- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-14
- Bylos Nr.
- 2A-96-924/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09641-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-16730-1107/2019 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji 2010 m. liepos 23 d. buvo įrašyta į asmenų, buvusių be tėvų globos, pageidaujančių išsinuomoti socialinį būstą iš Kauno miesto savivaldybės socialinių būstų fondo, sąrašą. 2017 m. birželio 8 d. Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. A1-919 ieškovė buvo išbraukta iš minėto sąrašo, nes Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka iki 2017 m. gegužės 1 d. nedeklaravo turto. 2017 m. spalio 5 d. ieškovė kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą patikslintu skundu, kuriuo prašė panaikinti 2017 m. birželio 8 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, įpareigoti Kauno miesto savivaldybę grąžinti ieškovę į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu byloje Nr. 1-773-644/2018 atmetė pareiškėjos V. M. skundą kaip nepagrįstą. Ieškovė dėl minėto sprendimo 2018 m. birželio 5 d. pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 16 d. raštų Nr. A-3561-822/2018 ir A-4627-552/2018 matyti, kad ieškovės apeliacinį skundą teismas gavo 2018 m. birželio 11 d., tačiau teismo posėdžio data nėra paskirta. Nuo bylos gavimo 2018 m. birželio 11 d. apeliacinės instancijos teismas neatliko jokių procesinių veiksmų, kurie paspartintų bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad toks ilgas laiko tarpas iki bylos dėl socialinio būsto skyrimo išnagrinėjimo daro nepagrįstai didelę žalą ieškovei ir jos mažametei dukrai, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl pernelyg ilgos bylos trukmės ir dėl ieškovės ir jos dukters diskriminacijos Lietuvoje. Teismas, neprotingai ilgą laiką neskirdamas posėdžio ir tokiu būdu vilkindamas bylos išnagrinėjimą, pažeidžia Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 11 straipsnio 1 dalį. Ieškovės byla administraciniame teisme nėra sudėtinga, vilkinant administracinės bylos nagrinėjimą yra pažeidžiamas teisinio tikrumo principas, nes ieškovė dėl pernelyg ilgo proceso ilgą laiką negali būti tikra dėl savo teisinės padėties. Nepagrįstai ilgas laiko tarpas iki posėdžio datos paskelbimo ir tuo pačiu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme lemia ieškovės netikrumo jausmą, susirūpinimą ir dvasines kančias dėl ieškovės ir jos dukters diskriminacijos, t. y. neturtinę žalą. Buvo pasikėsinta į vieną svarbiausių teisinės ir demokratinės valstybės elementų - asmens teisę į teisingą teismą ir teisę į tai, kad asmens byla būtų išnagrinėta racionaliai ir greitai, per trumpiausią įmanomą terminą, todėl toks neturtinės žalos dydis yra visiškai pagrįstas. Ieškovė augina mažametę dukrą, gauna itin mažas pajamas, neturi jokio nekilnojamojo turto bei gyvena išnuomotose Kauno miesto savivaldybei priklausančiose patalpose, kuriose negali jaustis saugi. Ieškovė negali būti tikra dėl savo ir savo dukters saugumo bei ateities, nes jau ilgą laiką negali sužinoti ar teisėtai ji buvo išbraukta iš buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų, pageidaujančių išsinuomoti socialinį būstą sąrašo, ar galės būti į jį vėl įrašyta bei kada, ir kokių priemonių ji turės imtis, siekdama užtikrinti savo ir savo dukters gerovę, jei teismo sprendimas administracinėje byloje ieškovei būtų nepalankus.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos. Privaloma valstybės deliktinės atsakomybės sąlyga yra teismo kaltė. Vertinant teismo kaltės buvimą, aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima preziumuoti atsakingo teismo pareigūno kaltę yra tik tada, kai už įvairius pažeidimus, padarytus nagrinėjant konkrečią civilinę bylą, tam asmeniui buvo taikyta drausminė atsakomybė, į pažeidimus reaguota priimant atskirąją nutartį ir pan. Ieškovė, nurodydama kad procesas administracinėje byloje nagrinėjant apeliacinį skundą užtruko nepateisinamai ilgai, nenurodė, kuo pasireiškė teismo kaltė, kuri, ieškovės nuomone, lėmė ilgą procesą nagrinėjamoje administracinėje byloje. Ieškovė išdėsto savo subjektyvią nuomonę, bet nenurodo aplinkybių, pagrįstų įrodymais, kurios sąlygotų ieškinio reikalavimų patenkinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT) 2018 m. liepos 16 d. rašte nurodė, kad administracinės bylos LVAT paskirstomos laikantis bylų paskirstymo tvarkos, nustatant ar byla skirtina nagrinėti skubos tvarka - nustatoma ar yra skyrimo nagrinėti skubos tvarka pagrindai. Nenustačius tokių pagrindų, byla skiriama nagrinėti bendrąja tvarka ir nuo bylos gavimo dienos iki sprendimo paskelbimo praeina vidutiniškai 16 mėnesių. Ieškovės apeliacinis skundas yra nagrinėjamas nepažeidžiant nustatytos bylų paskirstymo tvarkos LVAT, nes nustatyta, kad byla nėra nagrinėtina skubos tvarka. Ieškovės subjektyvi nuomonė ir prielaidos dėl per ilgo apeliacinio proceso yra niekuo nepagrįstos. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
5. Teismas sprendė, kad ieškovė, teigdama, jog nepaskirdamas teismo posėdžio nuo apeliacinio skundo teismui pateikimo 2018 m. birželio 11 d. iki ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo pateikimo bendrosios kompetencijos teismui 2019 m. birželio 6 d., savo neveikimu teismas (bylą nagrinėjantis teisėjas) atliko neteisėtus veiksmus, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teismo (teisėjo) kaltus veiksmus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 16 d. informaciniu raštu ieškovė buvo informuota apie bylų nagrinėjimo tvarką, jog administracinė byla pagal jos pateiktą skundą nėra priskiriama skubiai nagrinėjamų bylų kategorijai, todėl byla bus paskirta nagrinėti bendra eilės tvarka. Ieškovei taip pat buvo paaiškinta, jog vidutinė bylos išnagrinėjimo trukmė socialinės apsaugos kategorijos bylose (pagal pateikto skundo nustatytą kategoriją) nuo bylos gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme iki sprendimo paskelbimo yra apie 16 mėnesių, paaiškinta bylos skyrimo į teismo posėdį tvarka bei pranešimo apie posėdžio datą paskelbimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog administraciniame teisme gavus bylą, šiai bylai socialinės apsaugos bylos kategorija buvo paskirta nepagrįstai, neteisingai nustačius bylos kategoriją, todėl teismas negali daryti išvados, jog ieškovės byla turėjo būti nagrinėjama prioritetine tvarka. Teismas sprendė, jog administracinė byla Nr. A-2087-552/2019 negali būti pripažinta vilkinama, kadangi nuo skundo apeliacinės instancijos teismui pateikimo 2018 m. birželio 11 d. iki ieškovės ieškinio dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl pernelyg ilgo proceso atlyginimo, bendrosios kompetencijos teismui pateikimo 2019 m. birželio 4 d., buvo praėję nepilnai 12 mėnesių. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą informaciją, jog šiame teisme vidutinė bylos nagrinėjimo trukmė yra apie 16 mėnesių, darytina išvada, jog ieškovė nepagrindė ieškinio argumento, jog administracinė byla pagal jos skundą teisme yra nagrinėjama per ilgai. Taip pat ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių nurodytus teiginius apie ieškovės ir jos vaiko diskriminaciją. Visų nurodytame teisme nagrinėjamų bylų, susijusių su socialinės apsaugos bylos kategorija, vidutinė išnagrinėjimo trukmė nuo bylos gavimo teisme iki sprendimo paskelbimo yra apie 16 mėnesių. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog ieškovė ir jos nepilnametė duktė nėra diskriminuojamos, joms nėra sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems asmenims, kurių bylos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjamos bendra eilės tvarka, kaip patenkančios į socialinės apsaugos bylų kategoriją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė V. M. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad administracinės bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme 12 mėnesių negali būti pripažintas kaip bylos vilkinimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neskirdamas daugiau kaip 10 mėnesių teismo posėdžio, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį ir tokiu būdu iš esmės pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir laisves bei daro nepagristai ir neproporcingai didelę žalą ieškovei ir jos mažametei dukrai, jas abi diskriminuoja.
7.2. Teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes nevertino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neprotingai ilgą laiką neskirdamas posėdžio ir tokiu būdu vilkindamas bylos išnagrinėjimą, pažeidžia ir ABTĮ 11 straipsnio 1 dalį. Ieškovės byla administraciniame teisme nėra sudėtinga, vilkinant administracinės bylos nagrinėjimą yra pažeidžiamas teisinio tikrumo principas, nes ieškovė dėl pernelyg ilgo proceso ilgą laiką negali būti tikra dėl savo teisinės padėties.
7.3. Teismas nevertino, kad nepagrįstai ilgas laiko tarpas iki posėdžio datos paskelbimo ir tuo pačiu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės teisme lemia ieškovės netikrumo jausmą, susirūpinimą ir dvasines kančias dėl ieškovės ir jos dukters diskriminacijos, t. y. neturtinę žalą. Ieškovė augina mažametę dukrą, gauna itin mažas pajamas, neturi jokio nekilnojamojo turto bei gyvena išnuomotose Kauno miesto savivaldybei priklausančiose patalpose, kuriose negali jaustis saugi - butas buvo apvogtas, bendrabutyje gyvena asocialūs asmenys. Ieškovė negali būti tikra dėl savo ir savo dukters saugumo bei ateities. Prašoma priteisti 15000 Eur neturtinė žala yra visiškai pagrįsta ir priteistina.
Atsiliepimas
8. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Apeliaciniame skunde be subjektyvios apeliantės nuomonės, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas, nėra pateikti argumentai, kodėl byloje nustatytas aplinkybes teismas vertino netinkamai - pažeidė materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.
8.2. Teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, t. y., nenustatė visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nėra pagrindo valstybei atlyginti žalą. Apeliantės nurodyti motyvai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris, Teisingumo ministerijos nuomone, yra pagrįstas ir teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
11. Ieškovė, gavusi atsakovės atsiliepimą į apeliacinį skundą, teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, pavadintus „Dublikas“. Tačiau pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės pateikti rašytiniai paaiškinimai pažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą, todėl jie nepriimami (CPK 42, 323 straipsniai).
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
12. Apeliacijos dalykas - pirmos instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad civilinės atsakomybės valstybei taikymas pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį negalimas, nes ieškovė neįrodė kaltų neteisėtų teismo ir (ar) teisėjo veiksmų. Apeliantės vertinimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neprotingai ilgą laiką neskirdamas posėdžio, kas trunka jau daugiau kaip vieneri metai, bei vilkindamas administracinės bylos išnagrinėjimą, pažeidžia tiek ieškovės, tiek jos mažametės dukters teises, nes dėl pernelyg ilgo proceso negali būti tikra dėl savo teisinės padėties. Ieškovė patiria netikrumo jausmą, susirūpinimą ir dvasines kančias, t. y. neturtinę žalą, kurią vertina 15 000 Eur suma.
13. Taigi, ieškovė pareikštu ieškiniu paršo taikyti valstybei deliktinę atsakomybę dėl per ilgos administracinės bylos nagrinėjimo trukmės.
14. Byloje nustatyta, jog ieškovė kreipėsi skundu į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. A1-919, kuriuo pareiškėja buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-773-644/2018 skundas atmestas, kaip nepagrįstas (1 t., b. l. 17 – 21).
15. Ieškovė, nesutikdama su pirmos instancijos teismo priimtu sprendimu, 2018 m. birželio 5 d. pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (1 t., b. l. 22 – 31). 2018 m. birželio 26 d. ieškovę atstovaujantis asmuo kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu – pareiškimu, reikalaudamas įpareigoti administracinį skundą apeliacine tvarka nagrinėjančius teisėjus skirti teismo posėdžio datą (1 t., b. l. 33). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 17 d. raštu (1 t., b. l. 32) pateikė informaciją apie bylų nagrinėjimo šiame teisme eigą ir nagrinėjimo terminus, bylų paskirstymo tvarką, kuriame be kita ko nurodyta, kad administracinė byla Nr. A-4627-552/2018 (2019 m. bylai suteiktas Nr. A-2087-552/2019, 2020 m. – Nr. A-139-552/2020) nepriskirtina skubiai nagrinėjamų bylų kategorijai, todėl ji bus paskirta nagrinėti bendra tvarka. Taip pat teismas pareiškėjai (per jos įgaliotą atstovą) paaiškino, kad vidutinė bylos išnagrinėjimo trukmė socialinės apsaugos kategorijos bylose nuo bylos gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme iki sprendimo paskelbimo yra apie 16 mėnesių, o pagal teisme galiojančią tvarką, bylos į teismo posėdžius paprastai paskiriamos likus vienam – dviem mėnesiams iki teismo posėdžio dienos.
16. Viena iš būtinųjų sąlygų, kuri turi būti nustatyta tam, kad kiltų valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį, tai neteisėti teisėjo ar teismo veiksmai nagrinėjant civilinę (ar šiuo atveju administracinę) bylą. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), arba kurie nors ir atitinka įstatymų reikalavimus, tačiau kuriais buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis).
17. Nagrinėjamu atveju vien tai, kad ieškovės skundas iki šiol nėra išnagrinėtas, o juolab, kad nebuvo išnagrinėtas iki ieškinio teismui pateikimo (2019 m. birželio 4 d.), pats savaime, nesant duomenų, kad buvo pažeistos Administracinių bylų teisenos įstatymo ar kitų įstatymų nuostatos ar bendroji teismo (teisėjo) pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, nesuponuoja išvados dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų apeliacine tvarka nagrinėjant administracinę bylą.
18. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, nagrinėjamu atveju byla su ieškovės skundu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gauta 2018 m. birželio 11 d. ir iki šiol ši byla nėra išnagrinėta. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme bylos išnagrinėjimo ir procesinio sprendimo priėmimo apeliaciniame teisme terminai nėra reglamentuoti, administracinės bylos teisme skiriamos nagrinėti laikantis nustatytos bylų paskirstymo tvarkos, t. y. pagal bylų gavimo teisme datą, registracijos numerį ir bylų skyrimo skubos tvarka pagrindus bei teisėjo pranešėjo darbo krūvį (Teismų įstatymo 36 straipsnio 10 dalis, Administracinių bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme taisyklės). Ieškovės inicijuota administracinė byla Nr. A-139-552/2020 nėra priskirtina skubiai nagrinėjamų bylų kategorijai, todėl, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bus skirta nagrinėti bendra eilės tvarka, kurių vidutinė išnagrinėjimo trukmė yra apie 16 mėnesių, skaičiuojant nuo bylos gavimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal byloje esančius duomenis akivaizdu, kad iki šiol administracinė byla Nr. A-139-552/2020 Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme neišnagrinėta ne dėl to, kad teisėjas ar teismas neįvykdė įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) ar pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o dėl to, kad tokios galimybės objektyviai neturėjo, t. y. byla pagal teisės aktų nuostatas bus paskirta nagrinėti eilės tvarka. Teismas atkreipia dėmesį, kad nesilaikant bylų skyrimo į posėdžius kriterijų ir paskyrus pageidaujamą administracinę bylą nagrinėti ne eilės tvarka, būtų pažeistos kitų administracinių bylų proceso dalyvių, kurių bylos teisme gautos anksčiau, teisės ir teisėti lūkesčiai.
19. Teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamame sprendime pagrįstai konstatuota, jog teisėjas, nuo apeliacinio skundo teisme gavimo (2018 m. birželio 11 d.) iki ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo pateikimo bendrosios kompetencijos teismui (2019 m. birželio 6 d.) nepaskirdamas teismo posėdžio, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o vis dar vykstantis administracinės bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje procesas, socialinės apsaugos kategorijos byloje, įvertinus jos gavimo teisme datą, gali būti objektyviai pateisinamas bei negali būti vertinamas kaip nepagrįstas bylos nagrinėjimo vilkinimas. Byloje jokių duomenų, kad teismas netinkamai organizavo ir vykdė administracinės bylos nagrinėjimo procesą ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Taip pat teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nenustačius teismo ar teisėjo neteisėtų veiksmų, kaip to reikalaujama CK 6.272 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo spręsti dėl kitų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, tarp jų dėl neturtinės žalos padarymo ar jos dydžio nustatymo.
20. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės apskųsto teismo sprendimo teisėtumui įvertinti.
21. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl ieškovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, jų priteisti neprašė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.