- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- e2A-777-883/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34467-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- E. G., E. K., V. B., J. K., A. P.
- Trečiasis asmuo
- S. S., A. B., L. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. G., E. K., V. B., J. K. ir A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. G., E. K., V. B., J. K., A. P. ieškinį atsakovei 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl bendrijos visuotinių narių susirinkimų ir juose priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, tretieji asmenys S. S., A. B., L. B..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai E. G., E. K., V. B., J. K., A. P. pateikė ieškinį atsakovei 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, kuriuo prašė pripažinti atsakovės 2014-03-22 ir 2014-11-08 visuotinius akcininkų susirinkimus ir juose priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Nurodė, kad ginčo susirinkimai buvo sušaukti ir sprendimai juose priimti pažeidžiant imperatyvias teisės normas bei bendrijos narių teises ir teisėtus interesus. Kadangi bendrijoje valdybos nėra, sušaukti susirinkimus galėjo tik bendrijos pirmininkas. Ir tik per mėnesį jo nesušaukus, teisę sušaukti bendrijos visuotinį narių susirinkimą įgyja jo iniciatoriai. Apie susirinkimus ieškovams nebuvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka. Šiuo metu bendrijoje yra 22 nariai – tai patvirtina bendrijos pirmininko V. G. 2013-05-22 bendrijos narių sąrašas. Taigi, tik du iš nurodytų susirinkimuose dalyvavusių narių yra bendrijos nariai. Ginčo susirinkimuose bendrijos pirmininke neva buvo perrinkta A. B., kuri niekada nebuvo bendrijos nare, todėl ji negalėjo būti išrinkta bendrijos pirmininke, bendrijoje nesant valdybos. Bendrijos narių sąrašo tvirtinimas nėra priskirtas visuotinio susirinkimo kompetencijai, tik bendrijos pirmininkas galėjo ir gali priimti sprendimus šiuo klausimu, todėl visuotinio susirinkimo sprendimas šiuo klausimu viršija jo kompetenciją. Bendrijos narių sąrašai, patvirtinti ginčo susirinkimuose, prieštarauja visiems iki to laiko buvusiems bendrijos narių sąrašams, patvirtintiems net trijų skirtingų laikotarpių bendrijos pirmininkų, taip pat ir Juridinių asmenų registre įregistruotų visuotinių narių susirinkimų protokolų sąrašams. 2014-11-08 susirinkimo protokolo 3 klausimu išrinkti bendrijos įgaliotiniai. Šis klausimas nebuvo įtrauktas į visuotinio susirinkimo darbotvarkę, todėl negalėjo būti iš viso svarstomas. Įgaliotinių išrinkimas nėra ir negali būti priskirtas prie einamųjų klausimų.
Atsiliepimas
2. Atsakovė 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškovų reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad 2014-03-22 bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu buvo priimti sprendimai išrinkti naują atsakovės pirmininką, taip pat išspręsti kiti klausimai; susirinkimas buvo sušauktas teisėtai ir nepažeidžiant įstatymo reikalavimų; susirinkimas buvo sušauktas reikalaujant daugiau kaip ¼ bendrijos narių. 2014-03-22 susirinkimo metu išrinkta atsakovės pirmininkė A. B. yra bendrijos narė. Ieškovai ginčija ir atsakovės įgaliotinių išrinkimą neteisingai tapatindami nario ir pajininko kategorijas. Neaišku, kokius atsakovės bendrijos narių 2014-03-22 sprendimus prašoma pripažinti negaliojančiais, todėl iš esmės tokiais pat motyvais nesutinkama su ieškovų reikalavimu pripažinti 2014-11-08 visuotinio narių susirinkimą ir jame priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais. Ieškovai nepateikė įrodymų, kad tapo bendrijos nariais.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-09 sprendimu ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2017-06-08 nutartimi ieškovų E. G., E. K., V. B., J. K. ir A. P. apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-13 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų E. G., E. K., V. B., J. K. ir A. P. atsakovės 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos naudai 1 500,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų E. G., E. K., V. B., J. K. ir A. P. valstybės naudai 31,96 Eur pašto išlaidų.
5. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-698-430/2014 nustatyta aplinkybė, kad 2013-06-30 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių visuotiniame susirinkime dalyvavo ir jį inicijavo bendrijos nariai, teismas konstatavo 2013-06-30 narių visuotinio susirinkimo metu priimtų sprendimų teisėtumą, taip pat konstatavo jog 2013-06-30 susirinkimą organizavę ir jame dalyvavę asmenys 2013 m. birželio 30 d. susirinkimo sušaukimo ir jo metu buvo 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariais. Tokį faktą teismas laikė prejudiciniu šioje civilinėje byloje. Kadangi byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių bendrijos narių pasikeitimą laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 30 d. iki byloje ginčijamų susirinkimų, t. y. iki 2014 m. kovo 22 d., teismas sprendė, kad ginčijamų susirinkimų metu 2014 m. kovo 22 d. ir 2014 m. lapkričio 8 d. 365-osios garažų bendrijos narių buvo iš viso 22.
6. Teismas, remdamasis rašytiniais įrodymais (A. B. sumokėjo 1995-09-15 2025,00 Lt įnašą, pareiškimu priimti į bendriją, 365-osos garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių sąrašu) nustatė, jog A. B. yra bendrijos įstatų nustatyta tvarka ir esant įstatuose numatytam pagrindui priimta bendrijos nare.
7. Teismas, nustatydamas, kas ginčijamų visuotinių bendrijos susirinkimų dieną buvo pajininkais ir bendrijos nariais, teikė pirmenybę rašytiniams įrodymams, t. y. įmokų už pajus priėmimo buhalteriniams dokumentams bei jų pagrindu išduotoms pažymoms apie įmokėtų pajų dydį, ankstesniais bendrijos narių sąrašais ir byloje esančiais bendrijos narių prašymais įstoti bendrijos nariu, pajų perleidimo sutartimis. Teismas nurodė, kad minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2014 m. kovo 22 d. susirinkime patvirtintas 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių sąrašas yra pagrįstas: visi minėtame sąraše nurodyti bendrijos nariai 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatų 15 punkte nustatyta tvarka yra tapę bendrijos nariais, byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių jų narystės pasibaigimą 2014 m. kovo 22 d. susirinkimo metu. Iš 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių 2014 m. kovo 22 d. visuotinio susirinkimo protokolo matyti, kad iš 25 bendrijos narių susirinkime dalyvavo 19 narių, t. y. daugiau nei ½ dalis visų bendrijos narių, visi dalyvavę asmenys susirinkimo metu buvo bendrijos nariais, taigi kvorumas buvo pasiektas, sprendimai priimti susirinkime dalyvavusių narių balsų dauguma. Minėtame susirinkime priimti sprendimai neviršija susirinkimo kompetencijos, numatytos tiek Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (2012-04-12 įstatymo Nr. XI-1969 redakcija, galiojusi ginčijamo 2014 m. kovo 22 d. susirinkimo sušaukimo metu) 10 str., nei 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatuose numatytos visuotinio susirinkimo kompetencijos.
8. Teismas pažymėjo, jog valią dėl susirinkimo sušaukimo išreiškė ¼ dalis bendrijos narių, visi minėtame sprendime valią išreiškę asmenys buvo bendrijos nariais sprendimo priėmimo dieną, pranešimas apie susirinkimo sušaukimą, pašto siuntų išrašas, skelbimas „Lietuvos aide“ patvirtina, kad apie susirinkimą pranešta bendrijos įstatuose nustatyta tvarka.
9. Teismas, nustatęs, kad byloje nepateikta įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovai E. G. ir E. K. būtų įstatų ir įstatymo nustatytą tvarką tapę 365-osio garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariais, sprendė, kad ieškovai E. G. ir E. K. neturi teisės ginčyti 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių visuotinio susirinkimo teisėtumo bei jo priimtų sprendimų nei kaip bendrijos nariai, nei kaip bendrijos valdomo turto savininkai, o A. P. ir J. K., kaip pajaus savininkai, turi teisę ginčyti atsakovo visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimus, tačiau tik tokia apimtimi, kuria tokie sprendimai pažeidžia ieškovų kaip pajaus ar atitinkamų už jį nuosavybėn įgytų patalpų savininkų teises.
10. Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog ginčijamais susirinkimais ir jų metu priimtais sprendimais būtų pažeisti Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo, bendrijos įstatų normos, taip pat ieškovų teisės; ieškovai nenurodė, kokias neigiamas pasekmes sukelia ginčijami sprendimai bendrijai ar ieškovams. Teismas pažymėjo, jog pripažinus, kad 2014 m. kovo 22 d. susirinkimas sušauktas ir jame priimti sprendimai yra teisėti bei juos paliekant galioti, 2014 m. lapkričio 11 d. susirinkimas ir jame priimti sprendimai ieškovų teisių neįtakos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovai E. G., E. K., V. B., J. K. ir A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-13 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
11.1. Teismo išvada, kad tik V. B. yra bendrijos narys ir tik jis vienas galėjo ginčyti bendrijos sprendimus, nepagrįsta. Visi ieškovai yra bendrijos pajininkais ir bendrijos nariais, todėl jie yra tinkami ieškovai šioje civilinėje byloje. Ieškovų A. P. ir J. K. narystę Bendrijoje patvirtina Bendrijos pirmininkų patvirtinti 2008-04-18 ir 2013-05-02 bendrijos narių sąrašai, jie kaip bendrijos nariai dalyvavo 2008-04-18 bendrijos narių visuotiniame susirinkime. Ieškovai E. G. ir E. K. bendrijos nariais tapo 2008-01-03 bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimu, kaip bendrijos nariai nurodyti 2008-04-18 ir 2013-05-02 bendrijos narių sąrašuose, 2008-04-18 bendrijos narių visuotiniame susirinkime buvo išrinkti bendrijos įgaliotiniais, E. G. ir E. K. pajų nuosavybę patvirtina jiems išduoti Nuosavybės teisės liudijimai Nr.9 ir Nr.1; byloje yra pateiktas atsakovės sąskaitos išrašas, kuriame užfiksuotas E. K. pajaus ir stojamojo įnašo mokėjimas (I t., e.b.l.66).
11.2. Ginčijamais susirinkimais ir jų metu priimtais sprendimais buvo pažeistos ieškovų teisė balsuoti bendrijos visuotiniame susirinkime, teikti pasiūlymus ir gauti informaciją bendrijos veiklos ir valdymo klausimais, rinkti ir būti išrinktais bendrijos pirmininku, bendrijos valdybos ar kito bendrijos organo nariu (LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktai). Ieškovams kaip bendrijos nariams nežinant ir jų neinformavus buvo surengti bendrijos susirinkimai, kuriame jie nei galėjo dalyvauti, nei kitaip kaip nors jo įtakoti, jie iš esmės neteko bet kokių bendrijos narių teisių ir buvo neteisėtai nušalinti nuo bet kokio dalyvavimo bendrijos veikloje.
11.3. Teismas ignoravo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartį ir nepagrįstai vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-698-430/2014, nustatyta aplinkybe, kad 2013 m. birželio 30 d. 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių visuotiniame susirinkime dalyvavo ir jį inicijavo bendrijos nariai.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 8 d. nutartimi nurodė įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-156-196/2017 nustatytas aplinkybes šios bylos kontekste.
11.6 Teismas pirmenybę teikė nepatikimiems įrodymams: pažymoms apie įmokėtų pajamų dydį, įmokų už pajus priėmimo buhalteriniams dokumentams, kvitams; tik bendrijos pirmininkų sudaryti bendrijos narių sąrašai laikytini leistinais įrodymais, įrodinėjant bendrijos narių skaičių; šių aplinkybių – bendrijos pirmininkų įvairiomis datomis sudarytų sąrašų ir pačios bendrijos protokolų su juose nurodytais bendrijos narių skaičiais Vilniaus miesto apylinkės teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė.
11.7. 2014 m. kovo 22 d. bendrijos narių susirinkimo atžvilgiu jokių atsakovo teiginius apie daugiau kaip ketvirtadalio bendrijos narių reikalavimą sušaukti susirinkimą pagrindžiančių įrodymų pateikta nebuvo. Teismo nurodytas 2014-10-20 sprendimas dėl neeilinio susirinkimo sušaukimo niekaip negali būti laikomas sprendimu dėl 2014 m. kovo 22 d. bendrijos narių susirinkimo. Todėl daugiau kaip ketvirtadalio bendrijos narių valia dėl 2014 m. kovo 22 d. bendrijos narių susirinkimo sušaukimo nebuvo kaip nors buvo išreikšta.
11.8. Šiuo atveju, kadangi abiejuose bendrijos susirinkimuose buvo renkami nauji bendrijos valdymo organai, 2014 m. kovo 22 d. susirinkime taip pat tvirtinti naujos redakcijos bendrijos įstatai, apie tokį susirinkimą bendrijos nariams privalėjo būti pranešta raštu. Apie šaukiamą susirinkimą ieškovams nebuvo pranešta šia įstatymo nustatyta tvarka.
11.9 A. B. negali būti bendrijos nare, nėra jokio bendrijos sprendimo dėl jos priėmimo, neaišku, ar buvo pilnai sumokėtas stojamasis mokestis ir pajus, ji negalėjo būti išrinkta bendrijos pirmininke, bendrijoje nesant sudarytos valdybos.
11.10. Klausimas dėl bendrijos narių sąrašo patvirtinimo nebuvo įtrauktas į visuotinio susirinkimo darbotvarkę, todėl negalėjo būti iš viso svarstomas, juo labiau - priimtas. Bendrijos narių sąrašų tvirtinimo klausimas nėra priskirtas visuotinio susirinkimo kompetencijai, numatytai Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 7 punktas numato, kad tik bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos narių sąrašo sudarymą ir tvarkymą. Todėl tik bendrijos pirmininkas galėjo ir gali priimti sprendimus šiuo klausimu ir tik bendrijos pirmininkas privalo sudaryti bendrijos narių sąrašą. Atsižvelgiant į tai, susirinkimo sprendimas šiuo klausimu viršija jo kompetenciją ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Susirinkimo sprendimai taip pat prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, susijusioms su įgaliotinių rinkimu.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad atsakovės narių 2014-03-22 ir 2014-11-08 susirinkimai buvo sušaukti teisės aktų nustatyta tvarka.
12.2. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1995-05-01 potvarkiu Nr. 1032J buvęs Garažų statybos ir eksploatacijos kooperatyvas Nr. 127 buvo reorganizuotas į 364-ąją ir į 365-ąją Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijas. 44 (keturiasdešimt keturi) buvę Garažų statybos ir eksploatacijos kooperatyvo Nr. 127 nariai tapo 365-osios Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, nariais. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateiktas 1995-04-28 Atsakovės bendrijos narių sąrašas. Vėliau atsakovės bendrijos narių skaičius sumažėjo iki 25. Šios faktinės aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-04-15 sprendimu kitoje civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei 365-ajai Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl bendrijos narių 2013-05-14 ir 2013-06-30 susirinkimų sprendimų pripažinimo negaliojančiais (civilinės bylos Nr. 2-698-430/2014; teisminio proceso Nr. 2-68-3-23524-2013-1). Būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642-916/2015 ir laikytina ratio decidendi ir turi prejudicinę galią šioje byloje. Taigi, šioje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai vadovavosi kitoje nurodytoje civilinėje byloje, kurios faktinės aplinkybės yra tapačios, nustatytomis aplinkybėmis.
12.3. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas byloje padarė teisingą išvadą, kad atsakovės 1996-01-05 ir 2005-04-20 bendrijos narių sąrašai yra identiški ir kad jie buvo įvertinti nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-698-430/2014 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-23524-2013-1). Būtent iš šių sąrašų matyti, kad juose nurodyti asmenys yra tikrieji atsakovės bendrijos nariai, todėl būtent jie ir realizavo jiems įstatymo numatytą susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę ir tokiu būdu sušaukė atsakovės bendrijos narių 2014-03-22 ir 2014-11-08 susirinkimus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje konstatavo, kad sušaukiant ir organizuojant Atsakovės bendrijos narių 2014-03-22 ir 2014-11-08 susirinkimus atsakovė teisėtai vadovavosi 1996-01-05 ir 2005-04-20 bendrijos narių sąrašais, 2013-07-13 bendrijos narių sąrašu ir bendrijos narių registracijos žurnalu ir kad nurodytuose atsakovės bendrijos narių sąrašuose esantys bendrijos nariai iš esmės yra tapatūs (sąrašai identiški). Bylos nagrinėjimo metu ieškovai save įvardijo, kaip Atsakovės bendrijos narius ir kaip pajininkus, kurių interesai buvo neva pažeisti, tačiau iš esmės neginčijo ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jie teisėtai tapo atsakovės bendrijos nariais, t. y. neginčijo tikrųjų atsakovės bendrijos narių sąrašo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
14. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra identiškas procesui pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2005).
15. Byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos 2014-03-22 ir 2014-11-08 visuotinių narių susirinkimų sušaukimo teisėtumo ir juose priimtų sprendimų galiojimo.
16. Analizuodama ir vertindama ieškovų apeliacinio skundo argumentus dėl 2014-03-22 ir 2014-11-08 bendrijos narių susirinkimų sprendimų teisėtumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bendrijos narių susirinkimo sušaukimo, organizavimo tvarką, sprendimų priėmimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - ir Įstatymo) 11 straipsnio nuostatos, o taip pat 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2008 m. kovo 5 d., 20 punktas. CK 2.46 straipsnis nustato, kad juridiniai asmenys veikia pagal savo steigimo dokumentus – įstatus, o jei įstatuose tam tikra veikla nėra sureguliuota, taikytinos teisės normos. Priešingu atveju būtų nepagrįstai suvaržytos bendrijos narių teisės, kurios yra įtvirtintos teisės normoje, ir tai prieštarautų CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo principams..
Dėl ginčo faktinių aplinkybių
17. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2014-03-22 įvyko 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos narių susirinkimas, kuriame buvo nutarta: išrinkti bendrijos pirmininke A. B. (1 darbotvarkės klausimas); A. G. išrinkti bendrijos revizoriumi, bendrijos įgaliotiniais išrinkti A. S., S. Ž., S. S., V. B. ir J. B. (2 darbotvarkės klausimas); patvirtinti ir priimti naujus bendrijos įstatus, naują redakciją laikant įstatų pakeitimu, įpareigoti A. B. pasirašyti naują įstatų redakciją (3 darbotvarkės klausimas); patvirtinti bendrijos narių sąrašą (4 darbotvarkės klausimas). Nurodyta, jog susirinkime dalyvavo 19 bendrijos narių iš 25 balsavimo teisę turinčių narių skaičiaus.
18. 2014-11-08 įvyko bendrijos narių susirinkimas, kuriame buvo nutarta: patvirtinti bendrijos pirmininke A. B. (1 darbotvarkės klausimas); patvirtinti bendrijos narių sąrašą (2 darbotvarkės klausimas); išrinkti įgaliotinius S. S., V. B., S. B., G. V. ir A. S. (3 darbotvarkės klausimas). Nurodyta, jog iš 25 bendrijos narių dalyvavo 17 narių.
19. Ieškovai E. G., E. K., V. B., J. K., A. P. pateikė ieškinį atsakovei 365-oji Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, kuriuo prašė pripažinti atsakovės 2014-03-22 ir 2014-11-08 narių susirinkimus ir juose priimtus sprendimus neteisėtais ir negaliojančiais nuo jų priėmimo momento. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nurodė, kad tik ieškovas V. B. yra bendrijos narys ir tik jis vienas galėjo ginčyti bendrijos narių susirinkimų sprendimus.
Dėl ieškovų reikalavimo teisės
20. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad visi ieškovai yra bendrijos pajininkais ir bendrijos nariais, todėl jie yra tinkami ieškovai šioje civilinėje byloje.
21. Narystę Garažų eksploatavimo bendrijose reguliavo LR Vyriausybės 1994 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinti Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos pavyzdiniai įstatai. Paminėtam teisės aktui nuo 2003 m. lapkričio 27 d. netekus galios, pagal analogiją ginčo teisiniam santykiui taikytinos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad patalpų savininkai turi teisę įstoti į bendriją. Atsakovės Įstatų 15 punktas numatyta, kad nauji bendrijos nariai priimami bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo sprendimu; jie tampa bendrijos nariais, kai yra sumokėję bendrijos narių (įgaliotinių) susirinkimo nustatyto dydžio stojamąjį mokestį bei pajų.
22. J. K. ir A. P. pajus įgijo pajaus pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu. Byloje taip pat yra atsakovės sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad 2008-03-19 E. K. įmokėjo 16 000 Lt stojamąjį mokestį ir pajų; duomenų apie E. G. pajinį įnašą, byloje nėra. Pažymėtina, kad Nuosavybės teisės liudijimas Nr. 9, pasirašytas bendrijos pirmininko V. B., nėra pirminis dokumentas, patvirtinantis E. G. pajaus įmokėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juo nesivadovavo.
23. CPK 182 straipsnyje nustatyta, kokios aplinkybės yra neįrodinėjamos. Viena iš tokių – prejudicinis faktas. Jo ypatybė yra ta, kad jis vieną kartą jau buvo nustatytas, todėl antrą kartą neįrodinėjamas ir nenustatinėjamas, o vadovaujamasi tuo, kad faktas yra toks, koks jis buvo konstatuotas pirmą kartą. Kad tam tikras faktas būtų pripažintas prejudiciniu pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, jis turi atitikti tokias sąlygas: 1) faktas turi būti nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; 4) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti civilinėje arba administracinėje byloje; 5) kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukėlė teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; 6) aplinkybė turėjo būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009).
24. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai rėmėsi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 15 d. įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-698-430/2014, kuriame konstatuota, jog 2013 m. birželio 30 d. susirinkimą organizavę ir jame dalyvavę asmenys 2013 m. birželio 30 d. susirinkimo sušaukimo ir jo metu buvo 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, kad šis faktas laikytinas prejudiciniu nagrinėjamoje byloje, nes narystės bendrijoje klausimas buvo minėtos bylos nagrinėjimo dalykas, o teismo sprendimas sukėlė pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims (asmenims, laikantiems save bendrijos nariais). Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo 2013-06-30 bendrijos narių sąrašą (e. b. l. 196, tomas), įvardijo susirinkime dalyvavusius asmenis ir nedalyvavusius bendrijos narius. Pažymėtina, kad ieškovai E. G., E. K., J. K., A. P. 2013-06-30 susirinkime nedalyvavo, susirinkimo sprendimų neginčijo. Šioje byloje minėti ieškovai nepateikė naujų įrodymų, kurie paneigtų jau paminėtas teismo nustatytas aplinkybes, byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių, jog minėti ieškovai būtų įstatų ir įstatymo nustatyta tvarka tapę 365-osio garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nariais. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, jog bendrijos narių sąrašas neatitinka tikrovės, o pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrijos narių skaičių, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, vadovavosi nepatikimais ar akivaizdžiai suklastotais įrodymais.
25. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos apeliacinio teismo 2017-04-04 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr.2A-156-196/2017, nustatytas aplinkybes, taip pat nepagrįstas, nes minėta nutartis panaikinta 2018 02 14 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-219/2018.
Dėl bendrijos visuotinių narių susirinkimų sušaukimo tvarkos pažeidimo
26. Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog 2014-03-22 susirinkimas buvo sušauktas ¼ dalies bendrijos narių iniciatyva. Taip pat nurodoma, kad abiejuose bendrijos susirinkimuose buvo renkami nauji bendrijos valdymo organai, 2014 m. kovo 22 d. susirinkime taip pat tvirtinti naujos redakcijos bendrijos įstatai, apie tokį visuotinį susirinkimą bendrijos nariams privalėjo būti pranešta raštu. Atsakovė teigia, kad bendrijos nariai realizavo jiems įstatymo numatytą susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę ir tokiu būdu sušaukė bendrijos narių 2014-03-22 ir 2014-11-08 susirinkimus.
27. Jeigu visuotinio susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus ar svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą, apie visuotinį susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu (DGNIKPPSBĮ 11 straipsnio 2 dalis). Byloje pateikti įrodymai, kad apie šaukiamą bendrijos narių susirinkimą 2014-03-08 paskelbta „Lietuvos aidas“, pašto siuntų išrašas, patvirtinantis, kad bendrijos nariams, tarp ir jų ir ieškovui V. B., apie šaukiamą 2014-03-22 susirinkimą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka (1 t. 121 -124 b. l.).
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimo tvarkos pažeidimas pats savaime nėra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiais susirinkimo priimtus nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2000; 2002 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2002). Tokiais atvejais svarbu įvertinti, ar asmenų, ginčijančių susirinkimo nutarimą, dalyvavimas susirinkime būtų pakeitęs balsavimo rezultatus, ar ne, taip pat susirinkime dalyvavusių asmenų skaičių ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ginčijami bendrijos narių susirinkimo nutarimai buvo priimti 2014 metais, (t.y. daugiau kaip prieš ketverius metus). Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti minėtų nutarimų pagrindu pakeisti bendrijos įstatai ir bendrijos pirmininkas. Jau daugiau kaip ketverius metus susirinkime priimtų ginčijamų nutarimų pagrindu bendrija vykdo veiklą. Ginčijamuose susirinkimuose dalyvavusių bendrijos narių skaičiaus pakako tiek susirinkimams įvykti, tiek visiems nutarimams svarstytais klausimais priimti, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, bendrijos narių valia negali būti paneigta vien dėl to, kad byloje nėra duomenų apie 2014-03-22 susirinkimo sušaukimo iniciatorius.
29. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2014 m. kovo 22 d. ir 2014 m. lapkričio 8 d. bendrijos visuotiniuose narių susirinkimuose bendrijos pirmininke perrinkta A. B. nėra ir niekada nebuvo 365-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos nare, todėl ji negalėjo būti išrinkta bendrijos pirmininke, bendrijoje nesant sudarytos valdybos. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad A. B. yra bendrijos įstatų nustatyta tvarka ir esant įstatuose numatytam pagrindui priimta bendrijos nare. Minėtas argumentas buvo nurodytas ir nagrinėjant jau minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą ir 2014 m. balandžio 15 d. įsiteisėjusiu sprendimu yra atmestas.
30. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bendrijos narių susirinkimuose negalėjo būti svarstomi klausimai dėl bendrijos narių sąrašo tvirtinimo, dėl bendrijos įgaliotinių išrinkimo, todėl priimti sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 straipsnio 1 daliai (visuotinio susirinkimo kompetencija) ir 14 straipsnio 6 dalies 7 punktui (bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos narių sąrašo sudarymą ir tvarkymą).
31. Pagal LR CK 2.82 str. 4 d., juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Tai reiškia, kad juridinių asmenų organų sprendimai nebūtinai turi būti pripažįstami negaliojančiais, nors ir prieštarauja tam tikroms įstatymų normoms. Pripažinti juos negaliojančiais ar ne, diskrecijos teisė palikta spręsti teismui, remiantis protingumo ar sąžiningumo principais.
32. Bendrijos narių susirinkimas gali būti šaukiamas ir tada, kai reikia priimti neatidėliotinus sprendimus, siekiant įgyvendinti bendrijos tikslus. Bendrijos narių dalis savo veiksmais susirinkimų metu parodė sutinką su susirinkimo sušaukimo tvarka, terminais, darbotvarkės formavimu, svarstė darbotvarkėje numatytus ir jos eigoje iškeltus klausimus ir dėl jų balsavo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai neįrodė, jog ginčijamais susirinkimais ir jų metu priimtais sprendimais būtų pažeistos Lietuvos Respublikos daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų bendrijų įstatymo, bendrijos įstatų normos, kad ginčijamuose susirinkimuose priimti sprendimai prieštarautų imperatyvioms teisės normoms.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
34. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė procesinės ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs proceso ar materialines teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliantai iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.