvarbi nukentėjusiojo reakcija į kaltininko veiką, tačiau svarbu nustatyti nusikaltimo motyvą, kuris parodo ryšį tarp kaltininko veiksmų ir nukentėjusiojo pareigų. Įžeidimas padaromas būtent kaip atsakas į teisėtai pavestų pareigų atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-525/2011, 2K–418/2014).

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad už tam tikrų kategorijų valstybės tarnautojų įžeidimą atsakomybė numatyta ne tik baudžiamajame įstatyme, bet ir ATPK). Pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už pasipriešinimą, be kita ko, policijos pareigūno teisėtiems nurodymams ar reikalavimams, jų nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Taigi BK 290 straipsnio ir ATPK 187 straipsnio 2 dalies paskirtis iš esmės yra ta pati – sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas, saugoti jų garbę ir orumą. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimą, vadovaujasi bendrąja ATPK 9 straipsnio 2 dalies nuostata, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus kyla, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant BK 290 straipsnyje ir ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų atribojimo klausimą, veika gali būti pripažįstama nusikalstama, jei dėl jos intensyvumo, trukmės ar kitų požymių laikytina pavojingesne nei administracinis teisės pažeidimas Iš esmės teismų praktika atribojant administracinę ir baudžiamąją atsakomybę dėl valstybės tarnautojo ar viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo remiasi į objektyviųjų šių veikų požymių turinį. Baudžiamajame kodekse veikos – įžeidimo turinys nedetalizuotas, o administracinių teisės pažeidimų kodekse – šiek tiek detalizuojamas, tačiau sąvoka „kitokiu elgesiu“ taip pat gali būti vertinama labai įvairiai. Vertinant BK 290 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, neabejotinai svarbu nustatyti pasakytų žodžių prasmę, t. y. ar jie tikrai buvo nukreipti asmeniškai į pareigūnus; kokie konkrečiai necenzūriniai žodžiai buvo vartojami konflikto metu; ar šie žodžiai buvo vartojami protestuojant prieš pareigūnų veiksmus; ar jie buvo nukreipti į pareigūnus, siekiant juos įžeisti, pažeminti jų orumą. Greta to, didelę reikšmę turi ir necenzūrinių žodžių vartojimo vieta, paros laikas, aplinka: ar šie žodžiai buvo vartojami pareigūnų atžvilgiu pašalinių žmonių akivaizdoje, gatvėje, kurioje buvo (nebuvo) žmonių. Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas gali būti padaromas viešai arba neviešai. Nors veikai kvalifikuoti įžeidimo pobūdis reikšmės neturi, tačiau viešas nukentėjusiojo įžeidimas įžūliau ir šiurkščiau pažeidžia objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-505/2010, 2K-375/2011, 2K-324/2013, 2K-218/2014, 2K-285/2014, 2K-67-746/2015).

Vertinant byloje surinktus įrodymus BPK nustatyta tvarka konstatuotina, jog kaltinamasis E. V. veika yra pakankamai pavojinga, kad jam kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal BK 290 straipsnį. Kaltinamojo veika, nukreipta į pareigūnų įžeidinėjimą trūko pakankamai ilgą laiką, t.y. tiek sulaikant asmenį dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, tiek vežant jį į policijos komisariatą, tiek vėliau pristatant jį į medicinos įstaigą, siekiant nustatyti jo girtumo būklę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis neabejotinai vartojo ne tik pareigūnus įžeidžiančius žodžius, kurių turinys yra įžeidžiančio pobūdžio, bet ir žemino policininkus, paniekinamai atsiliepdamas apie jų turimą išsilavinimą, taip pat jų, kaip policijos pareigūnų darbo pobūdį. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuotą pagal BK 290 straipsnį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė - yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), , jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant kaltinamajam E. V. bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (BK 54 straipsnio 1, 2 dalis): kaltinamasis neteistas (teistas 2004-06-29 pagal BK 178 str. 1 d. - teistumas išnykęs) (b.l. 62), baustas administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 61), psichiatrinėje įskaitoje neregistruotas (b.l. 64), priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l. 66). Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kuri padaryta iš chuliganiškų paskatų, kaltinamojo asmenybę, lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės buvimą (BK 61 straipsnis), duoda pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 64¹ straipsnio 2 dalis), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė kaltinamajam E. V. yra sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015-04-25 03.38 val. iki 2015-04-26 10.52 val. (b.l. 42, 43), t. y. 1 parą, vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BPK 140 straipsnio 9 dalis, BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (BPK 139 straipsnis) (b.l. 36-37).

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusysis A. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 16), kurį palaikė teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis A. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 17), kurį palaikė teisiamojo posėdžio metu, sutiko šiek tiek sumažinti. Nukentėjusysis M. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 16), kurį palaikė teisiamojo posėdžio metu.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).

Vertinant nukentėjusiųjų A. M., A. Š. ir M. B. nurodytas aplinkybes dėl kurių jis prašo atlyginti neturtinę žalą, teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusieji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą dėl to, kad buvo pažeminti kaip policijos pareigūnai (policijos pareigūnams paaiškinus, kad už jų atžvilgiu vykdomus neteisėtus veiksmus E. V. atsakys įstatymų nustatyta tvarka, į tai jis atrėžė: „Tu blet dirbi tą supistą darbą, o man pochui, aš 20 metų niekur nedirbu ir nedirbsiu", tai rodo ypatingą kaltinamojo nepagarbą valstybei, visuomenei ir jos saugumą užtikrinančios institucijos – policijos pareigūnams, juos koliojo dalyvaujant medikams, pas kuriuos kaltinamasis buvo pristatytas girtumo patikrinimui. Nors byloje nėra duomenų, kad dėl šių aplinkybių nukentėjusieji patyrė akivaizdžiai didelę psichologinę ir emocinę žalą, ko pasekoje nebūtų galėtų tęsti savo kaip policijos pareigūnų tarnybos ar patyrė išgyvenimus, kurie neigiamai atsilieptų jų fizinei ar psichinei sveikatai, tačiau toks kaltinamojo veiksmai akivaizdu padarė moralinę žalą nukentėjusiesiems, dėl ko jie pagristai kreipėsi į teismą dėl jiems padarytos žalos atlyginimo, nors policijos pareigūnai pagal savo darbo pobūdį gali numatyti, jog atsidurs būtent tokiose situacijose, kuomet asmenys netinkamai elgsis, jų kaip policijos pareigūnų atžvilgiu, vartos necenzūrinius žodžius ir pan. Teismas priteisdamas neturtinės žalos dydžius atsižvelgis ir į tai, kad kaltinamasis šiuo metu nedirba, gyvena iš jam mokamos bedarbio pašalpos. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad kiekvienam iš nukentėjusiųjų priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 250 eurų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Kompaktinė plokštelė, pateikta 2015-06-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, su garso įrašu (b.l. 5, 6) – nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 290 straipsnyje ir skirti jam 12 (dvylikos) MGL, t.y. 451,92 eurų (keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 92 euro centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 8 (aštuonių) MGL, t.y. 301,28 eurų (trys šimtai vieno euro 28 euro centų) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015-04-25 03.38 val. iki 2015-04-26 10.52 val., t.y. 1 (vieną) parą, vieną arešto parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad galutinė paskirta bausmė yra 6 (šešių) MGL dydžio, t.y. 225,96 eurų (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 eurocentų) bauda.

E. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. V. 250 eurų (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimą A. M. naudai.

Nukentėjusiojo A. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. V. 250 eurų (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimą A. Š. naudai.

Nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš E. V. 250 eurų (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) neturtinės žalos atlyginimą M. B. naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinę plokštelę, pateiktą 2015-06-07 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, su garso įrašu – nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.