- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- 1A-12-557/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52994-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- S. L., J. L., E. S.
- Kategorijos
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-557/2019
Teisėja K. Baškienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52994-2018-3
2019 m. sausio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-11-05 nuosprendžio, kuriuo S. L. nuteistas:
pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;
pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams;
pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje, prie griežtesnės subendrintos bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas S. L. suėmimo laikas nuo 2018-10-10 iki bausmės vykdymo pradžios.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti J. L. bei E. S., tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. L. nuteistas už tai, kad jis, J. L. ir E. S., veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą ir neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę:
1.1. 2017-10-12, apie 01.00 val., ties garažais, esančiais tarp (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios (duomenys neskelbtini), ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), E. S. smogė alkūne A. L. į nugarą ir jį pargriovė. E. S., J. L. ir S. L. gulinčiam ant žemės A. L. sudavė nenustatytą skaičių smūgių į vairias kūno vietas, taip sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą. Po to J. L. apieškojo A. L. rūbų kišenes ir iš kelnių kišenės pagrobė 250 eurų vertės mobilųjį telefoną „Huawei P9“ ir telefono dėklą, kuriame buvo AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė „Debite Maste Care“ Nr. (duomenys neskelbtini). Tęsdami nusikalstamą veiką, pareikalavo nukentėjusiojo A. L. pasakyti kortelės PIN kodą. Tokiu būdu J. L., S. L. ir E. S., veikdami bendrininkų grupe, pavartodami fizinį smurtą, pagrobė 250 eurų vertės A. L. turtą ir neteisėtai įgijo A. L. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Debite Maste Care“.
2. Be to, S. L., J. L. ir E. S., veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone:
2.1 2017-10-12, apie 01.18 val., AB DNB bankomate, esančiame Taikos pr. 5, Klaipėdoje, S. L. ir E. S. stovint greta, J. L. inicijavo finansinę operaciją svetima A. L. vardu išduota elektronine mokėjimo priemone – AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele „Debite Maste Care“ Nr. (duomenys neskelbtini), surinkdamas PIN kodą dėl 10 eurų išgryninimo, tačiau buvo neaptarnautas, surinkus neteisingą PIN kodą.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. L. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis ilgą laiką nepadarė nusižengimų, dirbo, gyveno kartu su sugyventine, savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino ir labai gailisi, nesislapstė.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis S. L. neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.
Žemesnės instancijos teismas
6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013).
7. BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų; BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai baudžiami bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Apylinkės teismas už šių nusikaltimų padarymą S. L. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad paskirdamas S. L. už padarytus tyčinius nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, mažesnes nei šių straipsnių sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes, teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti 3 apysunkiai tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 4 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą S. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimus padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas praeityje 6 kartus teistas už nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą, iš jų 4 kartus už plėšimą ir neteisėtą disponavimą svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, neišnykus teistumui, nepraėjus 4 mėnesiams nuo paleidimo iš pataisos namų atlikus laisvės atėmimo bausmę; baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, turi galiojančių nuobaudų; Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-141-659/2018, kurioje S. L. kaltinamas apysunkio smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymu; laikotarpiu nuo 2018-02-28 iki 2018-03-20 S. L. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018-01-30 iki 2018-02-26 – UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nusikalstamų veikų padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu nedirbo, kaip pats nurodė teismo posėdžio metu, gyveno pas draugę iš jos pajamų. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį S. L. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytus tyčinius nusikaltimus turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijos vidurkis.
8. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam S. L. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų S. L. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam.
9. Pažymėtina, kad nuteistojo S. L. padarytos veikos (trys apysunkiai nusikaltimai) yra tyčinės ir savanaudiškos. Inkriminuotus nusikaltimus jis padarė būdamas ne kartą teistas, iš jų ir analogiško pobūdžio, tik skirtingos apimties nusikaltimus (plėšimą ir neteisėtą disponavimą svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis), šiuo metu teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-141-659/2018, kurioje jis kaltinamas padaręs plėšimą (BK 180 straipsnio 1 dalis), be to, praeityje jis ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nors S. L. dirbo, tačiau ne nuolatos (nuo 2018-02-28 iki 2018-03-20 – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018-01-30 iki 2018-02-26 – UAB „(duomenys neskelbtini)“), nusikalstamų veikų padarymo metu ir nuosprendžio priėmimo metu jis nedirbo. S. L. tyčinius savanaudiškus nusikaltimus, už kuriuos nuteistas šioje byloje, padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, taigi yra recidyvistas. BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas ir asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. Todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad S. L. nusikalto, būdamas anksčiau ne kartą teistas, esant neišnykusiam teistumui. Nuteistojo S. L. nusikalstamas elgesys rodo jo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, stoti į doros kelią, pragyvenimui užsidirbti legaliu būdu. Jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, nes jis ne kartą buvo teistas taip pat už turtinio pobūdžio nusikaltimus, šie ir kitos rūšies nusikaltimai buvo jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio pasekmė. Anksčiau jam skirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – jo nepataisė, nes, kaip matyti, S. L. po to, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-01 nutartimi panaikino lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiuntė jį atlikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-08 nuosprendžiu taip pat už plėšimą (BK 180 straipsnio 1 dalis) paskirtą ir neatliktą laisvės atėmimo bausmę, vėl, praėjus vos trims mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos (laisvės atėmimo bausmę atliko 2017-06-29), padarė naujus tyčinius nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas šioje byloje. Šie duomenys rodo, kad apelianto S. L. padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Taigi akivaizdu, kad S. L. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir švelnesnių bausmių skyrimas nuteistajam neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų.
10. Nors nuteistasis S. L. apeliaciniame skunde akcentuoja aplinkybę, kad savo kaltę visiškai pripažino ir labai gailisi, ir ši aplinkybė, jo nuomone, turėtų lemti švelnesnės bausmės skyrimą, tačiau į šią aplinkybę apylinkės teismas jau atsižvelgė, ji sąlygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimą ir už padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijos vidurkis, skyrimą.
11. Apelianto S. L. skundo teiginiai, jog jis dirbo, gyveno pas sugyventinę, atsižvelgiant į tai, kad jis dirbo labai trumpais periodais (nuo 2018-02-28 iki 2018-03-20 – UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2018-01-30 iki 2018-02-26 – UAB „(duomenys neskelbtini)“), o nusikaltimų padarymo metu niekur nedirbo (Darbo biržos duomenimis, 2017-09-22 darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (t. 1, b. l. 115) ir, kaip pats nurodė bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, pragyveno iš draugės, pas kurią ir gyveno, pajamų, niekaip nešvelnina jo teisinės padėties ir nesudaro pagrindo bausmės švelninimui.
12. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, tačiau nusikalto būdamas praeityje ne kartą teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, taigi būdamas recidyvistas, o tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nustatyta ir kita jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalto veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), S. L. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų paskyrė mažesnes nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes. Be to, S. L. paskirta subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo, kuri, pažymėtina, yra mažesnė už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų sankcijos vidurkį (visų S. L. inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, sankcijose vidurkis yra 3 metai ir pusantro mėnesio laisvės atėmimo), taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta 2 metai laisvės atėmimo. Be to, teismas pasirinko ir patį palankiausią nuteistajam paskirtų bausmių bendrinimo būdą. Teisėjų kolegijos vertinimu, dar labiau švelninti nebe pirmą kartą teisiamam S. L. paskirtą bausmę nėra pagrindo, kitu atveju nebūtų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Iš esmės analogiškos bausmės paskirtos ir nuteistojo S. L. bendrininkams, kurie nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.
13. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam S. L. bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę. Keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo S. L. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo S. L. apeliacinį skundą atmesti.