- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-25
- Bylos Nr.
- e2-1312-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01397-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Jurgita Loginovienė, dalyvaujant ieškovo atstovui T. B., BUAB „Bendida“ atstovei S. A., atsakovo atstovui P. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, BUAB „Bendida“ vardu pareikštą ieškinį S. Z. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo teismo prašo priteisti iš atsakovo 36 387,91 Eur žalos atlyginimą, kurį sudaro BUAB „Bendida“ paskirta 10 051,89 Eur PVM bauda ir apskaičiuoti 26 336,02 Eur delspinigiai.
Ieškinyje nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie FM) atliko bankrutuojančios UAB „Bendida“ (toliau – ir Bendrovė) pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) 2012-01-01 - 2013-06-30 laikotarpio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir surašė 2015-02-12 patikrinimo aktą Nr. (21.31-28)-FR0680-90 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriuo apskaičiuota 2 318 699,78 Eur į biudžetą mokėtina pridėtinės vertės mokesčio suma. VMI prie FM 2015-05-27 sprendimu Nr. (24.6-31-5)-FR0682-337 (toliau – Sprendimas Nr. 337) patvirtinto Patikrinimo aktu apskaičiuotą 2 318 699,78 Eur PVM sumą, apskaičiavo 475 854,94 Eur delspinigius ir skyrė 231 869,97 Eur PVM baudą. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2015-08-21 sprendimu Nr. S-148(7-137/2015) (toliau – Komisijos Sprendimas Nr. 1) pakeitė Sprendimą Nr. 337 į sprendimą pavesti VMI prie FM atlikti pakartotinį Bendrovės patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – VAAT) 2016-02-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4233-463/2016 panaikino Komisijos Sprendimą ir įpareigojo Komisiją išnagrinėti Bendrovės skundą iš esmės. Komisija 2016-06-27 sprendimu Nr. S-139(7-137/2015) (toliau – Komisijos Sprendimas Nr. 2) patvirtino Sprendimo Nr. 337 dalį, kuria patvirtintas Patikrinimo akte apskaičiuotas 667 684,87 Eur PVM ir su juos susijusias sumas, panaikino Sprendimo Nr. 337 dalį, kuria patvirtintas Patikrinimo akte apskaičiuotas 1 651 014,92 Eur PVM ir su juo susijusias sumas. VAAT 2017-02-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-794-142/2017 atmetė Bendrovės skundą dėl Komisijos Sprendimo Nr. 2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2018-12-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1347-575/2018 atmetė Bendrovės apeliacinį skundą. LVAT 2019-04-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-26-438/2019 atmetė Bendrovės prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019-05-29 sprendimu Nr. (7.45.-4.7) K10-36 atleido Bendrovę nuo 160 981,91 Eur PVM delspinigių mokėjimo. Kauno apygardos teismas 2020-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1334-587/2020 iškėlė Bendrovei bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2020-09-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1334-587/2020 nutarė likviduoti Bendrovę dėl bankroto ir patvirtino kreditorių reikalavimus bankroto byloje, kurių bendra suma sudaro 621 241,08 Eur.
VMI prie FM yra Bendrovės kreditorė, kurios patvirtintas kreditorinis reikalavimas bankroto byloje sudaro – 597 229,99 Eur. Ieškovo vertinimu, buvęs Bendrovės vadovas S. Z. netinkamai atlikdamas Bendrovės vadovo pareigas padarė žalos Bendrovei, tuo pačiu ir Bendrovės kreditoriams. Kadangi Bendrovės nemokumo administratorius nesiima veiksmų, kad būtų atlyginta Bendrovei padaryta žala, VMI prie FM turi teisę reikšti netiesioginį ieškinį Bendrovės vardu.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1, 4 punktus mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. S. Z. ėjo Bendrovės vadovo pareigas nuo 2013-02-05 iki 2018-05-21 ir šiuo laikotarpiu buvo atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą, turėjo užtikrinti, kad jo vadovaujama Bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Patikrinimo metu nustatyta ir Patikrinimo akte konstatuota, jog Bendrovė, pažeisdama Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 49 str. 1 dalies ir 56 str. 1 dalies nuostatas, nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą pagal PVM sąskaitas faktūras įformintam dyzelinio kuro tiekimui Kipro Respublikos įmonei Geli Petroleum Ltd už 3 179 451,75 Eur, kadangi Bendrovė nepateikė pakankamų įrodymų, kad prekės buvo patiektos būtent PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems pirkėjams, kurie neįgijo teisės disponuoti prekėmis kaip savo. Be to, Bendrovė nepateikė įrodymų, kad verslo sandoriuose elgėsi sąžiningai ir ėmėsi visų būtinų ir reikalingų priemonių, jog įsitikintų dėl nedalyvavimo PVM sukčiavime. LVAT 2018-12-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1347-575/2018 padarė išvadą, kad Bendrovė turėjo žinoti, kad, sudarydama sandorius su Geli Petroleum Ltd, ji dalyvavo sukčiaujant PVM, jos vykdyti tiekimai Kipro įmonei Geli Petroleum negali būti apmokestinti 0 proc. PVM tarifu. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama. S. Z. vadovavimo laikotarpiui Bendrovė nedeklaravo 100 518,90 Eur mokėtino PVM (mokestiniai laikotarpiai 2013-12-01 - 2013-02-28; 2013-03-01 - 2013-03-31). Už nurodytų laikotarpių prievoles apskaičiuota 26 336,02 Eur delspinigių. Sprendimu Nr. 337 bendrovei skirta 10 proc. PVM bauda. S. Z. atsakingas už 10 051,89 Eur PVM baudą, apskaičiuotą proporcingai atsakovo vadovavimo laikotarpiu priskaičiuotam PVM. Atsakovui S. Z., kaip bendrovės vadovui, tinkamai vykdžius nustatytas pareigas ir teisingai apskaičiavus bei sumokėjus PVM, Bendrovei nebūtų skirta bauda ir priskaičiuoti delspinigiai, taigi egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir Bendrovei padarytos žalos.
BUAB „Bendida“ nemokumo administratorius ieškovo poziciją visiškai palaikė ir prašė ieškinį tenkinti.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko visiškai ir nurodė, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo reikalaujamas žalos dydį, o jo skaičiavimo mechanizmas yra neaiškus. Atsakovas nėra atsakingas už delspinigius, apskaičiuotus mokestinio ginčo laikotarpiu, t. y. 2015-05-27 – 2018-05-21. MAĮ ir PVMĮ nenumato prievoles mokesčių mokėtojui mokėti mokestinio patikrinimo metu papildomai apskaičiuotas mokesčių sumas tuo atveju, jeigu dėl jų vyksta mokestinis ginčas. Ginčo sandorių pagrindu Bendrovė uždirbo 46 281,64 Lt (13 404,08 Eur) buhalterinį pelną, ginčijamų sandorių pagrindu uždirbto pelno suma turi būti atitinkamai įskaitoma į reikalaujamos iš vadovo priteisti žalos sumą. Priteisti, bet faktiškai BUAB „Bendida“ nesumokėti (neišieškoti) mokestiniai delspinigiai ir mokestinė bauda nėra bendrovės patirta žala ir nuostoliai – žala faktiškai nebuvo patirta. Nėra įrodyta nei viena būtinoji sąlyga civilinės atsakomybės taikymui (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys). Nėra įrodyta specifinė atsakovo žinojimo arba turėjimo žinoti apie tariamą kontrahento sukčiavimą aplinkybė, kaip būtinoji sąlyga siekiant perkelti PVM mokėjimo prievolę kitam asmeniui. Geli Petroleum Ltd. sukčiavimo PVM faktas nenustatytas, o PVM sukčiavimo aplinkybės neįrodytos. Nėra nustatytos ypatingos aplinkybės, kurioms esant leidžiama perkelti juridinio asmens mokestinę prievolę fiziniam asmeniui. Reiškiant ieškinį yra ženkliai praleisti senaties terminai tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti ir VMI ieškinyje neprašo senaties termino atnaujinti.
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliko bankrutuojančios UAB „Bendida“ pridėtinės vertės mokesčio 2012-01-01 - 2013-06-30 laikotarpio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir surašė 2015-02-12 patikrinimo aktą Nr. (21.31-28)-FR0680-90, kuriuo apskaičiuota 2 318 699,78 Eur į biudžetą mokėtina pridėtinės vertės mokesčio suma. VMI prie FM 2015-05-27 sprendimu Nr. (24.6-31-5)-FR0682-337 patvirtinto Patikrinimo aktu apskaičiuotą 2 318 699,78 Eur PVM sumą, apskaičiavo 475 854,94 Eur delspinigius ir skyrė 231 869,97 Eur PVM baudą. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-21 sprendimu Nr. S-148(7-137/2015) pakeitė Sprendimą Nr. 337 į sprendimą pavesti VMI prie FM atlikti pakartotinį Bendrovės patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-02-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4233-463/2016 panaikino Komisijos Sprendimą ir įpareigojo Komisiją išnagrinėti Bendrovės skundą iš esmės. Komisija 2016-06-27 sprendimu Nr. S-139(7-137/2015) patvirtino Sprendimo Nr. 337 dalį, kuria patvirtintas Patikrinimo akte apskaičiuotas 667 684,87 Eur PVM ir su juos susijusias sumas, panaikino Sprendimo Nr. 337 dalį, kuria patvirtintas Patikrinimo akte apskaičiuotas 1 651 014,92 Eur PVM ir su juo susijusias sumas. VAAT 2017-02-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-794-142/2017 atmetė Bendrovės skundą dėl Komisijos Sprendimo Nr. 2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018-12-05 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1347-575/2018 atmetė Bendrovės apeliacinį skundą. LVAT 2019-04-17 nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-26-438/2019 atmetė Bendrovės prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019-05-29 sprendimu Nr. (7.45.-4.7) K10-36 atleido Bendrovę nuo 160 981,91 Eur PVM delspinigių mokėjimo. Kauno apygardos teismas 2020-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1334-587/2020 iškėlė Bendrovei bankroto bylą. Kauno apygardos teismas 2020-09-16 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1334-587/2020 nutarė likviduoti Bendrovę dėl bankroto ir patvirtino kreditorių reikalavimus bankroto byloje, kurių bendra suma sudaro 621 241,08 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.68 str. 1 d. nustatyta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Bendrovei yra iškelta bankroto byla, todėl egzistuoja CK 6.68 str. 2 d. numatyta sąlyga reikšti netiesioginį ieškinį. VMI prie FM patvirtintas kreditorinis reikalavimas bankroto byloje sudaro – 597 229,99 Eur. Per visą bankroto procesą gauta tik 2 450,00 Eur pajamų, iš kurių 1 233 Eur išmokėta įkaito turėtojui, 1 217 Eur skirta administravimo išlaidoms. Taigi likusi nepatenkinta kreditorių reikalavimų suma sudaro daugiau nei 600 000 Eur. Nemokumo administratorius ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo nėra pareiškęs. Kreipiantis dėl žalos atlyginimo iš buvusių Bendrovės vadovų yra tikėtina bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus.
Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė iš sau priklausančio akcizais apmokestinamų prekių sandėlio SEED Nr. LT0A06020146S (adresas – (duomenys neskelbtini)), PVM sąskaitomis faktūromis įformino dyzelinio kuro tiekimą Kipro įmonės Geli Petroleum Ltd vardu iš viso už 3 179 451,75 Eur (10 978 011 Lt). Bendrovė šiuos dyzelinio kuro pardavimus deklaravo 2012 m. liepos - 2013 m. kovo mėn. Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas ES valstybes nares ataskaitose (forma FR0564) bei atitinkamų mokestinių laikotarpių PVM deklaracijose (forma FR0600), kaip tiekimus į kitas ES valstybes nares ir apmokestino juos 0 proc. PVM tarifu pagal PVMĮ 49 str. 1 dalį. Bendrovė Kipro įmonei Geli Petroleum Ltd parduotą dyzelinį kurą įsigijo iš AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Lukoil Baltija“. Patikrinimo metu nustatyta ir Patikrinimo akte konstatuota, jog Bendrovė, pažeisdama Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 49 str. 1 dalies ir 56 str. 1 dalies nuostatas, nepagrįstai pritaikė 0 proc. PVM tarifą pagal PVM sąskaitas faktūras įformintam dyzelinio kuro tiekimui Kipro Respublikos įmonei Geli Petroleum Ltd už 3 179 451,75 Eur, kadangi Bendrovė nepateikė pakankamų įrodymų, kad prekės buvo patiektos būtent PVM sąskaitose faktūrose nurodytiems pirkėjams, kurie neįgijo teisės disponuoti prekėmis kaip savo. Be to, Bendrovė nepateikė įrodymų, kad verslo sandoriuose elgėsi sąžiningai ir ėmėsi visų būtinų ir reikalingų priemonių, jog įsitikintų dėl nedalyvavimo PVM sukčiavime. Patikrinimo akte konstatuota, kad Bendrovės PVM sąskaitomis faktūromis įformintiems prekių tiekimams Kipro Respublikos įmonei Geli Petroleum Ltd negali būti taikomas 0 proc. PVM tarifas. Vadovaujantis PVMĮ 56 str. 4 ir 5 dalimis, Bendrovės įforminti prekių tiekimai Kipro įmonei Geli Petroleum Ltd apmokestinti taikant standartinį 21 proc. PVM tarifą. Bendrovė, sandoriams su Kipro įmone Geli Petroleum Ltd pritaikytam 0 proc. PVM tarifui pagrįsti pateikė 2012-07-04 sutartį Nr. LEN 2012/07/04 dėl dyzelinio kuro pardavimo Geli Petroleum Ltd, kurią pasirašė Bendrovės generalinis direktorius R. G. ir Geli Petroleum Ltd atstovas A. Ž..
LVAT 2018-12-05 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1347-575/2018 padarė išvadą, kad Bendrovė turėjo žinoti, kad, sudarydama sandorius su Geli Petroleum Ltd, ji dalyvavo sukčiaujant PVM, jos vykdyti tiekimai Kipro įmonei Geli Petroleum negali būti apmokestinti 0 proc. PVM tarifu. LVAT nurodė, kad „<...>„UAB „Bendida“, siekdama pelno, ignoravo akivaizdžius mokestinio sukčiavimo požymius, veikė nesąžiningai ir iš esmės nesiėmė jokių priemonių, kad įsitikintų, jog tiekimo operacijos nelėmė sukčiavimo mokesčių srityje. Bendrovė, būdama savo srities veiklos profesionalė, turėjo žinoti, kad Geli Petroleum sukčiauja mokesčių srityje, ir nesiėmė elementarių priemonių, kad būtų išvengta sukčiavimo, todėl remiantis paminėtomis teisės normomis praranda teisę į neapmokestinimą PVM“. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, negalima abejoti, kad ir atsakovui turėjo būti žinoma, kad jo vadovaujama Bendrovė dalyvauja sukčiaujant PVM ir kad Bendrovės vykdyti tiekimai Kipro įmonei Geli Petroleum negali būti apmokestinti 0 proc. PVM tarifu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad S. Z. pažeidė ne tik CK 2.87 straipsnyje nustatytas fiduciarines pareigas veikti sąžiningai ir protingai, bet ir imperatyvias mokestinių įstatymų nuostatas (MAĮ 40 str. 1, 4 p., PVMĮ 49 str. 1 d., 56 str. 1 d.), todėl jo veiksmai pripažintini neteisėtais ir sudaro pagrindą S. Z. civilinei atsakomybei kilti. Atsakovas yra kaltas atlikęs išvardintus veiksmus, šie veiksmai lėmė žalos atsiradimą. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėto išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. S. Z. vadovavimo laikotarpiui Bendrovė nedeklaravo 100 518,90 Eur mokėtino PVM (mokestiniai laikotarpiai 2013-12-01 - 2013-02-28; 2013-03-01 - 2013-03-31). Už nurodytų laikotarpių prievoles apskaičiuota 26 336,02 Eur delspinigių. Sprendimu Nr. 337 bendrovei skirta 10 proc. PVM bauda. S. Z. atsakingas už 10 051,89 Eur PVM baudą, apskaičiuotą proporcingai atsakovo vadovavimo laikotarpiu priskaičiuotam PVM, nuo kurio skaičiuojamas PVM baudos dydis. Bendrovei nebūtų buvę apskaičiuoti PVM delspinigiai ir paskirta PVM bauda, jei S. Z. būtų užtikrinęs, kad Bendrovė laiku ir teisingai deklaruotų bei sumokėtų PVM. Aktualiu laikotarpiu Bendrovė turėjo pakankamai lėšų sumokėti PVM. Šią aplinkybę patvirtina prie ieškinio pridedami bendrovės 2012 ir 2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentai. Sumokėjus reikiamą PVM nesusidarytų skolos kreditoriams ir Bendrovė tikėtina nebūtų bankrutavusi. 26 336,02 Eur delspinigiai ir 10 051,89 Eur PVM bauda yra žala Bendrovei, už kurios padarymą atsakingas buvęs Bendrovės vadovas S. Z.. S. Z., kaip bendrovės vadovui, tinkamai vykdžius nustatytas pareigas ir teisingai apskaičiavus bei sumokėjus PVM, Bendrovei nebūtų skirta bauda ir priskaičiuoti delspinigiai, taigi egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir Bendrovei padarytos žalos.
Atsakovas nesutinka su delspinigių dydžiu, tačiau delspinigiai buvo skaičiuojami nuo kiekvienos nesumokėtos prievolės ir ieškinyje nurodomi delspinigiai yra apskaičiuoti būtent už atsakovo vadovavimo laikotarpiu atsiradusias ir nesumokėtas PVM prievoles.
Atsakovas nesutinka, kad delspinigiai buvo skaičiuojami ir mokestinio ginčo metu, tačiau MAĮ 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sustabdžius mokesčio priverstinį išieškojimą šio Įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju, delspinigiai skaičiuojami už visą sustabdymo laikotarpį, jeigu mokesčių mokėtojo skundas buvo atmestas.
Atsakovas teigia, kad sandorių su Geli Petroleum Ltd Bendrovė gavo 13 404,08 Eur buhalterinį pelną ir šia pelno suma turėtų būti mažinama prašoma priteisti žala. Tačiau naudą Bendrovė galėjo gauti iš sudarytų sandorių, o žalą patyrė dėl netinkamai vykdytų mokestinių prievolių, todėl galima nauda negali būti įskaityta į žalos atlyginimą.
Remiantis CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo LVAT 2018-12-05 nutarties, kuria buvo baigtas mokestinis ginčas ir tapo aiškus atsakovo Bendrovei padarytos žalos (baudos ir delspinigių) dydis, todėl ieškinio senaties terminas nėra suėjęs.
Atsakovas prašo pripažinti bylos medžiagą ne vieša, nes jis siekia apsaugoti informacija apie asmeninį turtą ir pajamas. Prašymas atmestinas. Priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša. Teismas, gavęs šalies prašymą dėl byloje pateiktos informacijos saugumo užtikrinimo ir (ar) bylos nagrinėjimo uždarame posėdyje, visų pirma turėtų spręsti, ar pateikta informacija laikytina saugotina, ar yra pagrindas visą ar dalį pateiktos informacijos laikyti nevieša.<…> Pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui. Tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į saugotinos informacijos ir ginčo pobūdį, jo dalyką, šalių ypatumus ir kitas reikšmingas aplinkybes, kai bylos medžiagos dalies neviešumas negali užtikrinti privataus ar viešo intereso apsaugos, teismas gali skirti uždarą teismo posėdį atskirų įrodymų nagrinėjimui arba uždarą visos bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-421/2016), taip pat pripažinti bylos medžiagą nevieša. Tai gali būti padaryta tik saugant itin pažeidžiamą interesą. Teismo vertinimu, į bylą pateikta ieškovo ir atsakovo medžiaga nesudaro pagrindo teigti, kad joje esanti informacija sudaro paslaptį ar yra konfidenciali. Jei sutikti su atsakovo argumentais, teisme nebūtų galima viešai nagrinėti absoliučios daugumos bylų, kuriuose atskleidžiama asmens turtinė padėtis ar informacija apie pajamas, todėl prašymas dėl bylos medžiagos pripažinimo nevieša yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Kiti, teismo neaptarti, šalių argumentai nėra tiek reikšmingi, kad jiems pritarus galėtų būti priimtas kitoks sprendimas, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 36 387,91 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2021 m. gruodžio 6 d. UAB „Bendida“, kodas 151260111, ir 771 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.