Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. B. ir K. B. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl pareiškimų dėl palikimo atsisakymo laikymo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas K. B. teismui pareiškė, kad nieko teismo neprašo, jam tas ieškinys „ne prie ko“, pasirašė ir viskas. Ieškinio atsisako. Teismui pasiūlius pasitarti su advokatu, po pertraukos pakartotinai nurodė, kad ieškinio atsisako nenurodydamas atsisakymo motyvų.

Tretysis asmuo V. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad apie brolio J. B. palikimo dalį nieko pasakyti negali. Nesikalbėjo apie palikimą nei su ieškovu, nei su kitais broliais.

Tretysis asmuo I. P. nurodė, kad ji savo palikimo dalies yra atsisakiusi. Nemano, kad brolis A. B. suklydo atsisakydamas palikimo. Kalbėjo su juo telefonu po to, kai jis parašė atsisakymo pareiškimą, tada jis sakė: „parašiau ir tegu jie atsiknisa“, jam nieko nereikia. Tie „jei“ tai A. B. ir A. S. Tik vėliau A. S. su advokatu pasuko šį reikalą kitaip. Čia A. S. suklydo, vėliau suprato, kad neatiteks jai. Ir jos A. S. prašė, kad savo dalį padovanotų, tačiau ji tiesiog atsisakė, kad atitektų abiem draugiškai. Buvo kalbama, kad palikimas turėtų atitekti A. B. ir A.. S., nuo pat pradžių. Vasarą A. S. važinėjo pas brolius su advokato paruoštais dokumentais, kad šie pasirašytų.

Tretysis asmuo A. B. teismui paaiškino, kad jis parašė pareiškimą priimti palikimą. A. S. prašė, kad jis atsisakytų palikimo. Apie pokalbius, susitarimus tarp kitų įpėdinių nežino. K. B. sakė, kad jam A. S. dokumentus atvežė, atvertė, padėjo pasirašyti.

Tretysis asmuo A. S. teismo posėdyje nurodė, kad tarp vaikų po mamos mirties bendro apsitarimo dėl palikimo nebuvo. Kiekvienas sprendė pats. Po kurio laiko brolis J. B. jai pasakė, kad A. B. jau tvarkosi palikimą. Ji dėl palikimo neskubėjo. Sužinojo, kad A. yra suderinęs laiką pas notarę ir paskambinęs broliams J., K. ir V. dėl vykimo pas notarę. Tada ji paskambino A. B. ir pasakė, kad ji prižiūrėjo mamą, todėl ji ir tvarkysis. Pasiskambino notarei, pasiėmė J., K. ir visi nuvyko. Su A. B. jie nenuvyko. Ji vyko pas notarę priimti palikimą, o jie atsisakyti. Jie jau buvo nusprendę, kad atsisakys. Buvo taip sutarę. Notarė broliams sakė, jog jie gali priimti ir dovanoti, bet jie manė, kad A. taip pat atsisakys ir ji liks viena įpėdinė.

Dėl ieškinio atsisakymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalį, ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovė nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio dalies atsisakymo pasekmės.

Teismo posėdžio metu ieškovas J. B. pareiškė, kad atsisako ieškinio, atsisakymo motyvų nenurodė. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškovo ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl J. B. ieškinio reikalavimų atsisakymas priimtinas, civilinė byla dalyje dėl atsisakomų ieškinio reikalavimų nutrauktina.

Ieškinys netenkintinas.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad ieškovų ir trečiųjų asmenų byloje motina M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini).. Ieškovai ir tretieji asmenys yra pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai ir po mamos mirties įgijo teisę paveldėti mirusiosios turtą. 2021 m. vasario 17 d. ir 19 d. pareiškimais, patvirtintais (duomenys neskelbtini), V. Š., J. B. ir K. B. atsisakė priimti savo motinos palikimą. 2021 m. kovo 15 d. minėti asmenys pateikė (duomenys neskelbtini) pareiškimus, kuriais prašo atsisakymus nuo palikimo laikyti negaliojančiais. Tos pačios dienos raštu atsakydama į pateiktus pareiškimus notarė nurodė, kad prašymus atmeta.

Ieškovas J. B. ginčija atsisakymą priimti palikimą ir prašo pripažinti jį negaliojančiu dėl to, kad paminėtas atsisakymas yra sudarytas dėl suklydimo. Ieškovas nurodo, kad suklydo atsisakydamas palikimo, nes manė, kad jo atsisakyta dalis atiteks seseriai A. S.. Notarė neteisingai įformino atsisakymą nuo palikimo skubėjo, ragino greičiau pasirašyti, jis neįsigilino į pareiškimo esmę, jį pasirašė.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Asmenys, turintys iš įstatymo ar testamento kilusią teisę paveldėti, ja disponuoja laisvai savo nuožiūra (civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas), kitaip tariant, jie gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Kita vertus, įgyvendindami šias savo subjektines teises jie turi veikti atidžiai ir rūpestingai, antraip patys prisiima galinčių kilti neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Asmenų laisvė priimti palikimą arba jo atsisakyti gali ribojama tik įstatymo pagrindu.

Taigi asmuo, turintis teisę paveldėti, gali šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.60 straipsnis 3 dalis). Palikimo atsisakymas yra vienašalis sandoris, kuris sudaromas vienasmeniu valios išreiškimu ir sukelia tam tikrus teisinius padarinius, o jo turinį sudaro asmens apsisprendimas atsisakyti įgyti nuosavybės teisę į palikimą. Palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti, todėl išreiškęs valią priimti palikimą įpėdinis vėliau negali jos pakeisti, t. y. negali atsisakyti priimto palikimo; jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir pan., jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012). Atitinkamai, palikimo atsisakymas, kaip ir jo priėmimas, taip pat yra besąlyginio, neatšaukiamo pobūdžio ir reiškia šios teisės pasibaigimą tam įpėdiniui be šios teisės transformacijos į kitą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2007), tačiau atsisakymo nuo palikimo sandoris irgi gali būti ginčijamas taikant bendrąsias sandorių nuginčijimo taisykles, o jo nuginčijimas sukelia sandorio negaliojimo pasekmes.

Teismo vertiniu, nagrinėjamu atveju duomenų spręsti apie buvusį ieškovo esminį suklydimą nėra. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės doktrinoje suklydimas aiškinamas kaip neteisingas sudaromo sandorio asmeninis suvokimas, nesvarbu, kaip elgiasi kiti asmenys. Todėl jei asmuo neteisingai suvokia savo sudaromo sandorio aplinkybes ir padarinius dėl kitų asmenų veiksmų, toks sandoris gali būti ginčijamas pagal CK 1.91 straipsnio (apgaulė) nuostatas. Šiuo atveju ginčijamą sandorį ieškovas ginčija kaip sudarytą dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.90 straipsnio 1 dalies turinį, savo jurisprudencijoje yra išskyręs kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti asmens valios klaidą dėl esminių sandorio elementų: 1) turi būti suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; 2) suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo ir į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-915/2016).

Kaip jau minėta, ieškovas savo suklydimą grindžia aplinkybėmis, kad jis nesuprato, kad jo atsisakoma palikimo dalis atiteks ne seseriai A. S., be to, notarė jam tinkamai nepaaiškino, kaip reiktų pasielgti, kad jo palikimo dalis atitektų seseriai. Vertinant, ar buvo suklysta būtina taikyti protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, jog ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Nors ieškovas ir nurodė, kad nesupranta įstatymų, tačiau taip pat negalėjo teismui paaiškinti, kodėl ir kuo remiantis susiformavo jo, kaip pats teigė, įsitikinimas, kad jo palikimo dalis atiteks ne kažkam kitam ar bus padalinta tarp įpėdinių, o būtent seseriai A. S.. Šiuo aspektu pastebėtina, kad šiuo metu galiojantis kodeksas net nenumato įpėdiniui teisės atsisakyti palikimo kito įpėdinio naudai (toks teisinis reglamentavimas galioja jau daugiau nei dvidešimt metų). Taip pat paminėtina, kad sandorio sudarymo motyvas nėra esminė sandorio sudarymo sąlyga.

Nors, kaip nurodė, ieškiniu ir teismo posėdyje ieškovas J. B., jo noras buvo, jog jo palikimo dalis atitektų būtent šiai seseriai, tačiau kaip pats patvirtino, notarei tokio siekio neišreiškė. Šią aplinkybę, jog jokios kalbos apie siekį, kad palikimo dalis atitektų konkrečiam asmeniui, su ieškovu nebuvo, patvirtino ir atsakovė notarė. Tretysis asmuo A. S., nurodė, jog notarė jai pokalbio metu sakė, kad galima priimti savo palikimo dalis ir dovanoti, bet jie manė, kad visi kiti įpėdiniai palikimo atsisakys ir visas palikimą sudarantis turtas ir taip atiteks A. S.. Iš minėtų aplinkybių spręstina, kad ieškovas (o taip pat ir A. S.) ne suklydo, o pasirinko tokį sandorį, manydamas, kad norimas rezultatas (viso palikimo atitekimas vienam asmeniui) bus pasiektas būtent tokiu būdu – visiems likusiems įpėdiniams atsisakius savo palikimo dalių. Ir tik atsitikus kitaip – broliui A. B. nusprendus palikimo dalies neatsisakyti, t. y. nepalankiai ir ne taip, kaip tikėtasi susiklosčius aplinkybėms, taip neįvyko. Taigi, būtent tokio sandorio sudarymą lėmė ne suklydimas, o pasitikėjimas kitais įpėdiniais, jog šie palikimo atsisakys. Procesinių dokumentų turinys, taip pat ieškovų, trečiųjų asmenų paaiškinimai, suponuoja išvadą, kad suklydimas yra siejamas su kitu paveldėtoju bei paskesnių, t. y. jau po ieškovo atsisakymo nuo palikimo, jo elgesiu, t. y. su brolio A. B. pareiškimu dėl palikimo priėmimo.

Ieškovas, atsižvelgiant į jo amžių, sandorio sudarymo aplinkybes negalėjo suklysti/nesuvokti, kokį sandorį jis sudaro, kokia šio sandorio esmė ir kokie teisiniai padariniai atsiranda jį sudarius. Palikimo atsisakymas yra visiškai paprastas (nesudėtingas) sandoris, suprantamas bet kuriam, net ir neturinčiam jokio specialaus išsilavinimo, asmeniui, taigi nėra jokio pagrindo pritarti ieškovui, kad jis nesuvokė tokio elementaraus vienašalio sandorio esmės – nesuprato, kad, jį pasirašydamas, atsisako pretenduoti į palikimą po savo motinos mirties. Šiame atsisakyme jis pats raštu patvirtino, kad jam yra suprantama, jog atsisako savo motinos palikimo, kuris yra žinomas dabar ir atsirastų ateityje. Aplinkybių, galėjusių suklaidinti ieškovą, jog jam atsisakius savo palikimo dalies, ši atiteks konkrečiam vienam įpėdiniui, taip pat nenustatyta: pareiškimo dėl atsisakymo tekstas yra trumpas, jame niekur nėra minimas tretysis asmuo A. S.. Teiginiai dėl notarės skubėjimo, raginimo greičiau pasirašyti, visiškai nėra pagrįsti bylos duomenimis, to netvirtino ir teismo posėdyje apklausiamas ieškovas.

Ieškovas nurodė, kad jis į teisininkus pagalbos nesikreipė, neginčijo supratęs, kad atsisako palikimo, tačiau tai darė tikėdamasis, kad visas palikimas atiteks seseriai A. S.. Vadinasi, J. B., kaip protingumo ir rūpestingumo standartus atitinkančiam asmeniui, ir turėjo būti, ir neabejotinai buvo aiškūs tiek jo sudaromo sandorio esmė, tiek ir padariniai, kurie atsiranda tokį sandorį sudarius. Aplinkybė, kad ieškovas turėjo lūkestį, jog palikimas (visiems kitiems įpėdiniams jo atsisakius) atiteks vienam konkrečiam paveldėtojui, ir dėl šios priežasties tokį sandorį sudarė (atsisakė palikimo), bet šis lūkestis neišsipildė, taip pat nesuponuoja vertinimo, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl esminio jo suklydimo ir gali būti pripažintas negaliojančiu taikant CK 1.90 straipsnio nuostatas. Priešingai, klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl aplinkybių, kurių atsiradimo riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis).

Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad ieškovas net ir nesijautė, nemanė suklydęs iki tol, kol pasirašyto pareiškimo dėl palikimo atsisakymo neparodė seseriai A. S.. 2021 m. kovo 15 d. pateikdamas (duomenys neskelbtini) pareiškimą, kuriuo prašo atsisakymą nuo palikimo laikyti negaliojančiu, net nenurodė tokių savo prašymo motyvų. J. B., K. B. paaiškinimais teismui 2021 m. rugpjūčio 20 d. pateiktu paaiškinimu, trečiųjų asmenų parodymais nustatyta, kad būtent A. S. iniciavo pareiškimų dėl palikimo atsisakymo nuginčijimą, kreipėsi teisinės pagalbos, prašė ieškovų pasirašyti ieškinį. Aplinkybė, kad ieškovo sandoriu nebuvo išpildyta vieno iš galimų įpėdinių – A. S. valia, nedaro tokio sandorio negaliojančiu.

Teismo vertinimu, jei šiuo atveju J. B. ir suklydo, tai tokį jo suklydimą būtų galima vertinti tik kaip jo suklydimą neapgalvojus sudaromo sandorio rizikos ar kaip jo paties neatsargumo rezultatą. Tačiau paneigti sandorį (t. y. pripažinti jį negaliojančiu) situacijoje, kai po jo sudarymo atsirado konkretūs teisiniai padariniai (yra ne vienas, o du paveldėtojai, priėmę palikimą ir toje dalyje, nuo kurios jis atsisakė), nėra teisinio pagrindo, nes toks jo suklydimas negali būti pateisinamas – suklysta dėl pačios šalies kaltės.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, t. y. į tai, kad sudarydamas sandorį ieškovas suprato jo esmę, o sandorio sudarymo motyvai negali būti pripažinti esminiu suklydimu, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kaip sudaryto dėl suklydimo negali būti tenkintinas. Netenkinus reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu, netenkintini ir kiti ieškinio reikalavimai; ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Priimti ieškovo K. B. ieškinio atsisakymą, šioje dalyje bylą nutraukti.

Atmesti ieškovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Priteisti iš ieškovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 71,68 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 68 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.