- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-28
- Bylos Nr.
- 2S-1701-657/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- A. P., P. P., R. A. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11169-886/2014, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio S. U. veiksmų, suinteresuoti asmenys A. P., P. P., R. A. P.. Teismas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas V. Z. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų ir prašė panaikinti 2014 m. kovo 25 d. turto arešto aktą Nr. S-00019224 vykdomosiose bylose Nr. 0034/13/00794, Nr. 0034/13/00795, Nr. 0034/13/00796 ir Nr. 0034/12/00735, kuriose antstolis S. U. vykdo išieškojimą iš skolininko V. Z. (b.l. 3-5). Pareiškėjas nurodė, kad turto arešto aktas neteisėtas, nes antstolis areštavo ne skolininko turtą, o kito asmens – V. D. B., iš kurios išieškojimas nėra vykdomas, todėl išieškojimas iš jos turto negalimas.
Antstolis 2014-04-16 patvarkymu jam pateikto pareiškėjo skundo netenkino ir jį perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui (b.l. 6). Nurodė, kad jis vykdo Kauno apylinkės teismo 2013-10-03 vykdomąjį raštą Nr. 2-1110-638/13 dėl skolos išieškojimo išieškotojui A. P. iš skolininko V. Z.. Skolininkui nesumokėjus skolos geruoju per raginime nustatytą terminą, imtasi priverstinių vykdymo priemonių. Pagal Kauno m. 9-ojo notarų biuro 2014-03-21 raštą Nr. S-18 po V.D. B. mirties yra užvesta paveldėjimo byla, palikimą priėmė jos sūnus V. Z.. Skolininkas priėmė V. D. B. palikimą, paduodamas notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, todėl antstolis pagrįstai 2014-03-25 surašė turto arešto aktą ir areštavo turtą.
Šalies argumentai
Suinteresuotieji asmenys A. P., P. P., R. A. P. su skundu nesutiko, prašė jį atmesti, nes antstolio turto areštas pagrįstas ir teisėtas (b.l. 22-23). Nurodė, kad skolininkas V. Z. nuslėpė, jog yra vienintelis palikėjos V.D. B. turto paveldėtojas, jis palikimą priėmė, todėl antstolis pagrįstai ėmėsi priverstinių vykdymo veiksmų ir areštavo turtą.
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino (b.l. 37-39). Teismas nustatė, kad antstolis S. U. 2013-10-11 patvarkymu priėmė vykdyti išieškotojų A. P. ir R. A. P. pateiktus Kauno apylinkės teismo 2013-10-03 išduotus vykdomuosius raštus Nr. 2-1110-638/2013 dėl skolos išieškojimo iš skolininko V. Z.: 1) dėl 30 073,50 Lt skolos, 863,20 Lt palūkanų, 283,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 30 936,70 nuo 2012-06-13 iki teismo sprendimo įvykdymo išieškojimo išieškotojui A. P. (v.b. Nr. 0034/13/00794 kopijos 1-6 lapai); 2) dėl 4000 Lt skolos, 90,56 Lt palūkanų, 863,20 Lt palūkanų, 283,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 4090,56 nuo 2012-06-13 iki teismo sprendimo įvykdymo išieškojimo išieškotojai R. A. P. (v.b. Nr. 0034/13/00796 kopijos 1-5 lapai). Išieškojimas iš skolininko V. Z. taip pat buvo pradėtas vykdomojoje byloje Nr. 0034/13/00795 (išieškotojas P. P.), kuri užbaigta antstolio 2014-04-14 patvarkymu (b.l. 19-21) bei pradėta vykdomoji byla Nr. 0034/12/00735, kurioje buvo vykdoma Kauno miesto apylinkės teismo 2012-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-11654-638/2012 dėl laikinųjų apsaugos priemonių (skolininko V. Z. turto arešto), kuri taip pat užbaigta antstolio S. U. 2013-08-28 patvarkymu ir vykdomasis dokumentas grąžintas teismui (b.l. 29-31). Antstolis 2014-03-25 turto arešto aktu areštavo V. D. B. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą - žemės sklypą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)) su jame esančiu sodo pastatu (unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini)), esančius .(duomenys neskelbtini) (141-138 v.b.l.). Palikimą po V. D. B. .(duomenys neskelbtini) mirties priėmė jos sūnus V. Z., paduodamas notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (118 v.b.l.; b.l. 17-18). Teismas sprendė, kad priėmus palikimą, įvyko universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniui, o priimdamas palikimą, skolininkas V. Z. paveldėjo visą savo mirusios motinos turtą ir turtines teises. Teismo nuomone, neturi teisinės reikšmės aplinkybė, jog skolininkui iki šiol, t.y. daugiau nei penkerius metus, nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra būtent palikimo priėmimas - vienašalis įpėdinio sandoris, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Palikimo priėmimas yra neatšaukiamas ir besąlygiškas, pagal kurį įpėdinis, išreiškęs valią priimti palikimą, nuo palikimo atsiradimo momento tampa visų paveldimų palikėjo turtinių teisių subjektu (CK 5.50 str., 5.59-5.60 str.). Teismas darė išvadą, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą iš skolininko V. Z., pagrįstai areštavo palikėjos vardu įregistruotą turtą, kuris nuo palikimo priėmimo momento priklauso skolininkui, todėl nėra pagrindo. Pareiškėjo antstolio veiksmų pripažinti netesėtais ir pareiškėjo skundą atmetė (CPK 510 str. 1 d., 513 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas V. Z. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – skundą patenkinti (b.l. 46-47). Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra neteisėta, o teismo išvada, kad aplinkybė, jog išduotas paveldėjimo teisės liudijimas bei jo teisė į nekilnojamąjį turtą nėra įregistruota viešajame registre nepagrįsta ir prieštarauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniui, CK 1.75 ir 4.262 straipsniams, kur nurodyta kad registro duomenys yra teisingi, kol jie nenuginčyti, o neįregistravus sandorio fakto, jo negalima panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Apelianto teigimu, kol šie duomenys nenuginčyti, jokie tretieji asmenys negali paneigti šių duomenų teisingumo ir tikrumo, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad antstolio veiksmai, areštuojant mirusiosios V.D. B., kuri nėra skolininkė, turtą, yra teisėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą antstolis ir suinteresuotieji asmenys A. P., P. P., R. A. P. prašė atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 49-52). Nurodė, kad antstolis areštavo skolininko turtines teises, o byloje neginčytinai nustatyta, jog palikimą priėmė vienintelis skolininkas V. Z.. Apelianto teiginiai apie įrašus Nekilnojamojo turto registre, sandorių registraciją nėra susiję su nuosavybės teisių atsiradimo pagrindu ir momentu. Neįregistruodamas priimto palikimo savo vardu skolininkas elgiasi nesąžiningai, pažeidžia išieškotojų teises ir teisėtus interesus, vilkina vykdymo procesą. Suinteresuotieji asmenys A. P., P. P., R. A. P. taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos vykdymo tvarkos. Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi, vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirmas skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
Byloje nustatyta, kad antstolis S. U. 2013-10-11 priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2013-10-03 išduotus vykdomuosius raštus Nr. 2-1110-638/2013 dėl 30.073,50 Lt skolos, 863,20 Lt palūkanų, 283,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 30.936,70 nuo 2012-06-13 iki teismo sprendimo įvykdymo išieškojimo iš skolininko V. Z. išieškotojui A. P. (v.b. Nr. 0034/13/00794 kopijos 1-6 lapai); 2) dėl 4.000,00 Lt skolos, 90,56 Lt palūkanų, 863,20 Lt palūkanų, 283,50 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 4.090,56 nuo 2012-06-13 iki teismo sprendimo įvykdymo išieškojimo iš skolininko V. Z. išieškotojai R. A. P. (v.b. Nr. 0034/13/00796 kopijos 1-5 lapai). Antstolis skundžiamu 2014-03-25 turto arešto aktu areštavo mirusiosios V. D. B. vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini)), sodo pastatą (unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini)), esančius .(duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos b.l. 138-141). Byloje taip pat nustatyta, kad V. D. B. palikimą priėmė pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą palikėjos sūnus V. Z., pateikdamas pareiškimą Kauno miesto 9-ojo notarų biurui (vykdomosios bylos b.l. 118; b.l. 17-18).
Apelianto nuomone, antstolis negalėjo areštuoti mirusiosios V. D. B. vardu registruoto nekilnojamojo turto, kadangi ji nebuvo suinteresuotų asmenų skolininkė, o duomenys Registrų centre nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Byloje nustatyta, kad skolininkas nuosavybės teises į areštuotą turtą įgijo paveldėjimu (CK 4.47 str. 2 p.), todėl atitinkamas nekilnojamasis turtas jam priklauso nuosavybės teise nepriklausomai nuo tuo, kad nėra atlikta teisinė registracija jo vardu. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsiranda palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Remiantis CK 5.20 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Byloje nėra ginčo dėl to, jog skolininkas V. Z. 2008 m. spalio 28 d. kreipėsi į notarų biurą pateikdamas pareiškimą dėl mirusios motinos V. D. B. palikimo priėmimo (b.l. 17-18). Dėl nurodyto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nustatyta, kad skolininkui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sodo pastatas (unikalus Nr. .(duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (CK 4.47 str.2 d.).
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuosavybės teisės į skolininko po motinos mirties paveldėtą turtą nėra įregistruotos VĮ „Registrų centre“ (vykdomosios bylos b.l. 134-135). Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Kai palikimą priėmęs įpėdinis nėra išsiėmęs paveldėjimo teisės liudijimo ir nėra įregistravęs paveldėto nekilnojamojo turto Nekilnojamojo turto registre, jis turi teisę paveldėtą turtą valdyti ir juo naudotis, tačiau ribojama jo teisė šiuo turtu disponuoti, t.y. ribojama teisė visa apimtimi įgyvendinti įstatyme (CK 4.37 str.) įtvirtintas savininko teises. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso nuostatose privalomos nekilnojamo turto teisinės registracijos nenustatyta. Taigi, įstatymo nuostatos nenumato nekilnojamo turto savininkui pareigos išviešinti nuosavybės teisių į nekilnojamą turtą faktą viešame registre. Civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teismo sprendimų vykdymą, o būtent CPK 690 straipsnio 1 dalis įpareigoja antstolį nustatyti skolininkui priklausančio nekilnojamo turto faktą, t.y. ar visas turtas priklauso skolininkui, kokia jo tikroji vertė, taip pat ar turtas nėra įkeistas, ar neareštuotas ir kokie nustatyti jam apribojimai. Antstolis areštuodamas skolininko turtines teises į paveldėtą turtą šių įstatymo reikalavimų nepažeidė, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog antstolio veiksmai yra pagrįsti ir teisėti (CK 3 str. 7 d., CK 1.138 str.).
Apelianto atskirojo skundo argumentai apie tai, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra teisingi, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka neturi teisinės reikšmės, nes teismų praktikoje išieškotojų teisės yra ginamos panaikinant nesąžiningus skolininkų sandorius atsisakyti turto paveldėjimo ir leidžiant nukreipti išieškojimą į tretiesiems asmenims priklausantį turtą, kurį atsakovai atsisakė paveldėti siekiant išvengti išieškojimo veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad išieškojimas turi būti vykdomas iš skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto bendra tvarka net ir tuo atveju, jeigu skolininkas neatlieka šio turto teisinės registracijos savo vardu.
Pažymėtina, jog skolininkui yra žinoma, kad jo atžvilgiu yra vykdomi skolų išieškojimai suinteresuotųjų asmenų naudai pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus. Įrodymų, kad skolininkas turi kito turto nei paveldėtas, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, siekiant efektyviai įvykdyti sprendimus ar galimybę taikyti CPK 663 straipsnio nuostatas, pareiškėjas nepateikė, kas leidžia daryti išvadą, kad skolininkas piktnaudžiauja turima teise ir elgiasi nesąžiningai neįregistruodamas nuosavybės teisių į paveldėtą turtą, tokiais savo veiksmais pažeisdamas išieškotojų teises, nes sukuria apsunkinimus išsiieškoti jiems priteistą skolą.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ar naikinti jį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų. Išieškotojai prašė priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Iš pateiktų rašytinių dokumentų – atstovavimo sutarties, pinigų priėmimo kvito, sąskaitos už teisines paslaugas (b.l. 53-54), nustatyta, jog už teisines paslaugas parengiant procesinį dokumentą (atsiliepimą į atskirąjį skundą), išieškotojai patyrė 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistinos išieškotojui P. P. (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) suinteresuotajam asmeniui P. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 500,00 Lt (penkis šimtus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.