- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-13
- Bylos Nr.
- e2-9571-534/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03610-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „BnP Finance“
- Atsakovas
- S. C.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „BnP Finance“ ieškinį atsakovui S. C. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė teismo prašo iš atsakovo priteisti 300,00 Eur negrąžinto kredito, 21,96 Eur kredito mokesčio, 256,50 Eur palūkanų, 28,96 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka buvo įteikti ieškinys ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o ieškovė yra pareiškusi prašymą priimti sprendimą už akių, jei byloje atsiliepimas į ieškinį nebus pateiktas, todėl byloje atsiranda CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytos sprendimo priėmimo už akių pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. balandžio 17 d. atsakovas ir pirminė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Credit day“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 35433 (toliau –sutartis), kuria priminė kreditorė įsipareigojo suteikti atsakovui 300,00 Eur sumą 45 dienų terminui. Teismui pateikta banko išrašo kopija patvirtina aplinkybę, kad nurodyta pinigų suma buvo pervesta atsakovui 2015 m. balandžio 17 d. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir sąlygomis pirminei kreditorei grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 43,45 Eur kredito mokestį. 2016 m. lapkričio 23 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi pirminė kreditorė perleido ieškovei teises į atsakovo vardu susidariusį įsiskolinimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Teismas konstatuoja, kad tarp atsakovo ir pirminio kreditoriaus sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 35433 yra vartojimo sutartis (CK 6.886 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.881 straipsnio 1 dalimi, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas.
Kai skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).
Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas grąžino ieškovei suteiktą kreditą sutartyje nustatytu terminu, tokių įrodymų atsakovas nepateikė ir bylą nagrinėjant teisme (CPK 178 straipsnis). Atsakovas neginčija sutarties sudarymo, sutarties sąlygų ar kad ieškovės reikalaujama priteisti kredito suma jam nebuvo suteikta, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 300 Eur negrąžintas kreditas ir 21,96 Eur kredito mokesčio.
Ieškovė prašo išieškoti 256,50 Eur dydžio palūkanas po kredito grąžinimo termino už 262 dienas, kurios yra paskaičiuotos taikant sutartyje numatytą metinę palūkanų normą – 117,48 proc. Ieškovės paskaičiavimu, sutartinės palūkanos po kredito grąžinimo termino už 262 dienas sudaro 256,50 Eur. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms, todėl jeigu vartojimo kredito sutartyje už finansinių įsipareigojimų nevykdymą netesybos yra nustatytos konkrečia pinigų suma (bauda), vartojimo kredito davėjas privalo užtikrinti, kad ši suma konkrečiu atveju neviršytų Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyto dydžio. Įstatyme nustatytas netesybų dydžio apribojimas taip pat turėtų būti taikomas kompensuojamųjų palūkanų, mokamų vartojimo kredito sutarties nevykdymo atveju, dydžiui. Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovo prašymas išieškoti sutartines palūkanas, kurių metinė norma yra 117,48 proc., akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai. Pagal teismų praktiką palūkanos negali leisti nukentėjusiajai šaliai (ieškovui) piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies (atsakovo) sąskaita. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad prašoma priteisti palūkanų suma (256,50 Eur) yra nepagrįstai didelė, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 procento per dieną, už pradelstą laiką (262 dienos). Ieškovei priteistina 42,18 Eur dydžio palūkanos (321,96 Eur x 0,05 proc. x 262 dienos = 42,18 Eur), o likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl sutartinių palūkanų priteisimo atmestina.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų. Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant pagal tokius reikalavimus, mažesnioji suma įskaitoma į didesniąją. Kai kreditorius iš skolininko reikalauja ir kompensuojamųjų palūkanų, ir netesybų, ir kitų nuostolių, palūkanos ir netesybos, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaitomos viena į kitą, o likusių nuostolių dydį turi įrodyti kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra mažesni (28,96 Eur), todėl ieškovės apskaičiuoti delspinigiai įskaitytini į kompensuojamųjų palūkanų dydį (42,18 Eur), kuris atitinka protingumo, sąžiningumo principus bei prievolės šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 28,98 Eur delspinigių priteisimo atmestinas.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 364,14 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 30 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Ieškovė patyrė 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro ieškovės sumokėtas 15 Eur žyminis mokestis ir 121 Eur už advokato suteiktą pagalbą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (59,95 proc. patenkintų reikalavimų), vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, ieškovei iš atsakovo priteistina 81,53 Eur bylinėjimosi išlaidų (136,00 Eur x 59,95 proc.).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei BnP Finance, į. k. 302447985, iš atsakovo S. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) negrąžinto kredito, 21,96 Eur (dvidešimt vieną eurą 96 ct) kredito mokesčio, 42,18 Eur (keturiasdešimt du eurus 18 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos 364,14 Eur (trys šimtai šešiasdešimt keturi eurai 14 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. sausio 30 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 81,53 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 53 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Išaiškinti atsakovui, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos jis turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovė turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.