Kauno apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi ieškiniu į teismą prašydamas pripažinti AB Šiaulių banko atsisakymą leisti ieškovui papildyti kaupiamąjį indėlį neteisėtu ir įpareigoji atsakovą AB Šiaulių banką laikytis visų ieškovo V. R. D. su BAB Ūkio banku sudarytos kaupiamojo indėlio sutarties sąlygų, tame tarpe ir papildyti kaupiamąjį indėlį; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ieškovo naudai.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas V. R. D. bei BAB „Ūkio bankas" 2010 m. vasario 1 d. sudarė kaupiamojo indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (pradinė indėlio suma 821.449,45 Lt, indėlio terminas 2015-01-30, metinė palūkanų norma -7,1 %), kurioje numatyta, kad ieškovas indėlį bet kada gali papildyti. 2013-07-24 Kauno apygardos teismo nutartimi Ūkio bankui iškelta bankroto byla. 2013-02-23 AB „Šiaulių bankas", Ūkio bankas, atstovaujamas laikinojo administratoriaus, ir VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas" pasirašė Turto ir įsipareigojimų perdavimo sutartį, pagal kurią nuo 2013-03-04 Šiaulių bankui perduota dalis Ūkio banko turto bei įsipareigojimas išmokėti indėlininkams, kurie atitinka LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 str. 3 p. nurodytus kriterijus, skirtas draudimo išmokas." Atitinkamai, ieškovo indėlis, buvęs Ūkio banke, buvo perduotas administruoti Šiaulių bankui. 2013-05-14 raštu Šiaulių bankas informavo ieškovą, jog „iš Ūkio banko perduotas indėlis Šiaulių bankui yra kaupiamasis indėlis“. Nepaisant gauto atsakymo, ieškovui, nuvykus į Šiaulių banko Kauno filialą ir išreiškus norą papildyti savo indėlį buvo neleista papildyti savo kaupiamojo indėlio, nors Šiaulių banko internetiniame puslapyje viešai pateikiama informacija, jog pasirinkus kaupiamąjį indėlį, „indėlį galima papildyti bet kokia suma. Tris paskutinius kaupiamojo indėlio termino mėnesius indėlio pildyti negalima“. Paaiškindamas, kodėl ieškovas negali papildyti kaupiamojo indėlio, Šiaulių bankas 2013-07-05 rašte nurodė, jog „remiantis LR Bankų įstatymo 76(1) str. 5 d. 1 p., Bankas, perėmęs įsipareigojimus indėlininkams išmokėti IID pervestas draudimo išmokas, t.y. indėlį <...> Jokių kitų įsipareigojimų pagal trišalę sutartį ir ją lydinčius dokumentus Bankas neperėmė, įskaitant ir įsipareigojimą priimti papildomas įmokas pagal kaupiamųjų indėlių sutartis“. Ieškovui paprašius pateikti paaiškinimą, kodėl bankas perėmė ne visus, kaip numato LR CK 6.122 str. 1 d., bet dalį Ūkio banko įsipareigojimų, atsiradusių pagal kaupiamojo indėlio sutartį, ir kodėl ieškovui, tapusiam Šiaulių banko klientu, neleidžiama papildyti kaupiamojo indėlio, nors tokios teisės numatytos paties Šiaulių banko taisyklėse, Šiaulių bankas 2013-08-26 rašte atsakė: „Ūkio banko turto ir įsipareigojimų perdavimo sandoris sudarytas išimtinai remiantis BĮ 76(1) str. nuostatomis, t.y. nebuvo sudaryta jokia juridinio asmens perėmimo, įmonės ar akcijų įsigijimo sutartis. Tuo labiau, įsipareigojimai indėlininkams yra laikomi Šiaulių banko perimtais įsipareigojimais, o ne turtu“. Paprašius pateikti Trišalės sutarties dalies, kurioje aptariamos kaupiamųjų indėlių perėmimo sąlygos, išrašą, 2013-11-27 rašte Šiaulių bankas atsakė, jog trišalė sutartis yra konfidenciali, todėl prašomo išrašo ieškovui pateikti negali. Taigi šiuo metu neaiškiais pagrindais yra panaikinta ieškovo teisė papildyti turimą kaupiamąjį indėlį, nors tokia teisė buvo numatyta tiek su Ūkio banku sudarytoje kaupiamojo indėlio sutartyje, tiek šį indėlį administruojančio Šiaulių banko, kurio klientu dabar yra ieškovas, taisyklėse. Mano, kad perėmęs dalį Ūkio banko turto, tame tarpe ir ieškovo Ūkio banke turėtą kaupiamąjį indėlį, Šiaulių bankas privalo perimti ir visus su ieškovo indėliu susijusius Ūkio banko įsipareigojimus. Tai reiškia, kad Šiaulių bankas privalo laikytis visų ieškovo ir Ūkio banko sudarytos kaupiamojo indėlio sutarties sąlygų, įskaitant ir įsipareigojimą priimti kaupiamojo indėlio papildymą.