- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- e2-203-1027/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02027-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Šimonėlytė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- J. N.
- Advokatai
- Stasys Lileikis, Inesa Arbočienė
atsakovės J. N., trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, D. B. atstovui advokatui Stasiui Lileikiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei J. N. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. B. (atsakovės pusėje).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas V. Š. pateikė ieškinį atsakovei J. N., kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 5000 Eur avansą, netesybas - 7000 Eur baudą, 1009,32 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. šalys sudarė sutartį, kuria atsakovė, veikdama ir sesers D. B. vardu, įsipareigojo perleisti ieškovui nuosavybės teises į žemės sklypus po to, kai bus atkurtos nuosavybės teisės į miškus pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos išvadas dėl miškų ūkio paskirties žemių sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, priklaususių E. J.. Nei atsakovė, nei ieškovui ją pristatęs pažįstamas O. K. ieškovo neinformavo apie jokias teisinio pobūdžio kliūtis realiai įvykdyti sutartį. Pardavėjos pareiškė, kad jos yra vienintelės parduodamo turto paveldėtojos, jokių trečiųjų asmenų, pretenduojančių ar galinčių pretenduoti į turtą, nėra. Šalys aptarė, jog iki 2021 m. sausio 1 d. pardavėjoms neįvykdžius sutartyje numatytų sąlygų, ko pasėkoje atsirastų trečiųjų asmenų, pretenduojančių į sutartyje aptartą parduodamą turtą, ar atsirastų kitų kliūčių, dėl kurių negalima vykdyti sutarties, pardavėjos privalo per 3 darbo dienas grąžinti sumokėtą avansą bei sumokėti 7000 Eur baudą. Sutarties 2 ir 3 punktai numatė, jog pardavėjos turi išrašyti įgaliojimą bei testamentą ieškovo vardu, kad jis galėtų atlikti tolimesnius sklypo ar sklypų įteisinimo veiksmus, tačiau atsakovė nuo sutarties sudarymo jokių realių veiksmų, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti, neatliko, sutartu laiku nesudarė su ieškovu sutarties dėl nekilnojamojo turto pardavimo, avanso, baudos nesumokėjo. Atsakovės ieškovui nurodyta aplinkybė, jog dėl sutarties dalyko vyksta teisminiai ginčai ir tai atleidžia ją nuo atsakomybės dėl įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo, nepagrįsta, nes tokia sąlyga nebuvo įrašyta sutartyje ir neatitinka force majeure apibrėžimo. Pagal šalių susitarimą, gavusi avansinį mokėjimą atsakovė savo įsipareigojimo neįvykdė visiškai. Šalys labai aiškiai aptarė situaciją, jei galutinis sutarties tikslas nėra pasiekiamas, t. y. sutarties 8 punkte nustatyta, kad pardavėja privalo grąžinti gautą sumą ir sumokėti baudą. Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. pagrindinė sutartis nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnį. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovui priteistinas 5000 Eur ieškovo sumokėtas avansas, 7000 Eur netesybų, 1009,32 Eur palūkanų (12 000 Eur skola x 0,05 proc./1,64 Eur už 1 praleistą atsiskaityti dieną x 614 dienų), procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė J. N. pateikė atsiliepimą, nurodo, kad sutinka nedelsiant, gavusi iš ieškovo sąskaitos rekvizitus, grąžinti ieškovui 5000 Eur avansą. Su likusia ieškinio dalimi nesutinka, nes pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl to, kad atsakovė vengė ją sudaryti, o dėl priežasčių, nepriklaususių nuo atsakovės valios – valstybės įgaliota institucija Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi atsakovei nepalankiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu, atsisakė atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Sudarydamas preliminariąją sutartį ieškovas aplinkybes, susijusias su nuosavybės teisių atkūrimu, žinojo, taip pat žinojo apie buvusią preliminarią sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai nustatyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu. Ieškovas turėjo galimybę įvertinti riziką, susijusią su tikimybe, kad būsima pagrindinė sutartis objektyviai gali būti nesudaryta.
3. Trečiojo asmens D. B. atsiliepimas į ieškinį negautas.
Šalies argumentai
4. Ieškovas pateikė dubliką, ieškinio reikalavimus palaikė. Nurodė, kad atsakovė pripažino ieškinį tik po to, kai šis kreipėsi į teismą, tai patvirtina, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai. Net ir nežinodama ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos numerio, atsakovė turėjo galimybę padengti įsiskolinimą. Ginčo dėl to, jog pagrindinė sutartis nesudaryta, nėra, todėl nesudarius pagrindinės sutarties turi būti taikomos sutartyje aptartos civilinės atsakomybės sąlygos dėl pagrindinės sutarties nesudarymo - pardavėjai privalo grąžinti gautą sumą ir sumokėti baudą. Atsakovė teigia, kad negalėjo įtakoti sutarties neįvykdymo, nes tai priklausė nuo trečiojo asmens – Nacionalinės žemės tarnybos, tačiau sudarant sutartį nenurodė jokių aplinkybių, kad dėl sutarties objekto vyksta ginčai. Atsakovės teiginiai apie tai, kad ieškovas žinojo apie kažkokius jos ir kitų asmenų prieš tai buvusius susitarimus yra neįrodyti, jokių pranešimų apie teismo sprendimus ieškovui nėra teikusi. Reikšmingai pasikeitus aplinkybėms atsakovė, kaip tai numatyta sutarties 10 punkte, galėjo siūlyti keisti sutartį, tačiau to nedarė. Sutarties 8 punkte aptarta, jog atsakovė turi sumokėti baudą ir tuo atveju, kai nėra pasiekiamas galutinis sutarties tikslas dėl tiesiogiai nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių. Akcentuotina ir tai, kad tai ne pirma jos sudaryta preliminari sutartis.
5. Atsakovė pateikė tripliką, palaikė nesutikimo su ieškiniu motyvus. Nurodė, kad pirma, atsakovė nevengė sudaryti pagrindinės sutarties, o jos nesudarė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios – dėl valstybės institucijos ir teismo priimtų sprendimų. Sudarydamas preliminarią sutartį ieškovas žinojo realią situaciją, kad jos sudarymo metu nuosavybės teisės atsakovei nebuvo atkurtos ir prisiėmė visą tuo susijusią riziką. Antra, pagal preliminariosios sutarties 8 punktą pareiga mokėti 7000 Eur baudą buvo siejama su pagrindinės sutarties nesudarymu iki 2021 m. sausio 1 d., taigi reikalavimą dėl netesybų priteisimo ieškovas privalėjo pareikšti ne vėliau kaip 2021 m. birželio 4 d., to jis nepadarė, todėl ieškinio reikalavimas dėl netesybų negali būti tenkinamas, nes ieškovas yra akivaizdžiai praleidęs CK 1.125 straipsnio 5 dalyje nurodytą šešių mėnesių terminą reikalavimams dėl netesybų.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė nurodė, kad ieškovas atsisako reikalavimo priteisti 5000 Eur avansą, nes atsakovė geruoju patenkino šį ieškinio reikalavimą, kitus ieškinio reikalavimus palaikė.
Šalies argumentai
7. Ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovė yra kvalifikuota bylininkė, yra finansų specialistė, turinti aukštąjį išsilavinimą. Ieškovas nežinojo apie vykusius teisminius ginčus, byloje, kai atsakovė ginčijosi su O. K., nedalyvavo. Atsakovė teigė, kad sutartis bus įvykdyta, tai patvirtina į bylą papildomai pateiktas 2023 m. vasario 10 d. prašymas, tai svarbu sprendžiant dėl ieškinio senaties termino, kurio taikyti pagrindo nėra. Kadangi atsakovė pervedė ieškovui 5000 Eur avanso grąžinimui, šio ieškinio reikalavimo nepalaiko, jo atsisako ir prašo šią bylos dalį nutraukti, tačiau skirstant bylinėjimosi išlaidas atsižvelgtina į tai, kad atsakovė šį ieškinio reikalavimą patenkino tik po bylos iškėlimo.
8. Ieškovas nurodė, kad 2019 m. paskambino pažįstamas O. K., pasakė, kad yra išvada pirkti miškams. Su juo nuvažiavo į Vilnių, pasirašė su atsakove pirkimo-pardavimo preliminarią sutartį, padavė 5000 Eur užstato. Jam buvo pasakyta, kad per metus viskas bus sutvarkyta. Vėliau vis žadėdavo, kad bus reikiami dokumentai. Paskutinis kontaktas buvo 2023 m. vasario 12 ar 13 d., jam padavė dokumentą, kad bus išvada. Sutarties tekstas standartinis, ruoštas ieškovo, į sutartį aplinkybės, susijusios su atsakove (asmens duomenys, aplinkybės apie nuosavybės atkūrimą), buvo įrašytos pagal jam į elektroninį paštą atsiųstus duomenis. Ketinimai buvo tokie, kad atsakovei atkūrus nuosavybės teises, jis iš karto sumoka likusią sutartyje aptartą sumą, o jam išrašomas generalinis įgaliojimas bei testamentas jo naudai, tada jis būtų tvarkęs reikalus su miškais bei pagal generalinį įgaliojimą mišką būtų pardavęs savo įmonei. Realūs turtiniai praradimai buvo tokie, kad jis važinėjo, ieškojo vietovių, patyrė išlaidų kurui, iš viso su tuo susiję nuostoliai gal 3000 Eur.
9. Teismo posėdžio metu atsakovės ir trečiojo asmens atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad atsakovė nevengia sudaryti pagrindinės sutarties, jos negalėjo sudaryti dėl priežasčių, kurios nepriklausė nuo atsakovės valios – dėl vykusių teisminių procesų. Ieškovas, būdamas verslininku, privalėjo pasidomėti, kokie tie teisminiai procesai ir atitinkamai spręsti. Iš sutarties turinio akivaizdu, kad buvo sutarta dėl išvadų pirkimo, o tai yra niekiniai įsipareigojimai ir negali sukelti pasekmių. Ieškinys negali būti tenkinamas ir dėl ieškinio senaties termino. Atsakovė niekada nevengė grąžinti avanso, tačiau nežinojo, kaip tai padaryti. Sutartis iš principo yra ydinga, niekinė, nes buvo tartasi dėl dalykų, kurių negalėjo būti preliminarioje sutartyje, todėl atsakovė neturi teisėtos pareigos mokėti palūkanas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas V. Š. ir atsakovė J. N., atstovaudama ir D. B., 2019 m. rugsėjo 10 d. pasirašė sutartį, kurios 1 punkte numatyta, kad pardavėjos – J. N. ir D. B. – atkūrus nuosavybės teises į miško sklypus pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) išvadas, pagal teismo sprendimą, administracinės bylos Nr. A-679-261/2017 ir teismo sprendimą Nr. eI-1533-1063/2018, Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą, išduotą 2000 m. spalio 9 d. Nr. 01-876, parduoda neįkeistus, be įsipareigojimų tretiesiems asmenims, būsimus grąžintus miško ūkio paskirties žemės sklypus už 41 000 Eur. Pardavėjos įsipareigojo pirkimo-pardavimo sutartį sudaryti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo aptartų žemės sklypų nuosavybės įregistravimo VĮ Registrų centras ir išrašyti pirkėjui V. Š. įgaliojimą, suteikiantį teisę sudaryti pardavėjų vardu sutartį notarų biure ir atstatant nuosavybės teises tam reikalingose įstaigose, savarankiškai parenkant būsimų sklypų vietą (Sutarties 2 punktas). Pardavėjos įsipareigojo išrašyti generalinį įgaliojimą ir testamentą V. Š. iki 2021 m. sausio 1 d. (sutarties 3 punktas). Pirkėjas įsipareigojo savo lėšomis atlikti nuosavybės teisių atkūrimą ir įregistravimą VĮ Registrų centras (sutarties 4 punktas), pasirašius sutartį avansu sumokėti pardavėjai 5000 Eur (sutarties 5 punktas). Likusius 36 000 Eur pirkėjas įsipareigojo sumokėti kada išvados bus įregistruotos sutartyje nurodytose kadastro vietovėse (Švenčionių r., (duomenys neskelbtini) kv., (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastrinėse vietovėse) ir kada pardavėjos pateiks pirkėjui įgaliojimą atstatyti nuosavybės teises ir pirkėjų vardu sudaryti sandorį bei testamentą, mirties atveju paliekantį pirkėjui būsimus grąžintus žemės sklypus (sutarties 6 punktas). Sutarties 7 punkte įrašyta, kad pardavėjos pareiškia, kad yra vienintelės paveldėtojos, trečiųjų asmenų, pareiškiančių nuosavybės teises į minėtus sklypus, nėra ir ateityje nebus. Šalys susitarė, kad, pardavėjoms iki 2021 sausio 1 d. neįvykdžius sutartyje numatytų sąlygų, pardavėjos per 3 darbo dienas grąžina 5000 Eur avansą ir sumoka pirkėjui 7000 Eur baudą, už kiekvieną uždelstą dieną mokant 0,8 proc. netesybų nuo negrąžintos tai dienai sumos (sutarties 8 punktas).
11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuosavybės teisės į sutartyje nurodytus žemės sklypus atsakovei ir trečiajam asmeniui nebuvo atkurtos, atsakovė 2019 m. rugsėjo 10 d. sutartyje numatytų veiksmų neatliko – įgaliojimo ieškovui neišrašė, žemės sklypų nepardavė.
12. Iš į bylą pateiktų teismo sprendimų nuosavybės teisių atkūrimo procese matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismas 2018 m. liepos 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1533-1063/2018 patenkino atsakovės J. N. skundą, kuriuo atsakovė prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus atsisakyti parengti išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, panaikino Nacionalinės žemės tarnybos sprendimus ir įpareigojo tarnybą remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 01-867 parengti išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn lygiaverčių sklypų gavimui pagal J. N. teikiamus prašymus ir atkurti nuosavybės teises į likusią J. V. valdytos žemės dalį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. administracinėje byloje Nr. eA-3139-415/2018 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 20 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmetė, 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eP-60-492/2019 atnaujino procesą, o 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-5365-442/2019 pakartotinai pareiškėjos skundą atmetė.
13. Ieškovas 2023 m. rugsėjo 7 d. pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, prašydamas išieškoti iš atsakovės 12 000 Eur, 5 proc. metinių, t. y. 1009,32 Eur, palūkanų už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2023-09-06 bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.
14. Atsakovei pateikus prieštaravimus dėl teismo išduoto 2023 m. rugsėjo 11 d. įsakymo, ieškovas pateikė teismui ieškinį.
15. 2023 m. gruodžio 14 d. nutartimi byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka.
16. 2023 m. gruodžio 20 d. atsakovė pervedė ieškovui 5000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „paskolos grąžinimas“.
17. 2024 m. sausio 8 d. ir 2024 m. sausio 29 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas nepalaiko ieškinio reikalavimo dėl 5000 Eur avanso priteisimo, jo atsisako ir šią bylos dalį prašo nutraukti, patvirtino, kad reikalavimo atsisakymo pasekmės žinomos, šio reikalavimo atsisakymą patvirtino ir 2024 m. sausio 29 d. (DOK-3321) prašyme. Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės pareigos sumokėti ieškovui 2019 d. rugsėjo 10 d. sutartyje numatytą 7000 Eur baudą bei palūkanas.
Dėl ieškinio dalies atsisakymo
18. Atsakovė nurodė, ieškovas patvirtino, kad atsakovė 2023 m. gruodžio 20 d. pervedė ieškovui 5000 Eur, taip sugrąžindama ieškovo jai pagal 2019 m. rugsėjo 10 d. sutartį avansu sumokėtą 5000 Eur sumą. Sumokėjimo faktą patvirtina į bylą pateiktas 2023 m. gruodžio 20 d. mokėjimo pavedimas. 2024 m. sausio 8 d. ir 2024 m. sausio 29 d. teismo posėdžių metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas nepalaiko ieškinio reikalavimo dėl 5000 Eur avanso priteisimo, jo atsisako ir šią bylos dalį prašo nutraukti, patvirtino, kad reikalavimo atsisakymo pasekmės žinomos, šio reikalavimo atsisakymą patvirtino ir 2024 m. sausio 29 d. prašyme (DOK-3321), todėl ieškovo atsisakymas ieškinio dalies dėl 5000 Eur avanso priteisimo priimtinas ir ši bylos dalis nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 4 punktas).
Dėl 7000 Eur netesybų priteisimo
19. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, tai matyti ir iš į bylą pateiktų administracinių teismų sprendimų, kad E. J., testamentinė J. V. įpėdinė, buvo padavusi prašymą atkurti jai nuosavybės teises į buvusio savininko P. V., J. V. tėvo, iki nacionalizacijos valdytą žemę. Atsakovė J. N. yra E. J. įpėdinė (dukra). Siekdama atkurti nuosavybės teises, atsakovė 2019 m. rugsėjo 10 d. sudarė susitarimą su ieškovu, pagal kurį ieškovas įsipareigojo teikti atsakovei teisinę ir materialinę pagalbą bei veikti už ją nuosavybės teisių atkūrimo procese pagal NŽT remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 01-867 parengtas išvadas dėl žemės perdavimo neatlygintinai lygiaverčių žemės sklypų gavimui, o atsakovė įsipareigojo parduoti žemę, į kurią bus atkurtos nuosavybės teisės, už 41 000 Eur.
20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad faktiškai 2019 m. rugsėjo 10 d. sutartis neįvykdyta, nes NŽT atsisakė parengti išvadas dėl žemės perdavimo neatlygintinai lygiaverčių žemės sklypų gavimui ir atkurti atsakovei nuosavybės teises. Teisminiai ginčai dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra baigti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu konstatavus, kad įpareigojimas remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 01-867 parengti išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčių sklypų gavimui pagal pareiškėjos teikiamus prašymus ir atkurti nuosavybės teises į likusią J. V. valdytos žemės dalį, prieštarautų Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 10 straipsnio 4 dalies nuostatoms bei pažeistų viešąjį interesą, kadangi be teisėto pagrindo pareiškėjai būtų perduota valstybei priklausanti žemė (sprendimo 61 punktas).
21. Ieškovas teigia, kad atsakovė privalėjo ne tik grąžinti gautą avansą, bet ir sumokėti sutartyje numatytas netesybas – baudą, nes nuo sutarties sudarymo jokių realių veiksmų, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti, neatliko, jų neatliko dėl savo kaltės, sudarant sutartį apie jokius teisminius ginčus ieškovui nepranešė, kaip tik sutartyje atsakovė galėjo įvardinti jai žinomus teisminius ginčus ir su jų išsprendimu susieti savo įsipareigojimų vykdymą, tačiau nesąžiningai to nepadarė.
22. Atsakovė teigia, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl to, kad atsakovė vengė tai padaryti, o dėl nuo jos valios nepriklaususių priežasčių – buvo atsisakyta jai atkurti nuosavybės teises, ieškovas apie situaciją, susijusią su nuosavybės teisės atkūrimu, žinojo, be to, reikalaudamas sumokėti netesybas praleido įstatyme numatytą ieškinio senaties terminą.
23. Sutarčių teisėje galioja sutarčių laisvės principas, reiškiantis, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Pagal šį principą šalys turi teisę sudaryti ir sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis).
24. Iš šalių 2019 m. rugsėjo 10 d. sutarties sąlygų galima spręsti, kad sutartis turi kelių rūšių elementų – tiek paslaugų sutarties, reglamentuojamos CK 6.716–6.724 straipsniuose, tiek pavedimo sutarties, reglamentuojamos CK 6.756–6.765 straipsniais, tiek preliminariosios sutarties (sutarties dėl pirkimo–pardavimo sutarties ateityje sudarymo), reglamentuojamos CK 6.165 straipsnyje. Kaip būdinga paslaugų sutartims, ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovei tam tikras nematerialaus pobūdžio paslaugas (teikti pagalbą nuosavybės teisių atkūrimo klausimais, padėti parengti dokumentus, įregistruoti nuosavybės teises). Kaip būdinga pavedimo sutartims, ieškovas įsipareigojo atsakovės vardu atlikti tam tikrus teisinius veiksmus – atstovauti atsakovei atitinkamose institucijose (tuo tikslu ieškovui būtų išduotas įgaliojimas, CK 2.137 straipsnis). Kaip būdinga preliminariosioms sutartims, šalys ateityje (atkūrus nuosavybės teises) jų aptartomis sąlygomis įsipareigojo sudaryti kitą, t. y. pagrindinę pirkimo–pardavimo, sutartį su ieškovo pasirinktu pirkėju. Atsakovės ir trečiojo asmens atstovo argumentai dėl sutarties esant niekine atmetami, nes aptarti šalių įsipareigojimai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. CK 1.96 straipsnis numato, kad sandorio dalies negaliojimas nedaro negaliojančių kitų jo dalių, jeigu galima daryti prielaidą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies, todėl atsakovės įsipareigojimas surašyti testamentą ieškovo naudai jei ir prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajai tvarkai, sandorio negaliojančiu nedarytų. Be to, CPK 227 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti motyvus, kurie galėjo būti pateikiami šiame straipsnyje nustatyta tvarka šalių teiktuose procesiniuose dokumentuose. Ši nuostata atsakovei, atstovaujamai byloje advokato, turėjo būti žinoma. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės atsakovė nereiškė jokių reikalavimų dėl sutarties negaliojimo, atvirkščiai, sutartį pripažino.
25. Aptariamos sutarties ypatumas tas, kad ja prisiimtų įsipareigojimų vykdymas priklausė nuo tam tikros sąlygos, nepriklaususios vien nuo atsakovės valios – tam turėjo būti atsakovės naudai išspręsti teisminiai ginčai nuosavybės teisių atkūrimo procese bei priimti teigiami valstybės institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir teismas vertina, kad ši aplinkybė ieškovui turėjo būti žinoma. Visų pirma, sutartyje kalbama apie sandorius su žemės sklypais, į kuriuos nuosavybės teisės dar tik turėtų būti atkurtos. Kad nuosavybės teisių atkūrimo procesas tęstųsi, pirmiausia turėjo būti parengtos išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčių sklypų gavimui pagal pareiškėjos teikiamus prašymus. Iš Sutarties 3 punkto matyti, kad įgaliojimas ieškovui ir nebuvo išduotas iš karto, įgaliojimo išdavimui buvo nustatytas pakankamai ilgas terminas – iki 2021 m. sausio 1 d. Antra, nors ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė nepranešė jam apie teisminius ginčus, tačiau sutarties 1 punkte yra nuoroda į administracines bylas, teismų sprendimus. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad sutarties tekstą rengė jis pagal turimą, jo paties pasirengtą tokio pobūdžio sutarčių šabloną, duomenis apie atsakovę, reikalingus sutarčiai surašyti, jam atsiuntė elektroniniu paštu (tiksliai nepamena kas – O. K. ar atsakovė/jos sutuoktinis). Ieškovas taip pat patvirtino, kad yra verslininkas, verčiasi miškų pirkimu-pardavimu, vadovauja ir tuo besiverčiančiai įmonei. Visa tai rodo, kad ieškovas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, turėjo įvertinti galimą riziką, kad nuosavybės atkūrimo procesas gali būti ir nerezultatyvus, dėl ko objektyviai nebūtų galima vykdyti sudarytos sutarties.
26. Sprendžiant, ar atsakovės veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese atitiko CK 1.5 straipsnį, reikalaujantį veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, įvertinama tai, kad atsakovė išnaudojo visas Lietuvos valstybėje esamas teisinės gynybos priemones, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusiu, neskundžiamu ir galutiniu 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-5365-442/2019 pripažino, kad įpareigojimas, remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 01-867 parengti išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčių sklypų gavimui pagal pareiškėjos teikiamus prašymus ir atkurti nuosavybės teises prieštarautų Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 10 straipsnio 4 dalies nuostatoms bei pažeistų viešąjį interesą. Papildomai kreiptis ir į Europos žmogaus teisių teismą atsakovė pareigos neturėjo.
27. Ieškovas teigia, kad atsakovės elgesys kėlė lūkesčių, kad sutartis gali būti vykdoma, nes atsakovė ir po 2021 m. sausio 1 d. žadėjo, kad sutartis bus įvykdyta, to patvirtinimui pateikė atsakovės 2023 m. vasario 10 d. surašytą prašymą, adresuotą NŽT, kuriuo prašoma perkelti likusią žemės valdos dalį pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. 01-876 į Utenos rajono (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę.
28. Šie ieškovo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusiu, neskundžiamu 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-5365-442/2019 pripažino, kad įpareigojimas, remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. 01-867 parengti išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčių sklypų gavimui pagal pareiškėjos teikiamus prašymus ir atkurti nuosavybės teises prieštarautų Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies bei 10 straipsnio 4 dalies nuostatoms bei pažeistų viešąjį interesą. Bylos duomenys rodo, kad ieškovui buvo žinoma apie vykstančius teisminius ginčus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, veikdamas apdariai, protingai, rūpestingai, ieškovas turėjo žinoti apie priimtą galutinį teismo sprendimą, sakantį, kad atsakovei nuosavybės teisės negali būti atkurtos, o būdamas asmeniu, užsiimančiu verslu miškų pardavimo-pirkimo srityje suvokti, kad pakartotiniai prašymai, esant tokiam teismo sprendimui bei tiesiog nurodant kitas kadastrines vietoves, kuriose turėtų būti suteikiami lygiaverčiai žemės sklypai, negali būti tenkinami. Iš 2023 m. vasario 10 d. prašymo turinio ir matyti, kad jis pateiktas prašant perkelti pagal Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimą likusią žemės valdos dalį į (duomenys neskelbtini) kadastro vietovę (kuri minima ir šalių sudarytoje 2019 m. spalio 10 d. sutartyje), t. y. tiesiog į kitą vietovę, nei buvo pateikti prašymai išnagrinėtose administracinėse bylose.
29. Taigi nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovė neišnaudojo visų veiksmų, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į sutartyje nurodytą turtą ar kad ji elgėsi nesąžiningai ar neprotingai.
30. CK 3.165 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.
31. Teismo nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad atsakovė nepagrįstai vengė ar atsisakė vykdyti šalių sudarytą 2019 m. rugsėjo 10 d. sutartį, sudaryti pagrindinę žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 7000 Eur netesybų (baudą) atmetamas.
32. Nenustačius fakto, kad atsakovė nepagrįstai vengė ar atsisakė vykdyti šalių sudarytą 2019 m. rugsėjo 10 d. sutartį, tolesnis vertinimas, ar ieškovas kreipėsi teisminės gynybos nepraleidęs ieškinio senaties termino, įtvirtinto CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte, neturi reikšmės ieškinio reikalavimo pagrįstumo vertinimui.
Dėl palūkanų priteisimo
33. Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui. Jeigu tikslo nepasiekiama, t. y. nesudaroma pagrindinė sutartis, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 4 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
34. CK 6.240 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos; šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą.
35. Ieškovo pagal sutartį atsakovei perduoti ir atsakovės jam grąžinti 5000 Eur laikytini avansu, ginčo tarp šalių dėl to nekilo, toks sumokėtų lėšų vertinimas išplaukia ir iš 2019 m. rugsėjo 10 d. sutarties punktų, kuriuose numatyta, kad ši suma įskaitoma į bendrą už žemės sklypus mokėtiną sumą. Nepasiekus 2019 m. rugsėjo 10 d. numatytų tikslų, ši suma turėjo būti grąžinta (ir faktiškai grąžinta) kaip be pagrindo įgytas turtas.
36. Ieškovas prašo priteisti 1009,35 Eur palūkanų už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo pateikimo dienos 2023 m. rugsėjo 6 d., motyvuoja, kad atsakovė privalo mokėti palūkanas, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, tačiau nagrinėjamu atveju, nenustačius nė vienos iš šalių kaltės dėl prievolės įvykdymo, ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas yra nepagrįstas. Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, pvz., 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011. Taip pat nebūtų pagrindo skaičiuoti ieškovo prašomas priteisti palūkanas nuo 2021 m. sausio 1 d., kadangi pats ieškovas, atsikirsdamas į atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį netesybų priteisimui, nurodė, kad ir nuo 2021-01-01 tarp šalių vyko bendravimas dėl sutarties vykdymo, buvo ieškoma jos įvykdymo būdų.
37. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme ir jeigu jie patenkinti. Procesinių palūkanų paskirtis skatinti operatyvų teismo procesą ir teismo sprendimo įvykdymą.
38. Ieškovas dėl avanso priteisimo iš atsakovės į teismą kreipėsi 2023 m. rugsėjo 7 d. pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, teismo įsakymas išduotas 2023 m. rugsėjo 11 d. ir tai laikoma civilinės bylos iškėlimu, tačiau atsakovė pateikė prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, nurodė nesutinkanti su ieškovo reikalavimais, po prieštaravimų gavimo ieškovas pateikė ieškinį ir dėl avanso priteisimo. 5000 Eur avansą atsakovė sumokėjo pateikusi tripliką, teismui paskyrus bylos nagrinėjimą iš esmės. Įvertinus tai, atsakovei po bylos iškėlimo teisme geruoju patenkinus ieškovo reikalavimą dėl 5000 Eur avanso grąžinimo, iš atsakovės ieškovo naudai priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 5000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugsėjo 11 d.) iki šios sumos sumokėjimo ieškovui 2023 m. gruodžio 20 d., t. y. 68,49 Eur (5000 Eurx5proc./365 dienos x 100 dienų) (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
39. Ieškovas byloje patyrė 1236 Eur bylinėjimosi išlaidų: 943 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (363 Eur už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą + 580 Eur už ieškinio, dubliko parengimą ir atstovavimą teisme), pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinį apmokėjo iš viso 293 Eur (98 Eur + 195 Eur) žyminiu mokesčiu (DOK-3321).
40. Atsakovė patyrė 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme (DOK-673).
41. Ieškovas ieškinio dalies dėl 5000 Eur avanso priteisimo atsisakė, nes atsakovė iki bylos nagrinėjimo iš esmės šį ieškinio reikalavimą patenkino, prašo grąžinti 75 proc. nuo šios reikalavimo dalies mokėtiną žyminį mokestį, todėl ieškovui gražintina 75 procentai už šį reikalavimą mokėtino žyminio mokesčio sumos – 84,75 Eur (5000 Eur x 3 proc. x 75 proc.=113 Eur, 113 Eur x 75 proc.=84,75 Eur (CPK 87 straipsnio 2 dalis).
42. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
43. Ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 13 009,32 Eur dydžio įsiskolinimą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei patenkinus ieškinio reikalavimą dėl 5000 Eur avanso priteisimo, ieškovas atsisakė ieškinio dalies dėl 5000 Eur avanso priteisimo, prašydamas iš atsakovės priteisti 7000 Eur baudą bei 1009,32 Eur palūkanų, t. y. iš viso 8009,32 Eur.
44. Ieškinio dalies atsisakymą nulėmė atsakovės elgesys po bylos iškėlimo, kai ji iki bylos nagrinėjimo iš esmės patenkino šį ieškinio reikalavimą, todėl sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo laikytina, jog dėl nutrauktos bylos dalies yra priimtas ieškovui palankus sprendimas.
45. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytus maksimalius dydžius, proporcingai ieškovo patenkintų reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovės priteisiama 442,42 Eur (1236 Eur – 84,75 Eur (75 proc. už žyminį mokestį, mokėtiną nuo atsisakytos ieškinio dalies) x 38,43 proc.) bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo priteisiama 615,70 Eur (1000 Eur x 61,57 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų savitarpio įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 173,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.
46. Byloje susidarė 14,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 8,97 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš atsakovės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteistinos, nes jų suma (5,60 Eur) būtų mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
priimti ieškovo V. Š. ieškinio dalies dėl 5000 Eur avanso priteisimo atsisakymą ir šią bylos dalį nutraukti.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės J. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 68,49 Eur palūkanų, t. y. 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 5000 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. rugsėjo 11 d. iki šios sumos sumokėjimo 2023 m. gruodžio 20 d.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti atsakovei J. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 173,28 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovui V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 84,75 Eur žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi nutartimi (sprendimu).
Priteisti iš ieškovo V. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 8,97 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovo pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.