Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei V. G. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

2. Ieškinyje nurodoma, kad pradinė kreditorė UAB „Ferratum“ ir atsakovė 2016 m. balandžio 8 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 800,00 Eur vartojimo kreditą, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka. Galutinis vartojimo kredito ir bendros kredito kainos grąžinimo terminas buvo 2018 m. kovo 29 d., tačiau atsakovė savo įsipareigojimų sutartyje nustatytais terminais neįvykdė. Pradinė kreditorė UAB „Ferratum“ ir UAB „Ferratum Finance“ 2016 m. liepos 22 d. sudarė sutartį dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria UAB „Ferratum Finance“ perėmė visą pradinės kreditorės paskolų sutarčių portfelį. 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit day“ sudarė subrogacijos sutartį, kurios pagrindu buvo perleistos reikalavimo teisės į UAB „Ferratum Finance“ skolingus asmenis. 2019 m. gegužės 10 d. UAB „Credit day“ su ieškove sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Credit day“ perleido ieškovei reikalavimo teises į skolingus asmenis, įskaitant atsakovės skolą. Atsakovei 2019 m. birželio 18 d. elektroniniu paštu ieškovė išsiuntė pranešimą dėl reikalavimo įvykdyti prievolę, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę bandydama taikiai susitarti dėl skolos padengimo, tačiau atsakovė piktybiškai neatsiskaito.

3. A. V. G.pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo, ieškinys ir jo priedų nuorašai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso proceso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka, pranešimą įteikiant kartu su atsakovu gyvenančiam pilnamečiui šeimos nariui – sutuoktiniui (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 12 – 13). Atsakovė per nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

4. CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie nurodyto procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

5. Sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

6. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios sąlygos, vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios sąlygos, 2016 m. balandžio 8 d,. mokėjimo pavedimai (CBP-3661 priedai), patvirtina, kad ieškovė atsakovei suteikė 800,00 Eur vartojimo kreditą, pervedant jį atsakovei. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą iki 2018 m. kovo 29 d., mokant mėnesines 56,83 Eur įmokas, sumokėti 564,00 Eur bendrą kredito kainą ir vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. Atsakovė sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdė ir laiku mėnesinių įmokų nemokėjo.

7. Pagal Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Pradinė kreditorė UAB „Ferratum“ ir UAB „Ferratum Finance“ 2016 m. liepos 22 d. sudarė sutartį dėl paskolos sutarčių perkėlimo, kuria UAB „Ferratum Finance“ perėmė visą pradinės kreditorės paskolų sutarčių portfelį. 2019 m. gegužės 9 d. UAB „Ferratum Finance“ ir UAB „Credit day“ sudarė subrogacijos sutartį, kurios pagrindu buvo perleistos reikalavimo teisės į UAB „Ferratum Finance“ skolingus asmenis. 2019 m. gegužės 10 d. UAB „Credit day“ su ieškove sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Credit day“ perleido reikalavimo teises ieškovei į skolingus asmenis, įskaitant atsakovės skolą. Atsakovė 2019 m. birželio 18 d. elektroniniu paštu išsiųstu raštu informuota apie reikalavimo teisių perleidimą (CBP-3661 priedai). Pradinei kreditorei savo reikalavimo teisę į atsakovės skolą perleidus ieškovei, atsakovė turi pareigas pagal sutartį įvykdyti ieškovei, aplinkybių, kad reikalavimas negalėjo būti perleistas ar pažeistų atsakovės interesus, nenustatyta (CK 6.101 – 6.102 straipsniai).

8. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Atsakovė sutarties specialiųjų sutarties sąlygose sutiko mokėti 74,90 procentų palūkanas, 564,00 Eur bendrą kredito kainą. Atsakovė, žinodama apie savo pareigą vykdyti prievolę, šios pareigos nevykdė. Atlikus formalų ieškovės byloje pateiktų įrodymų vertinimą, daroma išvada, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui bei atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, taip pat nepateikus jokių įrodymų, paneigiančių ieškinyje ir jo prieduose nurodytas aplinkybes, ieškovės pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo laikomas pagrįstu, todėl tenkinamas (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteisiama 698,39 Eur negražinto kredito ir 376,78 Eur bendros kredito kainos (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis).

9. Ieškovė ieškiniu prašo priteisi 859,78 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, paskaičiuotas nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2019 m. lapkričio 20 d. Atsakovė sutarties, sudarytos su ieškove, bendrųjų sąlygų 10.1 punktu susitarė, kad kredito gavėjas už laiku negrąžintą kreditą ar jo dalį moka Kredito davėjui specialiosiose sąlygose ir tinklapyje nurodytas palūkanas už kreditą iki faktinio kredito grąžinimo. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad metinė palūkanų norma yra 74,90 procentų, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 106,87 procentų, ir atitinka Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme nustatytų bendrai vartojimo kredito kainai taikomus reikalavimus. Pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę. Kompensuojamosios palūkanos šiuo atveju laikytinos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, patirtais dėl laiku negrąžintos skolos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taigi, tuo atveju, jei šalys sutartimi susitarė dėl atitinkamo dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo iki visiško paskolos grąžinimo, ši sutarties nuostata ir iš jos kylanti sutartyje nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo prievolė išlieka ir sutartį nutraukus (šios nutarties 42 punktas). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta vartojimo kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, o visos kitos išlaidos, kurios įskaičiuojamos į bendrą vartojimo kredito kainą, išskyrus palūkanas, tenkančios vienai vartojimo kredito dienai, yra didesnės kaip 0,04 procento bendros vartojimo kredito sumos; bendra vartojimo kredito kaina didesnė už bendrą vartojimo kredito sumą (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tokiais atvejais, kai kredito palūkanų norma yra didesnė kaip 75 procentai, pripažįstama, jog kaina neatitinka Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio reikalavimų, tačiau kita sutarties šalis (kredito įstaiga), gali šią prezumpciją nuginčyti (įrodyti, kad kaina atitinka minėtus įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad pati atsakovė neprašė mažinti palūkanų dydžio, atsakovė, pasirašydama sutartį su ieškove, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino, susitarė dėl palūkanų dydžio, todėl ši ieškinio dalis tenkinama.

10. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovė pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

11. Tenkinus ieškinį, iš atsakovės priteisiamas ieškovės sumokėtas 44,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur išlaidos už procesinių dokumentų parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

12. Valstybės patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5,00 Eur, todėl teismas šios sumos iš šalių nepriteisia (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, buveinės adresas Žalgirio g. 90, Vilnius, 698,39 (šešių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų ir trisdešimt devynių centų) negražintą kreditą, 376,78 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir septyniasdešimt aštuonių centų) bendrą kredito kainą, 859,88 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt devynių eurų ir aštuoniasdešimt aštuonių centų) kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 935,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 44,00 Eur (keturiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį ir 121,00 Eur (vieno šimto dvidešimt vieno euro) išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine tvarka, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalis ir 3 dalis reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.