- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- 2S-2728-258/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17481-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., O. Z., A. S., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 3.4.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų V. K., O. Z. ir suinteresuoto asmens A. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., A. S., O. Z., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl baudos skyrimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolė A. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-27289-933/2014 dėl įpareigojimo A. S., O. Z. ir V. K. pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. leisti suinteresuotiems asmenims per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, kuri susijusi su garažų paskirties pastatu, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – plane 22,0 m x 6,55 m, aukštis nuo 2,5 m (šiaurinė pusė) iki 4,5 m (pietinė pusė) adresu (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą. Neįvykdžius šio nurodymo per nustatytą terminą, įpareigoti suinteresuotus asmenis A. S., O. Z. ir V. K. savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2014-05-06 surašyti savavališkos statybos aktai, padarinius, nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę: garažų paskirties pastatą, išorės matmenys adresu (duomenys neskelbtini). Antstolė pažymėjo, kad 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo minėto vykdomojo rašto įvykdymo terminas yra 2017 m. rugsėjo 10 d. Atsižvelgiant į tai, kad teismo įpareigojimas civilinėje byloje Nr. 2-27289-933/2014 skolininkams atlikti nurodytus veiksmus nėra įvykdytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 585 str., 593 str., 771 str. 6 d., antstolė prašo skirti skolininkams A. S., O. Z. ir V. K. po 300,00 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. 2-27289-933/2014 įvykdymo termino pasibaigimo – 2017 m. rugsėjo 11 d.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė tenkinti antstolės pareiškimą. Nurodė, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti nebuvo, o teismo įpareigojimas neįvykdytas, todėl Inspekcija pateikė vykdyti antstolei 2018-02-28 išduotus vykdomuosius raštus Nr. 2-27289-933/2014.
3. Suinteresuoti asmenys O. Z. ir V. K. pateiktame atsiliepime į antstolės pareiškimą nurodė, kad pareiškimas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Nurodė, kad iš antstolės pareiškimo nėra galimybės suprasti, kodėl ji laiko, kad aktualaus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendimo dalies, susijusios su skolininkų įpareigojimu pašalinti savavališkos statybos padarinius, įvykdymo termino pasibaigimo data – 2017-09-11, kai jis įsiteisėjo 2016-03-10 ir nustatė skolininkams 6 mėnesių terminą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, skaičiuojant jį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-17 sprendime nėra apskirtai jokio termino pašalinti savavališkos statybos padarinius – šios skolininkų pareigos atsiradimas siejamas tik su neišnaudojimu jiems suteiktos galimybės gauti statybą leidžiančiam dokumentui. Skolininkai ne kartą kreipėsi į teismą prašydami pratęsti terminą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, nes jo negalėjo gauti dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių. Pažymėjo, kad skolininkai jau yra sumokėję įmokas tam, kad būtų leista pašalinti savavališkos statybos padarinius per įgaliotą asmenį K. L.. Šios aplinkybės svarbios įvertinti tiek savavališkų statybų pašalinimo (teismo sprendimo įvykdymo) stadiją ir tuo pačiu skolininkų pastangas įvykdyti teismo sprendimą. Pažymėjo, kad statybą leidžiančio dokumento gavimas yra ne mėnesių bet dienų klausimas, tie statiniai vis tiek bus statomi, todėl tų statinių visiškas nugriovimas būtų neproporcinga ir neadekvati priemonė teisiškai reikšmingiems tikslams pasiekti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi antstolės A. S. pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo tenkino iš dalies. Teismas paskyrė V. K., A. S., O. Z. po 400,00 Eur baudą už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27289-933/2014 neįvykdymą per nustatytus terminus išieškotojo Inspekcijos naudai.
5. Teismas nurodė, kad suinteresuotas asmuo A. S. ir suinteresuotų asmenų O. Z. ir V. K. atstovas advokatas R. Č. pripažino, jog šiuo metu teismo sprendimo nėra įvykdytas, t. y. nėra gauti statybą leidžiantys dokumentai bei nėra likviduoti savavališkos statybos padariniai. Šios aplinkybės leido teismui daryti išvadą, jog byloje yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog šios bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimas ir jo pagrindu išduoti vykdomieji raštai yra neįvykdyti.
6. Teismas nurodė, kad 2018 m. vasario 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo išduoti vykdomieji raštai įrodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje 2-27289-933/2014 įsiteisėjo 2016 m. kovo 10 d. Skolininkai vykdydami teismo sprendimą buvo įpareigoti per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2016 m. rugsėjo 10 d. gauti statybą leidžiantį dokumentą arba savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl joks papildomas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius neturi būti papildomai nustatomas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas du kartus prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo atmetė, įpareigojimų įvykdymo terminas skolininkams pasibaigė 2017 m. rugsėjo 10 d. Skolininkų kreipimasis į teismą ar kitus asmenis dėl sprendimo vykdymo pakeitimo pats savaime nelaikytinas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu ir neleidžia skolininkams nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo kol sprendžiamas skolininkų prašymas. Anksčiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimas turėjo būti skolininkų įvykdytas iki 2017 m. rugsėjo 10 d., o skolininkai jo nėra įvykdę iki šios bylos išnagrinėjimo.
7. Teismas sprendė, kad nustačius sprendimo neįvykdymo faktą, įstatymo nustatytos sankcijos už teismo sprendimo nevykdymą turi būti taikomos skolininkų atžvilgiu. Nustatydamas baudos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad teismo sprendimas neįvykdytas daugiau nei 11 mėnesių, išieškotojas yra valstybės institucija, o teismo sprendimo nevykdymu pažeidžiamas viešas interesas, tačiau skolininkai aktyviai ėmėsi veiksmų pradėti vykdyti teismo sprendimą t. y. gauti statybą leidžiančius dokumentus, sumokėjo įmokas tam, kad būtų leista pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šios aplinkybės leido teismui spręsti, jog skolininkams A. S., O. Z. ir V. K. už teismo sprendimo neįvykdymo laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. turi būti paskirta fiksuoto dydžio po 400,00 Eur bauda išieškotojo Inspekcijos naudai (CPK 771 str. 6 d.).
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
8. Atskiruoju skundu apeliantai V. K. ir O. Z. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-08-23 nutartį – panaikinti jos dalį, kuria iš dalies tenkintas antstolės A. S. pareiškimas skirti skolininkams A. S., V. K. ir O. Z. baudą, paskiriant po 400 Eur dydžio baudą, ir antstolės A. S. pareiškimą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai sutapatino terminą (iki 2017-09-10), suteiktą skolininkams statybos leidimui gauti, su terminu įvykdyti teismo sprendimo įpareigojimą pašalinti savavališkų statybų statinius, juos nugriaunant. Pastarasis teismo sprendime nenustatytas, todėl dėl jo spręstina pagal CPK 284 straipsnio nuostatas.
8.2. Civilinėje byloje surinkti įrodymai ir pirmos instancijos teismo padaryta išvada patvirtina, kad skolininkai veikė ir veikia aktyviai, siekia pašalinti savavališkos statybos pasekmes, jos statinius perstatant, tačiau šių darbų negali atlikti be tam būtino statybos leidimo, kurio gavimas užsitęsė dėl nuo jų nepriklausančių priežasčių. Šio atskirojo skundo padavimo metu skolininkai jau turi patvirtinimą, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetentingi padaliniai pripažino jų pateiktą projektinę dokumentaciją tinkama statybos leidimui gauti ir šiuo metu beliko paskutinė formali statybos leidimo gavimo stadija – jo išrašymas (įforminimas atitinkamos formos dokumentu).
Šalies argumentai
8.3. Teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kaip konkrečiai baudos skyrimas skolininkams ir dar nurodyto dydžio paveiks juos ar jų galimybes greičiau įvykdyti teismo sprendimą, kai to vykdymo dabartinė eiga (greitis) iš esmės nuo skolininkų nepriklauso. Tie procesai sureguliuoti teisės aktais ir priklauso nuo oficialių įstaigų galimybių ir geranoriškumo. Netiesiogiai išsakomi argumentai, jog skolininkams nėra kliūčių pašalinti savavališkos statybos pasekmes, nugriaunat statinius, neatitinka išdėstyto teisinio reglamentavimo, pagal kurį pirmenybė teikiama tokių pasekmių pašalinimui, sudarant sąlygas statinius įteisinti. Svarbi aplinkybė šioje byloje yra ta, kad skolininkai 2018-04-11 prašymu antstolei A. S. siekia aiškumo dėl teismo sprendimo įvykdymo termino, jį nustatyti. Teismo sprendimas yra vykdomas ir bus įvykdytas, tik tam reikia atitinkamo laiko.
9. Apeliantė A. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti jos dalį, kuria iš dalies tenkintas antstolės A. S. pareiškimas skirti skolininkams A. S., V. K. ir O. Z. baudą, paskiriant po 400 Eur dydžio baudą, ir antstolės A. S. pareiškimą atmesti. Atskirąjį skundą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais kaip ir apeliantai V. K. su O. Z..
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliantų atskirąjį skundą antstolė A. S. prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį nepakeistą. Atskirajame skunde nurodo, kad vykdomojoje byloje, patikrinus privalomojo nurodymo vykdymą vietoje – apie tai surašytas apžiūros vietoje aktas, - konstatuotas sprendimo nevykdymas bei surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktai. Teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai taikė procesinės teisės normas, nurodydamas, kad anksčiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimas turėjo būti skolininkų įvykdytas iki 2017 m. rugsėjo 10 d., o skolininkai jo nėra įvykdę iki šios bylos išnagrinėjimo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis); nustačius sprendimo neįvykdymo faktą, įstatymo nustatytos sankcijos už teismo sprendimo nevykdymą turi būti taikomos skolininkų atžvilgiu.
11. Atsiliepimu į apeliantų atskiruosius skundus Inspekcija prašo atskiruosius skundu atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskiruosius skundus nurodo tokius argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. teismo sprendimu ieškovams (skolininkams) buvo nustatytas 6 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos terminas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, kuri susijusi su garažų paskirties pastatu. Apeliantams per nustatytą terminą neparengus projektinės dokumentacijos ir negavus statybą leidžiančio dokumento, teismas juos įpareigojo nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Vilniaus apygardos teismas 2016-03-10 nutartimi teismo sprendimą paliko nepakeistu. Taigi ieškovai teismo sprendimą visiškai įvykdyti turėjo iki 2016-09-10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27289-933/2014 tenkino ieškovų prašymą ir teismo sprendimo vykdymą atidėjo iki 2017-09-10. Todėl teismo sprendimo vykdymo terminas pasibaigė 2017-09-10. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad iki šio termino skolininkai turėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą arba savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl joks terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius neturi būti papildomai nustatomas.
11.2. Skolininkams buvo suteikta galimybė per 6 mėnesius ne iš karto griauti savavališkai pastatytą statinį, o siekti įteisinti. Tai, kokiu būdu bus vykdomas teismo sprendimas yra skolininkų pasirinkimas, tačiau pareigą pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. pilnai įvykdyti teismo sprendimą, turi išimtinai per teismo nustatytą 6 mėnesių terminą. Šiuo atveju teismo sprendimo interpretacija, kad jame nėra nurodytas statinio nugriovimo terminas ir jo nustatymo klausimas turėtų būti išspręstas pagal CPK 284 straipsnio taisykles, yra visiškai nepagrįsta, vertintina kaip siekis išvengti atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Todėl, priešingai nei teigia skolininkai, CPK 771 straipsnio taikymui neturi jokios įtakos jų nurodomi sąvokų „nevykdymas“, „neįvykdymas“ interpretavimai. Kitos teismo sprendimo vykdymo / nevykdymo aplinkybės, kaip kad skolininkų atliekami veiksmai per teismo sprendimu nustatytą terminą, šių veiksmų intensyvumas, skolininkų aktyvūs veiksmai, gali būti tik kriterijai teismui nustatant skirtinos baudos dydį, tačiau ne pagrindas apskritai skolininkus atleisti nuo atsakomybės už teismo sprendimo neįvykdymą.
11.3. Skolininkams neįvykdžius teismo sprendimo nustatytais terminais (juolab, kad buvo suteiktas ir papildomas terminas), jiems sąmoningai pasirenkant nustatytu terminu ir numatyta seka teismo sprendimo neįvykdyti, turi būti prisiimamos ir dėl teismo sprendimo nevykdymo kylančios neigiamos pasekmės. Taigi konstatuoti, jog baudų skyrimas negalimas nėra jokio pagrindo. Visa tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra visos būtinos sąlygos antstolės prašymui tenkinti: skolininkai teismo sprendimo neįvykdė, už nevykdymą skolininkams kyla atsakomybė, o antstolė atliko visus būtinus veiksmus, kad jo prašymas būtų išnagrinėtas CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirieji skundai netenkinami.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
13. Apeliantai su atskiraisiais skundais pateikė naujus įrodymus – infostatyba interneto svetainės duomenis dėl pritarimo statybos projektui 2018-08-27. Taip pat 2018-10-09 pateikė prašymą su papildomais įrodymais, patvirtinančiais, kad infostatyba duomenų bazėje 2018-08-31 yra užregistruotas leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimą.
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina jokių naujų svarbių aplinkybių. Pateiktas rašytinis įrodymas patvirtina tik jau šioje byloje nustatytas aplinkybes, kad apeliantai siekia įteisinti savavališkai pastatytus statinius, kas nėra tapatu teismo sprendimo, dėl kurio vykdymo išduotas vykdomasis raštas, įvykdymui sprendime nurodytu terminu. Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantų pateiktus naujus įrodymus kaip neaktualius šiai bylai.
15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkinant antstolės prašymą iš dalies, apeliantams paskirtos piniginės baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą.
16. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios CPK 771 straipsnio redakcijos 6 dalyje numatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. (...) Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Kadangi nagrinėjamu atveju tiek antstolės 2018 m. birželio 7 d. sprendimo neįvykdymo aktai apeliantams, tiek pareiškimas teismui surašytas ir pateiktas galiojant naujai CPK 771 straipsnio redakcijai, todėl pagal CPK 3 straipsnio 8 dalies nuostatas, nepaisant to, kad vykdytinas teismo sprendimas priimtas iki 2017 m. sausio 1 d., sprendžiant baudos skyrimo klausimą, taikytinos naujos įstatymo nuostatos.
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio 5 dalyje (6 dalyje pagal 2017 m. sausio 1 d. CPK redakciją) nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (CPK 18 straipsnis), kurio įgyvendinimo kontrolė yra pavesta teismui (CPK 771 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).
18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalies (6 dalies pagal 2017 m. sausio 1 d. CPK redakciją) dispoziciją įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
19. Apeliantai nurodo, kad baudos skyrimui nebuvo jokio pagrindo, kadangi sprendimas yra vykdomas. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-10-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-27289-933/2014 teismo sprendimo vykdymas buvo atidėtas iki 2017-09-10. Teismo sprendimas iki teismo atidėtos vykdymo datos nebuvo įvykdytas. Pažymėtina, jog iki 2017-09-10 turėjo būti parengta projektinė dokumentacija, kuri susijusi su garažų paskirties pastatu, išorės matmenys (statinio dalies apibūdinimas) – plane 22,0 m x 6,55 m, aukštis nuo 2,5 m (šiaurinė pusė) iki 4,5 m (pietinė pusė) adresu (duomenys neskelbtini), ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gautas statybą leidžiantis dokumentas, išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat nėra likviduoti savavališkos statybos, dėl kurios 2014-05-06 surašyti savavališkos statybos aktai, padariniai. Tai reiškia, kad ginčijama nutartis yra pagrįsta ir priimta nepažeidžiant procesinių teisės normų antstolio reikalavimų neįvykdymo ir savavališkų statybų padarinių šalinimo klausimu.
20. Aplinkybė, kad apeliantai nėra pasyvūs ir aktyviai siekia atlikti visus veiksmus, kad įsiteisinti savavališką statybą, negali būti pagrindas neskirti jiems baudos, nes tokiu būdu būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumas, o teismo sprendimo vykdymas būtų pateisinamas neribotą laiką nesilaikant teismo sprendime nustatytų sprendimo įvykdymo terminų. Kaip teisingai atsiliepime į atskiruosius skundus nurodo Inspekcija, skolininkų atliekami veiksmai, veiksmų intensyvumas gali būti tik kriterijai teismui nustatant skirtinos baudos dydį, tačiau ne pagrindas apskritai skolininkus atleisti nuo atsakomybės už teismo sprendimo neįvykdymą. Pažymėtina, jog įstatymas numato, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai. Šiuo nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad skolininkai aktyviai ėmėsi veiksmų pradėti vykdyti teismo sprendimą t. y. gauti statybą leidžiančius dokumentus, sumokėjo įmokas tam, kad būtų leista pašalinti savavališkos statybos padarinius, sprendimo neįvykdymo terminą paskyrė apeliantams vienkartinio dydžio baudas, t. y. po 400 EUR už teismo sprendimo neįvykdymo laikotarpį nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugpjūčio 23 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei metai kaip sprendimas nebuvo įvykdytas, o paskirtos baudos yra gerokai mažesnės nei įstatyme įtvirtintas maksimalus baudos dydis (300 EUR už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną), spręstina, jog apeliantams paskirtos baudos yra adekvačios ir atitinka protingumo, teisingumo ir proporcingumo principus, sprendimo vykdymo tvarkos pažeidimo pobūdį bei faktines bylos aplinkybes.
21. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo, nepažeidė proceso teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirieji skundai atmestini, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.