- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e2YT-2799-1134/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23908-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė Eglė Pumputytė, Valstybės įmonė ,,Turto bankas“, A. S., R. S.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys notarė Eglė Pumputytė, Valstybės įmonė ,,Turto bankas“, A. S., R. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė
Šalies argumentai
1. pareiškėja R. S. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. S., po savo sutuoktinio A. S. (A. S.) mirties ((duomenys neskelbtini) mirė), atsiradusį visą palikimą (visą turtą) priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
2. Pareiškėja patikslintame pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis A. S.. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Kaip nurodoma, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad sutuoktiniai santuokos metu įgijo šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą Registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 0.0680 ha ploto, įregistravimo pagrindas 1997 m. sausio 17 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas R. S. nuosavybės teise; gyvenamąjį namą (su rūsiu), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 163.21 kv. m. bendro ploto, įregistravimo pagrindas 1976 m. gegužės 20 d. Mainų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas R. S. nuosavybės teise. Šiame name pareiškėja ir jos sutuoktinis gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki pat mirties. Pareiškėja R. S. po sutuoktinio mirties iki šiol gyvena minėtame name ir per visą šį laikotarpį namą ir žemės sklypą prižiūri bei rūpinasi jais. Nuo pat palikimo atsiradimo moka mokesčius, perėmė jo asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, rūpinasi jais kaip savo turtu, juos valdo. Pasak pareiškėjos, po sutuoktinio mirties, ji turtą prižiūri kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Tiek gyvenamas namas, tiek žemės sklypas, nors ir registruoti tik R. S. vardu, tačiau, kaip minėta, buvo įgyti santuokoje, todėl, pasak pareiškėjos, laikytina, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėja po sutuoktinio mirties, tam, kad gautų palikimą tuomet neatliko įstatyme nustatytų veiksmų: nesikreipė nei į teismą, nei į notarą, negavo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, o visą turtą pradėjo faktiškai valdyti. Mirus sutuoktiniui, pareiškėja nesusitvarkė reikiamų paveldėjimo dokumentų, tam įtakos turėjo neturėjimas teisinių žinių ir amžius. Be to, visas minėtas turtas buvo registruotas jos vardu, todėl ji manė, kad į notarą kreiptis nėra būtina, nes visu turtu ji naudojasi, be to, jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) ir toliau šiame name gyvena viena bei rūpinasi visu turtu. Pareiškėja ir jos sutuoktinis turi du sūnus: A. S., kuris šiuo metu gyvena Airijoje ir R. S., deklaravusį savo gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), bet šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje. Pasak pareiškėjos, nei vienas iš vaikų daugiau nei dvidešimt metų dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties niekur nesikreipė, nei vienas iš sūnų neišreiškė valios priimti tėvo palikimą per įstatymo nustatytą terminą, ir jokių pretenzijų mamai niekada nei vienas sūnus nereiškė ir dabar nereiškia ir visą tėvo turtą paliko mamai, kadangi ji po tėvo mirties toliau jų name gyvena viena, bei rūpinasi visu turtu, moka mokesčius, prižiūri aplinką ir kt. Pareiškėjai šiuo metu devyniasdešimt metų, jai labai sunku susimokėti mokesčius, todėl visus mokesčius (už dujas, vandenį, elektrą, telefonus, televizijos anteną ir kt.) dažniausiai moka netoli esančioje „Maximos“ parduotuvėje. Mokėjimų kvitukų ji nesaugo, todėl nuosekliai visų sumokėtų mokesčių kvitų teismui pateikti negali. Vilniaus miesto 39-asis notaro biuras 2022 m. lapkričio 30 d. Pranešimu Nr. 21 informavo, kad po A. S. mirties į Vilniaus miesto 39-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, palikėjo turto paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas. Notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą dėl turto paveldėjimo, nes pareiškėja po sutuoktinio mirties, kad gautų palikimą neatliko įstatyme nustatytų veiksmų, tai yra praleido įstatymo nustatytą terminą, manydama, kad visą turtą po sutuoktinio paveldėjo jį valdydama. Taigi, pasak pareiškėjos, ji nori įforminti savo turimas teises, tačiau šiuo metu paveldėjimo teisės liudijimo gauti negali dėl aukščiau aptartų priežasčių.
3. Teisme gautas suinteresuoto asmens A. S. atsiliepimas, kuriame jis neprieštarauja patikslintam pareiškimui ir prašo pareiškėjos patikslintą pareiškimą tenkinti pilna apimtimi.
4. Teisme gautas suinteresuoto asmens R. S. atsiliepimas, kuriame jis neprieštarauja patikslintam pareiškimui ir prašo pareiškėjos patikslintą pareiškimą tenkinti pilna apimtimi.
5. Teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybės įmonės ,,Turto bankas“ atsiliepimas į patikslintą pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjos patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti iš esmės teismo nuožiūra, jos atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamas turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. S. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. S. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.
6. Suinteresuoto asmens notarės Eglės Pumputytės atsiliepimas į pareiškėjos patikslintą pareiškimą teisme nebuvo gautas.
7. Teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. vasario 14 d. 15:00 val.; šalims pasiūlyta iki 2023 m. vasario 10 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šio sprendimo priėmimo jokių papildomų paaiškinimų/įrodymų teisme nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas pareiškimas tenkintinas.
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos R. S. sutuoktinis A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėjos ir jos sutuoktinio santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai santuokos metu įgijo šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą Registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 0.0680 ha ploto, įregistravimo pagrindas 1997 m. sausio 17 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą R. S. nuosavybės teise; gyvenamąjį namą (su rūsiu), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 163.21 kv. m. bendro ploto, įregistravimo pagrindas 1976 m. gegužės 20 d. Mainų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą R. S. nuosavybės teise. Šiame name pareiškėja ir jos sutuoktinis gyveno nuo (duomenys neskelbtini) iki pat mirties. Pareiškėja R. S. po sutuoktinio mirties iki šiol gyvena minėtame name ir per visą šį laikotarpį namą ir žemės sklypą prižiūri bei rūpinasi jais. Nuo pat palikimo atsiradimo moka mokesčius, perėmė mirusio sutuoktinio asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, rūpinasi jais kaip savo turtu, juos valdo. Pareiškėja po sutuoktinio mirties, tam, kad gautų palikimą tuomet neatliko įstatyme nustatytų veiksmų: nesikreipė nei į teismą, nei į notarą, negavo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, o visą turtą pradėjo faktiškai valdyti. Mirus sutuoktiniui, pareiškėja nesusitvarkė reikiamų paveldėjimo dokumentų, tam įtakos turėjo neturėjimas teisinių žinių ir amžius. Pareiškėja ir jos sutuoktinis turi du sūnus: A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), kuris šiuo metu gyvena Airijoje ir R. S. ((duomenys neskelbtini)), registruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), bet šiuo metu gyvena ir dirba Vokietijoje.
9. Vilniaus miesto 39-asis notaro biuras 2022 m. lapkričio 30 d. Pranešimu Nr. 21 informavo, kad po A. S. mirties į Vilniaus miesto 39-ąjį notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, palikėjo turto paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas. Notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą dėl turto paveldėjimo, nes pareiškėja po sutuoktinio mirties, kad gautų palikimą neatliko įstatyme nustatytų veiksmų, tai yra praleido įstatymo nustatytą terminą, manydama, kad visą turtą po sutuoktinio paveldėjo, jį valdydama. Pareiškėja norėdama įforminti savo turimas teises šiuo metu paveldėjimo teisės liudijimo gauti negali dėl aukščiau aptartų priežasčių.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
11. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
12. Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
13. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
14. Pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. S. po savo sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjusį jį faktiškai valdyti, kadangi tiek prieš sutuoktinio mirtį, tiek po to gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), rūpinasi turtu. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Informacijos gyventojų registro duomenimis, pareiškėja savo gyvenamą vietą yra deklaravusi ankščiau nurodytu adresu. Po A. S. mirties likusiu turtu ji naudojosi kaip savo, juo rūpinosi, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina ir į bylą pateikti mokėjimo kvitai, bei sąskaitos, tokiu būdu išreikšdama valią jį priimti.
15. Kaip jau minėta, remiantis bylos duomenimis, po A. S. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notaro biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens A. S. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. S. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (CK 5.51 straipsnis).
16. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, pareiškėjos patikslintas pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja R. S. po sutuoktinio A. S., mirties, priėmė palikimą faktiniu valdymu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
17. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
18. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 19,92 Eur, t. y. išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur). Jos priteisiamos iš bylą iniciavusios pareiškėjos R. S.. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš pareiškėjos priteistinos 19,92 Eur dydžio pašto išlaidos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja R. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini) mirė), atsiradusį visą palikimą (visą turtą) priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Juridinis faktas pareiškėjai R. S. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Priteisti valstybės naudai iš pareiškėjos R. S., gim. (duomenys neskelbtini), 19,92 Eur (devyniolikos eurų ir 92 ct) pašto išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.