Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu nuteistajai D. T., gimusiai (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. T. 2021 m. lapkričio 12 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje, paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laiką nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

2022 m. liepos 8 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose buvo gautas Lietuvos Probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimas, kuriuo prašoma D. T. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą. Nurodė, kad nuteistoji nevykdo teismo paskirto įpareigojimo nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Nuteistoji D. T. teismo posėdyje pripažino, kad pasirašytinai yra supažindinta su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei atsakomybe už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą. Nevykdo teismo paskirto įpareigojimo nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Įsipareigoja gydytis nuo alkoholizmo ir labai gailisi dėl padarytų pažeidimų.

Teismo posėdyje Probacijos tarnybos atstovė teikimą palaikė jame nurodytais motyvais ir argumentais..

Prokurorė prašė teikimą tenkinti.

Teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Tačiau pabrėžtina, kad, nustatant ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, negalima apsiriboti formaliu įstatymo taikymu. Šiuo atveju, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai ir piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Be to pažymėtina, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos BK 48 straipsnis (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2263), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹-48 straipsniai (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2264), kuriuose nustatytas laisvės apribojimo bausmės skyrimas, jos vykdymas ir atlikimo sąlygos, taip pat naujos redakcijos Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-2266). Šių teisės aktų nuostatų pakeitimais įstatymų leidėjas siekė, jog visų pirma turėtų būti svarstomas klausimas dėl nuteistajam, vengiančiam atlikti laisvės apribojimo bausmę, paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių arba auklėjamojo poveikio priemonių keitimo, skiriami papildomi draudimai ir įpareigojimai, intensyvi priežiūra. Tuo tarpu tik kaip galutinė priemonė turėtų būti svarstomas klausimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu. Įstatymų leidėjo nuomone, asmens neizoliuojant nuo visuomenės, būtų efektyviau plėtojamas su laisvės atėmimu nesusijusių baudžiamosios atsakomybės formų (bausmių, probacijos, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonių) taikymas asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas, optimizuojamas baudžiamosios atsakomybės formų vykdymas ir siekiama veiksmingos nuteistojo socialinės reabilitacijos, o taip pat mažinamas nuteistųjų nusikalstamų veikų recidyvas (Aiškinamasis raštas dėl Baudžiamojo kodekso <...> 48, <...> straipsnių pakeitimo įstatymo, Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo, <...> Probacijos įstatymo Nr. XI-1860 pakeitimo įstatymo, <...> projektų).

Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad ji 2022 m. sausio 6 d. buvo pasirašytinai supažindinta su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis bei atsakomybe už teismo paskirtų įpareigojimų nevykdymą. Probacijos tarnyba teikimu kreipėsi į teismą, kadangi nuteistoji nevykdo teismo paskirto įpareigojimo nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. 2022 m. liepos 4 d. iš Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK gauta informacija, kad 2022 m. liepos 3 d. D. T. nustatytas 1,82 promilių girtumas.

2022 m. liepos 4 d. nuteistoji į Probacijos tarnybą atvyko neblaivi. Patikrinus alkotesteriu jai nustatytas 0,98 promilių girtumas. Surašytas nuteistojo neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo aktas (Nr. 7VD-639). 2022 m. liepos 12 d. D. T. nustatytas 1,87 promilių girtumas.

Teismas mano, kad pažeidimai nėra sistemingi. Nėra tokių duomenų, kad D. T. piktybiškai nevykdė teismo įpareigojimo nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismui pateikta psichologės pažyma nustatoma, kad D. T. lanko psichologo konsultacijas, jai teikiama ilgalaikė psichologinė pagalba, ji yra motyvuota ir pati išreiškė poreikį tokioms paslaugos gauti.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra pagrindo daryti išvadai, jog nuteistoji nepateisino teismo jai parodyto pasitikėjimo, piktnaudžiavo savo teisėmis. Esminis probacijos tikslas yra padėti asmeniui savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis, t. y. naujų nusikalstamų veikų prevencija. Taigi, D. T. pakartotinai nenusikaltus, negalima daryti išvados, kad nuteistosios asmenybė yra tiek pavojinga visuomenei, kad jai turėtų būti laisvės apribojimo bausmė pakeista į griežtesnę bausmę – areštą (Kauno apygardos teismo 2016 gegužės 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1S-598-813/2016, 2016 liepos 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1S-851-634/2016), todėl, teikimas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus teikimo dėl D. T. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.