- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-04
- Bylos Nr.
- 2-16730-1107/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09641-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Lukauskaitė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Austėja Gylytė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2010-07-23 buvo įrašyta į asmenų, buvusių be tėvų globos, pageidaujančių išsinuomoti socialinį būstą iš Kauno miesto savivaldybės socialinių būstų fondo, sąrašą. 2014-12-08 Kauno miesto savivaldybės administracijos gyvenamojo fondo administravimo skyrius raštu Nr. 53-5-3086 informavo ieškovę, kad ji buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų, pageidaujančių išsinuomoti socialinį būstą sąraše yra 338-a. Laukiant eilės gauti socialinį būstą, tam, kad turėtų kur gyventi, 2013-03-15 ieškovė sudarė Kauno miesto savivaldybės gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės prašymu 2016-08-23 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1166 buvo nutraukta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis ir ieškovei išnuomotos patalpos (duomenys neskelbtini), kol eilės tvarka jai bus išnuomotas socialinis būstas. Šios patalpos nėra socialinis būstas, o tik laikino apgyvendinimo patalpos bendrabutyje. 2016-11-30 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-1744 ieškovė buvo informuota, kad ji buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų, pageidaujančių išsinuomoti socialinį būstą sąraše yra 542-a. Ieškovė 2017-01-09 raštišku prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu išimties tvarka skirti jai ir jos dukrai M. M. socialinį būstą. 2017-06-08 Kauno miesto savivaldybės direktoriaus įsakymu Nr. A1-919 ieškovė buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoto sąrašo, nes Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka iki 2017 m. gegužės 1 d. nedeklaravo turto. 2017-10-05 ieškovė kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą patikslintu skundu Nr. Dok-7158 ir prašė teismo panaikinti 2017-06-08 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A1-919, kuriuo ieškovė buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą butui išsinuomoti sąrašo, įpareigoti Kauno miesto savivaldybę grąžinti ieškovę į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė atmesti pareiškėjos V. M. skundą kaip nepagrįstą. Ieškovė 2018-06-05 apeliaciniu skundu Nr. IAP-299 kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą skųsdama minėtą Regionų apygardos teismo 2018-05-07 nutartį. Apeliaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018-05-07 sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir tenkinti ieškovės 2017-10-06 patikslintą skundą Nr. DOK-7158. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-07-16 raštu dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, kad apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos teismo 2018-05-07 sprendimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gavo 2018-06-11. 2018-06-26 prašymu Nr. 02-03-4231 ieškovės atstovas prašė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nustatyti posėdžio datą byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio data nėra paskirta. Nuo bylos gavimo 2018-06-11 apeliacinės instancijos teisme, teismas neatliko jokių procesinių veiksmų, kurie paspartintų bylos išnagrinėjimą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui neskiriant posėdžio byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad toks ilgas laiko tarpas iki bylos dėl socialinio būsto skyrimo išnagrinėjimo daro nepagrįstai didelę žalą ieškovei ir jos mažametei dukrai, ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl pernelyg ilgos bylos trukmės ir dėl ieškovės ir jos dukters diskriminacijos Lietuvoje. Teismas, neprotingai ilgą laiką neskirdamas posėdžio ir tokiu būdu vilkindamas bylos išnagrinėjimą, pažeidžia Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 11 straipsnio 1 dalį, kuri įtvirtina, jog teismas imasi visų šiame įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias vilkinti procesą. Ieškovės byla administraciniame teisme nėra sudėtinga, ieškovė nevilkina proceso, noriai teikia papildomus dokumentus ir kitaip stengiasi, kad procesas truktų kuo trumpiau. Vilkinant administracinės bylos nagrinėjimą yra pažeidžiamas teisinio tikrumo principas, nes ieškovė dėl pernelyg ilgo proceso ilgą laiką negali būti tikra dėl savo teisinės padėties. Administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjantys teismai stokoja operatyvumo, daro proceso organizavimo klaidas, už tai atsakomybė tenka valstybei. Nepagrįstai ilgas laiko tarpas iki posėdžio datos paskelbimo ir tuo pačiu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme lemia ieškovės netikrumo jausmą, susirūpinimą ir dvasines kančias dėl ieškovės ir jos dukters diskriminacijos, t. y. neturtinę žalą, kurią ieškovė vertina 15 000 Eur. Buvo pasikėsinta į vieną svarbiausių teisinės ir demokratinės valstybės elementų - asmens teisę į teisingą teismą ir teisę į tai, kad asmens byla būtų išnagrinėta racionaliai ir greitai, per trumpiausią įmanomą terminą, todėl toks neturtinės žalos dydis yra visiškai pagrįstas. Ieškovė ilgą laiką negali būti tikra dėl savo teisinės padėties ir tai jai daro didelę žalą, nes ji augina mažametę dukrą, gauna itin mažas pajamas, neturi jokio nekilnojamojo turto bei gyvena išnuomotose Kauno miesto savivaldybei priklausančiose patalpose, kuriose negali jaustis saugi. Ieškovė negali būti tikra dėl savo ir savo dukters saugumo bei ateities, nes jau ilgą laiką negali sužinoti ar teisėtai ji buvo išbraukta iš buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų, pageidaujančių išsinuomoti socialinį būstą sąrašo, ar galės būti į jį vėl įrašyta bei kada ir kokių priemonių ji turės imtis, siekdama užtikrinti savo ir savo dukters gerovę, jei teismo sprendimas administracinėje byloje ieškovei būtų nepalankus. Bylos nagrinėjimui trunkant ilgą laiką ieškovė negali įgyvendinti savo teisės ir būti vėl įtraukta į buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų, pageidaujančių išsinuomoti socialinį būstą, sąrašą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, paaiškino, kad nuolat jaučia nerimą, netikrumo jausmą dėl savo ateities. Gyvenimo sąlygos iš savivaldybės išsinuomotame būste labai prastos, nesaugu ten gyventi. Šiuo metu su dukra gyvena pas savo draugą. Pagal galimybes dirba, gaunamos pajamos sudaro apie 600,00 Eur per mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos - žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Privaloma valstybės deliktinės atsakomybės sąlyga yra teismo kaltė. Vertinant teismo kaltės buvimą, aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima preziumuoti atsakingo teismo pareigūno kaltę yra tik tada, kai už įvairius pažeidimus, padarytus nagrinėjant konkrečią civilinę bylą, tam asmeniui buvo taikyta drausminė atsakomybė, į pažeidimus reaguota priimant atskirąją nutarti ir pan. Ieškovė, nurodydama terminus, per kuriuos buvo neišnagrinėtas apeliacinis skundas apeliacinės instancijos teisme, daro išvadą, kad procesas administracinėje byloje - nagrinėjant apeliacinį skundą užtruko nepateisinamai ilgai, tačiau kuo pasireiškė teismo kaltė, kuri ieškovės nuomone lėmė ilgą procesą nagrinėjamoje administracinėje byloje, ji nenurodo. Teisėjo ar teismo kaltę turi įrodyti ieškovė. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė išdėsto savo subjektyvią nuomonę, bet nenurodo aplinkybių, pagrįstų įrodymais, kurios sąlygotų ieškinio reikalavimų patenkinimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 16 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad administracinės bylos LVAT paskirstomos laikantis bylų paskirstymo tvarkos. Taip pat minėtame rašte buvo nurodyta, kad nustatant ar byla skirtina nagrinėti skubos tvarka - nustatoma ar yra skyrimo nagrinėti skubos tvarka pagrindai. Nenustačius tokių pagrindų, byla skiriama nagrinėti bendrąja tvarka ir nuo bylos gavimo dienos iki sprendimo paskelbimo praeina vidutiniškai 16 mėnesių. Ieškovės apeliacinis skundas yra nagrinėjamas nepažeidžiant nustatytos bylų paskirstymo tvarkos LVAT, nes nustatyta, kad byla nėra nagrinėtina skubos tvarka. Ieškovės subjektyvi nuomonė ir prielaidos dėl per ilgo apeliacinio proceso yra niekuo nepagrįstos. Neturtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, jog ieškovė kreipėsi skundu į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. birželio 8 d. įsakymą Nr. A1-919, kuriuo pareiškėja buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašo. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skundas atmestas, kaip nepagrįstas (1 t., b. l. 17 – 21).
2018 m. birželio 6 d. ieškovė, nesutikdama su pirmos instancijos teismo priimtu sprendimu pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (1 t., b. l. 22 – 31). 2018 m. birželio 26 d. ieškovę atstovaujantis asmuo kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu – pareiškimu, reikalaudamas įpareigoti administracinį skundą apeliacine tvarka nagrinėjančius teisėjus skirti teismo posėdžio datą (1 t., b. l. 33). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 17 d. raštu (1 t., b. l. 32) pateikė informaciją apie bylų nagrinėjimo šiame teisme eigą ir nagrinėjimo terminus, bylų paskirstymo tvarką.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. raštu (2 t., b. l. 22) ieškovei buvo atsiųstas atsiliepimas į apeliacinį skundą kitoje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir informacija apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka.
Ieškovė pateikė medicininius dokumentus, susijusius su jos sveikatos būkle (1 t., b. l. 39, 127 – 130), Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. rugpjūčio 23 d. įsakymą, kuriuo, atsižvelgiant į ieškovės prašymą, jai buvo išnuomota bendrabučio gyvenamoji patalpa, esanti (duomenys neskelbtini), kol eilės tvarka bus išnuomotas socialinis būstas (1 t., b. l. 69), foto nuotraukas (b. l. 131 – 134).
Pateikta pažyma apie šeimos sudėtį (1 t., b. l. 135) patvirtina, jog ieškovė turi nepilnametę dukrą M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2019 m. birželio 19 d. pažymos (1 t., b. l. 136) nustatyta, jog ieškovei yra skiriama socialinė pašalpa.
Byloje ieškovė pateikė ieškančio darbo atmintinę (1 t., b. l. 137), tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, jog šiuo metu dirba, gaunamos pajamos sudaro apie 600,00 Eur per mėnesį.
Nustatyta, jog ieškovė byloje reiškia ieškinį atsakovei dėl deliktinės atsakovės atsakomybės ilgą laikotarpį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjui nagrinėjant apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patirtą neturtinę žalą dėl per ilgos bylos nagrinėjimo trukmės ir ieškovės diskriminacijos, ieškovė vertina 15 000,00 Eur suma.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos, padarytos teismų (teisėjų) neteisėtais veiksmais nagrinėjant administracinę bylą apeliacine tvarka, atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnį. Pagal minėtą įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei, kai veiksmai atlikti vykdant teisingumą.
Teisėjo (teismo) kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 straipsnis); sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011).
Dėl deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo.
Ieškovė nurodo, jog teismas neprotingai ilgą laiką neskiria posėdžio byloje ir tokiu būdu vilkina bylos išnagrinėjimą, pažeisdamas ABTĮ 11 straipsnio 1 dalį, įtvirtinančią, jog teismas imasi visų šiame įstatyme nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias vilkinti procesą.
Pažymėtina, jog kreipdamasi į teismą dėl valstybės atsakomybės atlyginti žalą, padarytą teismo (teisėjų) neteisėtais veiksmais, ieškovė turi pareigą įrodyti kaltus neteisėtus teismo ir (ar) teisėjo veiksmus (CPK 178 straipsnis).
Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus ieškovės argumentus bei įrodymus, nesutinka su ieškovės ieškinio argumentu, jog nepaskirdamas teismo posėdžio nuo apeliacinio skundo teismui pateikimo 2018 m. birželio 11 d. iki ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo pateikimo bendrosios kompetencijos teismui 2019 m. birželio 6 d., savo neveikimu teismas (bylą nagrinėjantis teisėjas) atliko neteisėtus veiksmus, kadangi ieškovė teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių teismo (teisėjo) kaltus veiksmus.
Byloje nustatyta, jog ieškovei kreipusis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, 2018 m. liepos 16 d. informaciniu raštu (1 t., b. l. 88) ieškovė buvo informuota apie bylų nagrinėjimo tvarką. Ieškovei buvo išsamiai nurodyta, jog bylos išnagrinėjimo ir procesinio sprendimo priėmimo terminai Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nėra įstatymu reglamentuoti, bylos minėtame teisme skiriamos nagrinėti griežtai laikantis bylų paskirstymo tvarkos, t. y. pagal bylų gavimo teisme datą, registracijos numerį ir bylų skyrimo skubos tvarka pagrindus bei bylą nagrinėjančio teisėjo (pranešėjo) darbo krūvį. Ieškovė buvo informuota, jog administracinė byla pagal jos pateiktą skundą nėra priskiriama skubiai nagrinėjamų bylų kategorijai, todėl byla bus paskirta nagrinėti bendra eilės tvarka. Ieškovei taip pat buvo paaiškinta, jog vidutinė bylos išnagrinėjimo trukmė socialinės apsaugos kategorijos bylose (pagal pateikto skundo nustatytą kategoriją) nuo bylos gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme iki sprendimo paskelbimo yra apie 16 mėnesių, paaiškinta bylos skyrimo į teismo posėdį tvarka bei pranešimo apie posėdžio datą paskelbimo tvarka.
Teismui susipažinus su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo internetinėje svetainėje viešai skelbiamomis administracinių bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme taisyklėmis, nustatyta, jog ieškovės minėtam teismui pateiktas skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 7 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal skundo kategoriją (socialinės apsaugos kategorijos bylos) pagrįstai nebuvo priskirtas byloms, kurios yra nagrinėjamos skubos tvarka ar prioritetine tvarka.
Ieškovė yra nurodžiusi, jog jos byla Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme turi būti paskirta nagrinėti prioritetine tvarka, kadangi byla yra susijusi su vaiko teisėmis. Pateiktą argumentą ieškovė grindžia aplinkybe, jog ji turi nepilnametę dukterį, todėl jos skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo ieškovė buvo išbraukta iš Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą butui išsinuomoti sąrašo, panaikinimo, turėjo būti nagrinėjamas prioritetine tvarka.
Teismas pažymi, jog pagal Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nustatytas administracinių bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme taisyklių 11 punktą, prieš skiriant konkrečią administracinę bylą teisėjui pranešėjui, turi būti patikrinama tos bylos elektroninė kortelė, tuo pačiu patikrinant: 1) ar yra įvesta bylos kategorija (bylos kategorija yra specializacijos nustatymo pagrindas); 2) ar įvesta bylos kategorija atitinka bylos esmę (patikrinama bylos kortelėje peržiūrėjus įkeltą pirmosios instancijos teismo sprendimo elektroninę versiją, o nesant įkelto teismo sprendimo – įvertinus bylos šalis bei bylos kortelėje nurodytą informaciją apie bylos esmę; esant būtinybei (pvz., informacinėje sistemoje nesant pakankamai duomenų ir pan.) – patikrinama administracinės bylos medžiaga. Nustačius, kad bylos elektroninėje kortelėje nurodyta bylos kategorija netiksli – bylos kategorija patikslinama.
Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog jos pateiktam apeliaciniam skundui nepagrįstai buvo nepriskirta bylos kategorija, pagal kurią skundas turėjo būti nagrinėjamas prioritetine tvarka, kaip administracinė byla, kurioje sprendžiami su vaikų teisėmis ir interesais susiję klausimai. Teismas pažymi, jog pareigą įrodyti kaltus neteisėtus teismo ir (ar) teisėjo veiksmus, turi ieškovė. Nesant pateiktų įrodymų, apie tai, jog administraciniame teisme gavus bylą, šiai bylai socialinės apsaugos bylos kategorija buvo paskirta nepagrįstai, neteisingai nustačius bylos kategoriją, bylą nagrinėjantis teismas negali daryti išvados, jog ieškovės byla turėjo būti nagrinėjama prioritetine tvarka.
Išnagrinėjęs byloje pateiktus duomenis, teismas daro išvadą, jog administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme negali būti pripažinta vilkinama, kadangi nuo skundo apeliacinės instancijos teismui pateikimo 2018 m. birželio 11 d. iki ieškovės ieškinio dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl pernelyg ilgo proceso atlyginimo, bendrosios kompetencijos teismui pateikimo 2019 m. birželio 4 d., buvo praėję nepilnai 12 mėnesių. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą informaciją, jog šiame teisme vidutinė bylos nagrinėjimo trukmė yra apie 16 mėnesių, darytina išvada, jog ieškovė nepagrindė ieškinio argumento, jog administracinė byla pagal jos skundą teisme yra nagrinėjama per ilgai, procesas vilkinamas.
Ieškovė ieškinyje nurodo, jog per ilgą laikotarpį neišnagrinėjant bylos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme ji ir jos dukra yra diskriminuojamos, tačiau nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių nurodytus teiginius apie ieškovės ir jos vaiko diskriminaciją. Susipažinęs su ieškovės pateiktu informaciniu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pranešimu (1 t., b. l. 88), teismas daro išvadą, jog visų nurodytame teisme nagrinėjamų bylų, susijusių su socialinės apsaugos bylos kategorija, vidutinė išnagrinėjimo trukmė nuo bylos gavimo teisme iki sprendimo paskelbimo yra apie 16 mėnesių. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovė ir jos nepilnametė duktė nėra diskriminuojamos, joms nėra sudaromos blogesnės sąlygos nei kitiems asmenims, kurių bylos Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjamos bendra eilės tvarka, kaip patenkančios į socialinės apsaugos bylų kategoriją.
Ieškovei neįrodžius kaltų neteisėtų teismo ir (ar) teisėjo veiksmų (CPK 178 straipsnis), civilinės atsakomybės valstybei taikymas pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį negalimas, todėl ieškovės ieškinys atmetamas.
Ieškinį atmetus, ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. kovo 6 d. sprendimu esant atleistai nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) mokėjimo, iš ieškovės nepriteisiamas žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, straipsniais
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.