- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-18
- Bylos Nr.
- 2A-1610-345/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-07170-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- A. K.
- Trečiasis asmuo
- S. K.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės,
dalyvaujant ieškovei R. K. ir jos atstovei advokatei T. B.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. K. ir atsakovo A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, trečiasis asmuo – S. K., išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi teismą, prašydama nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo esant sutuoktinio kaltei; palikti ieškovei santuokinę pavardę K.; pripažinti santuokoje įgytą 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), 166000 Lt vidutinės rinkos vertės bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; padalinti santuokoje įgytą turtą, nukrypstant nuo turto lygiomis dalimis padalinimo: a) priteisti natūra 2/3 dalis 2 kambarių buto, atitinkančias 110666,66 Lt ieškovės asmeninėn nuosavybėn, b) priteisti 1/3 dalį šio buto, atitinkančią 55333,33 Lt atsakovo asmeninėn nuosavybėn; taip pat nustatyti dukros S. K. gyvenamąją vietą su ieškove bei priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai natūra, priteisiant 1/5 dalį buto (atitinkančią 20400 Lt, mokant po 600 Lt per mėnesį iki dukra sulauks pilnametystės (už 34 mėnesius)), įskaitant išlaikymo dukrai įsiskolinimą už 3 metus – 14400 Lt; priteisti ieškovės asmeninėn nuosavybėn 4/30 dalis buto,o atsakovui iš ieškovės 22133,33 Lt kompensaciją už 4/30 dalis buto; priteisti iš atsakovo ieškovei 5664,08 Lt įsiskolinimą už komunalines paslaugas; taip pat priteisti sumokėtų kreditorinių įsipareigojimų dalį už atsakovo kredito padengimą ieškovės lėšomis, sudarantį 7000 Lt; priteisti iš atsakovo ieškovei 22113,21 Lt negautų darbinių pajamų; 10000 Lt neturtinę žalą bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Nurodo, kad 1998-08-28 Trakų rajono Valdybos civilinės metrikacijos skyriuje ieškovė ir atsakovas įregistravo santuoką. Santuokos metu gimė dukra S. K.. Šalių santuokinis gyvenimas iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis nesirūpina šeima, negerbia ieškovės, neatlieka vyro pareigų bei neteikia moralinės ar materialinės paramos ieškovei bei dukrai. Galutinai santuokinis gyvenimas iširo prieš 5 metus, kai atsakovas dėl pastovaus piktnaudžiavimo alkoholiu neteko pragyvenimo šaltinio. Būdamas neblaivus, atsakovas tampa agresyvus, naudoja prieš ieškovę smurtą, daužo buto duris bei į butą, kur gyvena ir dukra, atsiveda asocialius asmenis. Ieškovei ne kartą teko kreiptis į policiją. Bendras gyvenimas tapo nebeįmanomas ir net pavojingas. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu šalys įsigijo 1 kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 1997-07-01 mainų sutarties pagrindu išsikeitė su bendrasavininke motina N. M. į 2 kambarių butą, esančio (duomenys neskelbtini). Pastarojo buto 1/2 dalis viešame registre įregistruota atsakovo vardu, o kita 1/2 dalis – ieškovės vardu. Paaiškino, kad kartu perkant butą, neatkreipė dėmesio, kas sutartyje parašyta, manydama, kad perkasi butą bendrąja jungtine nuosavybės teise. Kad galėtų įsigyti butą, šalys ėmė 23600 Lt paskolą, kuri paimta atsakovo vardu. Atsakovas išmokėjo tik 4800 Lt, visą likusią sumą – 18800 Lt – išmokėjo ieškovė. Kai sutuoktinis nesirūpino šeima ir girtaudavo, ieškovė mokėjo už komunalines paslaugas. Ieškovės įsitikinimu, butas pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi butas įgytas santuokos metu, kaip šeimos turtas šeimos turtinių interesų patenkinimui. Ieškovė nurodo, kad tinkamai prižiūri dukrą, stengiasi suteikti sąlygas jos tinkamam vystymuisi, todėl dukros gyvenamoji vieta nustatytina su ja. Nustačius dukros gyvenamąją vietą su ieškove bei pripažinus butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nutraukiant santuoką, teismas gali nukrypti nuo santuokoje įgyto turto padalijimo lygiomis dalimis ir ieškovės naudai priteisti 2/3 dalis santuokoje įgyto buto, o atsakovo naudai – 1/3 buto dalį. Ieškovė pažymi, kad dukros išlaikymui per mėnesį reikia 1200 Lt. Kasdien reikia skirti pinigų pietums, ieškovė stengiasi leisti dukrai dalyvauti įvairiuose renginiuose, aprūpinti mokymosi bei higienos priemonėmis, nemažai lėšų reikalauja dukros gydymosi išlaidos. Dukrai nustatyta trumparegystė, bronchų astma, alerginis rinitas, stuburo iškrypimas. Dėl regėjimo pasikeitimo reikia keisti akinius kas metus ar puse metų, o akiniai kainuoja 567 Lt. Be to, dukra nori būti mados žurnaliste, lanko savaitę kursus mados akademijos, kurie kainavo 530 Lt. Kadangi atsakovas jau daugiau negu 5 metus neturi pastovaus pajamų šaltinio, neužtikrina net minimalių dukros poreikių, ir mažai tikėtina, kad jis ateityje prisidės prie dukros išlaikymo, todėl išlaikymą dukrai tikslinga priteisti turtu, priteisiant dukrai 1/5 dalį buto. Išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus sudaro 14400 Lt, skaičiuojant po 400 Lt už 36 mėnesius. Tokiu būdu bendrai ieškovei asmeniškai bei dukros išlaikymui tenkanti buto dalis yra 26/30, atsakovui tenkanti buto dalis sudarytų 4/30 buto. Kadangi atsakovui tenkančios buto dalies nėra galimybės be neproporcingos žalos butui priteisti atsakovo naudai, ieškovė jam turėtų išmokėti 22133,33 Lt kompensaciją. Ieškovė taip pat paaiškino, kad nuo 1993 m. iki 1998 m., atsakovas mokesčių už butą nemokėjo; nuo 2000 m. iki 2006 m atsakovas duodavo 400 Lt maistui; už butą atsakovas nustojo mokėti 2007 m. Atitinkamai iš atsakovo ieškovei priteistina 1/2 dalis nuo 2007-01-01 jos sumokėtų mokesčių dalies – 5664,08 Lt. Be to, dėl atsakovo kaltės pablogėjus ieškovės sveikatos būklei, ji tapo bedarbe, todėl patyrė ne tik materialinių, net ir neturtinių nuostolių. Dėl atsakovo kaltės praradusi darbą, ieškovė patyrė 22113,21 Lt turtinę žalą: vidutinis mėnesinis jos atlyginimas buvo 2220 Lt, nedirba 19 mėnesių, už 7 mėnesius yra gavusi kompensaciją iš darbdavio, todėl skaičiuoja 12 mėnesių laikotarpį (nuo 2011-02-01) bei atėmus iš darbo biržos gautas išmokas (2220 Lt × 12 mėn. = 26640 Lt – (626,79 Lt + 650 Lt ×6) = 26640 Lt – 4526,79 Lt = 22113,21 Lt).
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies – sutiko dėl ieškovės pavardės bei dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo. Taip pat sutiko su reikalavimu nutraukti santuoką, bet nepripažino, jog santuoka iširo dėl jo kaltės. Nurodė, jog nesutarimai su ieškove prasidėjo prieš trejus metus, kai jam ėmė nesisekti verslas ir jis negalėjo ieškovei duoti pinigų tiek, kiek anksčiau, be to į šalių nesutarimus ėmė kištis kartu gyvenanti ieškovės motina. Atsakovas rūpinosi šeimos butu, atliko remontą, įdėjo lėšų į sanitarinių mazgų gerinimą. Policijos pareigūnai nenustatė, kad atsakovas šeimoje elgėsi netinkamai. Atsakovas dėl sunkios materialinės padėties (yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, ieškosi darbo) dabar negali prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Atsakovas nebuvo neištikimas, nemušė ieškovės ir jos motinos, psichologinio smurto nenaudojo, šeimos nepaliko. Atsakovas mano, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ji nebenori su juo gyventi ir nori, kad atsakovo buto dalis atitektų jai.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė priešieškinį, prašydamas santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui kas mėnesį mokamas 400 Lt periodines išmokas iki dukters pilnametystės; dukros gyvenamąją vietą po santuokos nutraukimo nustatyti su ieškove jos gyvenamojoje vietoje; priteisti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 246 360 Lt, įpareigojant ieškovę išmokėti atsakovui 123 180 Lt kompensaciją bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė, atsakovo įmonei sustabdžius veiklą ir atsakovui negaunant pajamų, neduodavo jam pragyvenimui jokių piniginių lėšų, šeimos klausimus spręsdavo tik su savo motina, atsisakydama su atsakovu bendrauti, jį ignoruodama. Atsakovas nesutinka su reikalavimu atidalinti santuokoje įgytą butą bei su ieškovės nurodyta buto verte. Taip pat nesutinka su išlaikymo dukrai priteisimu turtu. Atsakovo nuomone, ieškovė nepagrindė reikalavimo priteisti būtent 600 Lt išmoką per mėnesį dukrai, o ieškovės nurodyta 1200 Lt dukros išlaikymui suma yra didesnė už ieškovės gaunamas pajamas. Atsakovas nesutinka ir su reikalavimu priteisti dukros išlaikymo įsiskolinimą, kadangi būdamas bedarbis ir gyvendamas iš skolintų pinigų, jis prisidėjo prie dukros išlaikymo, pirkdamas jai maistą bei tenkindamas kitus poreikius. Atsakovas pažymi, kad ieškovės pateiktose pažymose dėl komunalinių išlaidų nenurodyta, kas mokėjo už paslaugas. Nurodė, kad iki 2008 m. rugsėjo mėn. už visas komunalines paslaugas bei visų šeimos narių, tame tarpe ir uošvės, telefonų sąskaitas mokėdavo atsakovas. Už sunaudotas gamtines dujas, komunalines paslaugas, elektros energiją atsakovas sumokėjo daugiau nei ieškovė. Atsakovas sutinka, kad išlaidos už komunalines paslaugas būtų padalintos per pusę nuo tada, kai jis nebemokėjo - nuo 2008 m. rugsėjo mėn. Taip pat atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti ieškovei 7000 Lt kreditinių įsipareigojimų, nurodydamas, kad perkant butą, atsakovas tuometinėje abiejų šalių darbovietėje AB „Lietuvos draudimas“ dešimties metų terminui sudarė 24000 Lt, 3 proc. lengvatinio kredito paskolos sutartį. Sutarties sąlygose buvo numatyta, kad jei atsakovas nutrauktų darbo sutartį savo noru, turėtų iš karto sugrąžinti visą paskolą, o tuo atveju, jei darbo sutartis būtų nutraukta darbdavio iniciatyva, būtų atleistas nuo paskolos mokėjimo. Atsakovas susirado geriau apmokamą darbą, darbdavys sutiko nutraukti darbo santykius su atsakovu šalių susitarimu, o paimtą paskolą perrašė ieškovės vardu. Paskolą darbdaviui ieškovė ir atsakovas grąžino iš savo darbo užmokesčių, t.y. lėšų, kurias įstatymas preziumuoja kaip bendrą jungtinę nuosavybę. Atsakovas nesutinka ir su reikalavimu priteisti ieškovei negautų darbinių pajamų turtinę žalą, nes ieškovė nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad darbo sutartis su ieškove buvo nutraukta pagal DK 136 str. 1 d. 4 p.; atsakovas nenaudojo prieš ieškovę nei psichologinio, nei fizinio smurto, todėl dėl jo veiksmų ieškovės sveikata negalėjo pablogėti. Taip pat atsakovas nesutinka su reikalavimu priteisti ieškovei 10000 Lt neturtinę žalą, nes ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo kaltės jai kyla migrenos priepuoliai ir diagnozuota pirminė hipertenzija.
Tretysis asmuo S. K. palaiko motinos ieškinį. Pripažino, jog bijo atsakovo, nes būdamas girtas atsakovas yra agresyvus. Paaiškino, kad tėvas kelis kartus buvo trenkęs jai ranka. Be to, 2006 m. gegužės mėn. tėvas grasino, jog nužudys mamą, todėl tą vakarą motina ir dukra miegojo pas tetą, vėliau savaitei išsinuomojo butą, nes tėvas skambino visiems giminaičiams ir grasino, kad nužudys motiną. S. K. nurodė, kad tėvui netekus darbo, mama visai šeimai pirko maistą, rūpinosi, sakydama, kad viskas susitvarkys, tačiau tėvas nerodė jokių pastangų ir toliau gėrė ir po kelių metų mama nusprendė skirtis. S. K. taip pat paaiškino, jog atsakovas 2006 m. padovanojo jai kompiuterį, tačiau vėliau kompiuterį išnešė neva taisyti, nors, jos nuomone, kompiuteris nebuvo sugedęs. Taip pat buvo padovanojęs dviratį, žadėdamas pamokinti važiuoti, tačiau mokė su alkoholiu rankoje, rėkdamas ant jos, ir jai teko pačiai nešti sunkų dviratį. Vėliau dviratį tėvas taip pat išvežė. Smulkių pinigų atsakovas neduodavo. Jeigu jo paprašydavo, sakydavo, kad prašytų mamos. Pažymėjo, kad atsakovas yra ne kartą pastūmęs mamą, be to, motina slepiasi močiutės kambaryje. Jeigu ten nesislėptų, tai atsakovas smurtautų daug dažniau.
II. Ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį bei atsakovo priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė šalių sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; paliko ieškovei santuokinę pavardę K.; nustatė nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su motina; pripažino 2 kambarių butą bendrąja jungtine šalių nuosavybe; priteisė ieškovei asmeninėn nuosavybėn 81/100 dalį buto, o atsakovui asmeninėn nuosavybėn 19/100 buto; priteisė S. K. išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą turtu, t. y. atsakovo 19/100 dalį buto; pripažino ieškovę 19/100 dalies buto, priteisto S. K., valdytoja uzufrukto teise; priteisė iš ieškovės atsakovui 51 460,00 Lt piniginę kompensaciją; priteisė iš atsakovo ieškovei 4000,00 Lt įsiskolinimą už komunalines paslaugas; iš atsakovo ieškovei 4000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą; taip pat priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 847,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o iš ieškovės 1 694,97 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei; kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmetė.
Teismas konstatavo, kad santuoka tarp šalių faktiškai yra iširusi ir dėl to kaltas atsakovas. Kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės įrodyta bylos duomenimis, kadangi atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, dėl to prarado darbą, būdamas išgėręs tampa priekabus, veliasi į konfliktus, konfliktuoja su aplinkiniais ir šeimos nariais. Santykiai tiek su sutuoktine, tiek su dukra pašlijo būtent dėl atsakovo girtavimo ir nepriimtino elgesio sąlygoto taip pat girtavimo. Atsakovas neigia, jog piktnaudžiauja alkoholiu, kad alkoholio vartojimas kelia jam socialines ir ekonomines problemas, todėl visiškai nededa jokių pastangų spręsti tiek alkoholio vartojimo problemą, tiek santykių su sutuoktine ir kitais šeimos nariai problemas. Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovė yra jam nelojali, kad visus reikalus sprendžia tik su motina, kad žiauriai ir nežmoniškai su juo elgiasi, kad siekia jį iškeldinti iš jo buto dalies ir kad nuolatos jį provokuoja. Teismas išaiškino, kad šalims po santuokos įregistravimo nesudarius sutarties dėl turto padalijimo, jų turtui taikomas įstatymo nustatytas teisinis režimas, kuris reiškia prezumpciją, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Byloje šalys nepateikė duomenų apie tai, už kokias lėšas (asmenines ar bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančias) buvo įgytas vieno kambario butas, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje aiškiai išreikšta sutuoktinių valia įgyti tirtą lygiomis dalimis. Tuo tarpu 1997-07-01 manų sutartyje nėra išreikšta sutuoktinių valia, kad mainų pagrindu gaunamas dviejų kambarių butas yra įgyjamas asmeninėn sutuoktinių nuosavybėn. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, jog įgytas 2 kambarių butas su bendrojo naudojimo patalpomis, šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismas taip pat konstatavo, kad nėra pakankamo pagrindo dalijant butą nukrypti nuo lygių dalių principo, nurodydamas, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatyta kartu su ieškove, ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši, vaikas neturi jokių ypatingų sveikatos sutrikimų, dėl ko jam būtų reikalinga ypatinga priežiūra ar sudaryto specialios gyvenimo sąlygos. Ieškovės nurodyti argumentai, kad ji iš savo darbo užmokesčio išmokėjo didžiąją dalį kredito, kuris buvo panaudotas buto įsigijimui, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo. Juo labiau, kad remiantis tuo pačiu pagrindu ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo 7 000,00 Lt kaip jos sumokėtų kreditorinių įsipareigojimų dalį už atsakovo kredito padengimą. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad santuokoje įgytas butas dalintinas lygiomis dalimis po ½ dalį ieškovei ir atsakovui (atsakovui priklausančios buto dalies vertė yra 83 000,00 Lt). Teismas taip pat padarė išvadą, jog tikslinga ir pagrįsta, įvertinus tai, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikui, piktnaudžiauja alkoholiu ir neturi jokių pastovių pajamų ir nesuinteresuotas jų turėti, jo turto dalis pagal byloje esančius duomenis yra areštuota antstolių patvarkymais dėl to, kad atsakovas turi asmeninių įsiskolinimų, išlaikymą vaikui priteisti atsakovo turtu, t. y. atsakovui priklausančia buto dalimi. Teismas taip pat nustatė, kad kai kurie vaiko poreikiai, nurodyti poreikių paskaičiavimo lentelėse yra ieškovės nepagrįstai užaukštinti. Konstatavo, kad pagrįsta tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius atitinkanti S. K. išlaikyti reikalinga suma yra 1000,00 Lt per mėnesį. Kadangi tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra lygi, todėl iš atsakovo vaikui išlaikyti priteistina 500,00 Lt per mėnesį suma. Bendra išlaikymo suma už šį laikotarpį (33 mėnesius) sudaro 16 500,00 Lt. Be to, kadangi atsakovas pripažino, jog iki 2007 m. vasaros pabaigos mokėjo ieškovei po 400,00 Lt vaiko išlaikymui, o nuo nurodyto laikotarpio nemoka, reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas. Tokiu būdu bendra išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo suma sudaro 30 900,00 Lt, kuri atitinka 19/100 atsakovui priklausančio buto dalių. Įvertinęs aplinkybes dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu, konfliktiškų santykių su šeimos nariai, vaiko teisę turėti normalias gyvenimo sąlygas, ir remdamasis CK 3.117 str. 3 d. bei 3.127 str. 3 d. teismas nutarė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą priteisti ieškovei, įpareigojant ją išmokėti atsakovui jo 31/100 dalį atitinkančią 51 460,00 Lt dydžio kompensaciją. Be to, teismas sumažino ieškovės apskaičiuota įsiskolinimo dalį už komunalines paslaugas, kadangi mokesčių dalis, kuri tenka nepilnamečiam vaikui priskiriama vaiko poreikiams ir įvertinama skaičiuojant išlaikymo įsiskolinimo bei išlaikymo dydį, todėl dar kartą ta pačią dalį vertinti paskaičiuojant įsiskolinimą už komunalines paslaugas yra neteisinga. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas nustojo mokėti už komunalines paslaugas nuo 2007 m. vasaros pabaigos, t. y. tada, kai iš esmės faktiškai iširo šalių bendras gyvenimas. Teismas taip pat išaiškino, kad, įvertinus tai, jog paskolos grąžinimas buvo baigtas 2007 m., o šalių santykiai iki 2007 m. pabaigos buvo kaip sutuoktinių santykiai, pinigai buvo grąžinami iš atsakovo ir ieškovės gaunamo darbo užmokesčio, t. y. iš esmės iš pajamų, kurios laikomos bendrąja sutuoktinių nuosavybe ir byloje nėra įrodymų, kad skolos grąžinimo laikotarpiu atsakovas visiškai neprisidėdavo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovo 7000 Lt ieškovės sumokėto kredito grąžinimo laikytinas neįrodytu, nepagrįstu ir netenkintinu. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės darbo sutartis su darbdaviu buvo nutraukta dėl etatų mažinimo, todėl darbo sutartis nebuvo nutraukta dėl atsakovo veiksmų ir reikalavimas priteisti iš atsakovo 22 113,21 Lt negautų pajamų netenkintinas. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl santuokos nutrūkimo ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, dėl nuolatinio atsakovo girtavimo ir agresyvaus, konfliktiško elgesio turėjo nuolatos išgyventi nesaugumo, gėdos prie aplinkinius jausmą, tačiau santuokos nutrūkimas nebuvo staigi ir netikėta bendro gyvenimo baigtis, santuokos iširimas nesukėlė didelių socialinių pokyčių, neįrodyta, kad ieškovė nedirba dėl santuokos nutrūkimo, santuokos nutrūkimas netrukdo ieškovei bendrauti su vaiku, dvasiniai išgyvenimai iš esmės nepakenkė ieškovė sveikatai, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-31 sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo pakeisti ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymą turtu 34 200 sumai (išlaikymas po 600 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, t.y. 19 800 Lt + išlaikymo įsiskolinimas), pakeisti sprendimą dalyje dėl turto padalinimo, priteisiant ieškovei 2/3 turto dalį (nuo 57/100 buto) 68 666 Lt vertės, o atsakovui – 1/3 turto dalį (nuo 57/100 buto) 34 200 Lt vertės; nepilnametės dukros išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą priteisti atsakovo turtu - 1/3 dalimi nuo 57/100 dalies buto; priteisti ieškovei iš atsakovo išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį nuo neįgalumo nustatymo 2012-06-05 dienos iki visiško pasveikimo; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 134 Lt kompensaciją ir iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai išanalizavo ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus ir padarė neteisingą išvadą dėl vaiko poreikių, be to, netinkamai įvertino tėvų galimybę įsidarbinti ir gauti pajamas vaiko išlaikymui. Pažymėjo, kad S. K. kelis metus teks lankytis pas odontologą, kuriam reikės sumokėti 3900 Lt. Be to, nepilnametei dukrai nustatyta difuzinė struma 1 p. ir astigmatizmas. Pasak ieškovės, vaikui reikalingi masažo procedūros, baseinas, poilsis prie jūros, geros kokybės maistas, papildai, vitaminai, vaistai, akiniai. Be to, atsižvelgiant į vaiko pomėgius bei gabumus, jai reikia lankyti atitinkamus būrelius. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad jai nustatytas tik 55 % darbingumas, dėl ko ji sunkiai gali rasti darbą ir šiai dienai jos pajamos sudaro 300 Lt. Tuo tarpu atsakovas yra sveikas, darbingas vyras. Ieškovės įsitikinimu, jos turtine padėtis ir galimybė ją pagerinti žymiai blogesnė negu atsakovo, todėl atsakovas turi mokėti didesnę išlaikymo dalį. Pažymi, kad su atsakovu valdo ne 2 kambarių butą, kaip klaidingai konstatuota sprendime, o tik 2 kambarius ir dalį bendro naudojimo patalpų, t.y. 57/100 iš 26,22 kv.m. bendro naudojimo patalpų, kas sudaro 14,94 kv.m., ir 2 kambarius (26,12 kv.m.) 3 kambarių bute. Remiantis pateikta turto vertinimo ataskaita, du kambariai su dalimi bendro naudojimo patalpų kainuoja 103 000 Lt. Ieškovė nesutinka su teismo išvada, kad S. K., serganti trumparegyste, bronchine astma, alerginiu renitu, skolioze, astigmatizmu ir difuzine struma 1 p., neturi ypatingų sveikatos sutrikimų, lemiančių būtinumą nukrypti nuo turto padalijimo lygių dalių principo. Be to, po teismo sprendimo priėmimo, ieškovei nustatytas neįgalumas. Ieškovė nurodo, kad gyvendama santuokoje su atsakovu, kentėdama nuolatinę baimę ir įtampą, tapo invalide, todėl prašo priteisti jai išlaikymą iki visiško pasveikimo.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-05-31 sprendimą dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės ir priimti naują sprendimą - santuoka nutraukti dėl ieškovės kaltės; taip pat panaikinti sprendimą dalyse dėl santuokoje įgyto buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, dėl priteisimo ieškovės asmeninėn nuosavybėn 81/100 dalies buto, o atsakovui – 19/100, dėl priteisimo ieškovės naudai 4000 Lt neturtinės žalos; panaikinti sprendimą dalyje dėl priteisimo iš atsakovo išlaikymą dukrai turtu ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis 400 Lt išmokomis iki dukters pilnametystės; priteisti iš ieškovės atsakovo naudai atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas buvo šališkas, teigdamas, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir dėl to prarado darbą. Ieškovė nepateikė nė vieno tai patvirtinančio fakto, o teismas vadovavosi subjektyviais, išankstinį nusistatymą turinčios liudytojos N. M., parodymais. Teismas tris policijos iškvietimus, adresu (duomenys neskelbtini), siejo su atsakovo polinkiu konfliktuoti, nors policija atsakovo veiksmuose nerado pažeidimų. Atsakovo teigimu, būtent ieškovė nesilaikė sutuoktinės pareigų, nesilaikė savitarpio pagalbos principo. Pažymi, kad teismas nesilaikė nekaltumo prezumpcijos ir padarė netinkamą išvadą, kad atsakovui paskirta kardomoji priemonė (įpareigojimas gyventi skyrium) įrodo, kad jis piktnaudžiauja alkoholiu, tampa agresyvus, konfliktiškas, ir normalus bendravimas ir santykiai su šeimos nariais neįmanomi. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai pripažino butą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kadangi nekilnojamo turto registre butas įregistruotas kaip šalių dalinė nuosavybė. Taigi, ieškovė ir atsakovas sutartimi įgyvendino savo tikruosius ketinimus ir registre juos išviešino. Butas jau yra padalytas ir jo teismas negali dar kartą dalinti. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai priteisė S. K. išlaikymą turtu, kadangi šio turto nebūtų įmanoma panaudoti taip, kad jį realizuojant ar naudojant būtų gaunamos pajamos vaiko išlaikymui, be to, ieškovė neturi gebėjimų tvarkyti priteistą turtą. Pažymi, kad ieškovė atsisako priimti iš atsakovo bet kokią pagalbą piniginėmis lėšomis ar maistu, taip norėdama įtikinti teismą, kad atsakovas nesirūpina šeima ir vaiku. Atsakovo įsitikinimu, teismas iš dalies tenkindamas reikalavimą priteisti neturtinę žalą, nesilaikė įstatymo imperatyvų: nenustatė atsakovo netesėtų veiksmų, priežastinio ryšio bei kaltės. Be to, atsakovo nuomone, ieškovė nenurodė turimų kreditorių ir kad jiems pranešta apie bylos iškėlimą, todėl teismas priimdamas jos ieškinį, nepareikalavęs pašalinti ieškinio trūkumų, padarė esminius civilinio proceso pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu ir santuokos nutraukimą būtent dėl jo kaltės patvirtina byloje esantys įrodymai (nuotraukos, S. K. bei N. M. parodymai, policijos pažymos). Išgėręs, atsakovas konfliktuoja su nepilnamete dukra, dėl ko jai 2012-03-16 prasidėjo isterika. Ieškovei įsikišus į konfliktą, ji gavo smūgį ir stipriai susižeidė sienos kampu petį. Apie atsakovo veiksmus buvo pranešta policijai, tačiau į butą įėjus ieškovės motinai, atsakovas pabėgo iš namų. Ieškovės patirta rankos ir peties trauma užfiksuota gydytojo A. S., Lazdynų ligoninėje. Ieškovei grįžus namo, atsakovas jau buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme paskirta nagrinėti baudžiamoji byla dėl ieškovei padarytų kūno sužalojimų. Ieškovė taip pat pažymi, kad susitarimas dėl būsimo turto pasidalijimo pagal SŠK nebuvo galimas, nes nebuvo numatytas vedybų sutarties institutas, todėl, ieškovės nuomone, buto pirkimo-pardavimo sutarties išlyga, kad butą šalys nusipirko „lygiomis dalimis“, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad butą sutuoktiniai įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Tretysis asmuo S. K. nurodo, kad nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundo teiginiais.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą, atsakovas nurodo, kad nesutinka su ieškovės reikalavimais. Pažymi, kad ieškovė tyčia užaukština vaiko poreikius, nepateikdama juos pagrindžiančių įrodymų. Be to, ieškovė tyčia stengiasi išleisti kuo didesnę sumą, pirkdama vaikui brangias knygas, žurnalus, nors šalia yra didelė A. M. biblioteka, siekdama išreikalauti iš atsakovo dideles sumas vaiko išlaikymui. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad jie valdo ne butą, o tik du jo kambarius. Be to, atsakovas pažymi, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovės prašymas priteisti jai išlaikymą iki visiško pasveikimo turi būti atmestas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Ieškovės apeliacinis skundas netenkintas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Žemesnės instancijos teismas
Nustatyta, kad 1993 m. rugpjūčio 28 d. ir ieškovė R. K. ir atsakovas A. K. sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota Trakų r. valdybos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 302 (t. 1, b. l. 25). Santuokos metu jiems (sutuoktiniams) 1995-09-09 gimė dukra S. K. (t. 1, b. l. 26). Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas šalių santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir teigia, kad teismas neteisingai nustatė santuokos iširimo priežastis, nes, priešingai nei nurodė teismas ir ieškovė, atsakovas alkoholiu nepiktnaudžiauja, pati ieškovė ignoravo sutuoktinį, buvo jam nelojali, nebuvo savitarpio pagalbos, teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės motinos parodymais bei neteisingai pripažino, jog atsakovas buvo baustas už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesais. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino visas byloje nustatytas faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, dėl to tampa agresyvus, konfliktiškas, patiria socialines ir ekonomines problemas – negali dirbti, negali normaliai bendrauti su sutuoktine, dukra ir kitais šeimos nariais, nesirūpina jais, neteikia nei materialinės nei moralinės paramos, o tuo tarpu atsakovas neįrodė, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, ji yra jam nelojali, atsisakė su juo bendrauti ir visus reikalus sprendžia tik su motina, kad žiauriai ir nežmoniškai su juo elgiasi, kad siekia jį iškeldinti iš jo buto dalies, kad nuolatos jį provokuoja ir gadina atmosferą namuose. Teismas pasisakė dėl visų liudytojų (b.l. 76-80, t. 1, b.l. 24-26, t. 2). Pažymėtina, kad įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Taigi teismas pagrįstai nesuteikė pirmenybės nė vienam iš byloje esančių įrodymų, t.y. nesirėmė išskirtinai vien tik ieškovės ir jos pusėje liudijusios motinos parodymais, o vertino byloje esančių įrodymų visetą pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos abiejų šalių proceso metu, vadovaudamasis įstatymu, protingumo bei teisingumo principais (CPK 185 str., CK 1.5 str.). Nors apeliantas (atsakovas) nurodo, jog alkoholiu nepiktnaudžiauja, su asocialiais asmenimis nebendrauja, nėra baustas administracine tvarka, tačiau šiuos jo argumentus paneigia byloje esantys įrodymai, į kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, o būtent: iš 2010-02-22 Vilniaus apskrities VPK pažymos matyti, jog nuo 2008 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. vasario 21 d. adresu (duomenys neskelbtini) užregistruoti trys iškvietimai (t. 1, b. l. 36); duomenys apie atsakovo padarytus administracinius teisės pažeidimus (t. 2, b. l. 56-61, t. 55-59), ieškovės į bylą pateiktos fotonuotraukos (t. 2, b. l. 69-74), 2012-03-19 specialisto išvada Nr. G 630/12 (01) ir Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK NTS pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir 2012-03-18 atsakovui paskirtą kardomąją priemonę – įpareigoji gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios R. K. (t. 3, b. l. 106-108). Nors atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pripažino, jog atsakovas buvo baustas už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesais pagal ATPK 181 str., tačiau šiuos jo teiginius paneigia byloje esanti 2012-03-16 pažyma apie asmens baustumą, iš kurios matyti, jog atsakovui 2011-07-13 nutarimu už ATPK 181 str. 1 d. administracinį teisės pažeidimą buvo paskirta nuobauda - įspėjimas (t. 4, b.l. 85). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 2 d.).
Konstatavus, kad ieškovės kaltė dėl santuokos nutrūkimo byloje neįrodyta, darytina išvada, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, ir kartu pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės pareikštą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti, todėl, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovas nebuvo lojalus ieškovei, negerbė jos, grasino susidoroti, kas neabejotinai ieškovei sukelia neigiamus išgyvenimus, į teismų praktikoje suformuluotus neturtinės žalos dydžio santuokos nutraukimo bylose kriterijus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2007, ir atsakovo turtinę padėtį sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo pagrįstai ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovės naudai 4 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad nepagrįstai butą, esantį (duomenys neskelbtini)pripažino bendrąją jungtinę nuosavybe, kadangi santuokos metu šalys lygomis dalimis įsigijo vieno kambario butą, 30,73 kv.m. ploto, esantį (duomenys neskelbtini), kurį mainų sutartimi išmainė į dviejų kambarių butą su bendrojo naudojimo patalpomis ir rūsiu, turintį 41,06 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus taip pat atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino sutuoktinių turto teisinį režimą ir pagrįstai nustatė, jog šalims butas priklauso jungtinės nuosavybės teise. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, santuokos metu šalys 1997 m. gegužės 15 d. pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo lygiomis dalimis vieno kambario butą, turintį 30,73 kv. m. bendrojo naudingojo ploto su bendrojo naudojimo patalpomis, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 78). Šį butą šalys 1997 m. liepos 1 dienos mainų sutartimi išmainė į dviejų kambarių butą su bendrojo naudojimo patalpomis, turintį 41,06 kv. m. bendrojo ploto, su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 56), kuris nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas ieškovės ir atsakovo vardu kaip dalinė jų nuosavybė (t. 1, b. l. 28-29). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnis). CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Šalys po santuokos įregistravimo nebuvo sudarę sutarties dėl turto padalijimo, todėl jų turtui taikomas įstatymo nustatytas teisinis režimas, kuris reiškia prezumpciją, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. 1997-07-01 mainų sutartyje nesant išreikštos aiškios sutuoktinių valios, kad mainų pagrindu gaunamas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgyjamas asmeninėn sutuoktinių nuosavybėn, darytina išvada, jog 1997-07-01 mainų sutarties pagrindu įgytas 2 kambarių butas su bendrojo naudojimo patalpomis, turintis 41,06 kv. m. bendrojo ploto, su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, ką teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
Vienu iš ieškovės apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad teismas, dalindamas šalių santuokoje įgytą turtą, nepagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Apeliantė būtinumą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo grindžia šalių nepilnametės dukters sveikatos būkle, savo netektu nedarbingumu ir tuo, jog dėl santuokos iširimo kaltu buvo pripažintas tik atsakovas. Tačiau tokie apeliantės argumentai atmestini, kadangi pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, apeliantės nurodytos aplinkybės (kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir kad šalių nepilnametė duktė serga įvairiomis ligomis, jai reikalinga ramybė, pati ieškovė dėl atsakovo elgesio ir būdo neteko darbingumo, tapo bedarbė) nėra pagrindas nesilaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo CK 3.123 straipsnio prasme. Pirmosios instancijos teismui nustačius šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove ir to šalims neginčijus apeliaciniame teisme, įvertinus tai, kad šalys yra neįgalūs, o vaiko sveikatos būklė nereikalauja specialaus gydymo ar ypatingos priežiūros, taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė neteko darbingumo dėl atsakovo kaltės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, padalijant turtą pagal ieškovės prašomas nustatyti kiekvienam iš sutuoktinių tenkančias dalis (2/3 ir 1/3) akivaizdžiai neatitiktų įstatymo tikslų bei šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos. Tokio nukrypimo pagrindu nepripažintina ir atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo, nes šios aplinkybės sukeliamos teisinės pasekmės detaliai reglamentuojamos CK 3.70 straipsnyje, kuriame nenustatyta galimybės sumažinti kaltam dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniui tenkančią bendro turto dalį. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nustatęs, jog nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo ir šalims pripažįstant teisę kiekvienai į 1/2 dalį turto, kurią kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo, nepažeidė suformuotos teismų praktikos tuo klausimu, o toks padalijimas geriausiai atitinka abiejų šalių interesus. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo iš naujo metu apeliantė papildomų aplinkybių, dėl kurių būtų galima nesilaikyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nenurodė ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, o iš esmės pakartojo pirmosios instancijos teisme nurodytas analogiškas aplinkybes.
Ieškovė nurodo, kad teismas vertindamas šalims priklausantį turtą padarė klaidą, kadangi šalys valdo ne 2 kambarių butą, o tik 2 kambarius ir dalį bendro naudojimo patalpų, dėl ko buvo neteisingai įvertintas dalintinas turtas. Nustatyta, kad ieškovė kreipdamasi į teismą dėl santuokos nutraukimo, be kita ko, prašė padalinti ir santuokoje įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ieškovė ne kartą tikslino savo ieškinį, nurodydama, jog siekia padalinti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ką patvirtina ir pačios ieškovės pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kuriuose nurodoma, jog 2012-02-27 (duomenys neskelbtini) esantis butas yra su bendro naudojimo patalpomis, kurio vidutinė rinkos kaina yra 166 000 Lt (b.l. 26-31,65,66,130-135, t. 3). Apeliacinės instancijos teismui ieškovė pateikė UAB „Krivita“ atliktą Nekilnojamojo turto ataskaitą, teigdama, jog jos pateikta UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto atskaitoje nurodyta buto vertė yra tikslesnė, nes realiai šalys valdo ne butą, o du kambarius su bendrojo naudojimo patalpomis, tačiau iš jos pateiktos UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto pažymos negalima daryti tokios vienareikšmiškos išvados. Minėtoje išvadoje nurodoma, jog vertinamas turtas buvo butas su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis, esantis (duomenys neskelbtini), o ne atskiros patalpos (b.l. 34, t. 4). Be to šia aplinkybę patvirtina ir tai, kad Nekilnojamojo turto registre šalių butas įregistruotas kaip atskiras butas/patalpa, kuriam suteiktas unikalus numeris, o ne kaip atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis. Be to, tiek Nekilnojamojo turto registre, tiek UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto pažymoje nurodomo buto plotas nesiskiria. Todėl nagrinėjamu aplinkybių kontekste nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas vadovaudamasi viešame registre nurodyto buto verte, neteisingai nustatė dalintino turto vertę, todėl ieškovės argumentai dėl neteisingos buto vertės nustatymo yra atmesti kaip nepagrįsti.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į vaiko specifinius poreikius su sveikata, kuriems reikalingos papildomos išlaidos, taip pat vaiko amžių, šalių pajamas, jų turimą turtą bei vaiko pomėgius, įvertinęs teismų praktikoje suformuotą orientacinį priteistino išlaikymo dydį, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 800 Lt, konstatavo, kad iš atsakovo nepilnamečio šalių dukros išlaikymui priteistina kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt, kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymą priteisiant turtu. Abu apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos nepilnametės dukros kas mėnesį priteistu išlaikymo dydžiu. Atsakovas nurodo, jog sutinka mokėti 400 Lt kas mėnesį išlaikymą. Tuo tarpu ieškovė nurodo, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad nepilnametės dukros poreikių patenkinimui pakanka 1000 Lt per mėnesį, mano, jog jos patikslintame ieškinyje nurodyta 1200 Lt suma per mėnesį nepilnametės dukros išlaikymui yra pagrįsta, kadangi dukrai nustatyta difuzinė storuma, astigmatizmas, serga trumparegyste, bronchine astma, alerginiu renitu, stuburo iškrypimu, turi odontologinių problemų, be to, dukra domisi daugeliu dalyku, mada, piešia, dalyvauja mados akademijos kursuose, dėl ko reikalinga papildomų išlaidų, kurių ieškovė neturi. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka. Nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas yra nedirbantys (b.l. 96, t.1, 116, 121,t. 2), abu yra neįgalūs, gaunamos pajamos yra nedidelės. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime argumentu, kad ieškovės išlaidos vaiko išlaikymui (kiekvienais metais reikalinga pirkti mobilų telefoną, kai kuriuos rūbus ir kitus daiktus) yra nepagrįstai užaukštintos. Teisėjų kolegija taip pat įvertina tą aplinkybę, šalių nepilnametė dukra 2013 metais taps pilnametė. Ieškovė nurodo, kad dukrai reikia odontologinio gydymo, dėl sveikatos problemų reikalingos išvykos į Palangą, taip pat šalių dukra domisi mada, lanko būrelius, kas taip pat reikalauja papildomų išlaidų, tačiau teisėjų kolegija laiko, jog ieškovės paskaičiuotos išlaidos laisvalaikiui, pomėgiams, išvykoms prie jūros, neatsižvelgiant į realiai turimas išlaidas dukros išlaikymui, nes pagal esamus byloje įrodymus išlaidų papildomai veiklai (būreliams) ieškovė neturi. Įrodymų, paneigiančių tokią teismo sprendimo argumentaciją, ieškovė taip pat nepateikė, netgi pati patvirtina, jog šiuo metu jos gaunamos pajamos yra ypatingai mažos. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę ir jos nevertino, kad šalių nepilnamečiam vaikui yra reikalingos lėšos specialiųjų poreikių tenkinimui, tačiau pirmosios instancijos teismas šias aplinkę teisingai nustatė ir pagrįstai įvertino dukros sveikatos būklę. Teisėjų kolegija sutinka, kad dėl esamų dukros susirgimų šalių dukrai reikalingos lėšos specialiųjų poreikių tenkinimui, tačiau iš ieškovės pateiktų medicininių dokumentų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, jog dėl esamų susirgimų, jų periodiškumo reikalinga būtent ieškovės nurodyta suma medikamentas ir šalių dukrai yra skirtas specialus gydymas, ypatingos gyvenimo sąlygos. Taigi įvertinus abiejų šalių finansinę padėtį (b.l. 29-30, t. 1, 166, t. 2), jų sveikatos būklę, aplinkybę, jog abu nedirbantys, atsižvelgiant į teismų praktikoje vyraujančią nuostatą, jog priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, ir tokį išlaikymą sutinka teikti pats atsakovas, bei į tai, kad ieškovė atsakovo išlaikymo įsiskolinimą paskaičiavo po 400 Lt kas mėnesį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio keistinas, iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį mažinant iki 400 Lt per mėnesį mokamų periodinių išmokų. Nurodyto dydžio išlaikymas per mėnesį būtų protingas ir įrodytas bei pakankamas bent minimaliems šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti duotoje situacijoje, todėl bendra išlaikymo suma už laikotarpį nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės (2013-09-09) sudaro 13 200 Lt. Šalims neginčijant pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo įsiskolinimo sumos už trejus metus, kas sudaro 14 400 Lt, teisėjų kolegija laiko, jog bendra išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 27 600 Lt.
Nors atsakovas ir nesutinka su ieškovės reikalavimu išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą nepilnametei dukrai priteisti turtu, tačiau nenurodo, ar realiai ketina mokėti teismo priteistą išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra bedarbis, nerodo realios iniciatyvos susirasti darbą, neturi piniginių santaupų, kitas jo valdomas turtas neduoda realių pajamų, iš kurių atsakovas galėtų teikti priteistą išlaikymą dukrai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą priteisti turtu. Tokiu būdu bendra išlaikymo įsiskolinimo ir išlaikymo suma sudaranti suma 27 600 Lt atitinka 17/100 atsakovui priklausančio buto dalių, kuri priteistina šalių nepilnametei dukrai S. K. iki jos pilnametystės. Priteisus minėtu būdu išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą turtu – buto dalimi, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui priklausanti šio buto dalis yra 33/100, o ieškovei priklauso 50/100 dalis minėto buto.
Ieškovė nurodo, kad priteisus išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą turtu – buto dalimi, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui likusią priklausančią buto dalį priteisti jai, atsakovui priteisiant šią dalį atitinkančią kompensaciją. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, pripažįsta, kad dėl šalių konfliktinių santykių, bendrai valdyti turtą yra sudėtinga, tačiau įvertinus tai, kad bute yra du kambariai, taip pat tai, kad po santuokos nutraukimo atsakovas netektų vienintelės gyvenamosios vietos, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, jog nekilnojamasis turtas – buto dalis, esanti (duomenys neskelbtini), natūra asmeninės nuosavybės teise nepriskirtinas ieškovei, atitinkamai atsakovui priteisiant iš ieškovės piniginę kompensaciją.
Apeliantė (ieškovė) taip pat nurodo, kad gyvendama santuokoje su atsakovu, kentėjo nuolatinę baimę ir įtampą, tapo neįgali, todėl prašo priteisti išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokant iki ieškovės pasveikimo. Apeliantės nuomone, jai yra reikalingas išlaikymas, nes ji yra neįgali, gaunamų pajamų neužtenka pragyvenimui, be to gyvendama santuokoje su atsakovu kentė nuolatinę įtampą. CK 3.72 straipsnyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių; sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (1 d.). Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (2 d.). Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (5 d.). Nustatyta, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra nedirbantys, abu yra neįgalus, ieškovės pajamos netgi yra didesnės nei atsakovo, kurios nors ir nėra didelės, tačiau, kaip pripažįsta pati ieškovė, ji išlaiko nepilnametę dukrą, dėl ko yra pagrindas pagal CK 3.72 straipsnio 1 dalį sutuoktiniui, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos yra save išlaikyti, nepriteisti išlaikymo iš kito sutuoktinio. Tuo tarpu įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė neteko darbingumo dėl atsakovo kaltės, ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.).
Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkinęs ieškinį ir priešieškinį iš šalių priteisė jų turėtas bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams. Ieškovė bylinėjimosi išlaidas sudaro 130,00 Lt žyminis mokestis, 1000,00 išlaidos už advokato teisinę pagalbą (t. 1, b. l. 157), be to, jai atidėtas 806,00 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas, o nuo kitos dalies žyminio mokesčio mokėjimo ji atleista (t. 2 b. l. 42, 120). Atsakovui suteikta valstybės garantuoja teisinė pagalba, kompensuojama (t. 2, b. l. 64-66), šios pagalbos išlaidų suma sudaro 2 137,84 Lt. Ieškinį patenkinus iš dalies, todėl ieškovei iš atsakovo patenkintų reikalavimų dalyje priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi apeliacinės instancijos teismas iš esmės tenkino apie ¾ ieškovės ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 847,50 Lt patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidos). Atsakovas savo duomenų apie jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme į bylą nepateikė. Dalis ieškinio reikalavimų ir dalis priešieškinio reikalavimų buvo pagrįsti, todėl iš ieškovės valstybei priteistina ¼ dalis bylinėjimosi išlaidų, t. y. 534,64 Lt. Iš ieškovės taip pat priteistina valstybei žyminio mokesčio dalis už reikalavimus, kurie buvo pripažinti nepagrįstais ir už kuriuos žyminio mokesčio sumokėjimas jai buvo atidėtas, t. y. 1 103 Lt.
Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleista ir jos apeliacinis skundas buvo atmestas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, tačiau atsakovas nepateikė turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškovės antrinės teisės pagalbos išlaidos iš atsakovo apeliacinėje instancijos nepriteistinos. Taip pat iš atsakovo nepriteistinos ir ieškovės turėtos išlaidos , sumokėtos VĮ Registrų centrui ir UAB „Krivita“.
Remdamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti sekančiai:
„Nutraukti R. K. ir A. K. 1993-08-28 Trakų r. Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 302, sudarytą santuoką dėl atsakovo A. K. kaltės.
Po santuokos nutraukimo R. K. palikti santuokinę pavardę K..
Nustatyti nepilnametės dukros S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina R. K..
Pripažinti santuokoje įgytą dviejų kambarių butą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine R. K. ir A. K. nuosavybe.
Priteisti ieškovei R. K. asmeninėn nuosavybėn 50/100 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti S. K. išlaikymo įsiskolinimą ir išlaikymą turtu, t. y. priteisti S. K. iš atsakovo A. K. 17/100 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Priteisti atsakovui A. K. asmeninėn nuosavybėn 33/100 buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Pripažinti ieškovę R. K. 17/100 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisto S. K. kaip išlaikymo įsiskolinimas ir išlaikymas, valdytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo A. K. R. K. 4000,00 Lt dydžio įsiskolinimą už komunalines paslaugas.
Priteisti iš atsakovo A. K. R. K. 4000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
Kitus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. K. R. K. 847,50 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti iš ieškovės R. K. 1 694,97 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Išaiškinti, kad valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 5660. Sumokėjimo faktą patvirtinantį dokumentą reikia pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius)“.