Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Marius Rapolas Žukas, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. G. ir E. G. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. G., R. G., VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

-T. G., gim. (duomenys neskelbtini) vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas, o būtent:

-0,06 ha žemės sklypas, žemės sklypo naudojimo būdas- mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

-60,63 kv.m. bendro ploto sodo pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);

-0,06 ha žemės sklypas, žemės sklypo naudojimo būdas- mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

bei transporto priemonė AUDI 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. G. sutuoktinis, o pareiškėjo E. G. tėvas T. G.. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) Medicininis mirties liudijimas Nr. 20-12910718. Po sutuoktinio ir tėvo T. G. mirties pareiškėjai A. G. ir E. G. pradėjo naudoti, valdyti ir disponuoti palikėjo turtu, tame tarpe ir VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytu turtu, o būtent: 0,06 ha žemės sklypu, žemės sklypo naudojimo būdas- mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), 0,06 ha žemės sklypu, žemės sklypo naudojimo būdas- mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. bei transporto priemone iki mirties dienos priklausančio nuosavybės teisė pareiškėjų tėvui ir sutuoktiniui T. G.. Pareiškėjai A. G. ir E. G. rinko bei šiuo metu tvarkė įvairiose institucijose dokumentus susijusius su palikėjo palikimu priėmimu, apdirbinėja nurodytą turtą ir pan., t.y. faktiškai priėmė sutuoktinio ir tėvo T. G. palikimą. Pareiškėjams absoliučiai nieko nežinoma apie kokius nors palikėjo T. G. turtinius įsipareigojimus tretiesiems asmenims, tokias pretenzijas jiems niekas iki šios dienos nepareiškė. Suinteresuoti asmenys R. G. ir A. G. nepretenduoja į palikimo dalį po tėvo T. G. mirties, apie tai jie patys paaiškins teismui bei pateikiam jų atsiliepimai. Dėl teisinio neišprusimo, nemokėdama valstybinės kalbos, neturėdami teisinio išsilavinimo, sąžiningai klysdami, manydami, kad jiems kaip palikėjo T. G. sūnui (pirmos eilės įpėdiniui pagal CK 5.11 str.) bei sutuoktinei palikimas priklauso be būtinumo kreiptis į atitinkamas įstaigas per įstatyme nustatytą terminą, neturėdami galimybės laiku pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, dėl ko negalėjo sužinoti, kad būtina yra kreiptis pas notarą po tėvo ir sutuoktinio T. G. mirties palikimui priimti ir pasėkoje praleido palikimo priėmimo terminą.

Teisiniai motyvai: LR CK 5.50 str.2d. nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pareiškėjų A. G. ir E. G. teisinis neišprusimas, be to, pareiškėjos A. G. valstybinės kalbos nežinojimas iš esmės paaiškina tą aplinkybę, kodėl pastaroji nustatytu terminu nesikreipė pas notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, todėl pareiškėjams A. G. ir E. G. notaro biure buvo atsisakyta išduoti minėtą liudijimą, nes suėjo nustatytas terminas tokio notarinio veiksmo atlikimui. Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui - į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t.y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas - palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti kokią nors palikimo dalį ar net koklį nors daiktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad kiekvienu atveju, teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, tai yra ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (LAT 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007 pasisakė, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, - tai įpėdinio valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinio interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių ir pareigų perėjimo universalumas reiškia, kad įpėdiniui pereina visos palikėjui priklausiusios teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis apie jas žinojo, ar ne. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais - asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 487/2010; kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Įrodymai patvirtinantys pareiškimo dalyką: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažintina, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu (tikimybių balansu). Tai reiškia, jog nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Kartu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-31/1999, kat.32; 1999-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-945/1999, kat.32; 20004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-513/2004 kat.2.4.3.7; ir kt.) Pažymėtina, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę nustatymo, įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjai A. G. ir E. G. turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai pareiškėjams aplamai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.). Teismui būtina atkreipti dėmesį į tą aplinkybę, kad pareiškėjai A. G. ir E. G. faktiškai išreiškė savo valią po tėvo ir sutuoktinio T. G. mirties esantį turtą (palikimą) turėti kaip savą. Nei Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2d., nei 4.25 str. neapibrėžia konkrečių veiksmų ratą, kurie turėtų būti laikytini faktiniu daikto valdymu, todėl T. G. paliktų žemės sklypų priežiūra, palikėjo asmeninių daiktų paėmimas ir t.t., taip pat laikytini faktiniu daikto valdymu. Pareiškėjai A. G. ir E. G. pažymi, kad pareiškimo dalyką įrodinės rašytiniais įrodymais, kurie pateikti kaip su pirmu pareiškimu, taip papildomai ir su patikslintu pareiškimu, o taipogi remsis liudytojų, kuriuos patys pristatys į teismo posėdį, parodymais. Nustatyti faktą, kad pareiškėjai A. G. ir E. G. priėmė mirusiojo tėvo ir sutuoktinio T. G. palikimą - tai teismo kompetencija, o teismo sprendimas reikalingas, kad pareiškėjai gautų paveldėjimo teisės liudijimą.

Suinteresuoti asmenys A. G., R. G. atsiliepimo į pareiškimą nėra pateikę procesine tvarka po 2020-11-25 teismo pranešimo jiems išsiuntimo (b.l. 63), bet pastarieji yra pateikę savo atsiliepimus prie pareiškėjų pateikiamo pareiškimo (b.l. 47-48), kuriuose Suinteresuoti asmenys A. G., R. G. nurodo, kad su pareiškėjų pareiškimo reikalavimais sutinka, prašo tenkinti pareiškėjų pareiškimą, nurodo, kad jiems atsisakymo nuo palikimo pasekmės yra žinomos.

Proceso dalyviams apie teismo posėdžio vietą ir laiką yra tinkamai pranešta ir ši civilinė byla yra nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (LR CPK 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

- pareiškėjai A. G., gimusi (duomenys neskelbtini) ir E. G., gimęs (duomenys neskelbtini), būdami atitinkamai palikėjo T. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktiniu ir vaiku, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., gimusi (duomenys neskelbtini) ir E. G., gimęs (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio ir tėvo T. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties visą palikimą priėmė pradėdami faktiškai paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu;

- kad pareiškėjų sutuoktinio ir tėvo, palikėjo T. G., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu yra įregistruotas nekilnojamasis turtas: -0,06 ha žemės sklypas, žemės sklypo naudojimo būdas- mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); -60,63 kv.m. bendro ploto sodo pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) sav.;-0,06 ha žemės sklypas, žemės sklypo naudojimo būdas- mėgėjų sodų žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); kad patys pareiškėjai yra deklaravę savo gyvenamąsias vietas 2018-10-03d. palikėjo T. G., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotoje nekilnojamoje namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini), kad pareiškėjos A. G. ir palikėjo T. G. santuoka yra registruota (duomenys neskelbtini), jų vaikas yra pareiškėjas E. G.; kad 3 mėnesių laikotarpyje po palikėjo T. G., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties yra mokėti komunaliniai mokesčiai už elektrą už namų valdą adresu (duomenys neskelbtini); kad patys pareiškėjai, pateikdami aukščiau nurodytus įrodymus pagal pareiškimą nurodo į tokias faktines aplinkybes iš pareiškėjų pusės, kad pareiškėjai po palikėjo mirties pradėjo naudoti, valdyti ir disponuoti palikėjo turtu; kad suinteresuoti asmenys A. G., R. G. (palikėjo kiti vaikai) nurodo į tokias faktines aplinkybes, kad su pareiškėjų pareiškimo reikalavimais sutinka, prašo tenkinti pareiškėjų pareiškimą, atsisako nuo palikimo, kaip įpėdiniai (b.l. 6-25; 42-48; 55-62).

Aukščiau aptartų įrodymų pagrindu, pastaruosius vertinant sistemiškai, teismas laiko, kad tokiu būdu pareiškėjai, naudodamiesi palikėjo turtu, mokėdami mokesčius, disponuodami palikėjo turtu; palikimą pagal pareiškimą faktiškai priėmė, todėl faktas paveldėjimo tikslu dėl palikimo priėmimo pagal pareiškimo reikalavimą nustatytinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas, vadovaudamasis LR CPK 448 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

1.Pareiškimą tenkinti.

2.Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinį faktą, kad A. G., a/k (duomenys neskelbtini) ir E. G., a/k (duomenys neskelbtini) priėmė T. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdami turtą valdyti.

3.Sprendimo nuorašą pasiųsti pareiškėjų, suinteresuotų asmenų žiniai.

4.Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.